FightClub.lt - Interviu su Vytautu Krivicku

Interviu su Vytautu Krivicku Komentuoti

krivickas_2.jpgŠis interviu bus kiek kitoks. Vytautas Krivickas nesiekia pergalių sporte – na, nebent šaudyme iš lanko. Nemoko jis ir taisyklingai atlikti smūgio. Tačiau jo praktikuojama Džun Juan ciguno sistema padeda žmogui tapti sveikesniam ir stipresniam. Todėl nesenai Šaolinio vienuolyne viešėjęs V.Krivickas naudojasi kiekviena proga pasiūlyti žmogui į savo gyvenimą įsileisti ciguną ir džiaugiasi, kad jo mokinių gretos vis pilnėja. Cigunas turi tau padėti gyventi, – sako meistras. – Jeigu trukdo, reiškia, tu įvažiavai ne į savo vėžes. Pats V.Krivickas „atrado“ ciguną pablogėjus sveikatai, tačiau dabar siekia prailginti kiekvieną savo dieną tam, kad galėtų kuo daugiau nuveikti praktikuodamas Džun Juan ciguną pats bei mokydamas jo kitus.


- Ciguno rūšių yra daug. Kodėl pasirinkai būtent Džun Juan?

Ciguno rūšių yra nuo 50 iki 80 tūkst. Be to, tai įvairaus meistriškumo lygiai, kuriuos galima būtų palyginti su mokyklos klasėmis ir universitetais. Jeigu tu išmoksti „pirmos klasės“ ciguną, o toliau netobulėji, tai ir sukiesi ten pat, „pirmoje klasėje“ – nebėra spiralės.

Džun Juan cigunas (angl. Zhong Yuan Qigong) – viena pagrindinių mano praktikų – išsiskiria iš visų kitų tuo, kad yra save tobulinanti sistema, jai nėra pabaigos. Pirmose dviejose pakopose praktiškai eini vien tik su fiziniu kūnu, o vėliau, kai fizinis kūnas sutvirtėja, prasideda dvasinė praktika. Norint dvasiškai tobulėti, pvz., išsėdėti nuo 2 iki 6 val. nejudant, fizinio pasirengimo reikia.

krivickas_3.jpg - Sakai, kad Džun Juan cigunas – ne budistinė, o daosinė kryptis? Gal gali plačiau tai paaiškinti?

Taip, nes šiaip pagrindinės kryptys būtų: daosinė, budistinė, konfucianinė, be to, dar galima būtų skirstyti į sveikatinimosi ir kovos menų. Pavyzdžiui, matydami Šaolinio vienuolių atliekamus pratimus, mes matome tik išorinę pusę, o turinio dažniausiai neįžvelgiame. Tačiau jeigu jie nepraktikuotų vienokios ar kitokios cigun rūšies, tokių šou mes nematytume. O kalbant apie daosus, jie užsiiminėja grynai sveikatingumo praktika – jokio religinio aspekto, jokio politinio – tiesiog taip, kad tau būtų malonu. Mūsų pagrindinis šūkis, principas yra toks: „cigunas turi tau padėti gyventi. Jeigu jisai trukdo, reiškia, tu įvažiavai ne į savo vėžes.“ Turi jausti malonumą ir matyti rezultatą. Taip pat svarbu, kad galėtum pritaikyti praktikoje.

- Tai pagrindiniu dalyku galima vadinti naudą sveikatai?

Pradinis tikslas – taip. Praktiškai aš ir pats pradėjau tik dėl sveikatos. Nebūtų su sveikata buvę prastai, vargu ar aš būčiau tuo susidomėjęs. Gerai dar, kad kovos menais užsiiminėjau. Nes bet kuris kovos stilius anksčiau ar vėliau prieina iki tų subtilybių, kai pradedi pajausti.

- Kada pradėjai domėtis kovos menais apskritai? Kaip priėjai iki ciguno?

Paaglystėje žinojom tik karate, kuri buvo draudžiama. Jei užsiiminėjai, bausmė buvo iki dviejų metų. Tai va, rūsiuose, kur niekas nemato... Mes treniravomės jau beveik fanatiškai, nes tai, kas draudžiama, labai vilioja. Daug treniruojantis kūnas prisisotina. Tuomet pradedi jausti vidinius energijos srautus, pradedi ieškoti, kas ten, kūne, darosi.

Ėmė šlubuoti sveikata. 25-28 metų radikulitu sirgdavau kiekvieną mėnesį. Sutraukdavo taip, kad tris keturias paras negalėjau ne tik atsikelti, bet net rankos pajudinti norėdamas vandens atsigerti. Na, tuomet padariau išvadas. Netyčia pamačiau skelbimuką: „rytų gimnastika, taidzi forma...“ Per taidzi užsiėmimus buvo ir mūsų vietnamietis (Ngo Suan Thi – aut. pastaba), jis praktikavo Šaolinio Kung Fu stilių, kuris man patiko labiau nei taidzi. Ir taip likimas lėmė, kad pradėjau Šaolinio linija nuo Šaolinio Kung Fu, o dabar priėjau ir iki Šaolinio ciguno – tos pačios linijos. Taigi pradėjau nuo 28-erių metų – labai labai seniai, nes dabar jau 45-eri metai man. Ir taip po truputį po truputį sveikata gerėja. O kai sveikata gerėja, tai gali daugiau ir pasaulietinių darbų nudirbti.

Man labai patiko mano mokytojo žodžiai, kad cigunas turi tau padėti gyventi, dirbti. Džun Juan cigunas išsiskiria tuo, kad jį gali praktikuoti visą parą ištisai: valgydamas, vonioje, miegodamas, vaikščiodamas, sėdėdamas, žiūrėdamas TV...  Netgi bendraudamas su žmonėmis gali kokį nors pratimėlį daryti. Laiko neleidi veltui. Tai kaip spiralė: atidirbinėji vis gilyn ir platyn, ir suvokimas keičiasi. Aš sakau, kad aukščiau tik dangus. Jaučiuosi jau, atrodo, papuolęs į tuos tikruosius savo vandenis.

krivickas_4.jpg

- Kokiu būdu, kokiomis formomis ši sistema veikia taip universaliai?

Visa ciguno sistema remiasi trimis kertiniais elementais (blokais). Pirmasis: energetiniai kanalai ir biologiškai aktyvūs taškai – tai, kas pas mus išpopuliarėjo kaip akupunktūra. Akupunktūra be ciguno neveikia, nes kūne energetiniais kanalais cirkuliuoja, kaip mes, cigunistai, vadiname, rūko energija. Kiekvienas kūnas, kiekvienas organas turi šviesos energiją, rūko energiją ir trečią energijos rūšį, transcendentinę, kuri nesimato nė trečiąja akimi, nei jokiais prietaisais. Taigi tai vienas blokas.

Antras blokas būtų: sistema In-Jan – ženkliukas, kurį visi žino. Tik tiek, kad Džun Jan ciguno embelmoje jinai sukasi prieš laikrodžio rodyklę, nes mūsų kūnas, jei rimtai praktikuoji, jaunėja. Tai reiškia, kad savo metus dalini iš dviejų, pridedi devynis ir sužinai savo biologinį amžių.

Trečias blokas yra U-Sin. Tai penki elementai. Ta pačia sistema remiasi ir Feng Shui, ir kovos sistemos.

Taigi šie trys blokai yra lyg trys kertiniai ciguno akmenys.

- Labai dažnai cigunas sutapatinamas su ezoterika, mistika, fantastika...

Norėdamas visa tai paneigti galiu pasakyti, kad šiais metais birželio 19 d. Vašingtone, JAV kongrese, vyko susitikimas su dviem meistrais: Mičio Kuši (Michio Kushi) iš Japonijos ir su mūsų mokytoju Siui Mintanu (Xu Mingtang). Susitikime buvo du populiarūs kongresmenai: Tom Lantos (Tom Lantos) su žmona ir Denis Kuciniči (Dennis Kucinichi). Taip pat dalyvavo Merry Bush. Susitikime buvo aiškinamasi apie ciguno naudą šiuolaikiniam civilizuotam pasauliui.

Amerikoje nuo 2002 m. kovo mėn. oficialiai pradėta Alternatyvios medicinos programa – vyksta medicinos permainos. Nes medikamentai jau nebeveikia, daugeliui ligų antikūnai jau yra išsivystę. Todėl vienas iš pagrindinių dalykų šioje programoje yra mūsų cigunas. Nes jisai yra ne vien tik viena iš dvasinių senovės praktikų, kurios šaknys siekia aštuonis tūkstančius metų. Iki šių dienų tiek metų atlaikė išbandymus, be to, efektyvumas yra tikrinamas šiuolaikiniais preparatais. Praktiškai, mūsų ciguno sistema išgydo sunkiausias ligas, kurias medikai laiko neišgydomomis.

Tuo užsiima kongresmenai Amerikoje. O mūsų mokytojas jau veda derybas su Rusijos ir Ukrainos atstovais prezidentiniame lygmenyje – ir jie jau žada papildyti medicinines programas alternatyviomis. Kada tai ateis iki Lietuvos, ir kada mes perlipsime per savo aroganciją – čia jau bus matyt.

Ciguno meistrams yra netgi suteikiamas oficialus laipsnis „Kinų medicinos daktaras“, todėl tai skirtingas dalykas, nei, tarkim, eiti pas kokią nors būrėją. Jokios mistikos. Jeigu tu kažką matai, tai turi tai įrodyti, patikrinti, paremti, pagrįsti.

- Ir vis tik: iš kur atsirado toks gana dažnas požiūris į ciguną, kaip į ezoterišką, paslaptingą dalyką?

Nežinau, kodėl žmonių sąmonėje taip susiformavo. Tiesa, Kinijoje dabar atsargiai žiūrima į ciguną, nes buvo viena tokia sistema Falundafa su pusiau religiniu, anti-politiniu aspektu. Buvo daug savižudybių, net masinių. Valdžia, norėdama tai sustabdyti, uždraudė apskritai visas ciguno formas. Todėl dabar mūsų Džun Juan cigunas bando tai atsverti, parodyti tą tikrąją pusę. Beveik 8 tūkstančius metų ši sistema buvo priskiriama prie slaptųjų mokymų. O slaptuosius mokymus mūsų vakarietiškas protas truputį klaidingai supranta.

- Paprastam žmogui pasiklausius cigunisto turėtų pasidaryti baisu: praktikuoti visą parą, ką beveiktum, valgyti pagal U-sin sistemą, maistą gaminti taip pat atsižvelgiant į penkis elementus, arba iš viso nevalgyti, o gauti energiją per odą ir bambą...

Pirmokui pasižiūrėjus į vienuoliktoko užrašus irgi pasidaro baisu. Tam ir yra cigunas suskirstytas pakopomis. O vėliau jau tik paties žmogaus pasirinkimo reikalas, ar jis kils aukščiau, ar praktikuos horizontalėje. O galutinis Džun Juan ciguno tikslas yra tapti žmogumi iš didžiosios raidės, o svarbiausia – geru žmogumi.

- Kalbant apie kovinę pusę - ar ciguną galima laikyti kovos menu ar tik kovos meno dalimi?

Sakyčiau, tai kaip žmogui kvėpavimas. Nors to ir nesuvoki, bet vis tiek kvėpuoji. Tačiau nesusimąstai, kaip tai daryti taisyklingai. Civilizacija pakoregavo mūsų sėdėseną: mes sėdime sulinkę, prispaudę inkstus, kepenis, bambą, todėl šie organai automatiškai gauna mažiau deguonies, iš deguonies išskiria mažiau energijos. Užtenka tau tik tai išsitiesti, ir kvėpavimas tampa ramus, tolygus, organai atsistato. Taigi kvėpuojant sąmoningai ar nesąmoningai efektas pasiekiamas visiškai kitoks.

Tas pats ir su cigunu kovos menuose. Net jei tu ir nesupranti ar nepripažįsti, jis vis tiek yra. Cigunas ir yra viena iš kvėpavimo sistemų, tik tai jau sąmonigas kvėpavimas: mintimis, su vaizdiniais. Kiekvienas kovotojas nori būti ir sveikas, ir stiprus. Jeigu tu išeisi kovoti su skaudančiais inkstais, priešininkui užteks tik prisiliesti, ir tu raitysies. Ciguną praktikuojantis žmogus yra atsparesnis ir ištvermingesnis. O kovoje kartais gali turėti silpnesnį smūgį, bet, jei tu esi ištvermingesnis, tai nuvarginsi priešininką ir tada žaisi pagal savo taisykles.

- O, tarkime, žmogus, praktikuojantis vien tik ciguną, gali sakyti, kad mokosi kovos meno?

Cigunas dar skirstomas į daugelį rūšių: kovos menų, medicininis, „tylusis“, „lengvasis“... Čia jau kokį pasirinksi. Džun Juan cigunas man patinka savo panaudojimo universalumu. Jei moki bet kokį kovos meną – ar taidzi, ar karate – moki savo išorinę formą, plius žinai ciguno principus, tai tuomet tampi tarsi vienu dviem laipteliais aukštesnis už ciguno nepraktikuojantį priešininką.

- Kaip dar naudingai cigunas pritaikomas pasaulyje?

Visose, ne tik mūsų, ciguno sistemose vienas iš pagrindinių pratimėlių yra Mažasis dangaus ratas. Jį sistemingai atliekant dirba abu pusrutuliai, suaktyvinama tam tikra pakaušio sritis. Yra moksliškai įrodyta, kad pas visus žymiausius verslininkus, menininkus ši pakaušio sritis yra suaktyvėjusi, ji spinduliuoja delta spindulius. Sietle ir Tokijuje yra sudarytos sutartys su privačiomis mokyklomis, studentai praktikuoja šitą pratimėlį. Rezultatai stulbinantys: praktikuojančiųjų pažangumas stebėtinas, jie išsiskiria iš visų kitų, nesvarbu, kokioje srityje žmogus dirbtų – meno, verslo ar kt.

- Kokių cigun rūšių turime Lietuvoje?

Pakraipų yra daug. Tačiau manau, kad realiausią perspektyvą turi vis tik Džun Jan cigunas. Nes jį gali panaudoti net žinodamas tik žemesnio lygmens ciguno kompleksus.

Gerai, kad visi trys didieji Lietuvos miestai jau turi savo atstovus. Lietuvoje mūsų jau yra apie dešimt. Be to, kartą per metus yra galimybė susitikti su meistru ir pabuvoti Šaolinio vienuolyne.

- Šią vasarą pats dvi savaites praleidai Šaolinio vienuolyne. Kokius įspūdžius ir žinias parsivežei?

Aš žinojau, ko važiuoju. Šiais laikais Šaolinio vienuolynas yra tapęs didžiuliu turistiniu centru. Aš važiavau dėl to, kad mano mokytojas Siui Mintanas yra tiesioginės linijos paveldėtojas ir jo pro pro pro... seneliui Šaolinio vienuolyne yra pastatytos trys skulptūros, skirtas atskiras paviljonas. Būtent tame paviljone pamedituoti aš ir važiavau. Tai, galima sakyti, sugrįžimas prie ištakų. Čia kalbu apie princą Kimnarą, kuris prieš 1500 metų atėjo į vienuolyną ir ilgai praktikavęs pasiekė tokių aukštumų, kad dar gyvas būdamas tapo Hu Fa – sergėtoju, apie kurį sklinda legendos. Mūsų mokytojas, šios linijos paveldėtojas, gyva legenda, taip pat turi fenomenalių sugebėjimų: pora kartų mokslininkams demonstravo teleportacijas, po pasaulį buvo pasklidę žurnalai su jo aurų nuotrauka ant viršelio.

- Kokiu ritmu gyvenai Šaolinyje tas dvi savaites?

Bandėme apie savaitę nevalgyti: svoris truputį nukrito, bet energijos buvo nerealiai. Mes praktikavome nuo šeštos ryto iki dešimtos vakaro, o vietoje naktinio miego dar bėgiodavome po kalnus.

- Žinau, kad šaudai iš lanko. Kaip cigunas padeda įvaldyti šią techniką?

Šaudyme iš lanko, žinoma, reikalingas taiklumas bei fizinė technika. Bet jeigu tu šaudai būdamas ciguno būsenoje, tuomet vienas menas papildo kitą. Japonai yra labai išvystę ir išlaiko šaudymo iš lanko tradicijas Kiudo mene. Teko matyti meistrų, kurie užrištomis akimis pataiko beveik į dešimtuką. Vakarietiškam protui tai nesuprantama, o jie paprasčiausiai įeina į tokią būseną ir tuomet – taisyklingas idealus šūvis. O tai reiškia, kad fizinis ir dvasinis atitikmuo sueina į vieną.

Mes tik, vakariečiai, esame neteisingai įpratę fizinį ir dvasinį kūnus tobulinti atskirai: fizinį – salėje, o dvasinį vėliau, nuėję į bažnyčią. Juk mūsų DNR spiralė yra iš dviejų gijų: fizinė ir dvasinė pusės turi viena kitą papildyti. Dvasinė energija laikoma pati aukščiausia. Jeigu užsiimi dvasine technika, bet turi paliegusį kūną, tai kažkas yra netvarkoje, kažkur yra spraga.

- Ką tau duoda šaudymas iš lanko?

Pirmiausia tai, kad, persikėlęs iš Klaipėdos į Smiltynę, kur mes šaudome, aš galiu pabėgti nuo miesto šurmulio į gamtą: aplinkui laukai miškai, lankas rankose, meditacinė būsena... Be to, šaudydamas iš 90 metrų atstumo galiu pasitikrinti regėjimą. O jeigu per dieną paleidžiu iki 300 strėlių, tai ir fizinis krūvis – dirba pečiai. Plius – tai aktyvus poilsis, kai smagu susitikti su draugais, pabendrauti gamtoje. Ir, maža kas – juk tai olimpinė sporto šaka.

Pas mus cigune nuo ketvirtos pakopos eina toks Džunguno pratimas, kai tu pasijungi energijos srautui – tavo judesys aplenkia tavo protą. Anksčiau ir aš mokiausi daryti katas, formas ir mąstydavau kokį bloką daryt kokiam smūgiui, o dabar pirma pajunti ir padarai judesį, o tik vėliau supranti, ką tu padarei. Sakoma, kad iš Džun Juan ciguno yra išsivystę daugelis kovos menų rūšių, taip pat ir taidzi. Vidurmažiais Chung Sun Fen‘as, buvęs cigun meistras, norėdamas perteikti savo kariams žinias, ėjo atvirkštiniu keliu: mokė judesių formą, kad kariai išmoktų pasiekti tam tikrą būseną. Nes karai vykdavo kiekvieną dieną, ir vienam iš sunkiausių darbų – išmokti dirbti protu – nebuvo daug laiko. O mokantis tradiciškai kiekvieno žmogaus atliekama judesių forma būna vis kita, nes kūnas kiekvieno skirtingas, be to, du kartus vienas ir tas pats praktiškai nepakartojama.

krivickas_5.jpg - Koks tavo požiūris į kovos menus?

Man kovos menas yra fizinis pasiruošimas. Mūsų cigunas yra priskiriamas prie tyliosios technikos, todėl išlaikant In Jang principą, kai praktikuoji „tyliai“, reikia daryt ir kažką aktyvaus. Man tinka Šaolinio Kung Fu stilius, kitam labaiau patinka karate ar kitoks kovos menas – pasirinkimas didelis. Gaila, kad mums iki Vakarų neatnešamos pilnos kovos menų sistemos, o dažniausiai tik fizinė forma – kaip riešuto kevalas, po kuriuo nieko nematome. Karate tik pasiekus tam tikrą lygį pradedama aiškinti apie energijas. Kung Fu šiuo atveju kiek paprasčiau, nes jau nuo pirmos dienos trečdalis laiko skiriama energetikai tobulinti.

- Koks, tavo nuomone, turėtų būti geras mokinys?

Toks, kuris nori tobulėti be galo. Tas, kuris praktikuoja tikrąjį mokymą: ne tik atlieka techniką, bet ir daro gerus darbus. Kai turi daug energijos, tik nuo tavęs priklauso, kur ją nukreipsi: darysi gerus darbus – kilsi aukštyn, jei naudosi savanaudiškais tikslais – eisi žemyn. Džun Juan ciguno sistema suteikia žmogui nerealias galimybes, o kas ką pasirinks – kiekvieno reikalas.

- Ar užeini į fightclub.lt portalą, ar domiesi forumo diskusijomis?

Pradėjau užeiti. Šiuo metu, ypač po kelionės į Šaolinio vienuolyną, stengiuosi daugiau dėmesio skirti praktikai, išlaikyti tą grafiką, į kurį tenai įsivažiavome. Nors ir kokia tobula sistema yra šis cigunas, bet šnekėti yra viena, o žmonės nori realių faktų. Tam reikia praktikuoti. O instruktoriai turi praktikuoti kelis kartus daugiau. Tokie tempai. Tačiau gerai tai, kad mano praktika kaip tik padeda tame tempe nepasimesti, nestresuoti. Plauki su visais, tik žiūri iš kito taško, žvilgsnis tampa sferiniu. Jeigu anksčiau žiūrėdavai į kokį nors įvykį ar netgi daiktą iš vieno taško, tai dabar matai iš kelių taškų, kaip minimum, taigi gali susidaryti gerokai realesnę nuomonę.

- Ko palinkėtum skaitytojams?

Visų pirma, aišku, linkėčiau sveikatos. Svarbiausia, neleisti laiko tuščiai, pradėti praktikuoti ciguną kiek galima anksčiau. Kad paskui netektų sakyti: o, kad būčiau žinojęs... Taigi dabar žmonės žinos. Viskas jūsų rankose: ir likimas, ir sveikata.

- Ačiū už pokalbį.

Su Vytautu Krivicku kalbėjosi Gailė Vanagienė "Yoi"



Atnaujinta 2011 rugsėjo 10, Šeštadienis. 20:46

Komentuoti

Perspėjame, jog už komentarų turinį atsako komentatoriai įstatymuose numatyta tvarka.


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Naujausi komentarai

Populiariausia per mėnesį

Draugai

smauglys jb dubuklis jb
asia jb produktaisportui jb
dojo jb plungesriteris jb
budora jb boksopasaulis jb
pantera jb grappling jb
   

Hostingas Serveriai.lt

Atsiųsk naujieną!