FightClub.lt - Sergejaus Maslobojevo svajonė: „Kad kikboksas taptų olimpine sporto šaka, o aš tapčiau olimpiniu čempionu“ (interviu)

Sergejaus Maslobojevo svajonė: „Kad kikboksas taptų olimpine sporto šaka, o aš tapčiau olimpiniu čempionu“ (interviu) (11)

 

Daug metų vingiuotu sportininko keliu ėjęs Sergejus Maslobojevas šiuo metu nesiskundžia gyvenimu. Labiau "Kuvaldos" pravarde žinomam klaipėdiečiui pastaraisiais metais sekasi: turi mėgstamą trenerio darbą, ne pralaimėjimai, o pergalės lydi prestižinėse varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Nepaisant įtempto gyvenimo, Vilniuje įsikūręs atletas randa laiko grįžti į gimtąjį miestą.


 Sportuoti sugundė kriaušė

– Tai kur prabėgo vaikystė?

– Kai gimiau, tėvai gyveno Herkaus Manto gatvėje prie Kultūros parko, priešais raudonuosius pastatus, kuriuose šiandien Klaipėdos universitetas. Tačiau šiame rajone laksčiau neilgai.

Šeima persikraustė į Vingio, o kiek vėliau – į Mogiliovo gatvę. Įdomiai buvo ir su mano vidurine mokykla, kurioje mokiausi. Iš pradžių ji turėjo tik skaičių – 25-oji, vėliau gavo "Kuršių" pavadinimą. Neilgai trukus ji buvo prijungta prie "Santarvės". O mūsų klasė iš viso buvo iškelta į kitą miesto pusę. Vidurinio mokslo baigimo atestatą gavau M.Gorkio mokykloje.

– Nuo ko prasidėjo jūsų sportinis kelias?

– Į sporto salę patekau per klasės draugus. Visada buvau žmogus, mėgstantis kompaniją. Pabėgę iš pamokų, mes laiką stumdavome salėje, kur kilnojo štangas. Pamatėme, kad su jomis galynėjasi ne kokios nors žvaigždės, o tokie pat, kaip ir mes. Taip pat į akis krito bokso kriaušė. Ji buvo lemiamas koziris, kodėl mes, penkiolikmečiai, nutarėme čia eiti nuolat. Tiesa, kai kilnojome štangą, tos kriaušės niekas iš mūsiškių nelietė. Trejus metus, kol sulaukiau 18-os, treniravausi pas trenerį Viktorą Gerasimovą.

– Ir kaip sekėsi?

– Gana gerai, tačiau erzino tai, kad nuolat savo svorio grupėje užimdavau antrąją vietą. Pats kaltas. Gal dvejus metus prieš treniruotę paskaitydavau planą, kokius pratimus reikia daryti, tačiau atlikdavau tik tuos, kurie patikdavo. Žodžiu, simuliuodavau. Kartą įvyko vidinis persilaužimas, pratybose atsiribodavau nuo visų ir įgyvendindavau visą planą.

Beregint rezultatai ėmė gerėti, greitai išlipau iš duobės. Tapau Lietuvos jaunių čempionu, nors buvau jauniausias ir mažiausias savo svorio grupėje. Iki šalies rekordo trūko vos dviejų kilogramų. Buvau pakviestas kelti meistriškumą su geriausiais Klaipėdos sunkiaatlečiais. Sutikau. Norėjau pagerinti Lietuvos rekordą. Mane ėmė mokyti naujos štangos kėlimo technikos. Velniop, per dvi dienas vos invalidu netapau. Toji technika, pasirodo, ne mano kūno sudėjimui. Gulėjau ant nugaros perbalęs. Ėmė mane masažuoti. Jausmas, kad man stuburo slankstelis vos neiššoko.

Spjoviau į tą reikalą sakydamas: "Nereikia man jūsų, ir toliau sportuosiu pas savo pirmąjį trenerį V.Gerasimovą". Už tai labai buvo supykęs vienas save garsiu laikantis specialistas. Žinojau, kad savo kūno sudėjimu nepasieksiu sunkiosios atletikos aukštumų, mat turėjau ilgas kojas ir ilgas rankas. Tuo metu apsireiškė Karolis Petryla, draugas iš Skuodo. Jis pakvietė pažiūrėti kovotojų vaizdo įrašų. Tai mane labai sudomino. Vėliau dar žiūrėjome įrašus, kur buvo rungtyniaujama pagal Tailando bokso – muai tai taisykles. Ėmiau Klaipėdoje ieškoti tokio bokso klubo, tačiau neradau. Sužinojau, kad Vilniuje ir Kaune yra, o uostamiestyje – ne.

Tuomet tas pats Karolis pakvietė sportuoti į "Titaniko" klubą. Čia susipažinau su treneriu Vadimu Gridiajevu. Jis rengė pratybas ne tik pagal K-1, bet ir pagal muai tai taisykles. Tėvai buvo prieš mano siekį kovoti. Kad turėčiau pinigų sumokėti už treniruotes, pardaviau telefoną, vasarą dirbau statybose, šiaip padėdavau vieniems, kitiems. Labai norėjau išmokti kovoti ir ką nors pasiekti.

Po kurio laiko įkalbėjau gerą draugą Antoną Vorobjovą padėti įrengti sporto salę. Kartu su juo padėjau V.Gridiajevui įkurti klubą "Muai tai imperija" bei įrengti treniruočių patalpas pačiame miesto centre – Herkaus Manto gatvės 1-ojo namo rūsyje. Žiemą čia buvo šalta, nes patalpos nebuvo šildomos, be to, nebuvo tualetų, todėl vėliau "Muai tai imperija" ėmė nuomoti salę viename miesto prekybos centre.

Pateko į anakondos kilpą

– Kada įžengei į profesionalųjį sportą?

– Treneris nuo pirmųjų varžybų vertė mane, paauglį, kovoti su profesionalais. Dar nemokėdavau net rankų laikyti, o mane mesdavo vilkams – Europos čempionams. Važiuodavau kovoti neišsigydęs traumų. Be to, tuo metu, kai pradėjau treniruotis, Klaipėdoje niekas nemokėjo technikos. Visos žinios – iš vaizdo įrašų. Dabar aš tikrai nevažiuočiau būti kriauše. O pats būdamas treneriu nesiųsčiau nepatyrusio sportininko rungtyniauti su asu.

Po truputį tvirtėjau. Pirmą rimtesnę pergalę iškovojau Latvijoje. Per anksti džiaugiausi. Po to sekė ilga pralaimėjimų virtinė. Kai ją nutraukiau, vėl pasipylė pergalės. Tačiau iš kovų išgyventi negalėjau – išvykau dirbti į Norvegiją. A.Vorobjovas padėjo ten susirasti darbą. Kartą po darbo viešėdamas su lenkais sulaukiau skambučio iš Anglijos. Varžybų organizatorius sakė, kad yra proga kovoti. Sutikau.

Dvi dienas bėgiojau krosą. Bet prasidėjo kojos uždegimas. Vaistų neturėjau, degtine tepiau. Padėjo. Metus nesitreniravęs, o tik tris dienas pajudėjęs, ryžausi vykti. Gerai priešinausi, tačiau patyręs varžovas pranoko antrame raunde. Įveikė mane panaudojęs savo kozirinį anakondos veiksmą, kai smaugiamas varžovas nesipriešina ir beveik užmiega.

Po savaitės jis tuo pačiu veiksmu per minutę įveikė garsią žvaigždę Sergijų Charitonovą, vėliau ir dar garsesnį Aleksandrą Emeljanenką. Po šių varžybų supratau, kad reikia grįžti į ringą. Juolab pažiūrėjus į save apėmė gailestis: visas sulysęs, rūkyti pradėjęs, kaip asmenybė krentantis į dugną. Nors dar buvau grįžęs į Norvegiją, tačiau po darbų jau ne alkoholį gėriau, o aktyviai sportavau

– O kaip dabar dėl alkoholio?

– Kai būna didesnė pertrauka tarp varžybų – truputį. Šiaip laikausi sportinio režimo – prieš varžybas stengiuosi nei iš namų, nei iš salės niekur nevykti, kad neblaškyčiau dėmesio.

– Ar galima išgyventi iš sportininko užsiėmimo?

– Priklauso, kaip tu gyveni, su kuo ir kur, kokie tavo poreikiai. Kai turi daugiau laiko, daugiau leidi pinigų. Didesnis užimtumas – mažiau tuštini piniginę. Kovotojo gyvenimas banguotas. Kai pinigų turėjau, nuomojau brangų butą, turėjau du automobilius. Atėjus sunkioms dienoms, gyvenau pas draugės tėvus. Jei traumą patiri, esi greitai užmirštamas. Apskritai reikia turėti vardą.

Tuomet tave kviečia į aukšto lygio varžybas, moka vien už dalyvavimą. Buvo laikai, kai Lietuvoje rungtyniavome ir už dyką, ir už 100 litų. Kai Anglijoje už kovą gavau tūkstantį litų, atrodė – kosmosas. Kovotojo gyvenimas nedėkingas. Tačiau malonu, kai priėję žmonės nori su manimi nusifotografuoti, paprašo autografo. Vis nustembu, kad tai ne koks kino filmas, ar manęs nesupainiojo su kokiu nors krepšininku?

Pravardę sugalvojo ne pats

– Visi jus labiau pažįsta pagal pravardę Kuvalda.

– Čia ne mano paties sugalvota pravardė. Mane taip pakrikštijo Ričardas Rocevičius. Kai kartu treniravausi su Sergejumi Juškevičiumi, abu buvome bendravardžiai. Sykį R.Rocevičius S.Juškevičių pavadino Molotoku (Plaktuku), o mane Kuvalda. Draugui toji pravardė neprilipo, o man ji tapo ringo pseudonimu.

– Prasitarėte, kad studijuojate psichologiją.

– Daug skaitau straipsnių apie psichologiją, domiuosi, kaip ne tik mūsų, bet ir kitų sporto šakų atletai ruošiasi varžyboms. Ką jie daro, ką jie galvoja, kaip save ruošia psichologiškai. Nes perdegimo faktorius pasitaiko visiems atletams. Dažnai sportininkas yra geresnis nei tada, kai rungtyniauja. Tai ir yra perdegimo rezultatas.

Panašiai man nutiko nuvykus į aukščiausio lygio K-1 turnyrą Maskvoje. Kai teko prasilenkti su žvaigždėmis. Supratau, kad aš ne ten kažkur, o čia – šalia jų. Jaučiau, kaip širdis lipa lauk, minčių – milijonas. Ir supratau, jog nieko nesuprantu. Kai paprašė eiti į ringą, kojos viena už kitos kliuvo. Tai iki ringo nenuėjau, o nuplaukiau.

Man kovoti padėjo žinomas treneris. Negirdėjau, ką jis man sakė, žiūrėjau į jo marškinius, kaklą. Nežinau, kodėl taip buvo. Klysta tie, kurie sau kala į galvą: "Šiandien būtinai turiu laimėti". Taip ir perdega. Ne paskutinį vaidmenį suvaidina ir aplinka. Prieina draugai, rėmėjai, plekšnoja per petį: "Serioga, tu turi laimėti. Atėjome į tave pažiūrėti – turi gerai pasirodyti". Sunkus akmuo spaudžia, kai turi laimėti bet kokia kaina.

– Ar turite sportinių svajonių?

– Kad kikboksas taptų olimpine sporto šaka, o aš tapčiau olimpiniu čempionu. Tačiau tai ne nuo manęs priklauso.

Vizitinė kortelė:

Gimė 1987 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje. Nevedęs. Pravardė – Kuvalda. Ūgis – 189 cm. Svoris – 91 kg. Baigė M.Gorkio vidurinę mokyklą. 2007 m. pasaulio kikbokso čempionas, Europos MMA pirmenybių nugalėtojas. 2009 m. Lietuvos MMA, Baltijos šalių muai tai čempionas. 2011 m. Europos K-1 "Grand Prix" turnyro nugalėtojas. 2012 m. Latvijos kikbokso čempionas, Lietuvos K-1 čempionas. 2013 m. pasaulio ir Latvijos kikbokso čempionas, pasaulio taurės turnyro, Baltijos šalių ir Lenkijos K-1 pirmenybių laimėtojas.

Komentarai   

0 #11 atsimerk 2013-12-27 11:28
gudruolis, pasakei kad JAV daugiausiai medalių laimi olimpiadoj. Šito neneigiau ir pats to nesakei. Cituoja Specas:
Bet kurį olimpinį sportą paimkit, dominuoja milžinai.

Boksas 2012 Londone: JAV laimejo du medalius (1 aukso, 1 bronzos), o tu pasakei, kad JAV bokse dominuoja :D tai ka tu sakei, kad gali del tradiciju dominuoti mazos valstybes kokioj vienoj shakoj tai paneigia kaip tik tavo paties teiginy, kad bet kuriame sporte dominuoja milzinai ir patvirtina teigini, kad Olandija ir Tailandas daugiausiai medaliu ishkovotu kikbokse ilgus metus ;) T.p. patvirtina teiginy, kad nera dazniausiai nieko, ka didele valstybe galetu daryti savo atletams, kad jie taptu geresni uz mazos valstybes atletus. Absurdiska teigti, kad "Kubos jau nebera", kai ji 4 medalius bokse laimejo 2012 metais ir trecioj vietoj pagal aukso medalius lentelej.
http://tinyurl.com/osewpfa
Cituoti
0 #10 to to specas atsimer 2013-12-27 09:35
Cituoja to specas atsimerk:
Disko metima...


Vaikine, pasižiūrėk kas surenka OŽ daugiausia medalių ir apsiraminsi. Aš gi aiškiai sakiau, kad mažos valstybėlės tik pavienius sportininkus turi. Plius dėl tam tikrų ypatybių kai kuriose sporto šakose dominuoja. Kaip tarkim Lietuva krepšinyje, ar Olandija futbole. Ar kokia N. Zelandija regbyje. Ar savo laiku Kuba bokse. Bokse kas dabar dominuoja? JAV, Rusija ir Kazachstanas. Net Kubos nebėra. Pasaulio čempe rusai su Kazachstanu daugiausia medalių renka. Profų bokse rusai ir amerikiečiai. Dar meksikiečių palyginus nemažai, bet čia tas pats atvejis, kaip Lietuva krepšinyje.
Dėl ilgų distancijų, ar žinai kas laimi? Aukštikalnėse gyvenantys juodaodžiai afrikiečiai. Tai dėl jų genetikos. Toje pačioje Etiopijoje iš kito regiono nė vieno nėra, tik tam tikruose regionuose jie auga.
Cituoti
0 #9 to specas atsimerk 2013-12-25 20:44
Disko metima laimi vokieciai ir lietuviai jau trisdeshimt metu, nors ir stengiasi "milzinai". Begime ilgu distanciju kenija ir etiopija laimi nuolat, trumpose jamaikieciai ir kitu mazu salu ish karibu atstovai. Bokse taip pat kazkodel nera jav, rusijos ir kinijos dominavimo nei pro kur, nors tavo nuomone po 10 metu dominuoti turetu. Futbolo irgi jokie milzinai nelaimi, nebent argentina ir brazilija butent shiai shakai milzinais pavadinsi olimpiniais. Irkluotoju nuolat buna cempionu is mazu saliu kaip vengrija (kuri dar ir vandensvydyje vis laimi medalius) ar slovenija. Tad nebesvaik su tuo dominavimu milzinu, tiesiog nera ka daryti amerikieciams kad igytu zenklu pranashuma priesh olandus ar tailandiecius. Kriaushiu ir pirshtiniu jeigu nepritruks tai norintiems sportuoti tailandieciams amerikieciai nesutrukdys ishauginti daugybes puikiu kikboksininku ir nepadarys patys 100 aiskiai geresniu atletu.
Cituoti
+1 #8 Specas 2013-12-25 11:05
Jei kikboksas taptų olimpine sporto šaka, per 10 metų Amerika ir Rusija susirinktų daugumą medalių. Taip pat iš Kinijos išlįstų. Olandija su Tailandu nors ir turi gilias tradicijas, nepatrauktų su milžinais. Bet kurį olimpinį sportą paimkit, dominuoja milžinai. Mažos valstybėlės tik pavienius sportininkus turi.
Cituoti
+4 #7 Juze 2013-12-04 19:53
Cituoja nunu:
Jeigu kikboksas taptu olimpine shaka, tai Olandija apsidziaugtu tiek daug medaliu lengvu gausianti :D

Manau kad Tailandas irgi nenuliustu :D
Cituoti
+1 #6 nunu 2013-12-04 15:52
Jeigu kikboksas taptu olimpine shaka, tai Olandija apsidziaugtu tiek daug medaliu lengvu gausianti :D
Cituoti
+3 #5 TT 2013-12-03 20:44
Cituoja pilietis:
Man rodos is bokso serioga per 2 turnyrus bigger better uzdirbo daug daugiau negu is visu kikbokso titulu. Bandytu geriau i boksa lyst ten pinigai visai kiti, kikboksas ubagu sportas, retas kas is jo gali isgyventi.


Praktiskai tik K1 kovotojai. Nebent turi atskiru remeju.
Cituoti
+4 #4 pilietis 2013-12-03 18:32
Man rodos is bokso serioga per 2 turnyrus bigger better uzdirbo daug daugiau negu is visu kikbokso titulu. Bandytu geriau i boksa lyst ten pinigai visai kiti, kikboksas ubagu sportas, retas kas is jo gali isgyventi.
Cituoti
+5 #3 xxx.Brawler.xxx 2013-12-03 00:21
Patinka paprastai snekantys zmones, kurie nemeto pontu ir nebijo save parodyt be pagrazinimu. Nepazystu asmeniskai, bet interviu patiko. p.s. O kikboksas tikrai galetu pretenduot i olimpiada, manau butu puiku jeigu itrauktu i programa..bet ten, kaip ir daug kur lemia politika ir itakoja tam tikri zmones, bet jeigu butu peticija ar primti kaip olimpine saka, tai tikrai padeciau savo parasa uz tai.
Cituoti
+3 #2 juze 2013-12-02 22:16
Puikus treneris ir pavizdys jaunimui :)
Cituoti

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!