FightClub.lt - Cus D'Amato portretas. Ištraukos iš Mike Tyson knygos Undisputed Truth. I dalis

Cus D'Amato portretas. Ištraukos iš Mike Tyson knygos Undisputed Truth. I dalis (9)

Tęsiame antradieninius skaitinius. Šį sykį apie bokso ikoną Mike Tyson. Nuo pat jo karjeros pradžios.


Tryonas nebuvo bloga vieta. Ten stovėjo daugybė kotedžų ir galėjai išeiti laukan, pamėtyti į krepšį, nueiti iki sporto salės. Bet iškart įsivėliau į konfliktus. Aš tiesiog visąlaik ant visų pykau. Tuomet mąsčiau kitaip ir konfrontavau visiems, nes esu iš Bruklino, todėl negaliu skaitytis su visom nesąmonėm.

Sykį ėjau į vieną pamokų ir prasilenkėm su vienu vyruku koridoriuje. Jis elgėsi labai kietai, tarsi būtų koks žmogžudys, o praeidamas pamatė, kad rankoje laikau savo kepurę, tad pagriebė ją ranka ir toliau ėjo lyg niekur nieko. Aš jo nepažinojau, bet jis parodė nepagarbą. Sėdėjau klasėje visas 45 minutes mąstydamas tik apie tai kaip užmušiu jį. Pasibaigus pamokai išėjau laukan ir pamačiau jį stovint palei duris su draugais.

Jis tavo, Maikai, pagalvojau. Pasukau tiesiai link jo, o šis susikišęs rankas į kišenes spoksojo į mane be mažiausio rūpesčio, lyg pamiršęs apie tai, kas nutiko prieš 45 minutes. Tad puoliau jį negailestingai.

Man uždėjo antrankius ir išsiuntė į Elmvudą. Tai buvo kolonija nepataisomiems vaikams. Elmvude buvo šiurpu. Visas personalas buvo milžinai, raumeningi rednekai. Kiekvieną sykį, kai ką nors pamatydavai iš ten, vaikai eidavo su antrankiais ir dviejų žmonių palyda.

Savaitgaliais visi vaikai iš Elmvudo, kurie užsitarnavo kreditų, galėdavo išeiti kelioms valandoms ir grįždavo sulaužytomis nosimis, nuskeltais dantimis, ištinusiomis lūpomis ir nubrozdintais šonais. Galvojau, kad juos sumušdavo prižiūrėtojai, nes tais laikais niekas neskambindavo sveikatos apsaugos departamentui ar socialiniems darbuotojams, jei prižiūrėtojai mušdavo vaikus. Bet kuo daugiau kalbėjau su aplinkiniais, tuo labiau supratau kokie laimingi jie buvo.

Jie juokdamiesi kalbėjo kaip beveik beveik jau jį pričiupo. Nesupratau apie ką kalba eina iki man nebuvo paaiškinta. Jie boksavosi su p. Stiuartu, vienu pavaduotojų. Bobis Stiuartas buvo tvirtas airis, maždaug 80 kg, kadaise buvęs profesionaliu boksininku. Jis buvo tapęs net mėgėjų čempionu. Kai buvau karceryje, prižiūrėtojai man papasakojo, kad čia buvęs bokso čempionas moko vaikus boksuotis. Kadangi personalas buvo toks malonus man, užsinorėjau susitikti su boksininku, manydamas, kad jis irgi bus toks malonus.

Vieną vakarą buvau savo kambaryje, kai išgirdau garsų, bauginantį beldimą į duris. Atidariau jas, o už jų stovėjo p. Stiuartas.

„Ei, šūdžiau, girdėjau nori su manim pasikalbėti,“ sukriokė jis.

„Aš noriu būti kovotojas,“ pasakiau.

„Kaip ir visi kiti. Bet jie neturi kiaušų dirbti, kad taptų kovotojais. Gal jei baigsi visus išsipisinėjimus, nebebūsi toks šūdžius visiems aplink ir parodysi kiek pagarbos aplinkiniams, dirbsiu su tavim.“

Ir aš išties stengiausi. Man atrodo aš esu kvailiausias žmogus pasaulyje, kalbant apie scholastiką, bet turiu pagarbos kitiems ir pradėjau visiems būti mandagus - „Taip, pone“, „Ne, pone“, ir apskritai būti tiesiog pavyzdiniu piliečiu, kad galėčiau eiti pasimušti su Stiuartu. Tai man truko mėnesį, bet galiausia užsitarnavau pakankamai kreditų, kad galėčiau nueiti. Visi kiti vaikai atėjo pažiūrėti ar sugebėsiu jam išspardyti subinę. Ir aš pats buvau visiškai pasitikintis savimi ir užtikrintas, kad sudaužysiu jį ir visų akyse pasirodysiu dievas.

Iškart puoliai mosikuoti kumščiais ir kelis smūgius net pataikiau. Po to jis užsidengė, aš toliau smūgiuoju ir trankau ir staiga jis nuslįsta į šoną ir BOOM susmūgiuoja tiesiai į pilvą.

Išvėmiau viską ką suvalgiau per paskutinius porą metų. Kas čia per velnias? Pagalvojau. Tuo metu nieko nežinojau apie boksą. Dabar žinau, kad jei tau gauni į pilvą, prarandi kvapą porai sekundžių, bet po to jis grįžta. Tuomet to nežinojau. Tikrai maniau, kad niekada daugiau nebegalėsiu kvėpuoti ir mirsiu. Desperatiškai mėginau įkvėpti, bet sugebėdavau tik apsivemti. Buvo siaubinga.

Bobis man liepė keltis ir išsivaikščiot.

Po to kai visi išėjo, nusižeminęs priėjau prie boksininko ir paklausiau „Atsiprašau, pone, ar galite manęs išmokyti to?“ Mąsčiau, kad kai grįšiu atgal į Bronswille, aš susmūgiuosiu tam pyzdukui į pilvą taip, kad jis atsisės ir tada iškraustysiu jo kišenes. Štai kur tuo metu buvo mano mintys. Ko gero jis pamatė manyje kažką, kas jam patiko, nes po mūsų antros sesijos paklausė ar nenorėčiau rimtai užsiimti boksu ir pradėjome reguliariai treniruotis. Po treniruočių eidavau į savo kambarį ir visą naktį boksuodavausi su šešėliu. Pradėjau greit tobulėti. Tuomet dar to nežinojau, bet vienoje mūsų sparingų sesijų, susmūgiavau Bobiui džebu, sulaužiau jam nosį ir beveik išjungiau. Kadangi kita savaitė jam buvo laisva, jis tiesiog pagijo namie.

Po kelių mėnesių treniruočių, paskambinau mamai ir daviau Bobį pakalbėti su ja. „Pasakyk jai. Pasakyk jai.“ Labai norėjau, kad jis papasakotų jai kaip gerai man einasi. Tiesiog norėjau, kad ji žinotų, kad ir aš kažką galiu. Pagalvojau, kad gal ji patikėtų, jei baltasis jai tai pasakytų. Bet ji tiesiog atrėžė, kad sunkiai tiki, jog aš pasikeičiau. Mama galvojo, kad aš buvau neišgydomas.

Netrukus po to Bobis man pareiškė. „Noriu pasiimti tave su savim pas legendinį bokso trenerį Cus D‘Amato. Jis gali tau padėti pasiekti kitą lygį.“

„Kas čia darosi?“ paklausiau. Tuo metu nepasitikėjau niekuo apart Bobio Stiuarto, o dabar jis norėjo mane permesti kitam žmogui.

„Tiesiog pasitikėk juo“ gavau atsakymą.

Cus DAmato Boxing Icon

Taigi vieną 1980 kovo savaitgalį, Bobis ir aš nuvažiavome į Catskill, Niu Jorke. Cus‘o sporto salė buvo perdaryta iš bendruomeninės salės virš policijos nuovados. Ji buvo be langų ir visur kabojo tos senovinės lempos, skleidžiančios gelsvą šviesą. Ant sienų pastebėjau plakatų ir laikraščių iškarpų apie vietinius vaikinukus, kuriems gerai sekėsi boksuotis.

Cus atrodė taip, kaip ir įsivaizduotum užkietėjusį bokso trenerį. Jis buvo žemas ir apkūnus, praplikęs, bet aiškiai matėsi, kad stiprus. Jis net ir kalbėjo kietai ir visuomet buvo absoliučiai rimtas – jo veide nebuvo nei vieno laimingo raumenėlio.

„Kaip sekasi, Aš Cus“ prisistatė su stipriu Bronkso akcentu. Jie buvo kartu su jaunesniu treneriu Teddy Atlas.

Bobis su manim įlipo į ringą ir pradėjome sparinguotis. Pradėjau stipriai, ir iš tiesų pavaikiau Bobį po ringą. Paprastai mes sparinguodavomės tris raundus, bet antro raundo viduryje, prasileidau į nosį kelias tiesias dešines ir pradėjau kraujuoti. Neskaudėjo, bet visas veidas buvo kruvinas.

„Gana“ pasakė Atlas.

„Bet, pone, prašau leiskit užbaigti šį raundą ir dar vieną. Taip mes paprastai sparinguojamės“ maldavau, norėdamas padaryti įspūdį Cus.

Ko gero padariau, nes kai nulipom nuo ringo, Cus pirmi žodžiai Bobiui buvo - „čia sunkiasvorių pasaulio čempionas“.

Iškart po sparingo sesijos, nuėjome į Cus namus pietų. Jis gyveno dideliame, baltame name su nemažai žemės aplink. Nuo verandos galėjai matyti tekant Hudsoną. Aplink lyg bokštai stovėjo klevai ir augo didžiuliai rožių krūmai. Aš dar niekada nebuvau matęs tokio namo savo gyvenime.

Atsisėdome ir Cus pasakė, kad negali patikėti, jog man tik trylika metų. Ir tada jis pasakė kokia manęs laukia ateitis. Jis mane matė sparinguojantis šešias minutes, bet pasakė tai taip, tarsi tai būtų įstatymas.

„Atrodai puikiai. Tu nuostabus kovotojas“ komplimentas sekė komplimentą. „Jei manęs klausysi, tapsi jauniausiu sunkiasvoriu bokso visų laikų čempionu.“

Fuck, kaip jis galėjo žinoti tai? Aš galvojau, kad jis iškrypėlis. Iš ten, kur aš atėjau, žmonės tave taip giria tuomet, kai nori patenkinti savo iškrypėliškas fantazijas. Nežinojau ką atsakyti. Niekuomet negirdėjau, kad kas nors sakytų ką nors gražaus apie mane. Norėjau likti šiame senuko name, nes man patiko tai, kaip čia jaučiausi. Tik vėliau supratau, kad visa tai buvo Cus psichologija. Silpnam žmogui suteiki stiprybės ir jis prie jos pripranta.

Labai susijaudinęs važiavau atgal į Tryoną. Sėdėjau ir ant kelių laikiau Cus rožes. Niekuomet dar gyvenime nebuvau matęs rožių, tik per televizorių, bet norėjau kelių, nes jos atrodė taip puošniai. Norėjau pasiimti kažką gražaus kartu, todėl paklausiau ar galiu ir nusiskyniau. Tarp rožių kvapo ir Cus žodžių, skambančių ausyse, jaučiausi gerai, lyg visas mano pasaulis būtų pasikeitęs. Tuo metu supratau, kad tapsiu kažkuo.

52608f858a55d 311804n

„Man atrodo jis tave mėgsta“ pasakė Bobis. „jei nebūsi šūdžius ir bjaurybė, viskas bus gerai.“ Žinojau, kad Bobis džiaugiasi už mane.

Grįžau į savo kotedžą ir pasimerkiau rožes. Cus davė man didžiulę bokso enciklopediją paskaitymui ir aš visą naktį negalėjau užmigti, kol jos visos neperskaičiau. Skaičiau apie Benny Leonard ir Harry Greb, ir Jack Johnson, ir labai užsivežiau. Aš norėjau būti kaip jie. Jie atrodė tarsi neturėtų jokių taisyklių – sunkiai dirbo, bet laisvą laiką tiesiog poilsiavo, o žmonės juos laikė dievais.

Į Cus namus pradėjau važinėti treniruotis kiekvieną savaitgalį. Su Teddy dirbdavau salėje, o vėliau pasilikdavau pernakvoti pas Cus. Kartu su juo ir jo kompanione, nuostabia ukrainiete, Camille Ewald, gyveno keli kiti kovotojai. Kai pirmus kartus buvau pas Cus namuose, vogdavau pinigus iš Teddy piniginės. Ei, šitas visas šūdas nedingo niekur vien todėl, kad kažkas gero nutiko gyvenime. Aš turėjau turėti pinigų žolei. Girdėdavau kaip Teddy priekaištauja Cus, „tai tikrai jis.“, o Cus atsakydavo, kad tai tikrai ne aš.

Buvau susižavėjęs boksu, bet po pirmos Leonard-Duran kovos, kurią vieną savaitgalį stebėjom Cus namuose per televizorių, tapau užtikrintas, kad noriu, jog boksas taptų mano gyvenimu. Oho, kova išties mane užvedė, tai buvo taip nuostabu. Jie abu buvo tokie stilingi ir mirtingai pavojingi, kapodami vienas kitą tokiais greitais smūgiais. Tai atrodė lyg choreografija, tarsi jie abu vaidintų. Buvau priblokštas ir niekuomet po to daugiau šio jausmo nebepatyriau.

Pirmus kartus, kai lankydavausi pas Cus, jis net neleisdavo man boksuotis. Pabaigus treniruotes su Teddy, Cus prisėsdavo su manimi ir mes kalbėdavomės. Jis kalbėdavo apie jausmus, emocijas ir bokso psichologiją. Cus norėjo įsiskverbti į pačią mano gelmę. Daug kalbėjom apie dvasinius sporto aspektus. „Jei tavyje nėra dvasinio kario, niekuomet netapsi kovotoju. Nesvarbu, kad ir koks stiprus būtum“ Kalbėdavomis apie gana abstrakčius konceptus, bet jo žodžiai prasimušdavo iki širdies. Cus žinojo kaip kalbėti mano kalba. Jis išaugo sunkioje aplinkoje ir taip pat buvo gatvinis.

Pirmiausia su Cus mes kalbėjome apie baimę ir kaip ją įveikti.

„Baimė yra didžiausia kliūtis mokymuisi. Bet baimė tuo pačiu irgeriausias tavo draugas. Ji tarsi ugnis. Jei išmoksti ją kontroliuoti, ji paklūsta tau. Jei neišmoksti, ji sunaikina viską aplink. Kaip sniego gniūžtė ant kalno, gali ją paimti ir mesti tolyn ar daryti bet ką iki ši pradės riedėti žemyn. Sykį pradėjus riedėti, ji palaipsniui taps tokia didelė, kad tave patį sutraiškys. Todėl niekuomet negalima leisti baimei užaugti tokio dydžio, kad kontroliuotų tave, nes jei leisi baimei save kontroliuoti, niekuomet nepasieksi savo tikslų ir niekuomet nesugebėsi gyventi savo gyvenimo.“

„Įsivaizduok elnią, bėgantį per atvirą lauką. Prieš įbėgant į mišką, staiga jo instinktai jam pasako, kad miške pavojus, ten gali slėptis liūtas. Kai tai nutinka, gamta įjungia išgyvenimo režimą, kai adrenalino liauka išskiria į kraują adrenaliną, širdis pradeda plakti greičiau, o kūnas parodo ypatingus jėgos ir vikrumo sugebėjimus. Kai paprastai elnias gali liuoktelėti 5 metrus, dėl adrenalino pirmas šuolis gali būti net ir 15 metrų, pakankamai, kad žvėris pabėgtų nuo pavojaus. Žmogus ne kitoks. Susidūrus su baime, kad jį sužeis ar įbaugins, adrenalinas pagreitina širdies ritmą. Veikiami adrenalino, žmonės gali atlikti neįtikėtinus triukus.“

„Manai, kad žinai kuo skiriasi didvyris ir bailys, Maikai? Tuo, kaip jie jaučiasi, jie nesiskiria visiškai. Skiriasi tuo, ką jie daro. Didvyris ir bailys jaučiasi lygiai taip pat, bet turi laikytis disciplinos, kad elgtumeisi kaip didvyris ir neleisti sau elgtis kaip bailiui.“

„Tavo sąmonė nėra draugas, Maikai. Tikiuosi tai žinai. Turi kovoti su ja, kontroliuoti ją ir laikyti savo vietoje. Privalai kontroliuoti emocijas. Išsekimas ringe devyniasdešimt procentų yra psichologinis. Tai tiesiog pasiteisinimas norinčiam viską mesti žmogui. Naktį prieš kovą tu nemiegosi. Nesijaudink, tavo priešininkas irgi nemiegos. Kai eisi svertis, jis atrodys žymiai didesnis nei tu ir ramus kaip ledas, bet jo viduje liepsnote liepsnos baimė. Tavo vaizduotė suteiks jam tokių dalykų, kurių jis neturi. Prisimink, judesys mažina įtampą. Tuo momentu, kai suskambės gongas ir jūs sueisite į kontaktą, tavo priešininkas atrodys kaip bet kuris kitas, nes tavo vaizduotė tave paliko. Pati kova yra vienintelis svarbus dalykas. Turi išmokti valdytis ir kontroliuoti savo realybę.“

Galėjau klausytis Cus valandas. Ir klausiausi. Jis pasakojo man apie intuityvaus ir beasmenio elgesio svarbą atsipalaidavus, kad visos emocijos ir jausmai neblokuotų manęs nuo to, ką aš intuityviai žinojau. Jis papasakojo, kad sykį kalbėjo apie tai su nuostabiu rašytoju Norman Mailer.

9e870f4a654143ffb06f95167bdca6c7

„Cus, tu net nežinai pats, bet tu praktikuoji Zen“ Mailer pasakė Cus ir davė knygą, pavadinimu Zen in the Art of Archery (liet. Zen šaudymo iš lanko mene). Cus skaitydavo šią knygą man. Jis pasakojo, kad iš tiesų patyrė absoliutų emocinį atsisiejimą nuo savęs pirmoje kovoje. Treniravosi sporto salėje mieste, nes norėjo tapti profesionaliu kovotoju. Dirbo su bokso maišu savaitę ar dvi, iki vadybininkas jo paklausė ar nenorėtų su kuo nors pasiboksuoti. Įlipus į ringą širdis kalė kaip būgnas, o tik suskambėjus gongui, priešininkas staigiai puolė jį ir pradėjo daužyti. Netrukus nosis buvo sutinusi, akis užkritusi ir jis visas kraujavo. Vyrukas paklausė ar Cus mėgins eiti į antrą raundą, šis atsakė, kad pamėgins. Jis atsistojo ir staiga sąmonė atsiskyrė nuo kūno. Jis žvelgė į save tarsi iš tolybių. Smūgiai, kuriuos šis gavo, atrodė lyg būtų iš kitos erdvės. Jis labiau suprato, kad gauna smūgius, o ne juto juos.

Cus pasakojo, kad norėdamas tapti didžiu kovotoju, turi ištrūkti iš savo galvos. Jis mane pasisodindavo ir sakydavo, „Transcenduok. Koncentruokis. Atsipalaiduok iki pamatysi save iš šono. Pasakyk, kai tai nutiks.“ Tai man buvo labai svarbu. Aš apskritai esu pernelyg emocionalus ir vėliau supratau, kad jei neatsiskirsiu nuo savo jausmų ringe, juose paskęsiu. Galbūt susmūgiuosiu vyrukui stiprų smūgį ir išsigasiu, jei šis nenukris.

Cus šitą išėjimo iš kūno patirtį stumtelėjo dar vienu žingsniu toliau. Jis atsiskirdavo savo sąmone nuo kūno ir įsivaizduodavo ateitį. „Viskas nurimsta ir aš iš šono stebiu save. Tai aš, bet tai ir ne aš, tarsi kūnas ir sąmonė nebūtų sujungti, nors jie ir sujungti. Savo sąmonėje pamatau kas bus. Iš tikrųjų pamatau tarsi nuotrauką. Galiu paimti kovotoją, kuris visiškas pradedantysis ir pamatyti kuo jis taps. Kai tai nutinka, galiu matyti jį kovojant ir žinau viską, ką reikia žinoti apie jį, galiu net matyti besisukant ratukus jo galvoje, tarsi būčiau jis pats, lyg būčiau jo viduje.“

Cus stipriai tikėjo, kad savo galvoje turi būti esybe, kuria nori būti. Jei nori tapti sunkiasvoriu pasaulio čempionu, turi pradėti gyventi kaip sunkiasvoris čempionas. Buvau tik keturiolikos, bet pilnai tikėjau Cus filosofija. Visuomet treniruojantis, mąstant kaip romėnų gladiatoriui, būnant amžiname karo stovyje sąmonėje ir iš išorės atrodant visiškai ramiam ir atsipalaidavusiam.

Cus taip pat buvo labai didelis įtaigos šalininkas. Jis turėjo knygą Self Mastery Through Conscious Autosuggestion (liet. Savęs tobulinimas per sąmoningą autoįtaigą), parašytą prancūzų farmacininko ir psichologo Emile Coue. Coue liepdavo savo pacientams kasdien kartoti „kiekvieną dieną visokeriopai sveikstu“ vėl ir vėl. Cus turėjo stiprią kataraktą vienoje akių ir non stop kartodavo šią frazę teigdamas, kad iš tiesų sveiksta.

Cus liepė modifikuoti įtaigos frazes kiekvienai situacijai. Aš nuolat turėjau kartoti „esu geriausias kovotojas pasaulyje. Niekas manęs nenugalės. Geriausias pasaulyje. Niekas manęs nenugalės“ vėl ir vėl visą dieną. Man tai patiko. Man patiko girdėti save kalbant apie save patį.

Visų šių technikų tikslas buvo suteikti kovotojui pasitikėjimo. Pasitikėjimas buvo viskas. Bet tam, kad įgautum pasitikėjimo, turėjai save nuolat tikrinti ir eiti iki ribinių situacijų. Pasitikėjimas neatsiranda iš niekur. Nuolat ir sąmoningai vizualizuojant tai savo sąmonėje vysto pasitikėjimą, kurio taip sieki.

Cus man visa tai išsakė per pirmas kelias savaites, kai buvome kartu. Jis davė man visą planą. Davė misiją. Aš būsiu jauniausias sunkiasvoris visų laikų čempionas. Tuo metu to nežinojau dar, bet po vieno mūsų ilgų pokalbių, Cus išsipasakojo Camille‘i – „Žinok čia yra tas žmogus, kurio laukiau visą savo gyvenimą.“

Mane turėjo vėl išsiųsti į Brukliną, kai Bobis Stiuartas atėjo pas mane.

„Nenoriu, kad grįžtum į Brukliną. Bijau, kad ten sudurniuosi ir arba tave užmuš, arba vėl uždarys į koloniją. Ar nori kraustytis pas Cus?“

Aš irgi nenorėjau grįžti. Norėjau pasikeitimų gyvenime. Be to, man patiko kaip šie žmonės bendravo ir kaip gerai su jais jaučiausi. Jaučiausi tarsi būčiau kažko dalis. Tad pasikalbėjau su mama dėl pasilikimo su Cus. Paaiškinau jai, kad noriu būti geriausias kovotojas pasaulyje. Cus taip visiškai supiso man galvą. Jis tik apie tai ir kalbėjo. Koks aš nepakartojamas galėčiau tapti, kaip save tobulinti, diena iš dienos, visaip. Visą tą savigalbos šūdą.

Mamai nelabai patiko, kad aš lieku, bet pasirašė sutikimo dokumentus. Galbūt galvojo, kad jai nepasisekė kaip mamai irgi.

Taigi, aš įsikrausčiau pas Cus ir Camille, drauge su kitais kovotojais. Vis daugiau sužinojau apie Cus, kadangi po treniruočių ilgai kalbėdavomės. Jis buvo toks laimingas, kai papasakojau jam savo sudėtingiausius gyvenimo momentus, užsižiebdavo lyg kalėdų eglė ir prašydavo pasakoti dar. Buvau tobulai tinkantis tokiai misijai – disfunkciniai namai, nemylimas, skurdžius. Buvau kietas, stiprus ir pasalūnas, bet vis dar tuščia lenta. Cus norėjo, kad pasinaudočiau ir priimčiau savo trūkumus. Jis nevertė manęs gėdytis ar jaustis menkesniu dėl savo praeities. Jam patiko mano entuziazmas. Būtent šį žodį jis mane ir išmokė.

Cus galėjo rasti sąsajų su manimi, kadangi jo gyvenimas irgi buvo sudėtingas. Jo mama mirė labai anksti. Vieną akį prarado kovodamas gatvėje dar būdamas visai mažas. Tėvas mirė jo rankose šiam būnant jaunuoliu, o policininkas nužudė jo mylimiausią brolį.

Cus dirbo normalų darbą nuo devynių iki penkių tik metus savo gyvenime. Ir tuomet išėjo, nes nuolat įsiveldavo į muštynes su kolegomis, bet daug laiko praleido padėdamas žmonėms kaimynystėje, spręsdamas jų problemas, beveik kaip neoficialus socialinis darbuotojas. Jam labai patiko padėti kitiems žmonėms. Cus buvo bebaimis ir labai pagiežingas.

tyson-3

Kaip Cus pateko į boksą taip pat yra mistika. Jis atsirado iš niekur ir tiesiog pasakė, kad bus bokso treneris. Niekas niekada apie jį nebuvo girdėjęs. Jis nieko nežinojo apie kontraktus ar kovotojus, bet teigė esąs vadybininkas. Cus išgarsėjo treniruodamas ir vadybininkaudamas talentingam jaunam sunkiasvoriui Floyd Patterson, kuris taip pat buvo skurdžius, užaugęs Brukline. Tuo metu boksas buvo valdomas grupės, vadinamos IBC, International Boxing Club, kurio savininkai buvo turtingi verslininkai, įsiviešpatavę čempionatuose. Tačiau Cus sugebėjo prastumti Floyd į čempionatą ir tuomet patraukė sunaikinti IBC. Tai reiškė kovą prieš mafiją, nes Frankie Carbo, Lucchese šeimos karys, miegojo toje pačioje lovoje su IBC. Cus padėjo sulaužyti IBC stuburą, o Carbo sėdo į kalėjimą už bendrininkavimą, reketą ir nelicenzijuotą vadybininkavimą.

Bet Cus širdis buvo sudaužyta, kai Roy Cohn, dešinysis advokatas, pavogė Patterson iš jo, įkalbinėdamas naujai atsivertusį kataliką boksininką atvykti į susitikimą su Niu Jorko kardinolu Spellman. Cus niekada nebekėlė kojos į katalikų bažnyčią. Po to jo paranoja tik augo ir augo. Jis teigė, kad kažkas mėgino pastumti jį ant metro bėgių prieš atvažiuojantį traukinį, nustojo lankytis baruose, nes bijojo, kad kas ko neįpiltų į gėrimą, galiausia užsiuvo savo švarkų kišenes, kad niekas neįmestų narkotikų į jas ir neapkaltintų jo. Pagaliau Cus persikraustė į Catskill.

Jis buvo paranojikas ir namie. Niekam nebuvo galima įeiti į jo kambarį, o į tarpdurį nuolat būdavo prikaišiota degtukų, kad šis galėtų matyti ar kas nors buvo įlindęs jam nesant namie. Jei Cus pamatydavo mane kur nors netoli savo kambario, iškart pradėdavo klausinėti ką aš čia veikiu. Jam atskydavau, kad čia gyvenu ir pakartojus tai kelis sykius jis nurimdavo.

Syki Tom Patti, Frankie (du boksininkai, kurie gyveno drauge) ir aš, išėjome lauk. Cus niekam neduodavo raktų, nes mes galėjom juos pamesti, o tada prašalaičiai galėtų įeiti į namus. Kai grįžom, pasipeldėm į duris, bet niekas neatsakė. Pažvelgus pro langą pamatėm, kad Cus užmigo savo mėgstamame fotelyje, plyšaujant televizoriui, nes buvo apykurtis. Tom nusprendė, kad geriausias laikas belstis yra iškart prieš reklamas, nes tuo metu atsirasdavo poros sekundžių tylos pauzė. Būtent tuo momentu pabeldėm į langą ir sušukom “Cus!!! Cus !!!”. Per tūkstantąją sekundės dalį jis apsisuko 180 laipsnių, pašoko, pasilenkė per liemenį kaire ranka gindamasis, o dešine pasiruošęs išjungti įsibrovėlį. Visi tiesiog leipome juokais.

Kitą sykį vienas sparingo partnerių, apsistojęs pas Cus, išsmuko naktį į miestelį. Aš ir Tom pabudome anksti ryte ir nusileidome į apačią pusryčių. Pažvelgus į svetainę, pamatėme ant grindų Cus, šliaužiantį tarsi kariuomenėje ir rankoje laikant šautuvą. Vyrukas grįžo, pasibeldė į langą, o Cus ko gero galvojo, kad čia kažkas iš IBC atvyko jo nužudyti. Su Tom peržengėm jį ir nuėjom į virtuvę įsipilti dribsnių.

Galėčiau tęsti ir tęsti Cus istorijas. Jis buvo unikalus ir spalvingas katinas. Tačiau geriausias jo apibūdinimas buvo interviu, kurį nuostabus rašytojas Gay Talese davė Paul Zurkerman‘ui, jaunam vyrukui, renkančiam informaciją knygai apie Cus.

„Jis buvo karys romėnas, gimęs dviem tūkstančiais metų per vėlai. Kariams patinka karas, jiems reikia jo, karo nuotaikoje jie jaučiasi tarsi namie. Taikos metu jie neranda sau vietas ir manosi esą beverčiai. Jie privalo pažadinti visa aplink. Cus, kaip Patton, jautėsi gyvenantys tik tada, kai ore tvyrojo sąmyšis, intriga ir artėjančio mūšio kvapas. Tuomet jis jautėsi labiausia užimtas savimi, jo nervų galūnės, jo mąstymas, buvo gyviausias ir didžiausią pilnatvę jis jautė susijaudinimo būsenoje. Ir jei to nebūdavo, jį sukurdavo arba paaštrindavo. Jei kažkas vos virdavo, jis užsukdavo ugnį iki galo, kad kunkuliuotų. Tai Cus buvo malonumas. Jis buvo aktyvistas, jam reikėjo veiksmo.“

Cus buvo generolas, o aš buvau jo karys. Mes kartu buvome pasiruošę stoti į mūšį.

Atnaujinta 2015 lapkričio 17, Antradienis. 22:49

Komentarai   

+7 #9 toro 2015-11-18 20:48
puikus straipsnis, mintis-„Žinok čia yra tas žmogus, kurio laukiau visą savo gyvenimą.“, asmeniskai man,kaip sportininkui tai net sirdy suspaude,tikrai ieskai to zmogaus,kuris noretu paimti sukauptas zinias
Cituoti
+1 #8 ilari 2015-11-18 19:25
Tysonas yra protingiausias is neintelektualiu zmoniu :)
Maciau interviu su kitu bokso treneriu, kuris kartu su Damato stebejo ta pirma Tysono sparinga kur jis nenorejo baigti kovos vidury raundo. Tai Tysonas nepaminejo, kad tas pries kuri jis kovojo ir laiminejo visgi buvo suauges jau vyras ir boksininkas su patirtimi (nors ir nelabai geras), o Tysonui tebuvo 13 metu. Tai pabandykite isivaizduoti dabar 13meti, kuri pastatytumete su vyru suaugusiu boksininku sparinguotis ir tas drasiai kautusi taip ir nenoretu baigti. Man tikrai neisivaizduojam a. Esu mates dziudo kaip duoda tokiems jauniems paaugliams koki pradedantiji pacana 20 metu pametyti, bet kad atvirkshtinis variantas butu tai man sunku isivaizduoti.
Cituoti
+11 #7 Old School 2015-11-18 18:25
Nepaisant to ar mėgsi tysona, ar ne, ar pervertinsi jo potenciala, ar kaip tik nuvertinsi. Jis visvien yra visiškas unikumas bokso istorijoje.Tači au didžiausią įspūdį būtent palikdavo tas jo varžovų bauginimo žaidimas. Mike'as tikrai nė iš tolo nebuvo toks piktas, blogas, ar betkoks kitoks vaikis, kokį vaidino. Tačiau varžovai jo bijojo labiau už bet ką kitą, nors ir per istoriją yra buvę kur kas ,,piktesnių'' asmenybių, tačiau jie nė per pus taip neišgasdindavo varžovų kaip jis. Pats tysonas yra pasakęs jog daugelį kovų jis laimėdavo dar prieš lipant į ringą, nes jo oponentai tiesiog nesusitvarkydav o su baime. Tuo tarpu Cus'as jam būtent ir buvo įdiegęs tą sugebėjimą tvardytis. Kitas faktas išskiriantis tysona iš tukstančių kitų boksininkų turbūt yra tas jo pasikeitimas, kaip asmenybės. Jis per savo gyvenimą ant tiek patobulėjo kaip žmogus, kas dabar yra puikiai matoma, kad turbūt jokie titulai, ar ten uždirbti pinigai su tuo nei negali lygintis. Jei ne boksas, šimtai sutiktų žmonių, kurių šiaip jis nebūtų sutikęs gyvenime, Maikas būtų absoliučiai kitoks žmogus, nepatobulėjas nei iki pusės to lygio, kokiame dabar yra. Nežinau jokio kito boksininko kuris per gyvenimą būtų taip smarkiai transformavęsis kaip asmenybė.
Cituoti
+5 #6 šiaip 2015-11-18 14:34
Kaip gaila, kad šis, fenomenalių gabumų boksininkas nepasiekė savo karjeros piko ... Jei Tysonas nebūtų atsisakęs K.Rooney "paslaugų", manau pilnai ir vienareikšmiška i M.T. būtų galima vadinti geriausiu visų laikų sunkiasvoriu. Bet kas būtų jeigu būtų ....
Cituoti
+6 #5 balvonas 2015-11-18 13:32
Cituoja xxxBrawlerxxx:
Turiu originalu CD Tyson, memazai kalba apie jauyste ir gyvenima Cus'o aplinkoje. Manau, kad dabartine daugelio treneriu problema, kad daugiauia demesio skiriama soprtuojanciu fiziniam pasiruosimui ir mazai skiriama psichologiniam. Treneris, turi buti pavyzdys ir ikvepejas, reikia zmogaus kuris pastumtu i prieki savo autritetu ir protingais patarimais, o to yra mazai. O cia jo, tikras Old Shool. Susiskaite puikiai. Laukiam daugiau isverstu straipsniu ir idomiu faktu is knygos. Mike Tysonas is tiesu nera bukas zmogus, kaip gali pasirodyt ji matanciam zmogui tik ringe arba intreviu pries ar po kovos. Siap esu stebejas ne viena jo pasirodyma scenoje, tieh humoro tema, tiek pokalbiu sou, Maikas tikrai nera bukas. Vis tik per gyvenima atejo tas protas ir patirtis.

Jei kas seka Taisono interviu,dalyva vima auksciausia reitinga turinciose laidose,mato ,kad jis afigenas zmogus,kuriam net neuzduoda idiotisku klausimu,o jei koks ir uzduoda,tai atsakymai buna labai taiklus.
Cituoti
+15 #4 Levas 2015-11-18 09:33
Kiek man pasirodė, tai Tysonas iš esmės buvo labai depresuotas ir nesaugiai gyvenime ir aplinkoje besijautęs žmogus, kurio savisaugos barjerai ir buvo agresija, alkoholis ir visa kita. Žmogus, nuolat ieškantis meilės ir negebantis rasti ramybės. Tiesa, Cus D'Amato buvo išties tas gelbėtojas ir ramstis, po kurio mirties prie Tysono pradėjo rastis ir ne itin garbingų žmonių, o jis pats ypač neigiamai atsiliepia apie Don King, ir turtų ištroškusių moterų, ir dar visko. Spalvingas gyvenimas. Džiugu, kad nors dabar rado nors dalį laimės abstinencijoj, veganizme ir šeimoj.
Cituoti
+16 #3 xxxBrawlerxxx 2015-11-18 07:32
Turiu originalu CD Tyson, memazai kalba apie jauyste ir gyvenima Cus'o aplinkoje. Manau, kad dabartine daugelio treneriu problema, kad daugiauia demesio skiriama soprtuojanciu fiziniam pasiruosimui ir mazai skiriama psichologiniam. Treneris, turi buti pavyzdys ir ikvepejas, reikia zmogaus kuris pastumtu i prieki savo autritetu ir protingais patarimais, o to yra mazai. O cia jo, tikras Old Shool. Susiskaite puikiai. Laukiam daugiau isverstu straipsniu ir idomiu faktu is knygos. Mike Tysonas is tiesu nera bukas zmogus, kaip gali pasirodyt ji matanciam zmogui tik ringe arba intreviu pries ar po kovos. Siap esu stebejas ne viena jo pasirodyma scenoje, tieh humoro tema, tiek pokalbiu sou, Maikas tikrai nera bukas. Vis tik per gyvenima atejo tas protas ir patirtis.
Cituoti
+9 #2 Old School 2015-11-17 23:48
Nuostabus straipsnis! Senai kažką tokio teko skaityti ;)
Cituoti
+9 #1 Ignas88 2015-11-17 21:33
Labai įdomiai susiskaitė!
Cituoti

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Naujausi komentarai

  • UFC 211 turnyre paaiškėjo dviejų čempionų diržų likimai
    • Rimtas Kentas
      Kokiose rankose, ką čia kliedi? Apskritai rimtesnio ...
       
    • qquruznikas
      ehhhh uztempe Junior dos Santos truputi,taip gerai ...
       
    • ilari
      Velnias zino kaip cia bus su shitais dviem. Kad ...
       
    • stebetojaslt
      KAžin ar Cainui būtų lengva. Pas Miocic arklio jėga ...
       
    • Specūra
      Pajėgiausias Cain vienareikšmiška i, tik per fuksą ...

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!