Iš diskusijų temoje "O vat kas tas tradicinis karatė" pradėjo kilti technikos ir treniruočių klausimai. Buvo nuspręsta temą atidaryti čia, tai jei kam kiltų klausimų tradicinio karatė treniruočių ar varžybinės praktikos tema, prašom juos teikti čia. Bet svarbu įsisąmoninti tokį dalyką - mano nuomonė ir yra tik mano nuomonė, o ne galutiniai postulatai tradicinio karatė tema. Taip, esu susijusi su tuo sportu 14 metų, taip, 9 metus treniravausi aktyviai, bet varžybose nedalyvavau, meistro diržo neturiu, ir nereikia priimti visko, ką sakau, kaip neginčijamos tiesos, nes galimas daiktas, kai kur klystu.
Dėl aiškumo - tradicinis karatė Lietuvoje yra Fudokan ir Shotokan sistemos. Dar didesnį aiškumą bandoma pasiekti čia: Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba
PrisijungtiPradžiai atsitempiu vieną citatą iš minėtos aukščiau temos:
Kokiu budu karate pasekiama fizinė ir psichologinė pusiausvyra? Jeigu gali aprasyk metodikos/pratimus kurios yra naudojaimos.
Denis citavo mano postą apie Fudokan karatė, todėl ir aprašysiu Fudokan treniruočių metodikas, kurias man teko laimė patirti ant savo kailio prieš 10 metų. Kokios jos dabar - tiksliai nežinau, bet yra kažkiek sušvelnėjusios, bent jau dėl aktyviai ginamų žmogaus ir šiaip vaikų teisių, be to ir todėl, kad vienam užsiėmimui skiriama mažiau laiko (čia jau natūralu, visiem reik gyvent...). Dėl sušvelnėjimo gaila. Bet matyt treniruotės nėra sušvelnėjusios taip smarkiai, kad neturėtų pranašumo prieš Shotokan karatė treniruočių metodiką. (Sprendžiu, kad turi pranašumą iš to, kad suaugusiųjų kumitė neseniai vykusiame čempionate visas tris vietas užėmė Fudokan atstovai).
Bendras treniruotės principas buvo toks - dirbama iki trijų valandų tris kart per savaitę plius savaitgaliais - iki aštuonių valandų, valanda skiriama fiziniam parengimui, valanda technikos tobulinimui ir kata, valanda kovai (kumitė, laisvas sparingas ir t. t.). Vaizdeliai iš fizinio parengimo: suplukę karatistai daro atsispaudimus, jų jau priskaičiuota 70, keturi asmenys (tame tarpe ir aš
vieną atsispaudimą numuilina). Už ką gauna po treniruotės papildomus 200 atsispaudimų. Ir ten nebenumuilinsi... Žinoma, ir per treniruotę 70-ia neapsiribojama, bent 100 atliekama... Arba toks pratimėlis: pritūpimas, Mavashi geri, pritūpimas Mavashi geri (šoninis smūgis koja lanku į korpusą ar į galvą), vėlgi apie 100 - 200. Atsidaro pirmasis kvėpavimas, antrasis, trečiasis
Vaizdeliai iš technikos tobulinimo: stovi apie trisdešimt žmonių eilėj. Kojos pečių plotyje, rankomis atliekamas smūgiai į priekį. Pakaitomis. Kaire, dešine, kaire, dešine. Kiekvienas iš tų žmonių eilėj skaičiuoja iki dešimties. Dešimtas smūgis - šūksnis Kiai. Nesunku suskaičiuoti, kad tokiu principu padaroma apie 300 smūgių. Panašiu principu atliekami smūgiai kojomis. Už neteisingai atliktą techniką - pamuilintą, pasimuliuotą, - gali gauti nuo 10 iki neaišku kiek atsispaudimų, priklausomai, kiek laiko atsikalbinėsi. Už kieno nors šnekas per treniruotę atsispaudimus daro visa grupė. Taip kad tvyro mirtina tyla, jokių ten chi chi cha cha ir pasipletkavojimų... Papildomas dvasinis ir kitoks grūdinimas - treniruotės žiemą basom ant sniego. T. y., apie pusvalandį trunkanti treniruotė basom - katos dažniausiai, paskui - apie tris valandas apsiavus sportbačiais, bet tik su kimono, be megztinių, lošiamas futbolas. Vasarą gerai pagrūdindavo tokia veikla, kaip atsispaudimai ant krumplių ant asfalto, nenutrūkstama poros valandų treniruotė, kai šešėlyje 30 laipsnių, bet tu, deja, ne šešėlyje, šiek tiek Antakalnio rajoną pažįstantys vilniečiai galbūt supras, kaip šaunu būdavo bėgti krosiuką basomis palei Nerį nuo 22 vidurinės (M. Daukšos) iki antro pliažo Valakampiuose, ten porą valandų lošti futbolą, grįžti krosiuku iki 22 vidurinės, o grįžus dar profilaktiškai pasidaryti pusvalandžio treniruotę, kad diena tuščiai nepraeitų... Ne vilniečiam pasakau, kad ten maždaug 3 km atstumas, + minus km.
Vietoj kriaušės smūgiam beveik pilnu kontaktu būdavo naudojami gyvi taikiniai - t. y., kiekvienas
Arba tiksliau, smūgiai kumščiu būdavo atliekami į pilvo presą, keičiantis, taip kad kiekvienas jų paragaudavo, smūgiai koja - į delną (taip kad jis po tokios treniruotės būdavo žaviai bordavas
) Na, maždaug vaizdas turi būt aiškus, tiesa?
Nes mat Fudokan visgi yra skirtas ne tik psichologiniam žmogaus grūdinimui ir charakterio vystymui, bet jis buvo sugalvotas ir sportiniams pasiekimams, besiremiant naujausiais medicinos laimėjimais ir atradimais, bei fiziniam žmogaus grūdinimui. Pasakysiu taip: po trijų metų tokių Fudokan treniruočių, kokias turėjom, joks vilkas pilkas nebaisus ir visos kitos treniruotės atrodo nesveikai lengvos...
O kaip žmogus psichologiškai grūdinamas Shotokan'e, arba, kaip norima vadintis, tradiciniame karatė be priedėlio Fudokan, jau kita tema. Reikia geriau ją apgalvoti prieš rašant... Ir dar reik kad kas to paklaustų, nesišnekėsi gi žmogus su savim
