FightClub.lt - Interviu su Sergejumi Grečicho

Interviu su Sergejumi Grečicho Komentuoti

Su jaunu ir perspektyviu Smauglių klano atstovu, garsiu Lietuvos MMA kovų dalyviu Sergejumi Grečicho susitikome tik jam grįžus iš Kijeve vykusių Europos neolimpinių sporto žaidynių, kuriose sportininkas iškovojo auksą pankrationo varžybose. Net tai, kad finale teko kovoti su lūžusiu pirštu, nesutrukdė kovotojui parodyti kaimynams, kad Lietuva taip pat turi stiprių imtynininkų. Tačiau vien tik tai imtynėmis S. Grečicho technika neapsiriboja.


Image

- Suprantu, kad šnekėdami neapsiribosime vienu kovos menu ar sportu – praktikuoji ir atstovauji ne vieną sritį?

Dalyvaujant Bushido, reikia mokėti ir smūgiuoti: ir rankom, ir kojom. Bet man artimesnė kova parteryje, todėl tai ir akcentuoju.

- Bet stengiesi būti universalesnis?

Taip. Lankau, pavyzdžiui, ir bokso treniruotes. Tačiau daugiau dėmesio skiriu imtynėms parteryje.

- Tai kokiose treniruotėse lavini savo kaip kovotojo įgūdžius?

Kaune turiu dziudo trenerį Petrą Vinciūną – pas jį treniruojuosi vakarais. Jis yra Lietuvos rinktinės dziudo treneris. O rytais susitarę su draugais susitinkame ir sportuojame individualiai. Čia, Vilniuje, kartu su Smaugliu (Ričardas Piepolis – aut. pastaba) kartais nueiname į dziudo sporto klubą „Lokys“. Smauglio prižiūrimas imtyniauju su naujais priešininkais, kadangi reikia vis ieškoti tokių kovotojų, kurie nežinotų, kaip aš dirbu, kurių nežinočiau aš... Nes pastoviai kovojant su tais pačiais priešininkais, vieni prie kitų prisitaikome, žinome, ko tikėtis.

- Kaip pradėjai sportuoti ir nuo ko?

Vaikystėje buvau labai žemo ūgio ir pakankamai silpnas, dažnai sirgau. Norėjau būti stiprus ir išmokti pastovėti už save. Pradėjau nuo gimnastikos ir pankrationo. Pankrationas buvo pirmoji mano kovinė sporto šaka. Penkis metus pasitreniravęs perėjau į sambo imtynes, kur ir pasilikau. Na, o sambo ir dziudo – labai panašu, man teko dalyvauti ir dziudo varžybose. Sambo treniravausi apie aštuonis metus, iki šiol dalyvauju varžybose ir jau aštuonis metus esu Lietuvos sambo rinktinėje. Kai man sukako 18 metų, prasidėjo kovinio sambo čempionatai, tai keturis metus iš eilės laimėjau. Yra daug panašumų tarp kovinio sambo ir sambo.

Lietuvoje vienu metu trūko laisvųjų imtynių sportininkų, todėl mano sambo treneris Eduardas Rudas pakvietė pabandyti sudalyvauti varžybose. Nuvažiavęs į imtynes nežinojau nei taisyklių, nieko. Na, bet pažiūrėjau kelias kovas, pabandžiau, ir taip išėjo, kad nugalėjau keturiose ar penkiose kovose ir laimėjau laisvų imtynių žaidynes, patekau į rinktinę. Vėliau teko dalyvauti laisvųjų imtynių stovyklose, manęs prašė pasilikti. Tačiau tuo metu mane traukė Bushido, stebėjau kovas per televiziją, įrašinėjau... Laisvosiose imtynėse neatradau savęs, man trūko parterio, laužimų – tai maloniau ir įdomiau.

Image

- Tai kartais tenka rinktis, kur dalyvauti, jei vienu metu supuola keletas varžybų? Kaip atsirenki?

Taip. Na, Bushido ir pankrationas labai nesiskiria: galima smūgiuoti, imtyniauti, tik apranga truputį skiriasi. Kovinė sambo – taip pat smūgiai, imtynės, parteris – praktiškai viskas tas pats. O dalyvaujant sambo varžybose jau esi daugiau apribotas, todėl pankrationas ir Bushido man labiau patinka – daugiau galimybių, arčiau parterio.

- Kas tave labiausiai motyvuoja dalyvauti MMA kovose?

Kai daug sportuoji, norisi save kažkur realizuoti, kažką parodyti. Parodyti žmonėms, ko aš pasiekiau, dėl ko prakaituoju sporto salėje. Jeigu aš pasieksiu aukštą lygį, tai už tai man bus ir gerai mokama, be to, darysiu tai, kas man patinka, teikia malonumą.

- Kokie įspūdžiai iš Kijeve vykusių Europos neolimpinių sporto žaidynių?

Pirmą kovą buvau laisvas, tai galėjau pažiūrėti. Buvo minčių, kokią techniką naudoti, tačiau paklausiau Smauglio, kuris man buvo liepęs nesimėtyti, daryti tai, ką moku geriausiai – imtyniauti. Rusijos treneriams buvo staigmena, kad Lietuva turi imtyninkų, jie to nesitikėjo. Aš pats jaučiau labai didelę atsakomybę per šias varžybas: kadangi laimėjau Pasaulio čempionatą (pankrationo – aut. pastaba), tai negalėjau pralaimėti šiose varžybose. Tokią didelę atsakomybę jutau, kad paskutinėmis naktimis net miegoti ramiai negalėjau.

- Kokie Tavo planai ateičiai – kam žadi skirti pirmenybę?

Iš tikrųjų, kol kas apie tai ir negalvoju. Dalyvauju Bushido, pankrationo, sambo varžybose... Kol kas man yra galimybės visur dalyvauti ir gerai pasirodyti. Kol kas nežinau, kur apsistosiu. Kartais norisi apsiriboti viena sporto šaka, bet, jei būčiau tik imtynininkas, tai jausčiausi lyg nepilnavertis, nes trūktų smūginės technikos, bijočiau kovos stovėsenoje. O, kai išmanau smūgiavimo techniką, tai žinau ir tai, ką gali padaryti priešininkas, tada ir į imtynes pereiti man daug paprasčiau, atsiranda didesnis pasitikėjimas savimi.

Image- Ką veiki laisvalaikiu?

Kai ruošiuosi varžyboms, tai ir to laisvalaikio nelieka: atsikėlus – rytinė treniruotė, tada pamiegu ir einu tiesiai į vakarinę treniruotę. Dabar man atostogos, bet, kai mokausi, treniruotes pradedu nuo šeštos arba septintos valandos ryto, taip pat per langus tarp paskaitų, o vakarą visuomet praleidžiu ant tatamio.

Atsiradusio laisvalaikio neskiriu nei kinui, nei kompiuteriui. Mėgstu keliones, gamtą – ir mano studijos su tuo susijusios, nors ateityje labiau jas norėčiau sieti su sportu. Labai mėgstu žvejoti.

- Ar didelių žuvų esi pagavęs?

Oi, didelių, labai didelių.Vaikystėje iš viso buvau žvejybos fanatas. Dabar šis pomėgis pasitraukė šiek tiek į šoną, mažiau laiko tam liko, nes sportas darosi vis rimtesnis. Anksčiau ne taip rimtai žiūrėjau į šį sportą, tačiau po vienos kovos, kai trūko raištis, lūžo šonkaulis, pradėjau į tai žiūrėti kaip į tikrą kovą. Todėl dabar visuomet einu kovoti maksimaliai susikaupęs. Reikia ne tik nugalėti, bet ir save saugoti.

- Ar užtenka sveikatos ir pasiryžimo sportuojant tokiu tempu?

Kai dabar ruošiausi Europos čempionatui, dar ir svorį mesti reikėjo, tai buvo sunku: visi erzina, niekas neįtinka, viskas blogai... Labai išvargsti ir, kuo daugiau sportuoji, mokaisi, tuo, atrodo, esi blogiau pasiruošęs – smegenys būna tokios pavargę nuo tokio tempo, kad nebepriima informacijos. Na, bet prieš varžybas duodi organizmui pailsėti ir tokiu būdu įgauni gerą formą.

- Kaip pradedi dieną, ar turi kokį rytinį ritualą?

Pirmas dalykas man atsikėlus – tai rytinė treniruotė. Pasitreniruoju ir tada nusiraminu. Bet, jeigu nepadarau jos, tai visą dieną būnu piktas, nervuotas: nepadarei treniruotės, o varžybos bus, mano priešininkai ruošiasi, o aš nesitreniruoju!.. Kai tą rytinę treniruotę padarau, tai nuotaika pagerėja.

- Ar dažnai pakliūni į konfliktines situacijas?

Gal nekimba dėl to, kad mažas – ką čia prie mažiuko lįsti. Kad kažkaip ir tų situacijų tokių nebūna, leidžiu laiką su gerais draugais. Alkoholio iš viso nevartoju, tad mąstau blaiviai.

- Ar merginai laiko lieka?

Na, mergina nepyksta. Viską suspėju (juokiasi).

- Ko norėtum palinkėti?..

Norėčiau palinkėti fightclub.lt portalui, kad gyvuotų. Labai gražiai atsinaujino, pasikeitė į gerą pusę, daugiau naudingos informacijos, tvarkingai pateikiamos naujienos.


Su Sergejumi Greičicho kalbėjosi Gailė Vanagienė "Yoi"

 

Atnaujinta 2011 rugsėjo 10, Šeštadienis. 20:46

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!