Apie kovotojo dvasią iš dalies galima kalbėti ir puroresu pasaulyje, kaip žinote pro-wrestlinge kovos būna kur kas ilgesnės ir jų per metus būna kur kas daugiau ir kovotojai patiria daugybę traumų kaip ir NHB kovose, siekti savo tikslo ir kovoti tampa labai sunku būnant daužomam bent 200 kartų per metus ir laikui bėgant, kai kurie kovotojai be abejonės praranda motyvaciją kaip daryti ką nors daugiau nei atbūti jiems skirtą laiką. Galima išskirti kelias pro-wrestlingo mokyklas, kurios moko kovotojus stengtis iš paskutiniųjų nepaisant visko kas benutiktų ir išsaugoti vadinamąją kovotojo garbę net beviltiškoje kovoje - galima pastebėti, kad tokią fighting spirit turėjo Yoshihiro Takayama - prisiminkite visus jo pralaimėjimus MMA lygose, o ypač kovą su Don Frye ar Kazuyuki Fujita (buvo nusmaugtas iki sąmonės netekimo, bet ne tapp-outino) arba Enson Inoue ar galop net Yoshiaki Yatsu. Taip pat galima paminėti Kenta Kobashi, kuris tebekovoja geriausius matčus su visiškai sudilusiais keliais ar Toshiaki Kawada, kuris susilaužęs ranką toliau tęsė matčą iki galo. Gapot net Kodo Fuyuki, kuris esant paskutinei vėžio stadijai kovojo iki galo ir net likus keletui dienų iki savo mirties prisiryjęs nuskausminamųjų sugrįžo į ringą ir planavo turėti paskutinį savo gyvenimo matčą, kurio pabaigoje mirs (elikrifikuotos dygliuotos vielos ringe, kurio pabaigoje planavo nusižudyti vieno spoto metu) (deja to matčo jis nesulaukė).
