Portalo FightClub.lt diskusijų forumas
Pagrindines diskusijos => Treniruotės => Tema atidaryta: Žalias on 2006 Kov 06, 22:05:41 pm
-
Kaip ją "pakelti"? Būna tokie periodai užeina - norisi eit į treniruotes, nes gerai sekasi viską atlikinėt, atrodo kaskart vis daugiau ir daugiau išmoksti ir atšlifuoji techniką, o per sparingą žiūrėk vieną kitą smūgį gerą įkali, keletą kombinacijų padarai ar pan. O kartais atrodo stovi ir darai derinuką, ir rankos kažkokios kaip medinės, kūnas irgi, atrodo iki tol nebūtum jokio kovinio sporto sportavęs, tiesiog kažkaip netiksliai ir baigta. Atrodo lyg būtum pirmą kartą atėjęs sportuot, o sparinge tik spėji smūgius gaudyt, atrodo lyg techniką visą pamiršęs būtum. Ir tokie periodai dažnai tarpusavy keičiasi, motyvacija sumažėja.. Taigi, sportininkai, kaip ją padidinti? Užsibrėžti tikslą? Namie papildomai daugiau sportuot? Ar dar velniai žino ką? Pasireikškit..:book1:
-
Pradziai treniruotej nuosirdziai atidirbk, na ir kas, kad siandien
sunkiai sekasi, ryt gal bus geriau, bet siandien irgi dirbk taip, lyg
tai butu ta "geroji" diena, stenkis, kad ji tokia taptu.
-
Tai aš visada per treniruotę atiduodu visą save, na bet tiesiog nebūna to tokio užsidegimo, o ir toks jausmas atsiranda, kad lyg nemokėtum nieko. Kitom dienom atrodo viskas OK..
-
Nežinau, ką patarti. Nekamuoja manęs tokios bėdos - kaip tik beveik reikia save stabdyti, kad nepersistengčiau ir sveikatą pasaugočiau.
Manau, jei treniruotės tikrai žiauriai patinka, į kiekvieną eini kaip į šventę ir net nereikia motyvacijos kelti...
O jei nori ją kelti, visų pirma reikėtų išsiaiškinti dėl ko. Būtent kam sportuoji? Dėl varžybinių rezultatų, fizinės formos, dėl to, kad patinka ar dar dėl ko?
-
Sportuoju ne dėl varžybų, o dėl to, kad labai įdomu, dėl fizinės formos palaikymo ir noro šiek tiek išmokt apsigint, techniką išmokt, sustiprėt.
-
Tikslai tokie kaip praktiškai ir visų. Jeigu labai įdomu, tai, nesuprantu, kaip ta motyvacija gali dingti? Aišku, būna nekokių dienų, bet jei tai per daug netrukdo, įmanoma susitvarkyti. Sakai, atsiranda jausmas, kad nieko nemoki. Bet juk nuo to nedingsta noras sportuoti?? Bandyk save įtinkinti, kad taip nėra (juk po galais vis tiek kažką moki!), ir labiau stenkis, kad taip nepasikartotų. Susikurk savo kokią firminę kombinaciją, kurią galėtum panaudoti, jei jau visai viskas iš galvos išeina. Pvz., aš turiu tokį apgaulingą spyrį, vienas klubiokas parodė, teko ilgai atidirbinėti, ne visi taip sugeba, tad žinau, jei jau kas labai nesiseks kovojant, visada galėsiu panaudoti.
Žinau, čia tik žodžiai, jokios pagalbos. Bet manau, kad geriausiai susitvarkyti su savimi gali tik tu pats.
-
Mhm nors ir įdomu žiauriai, bet kartais tiesiog užeina tokia keista nuotaika. Reikės tikrai susigalvot daugiau kombinacijų ir stengtis jas pritaikyti dažniau. Na ačiū už pagalbą, parašysiu po poros mėn. kaip viskas sekės.
-
Atsibosta? Gal tavo treniruotėse per daug monotonijos ar pan?
-
Ne tai kad atsibosta, bet būna toks jausmas kai jautiesi, kad nieko nemoki.. Kažkoks nepilnavertiškumo kompleksas..:D
-
Kaip ją "pakelti"? Būna tokie periodai užeina - norisi eit į treniruotes, nes gerai sekasi viską atlikinėt, atrodo kaskart vis daugiau ir daugiau išmoksti ir atšlifuoji techniką, o per sparingą žiūrėk vieną kitą smūgį gerą įkali, keletą kombinacijų padarai ar pan. O kartais atrodo stovi ir darai derinuką, ir rankos kažkokios kaip medinės, kūnas irgi, atrodo iki tol nebūtum jokio kovinio sporto sportavęs, tiesiog kažkaip netiksliai ir baigta. Atrodo lyg būtum pirmą kartą atėjęs sportuot, o sparinge tik spėji smūgius gaudyt, atrodo lyg techniką visą pamiršęs būtum. Ir tokie periodai dažnai tarpusavy keičiasi, motyvacija sumažėja.. Taigi, sportininkai, kaip ją padidinti? Užsibrėžti tikslą? Namie papildomai daugiau sportuot? Ar dar velniai žino ką? Pasireikškit..:book1:
per treniruote labai intensyviai dirbk, kad labai labai pavargtum ir tada dar eik i sparinga, nuobodu tikrai nebus nes turetum buti per daug pavarges ka nors isvis galvoti, o dar su priesininku kovot reik...
-
Krūvio pakankamai gaunu ir taip. Gal reikės po treniruočių pasilikt ir maišą pamušt, techniką geriau pašlifuot ar dar ką.
-
Uzduok sau klausima - kodel tu tai darai? ...
Man asmeniskai labai padejo savo laiku.
Pagarbiai,
Makivara's
-
istempk dar kokius 3-4 metus ir nebegalesi be to - organizmas reikalaus it kokio
narkotiko, nereikes ir motyvacijos:]
-
Nenori tai ir neik i treniruotes, jeigu varzybose nedalyvauji... Pastoviai prisigalvoji problemu ten kur ju nera, ir diskutuoji paskui cia dienu dienas:)
-
kad problemu ieskai kur ju nera tai sutinku. o visa kita tai kitaip apversciau :]
I treniruote eik kai nori. Kai nenori vistiek eik! po keliu menesiu pasidarys taip kaip kazkas jau sulygino, kaip valytis dantis: atsikeli is ryto, issivalai ir tiek, nieko naujo. o jai neissivalai tai smirda is burnos ir vaikstai visa diena piktas :]]
-
Lonsas: tu cia taip pasakei, kad treniruotes mazdaug tampa
yprasta, kasdienine rutina. As tai einu y treniruote nes noriu,
man tai patinka ir beto gyventi nebegaliu. O ne del to, kad ypratau.. :P
-
blogietis > butent, nebegali be to gyvent. net neisivaizduoji kaip viskas galetu but kitaip. o nesiprausdamas galetum gyvent? irgi sunku isivaizduot :] tai kartu ir yprociu tampa. tu priprates treniruotis, kai nesitreniruoji jautisi negerai. nors gal kiekvienam savo, gal tau tai nera yprotis, man tai yprotis, bet nesakau kad nemalonus.
-
Tai aš visada per treniruotę atiduodu visą save, na bet tiesiog nebūna to tokio užsidegimo, o ir toks jausmas atsiranda, kad lyg nemokėtum nieko. Kitom dienom atrodo viskas OK..
man irgi panasei buna cia ne nuo motyvaciojs cia net nzn kodel... man tai vis atrodo kad smugis mano per silpnas sportuoji sportuoji buna viskas ok atrodo glaingas bet nori dar stipresnio ir vel atrodo kad per silpnas...cia tiesiog turbut nepasitikejimas jegom...buna kartais taip:(
-
blogietis > butent, nebegali be to gyvent. net neisivaizduoji kaip viskas galetu but kitaip. o nesiprausdamas galetum gyvent? irgi sunku isivaizduot :] tai kartu ir yprociu tampa. tu priprates treniruotis, kai nesitreniruoji jautisi negerai. nors gal kiekvienam savo, gal tau tai nera yprotis, man tai yprotis, bet nesakau kad nemalonus.
Eik tu, as tai per prievarta ten einu, su bizunu mane ten gena..
-
blogietis > butent, nebegali be to gyvent. net neisivaizduoji kaip viskas galetu but kitaip. o nesiprausdamas galetum gyvent? irgi sunku isivaizduot :] tai kartu ir yprociu tampa. tu priprates treniruotis, kai nesitreniruoji jautisi negerai. nors gal kiekvienam savo, gal tau tai nera yprotis, man tai yprotis, bet nesakau kad nemalonus.
Eik tu, as tai per prievarta ten einu, su bizunu mane ten gena..
maziau prie zodziu kabinekis gal? ir tau ir man bus geriau. paskaityk dar karta ka parasiau as ir ka parasei tu, gal ramiau pasidarys.
-
blogietis > butent, nebegali be to gyvent. net neisivaizduoji kaip viskas galetu but kitaip. o nesiprausdamas galetum gyvent? irgi sunku isivaizduot :] tai kartu ir yprociu tampa. tu priprates treniruotis, kai nesitreniruoji jautisi negerai. nors gal kiekvienam savo, gal tau tai nera yprotis, man tai yprotis, bet nesakau kad nemalonus.
Eik tu, as tai per prievarta ten einu, su bizunu mane ten gena..
maziau prie zodziu kabinekis gal? ir tau ir man bus geriau. paskaityk dar karta ka parasiau as ir ka parasei tu, gal ramiau pasidarys.
Ramiai, nuleidziam gaza.. Tiesiog jei nepastebejai, tai cia buvo ironija, atsakas y tavo zodziu - "nors gal kiekvienam savo, gal tau tai nera yprotis, man tai yprotis"
-
oki oki, risam sita tema, cia apie motivacija tema, jai ka PM.
-
Žalias, man regis, man labai pažįstama tavo būsena. Tiesiog pasakysiu taip - kai treniruojuosi ir atrodo, kad nieko nemoku, paskui būna gana didelis kokybinis šuolis į priekį. Kaip sako, tamsiausia būna prieš išauštant. Gal ir tau taip? Anksčiau aš irgi labai tokių pojūčių išsigąsdavau, atrodydavo, treniruojiesi treniruojiesi ir koks čia dabar velnias, o dabar žinau - tai tiesiog mokymosi proceso dalis. Man atrodo, baisiausia, kai atrodo, kad viską moki, ir visada taip atrodo. Va tada dažniausiai stovima vietoje. Bent kiek esu mačiusi žmogučių su tokiu požiūriu, toli jie nenueidavo. O mačiau ne vieną, ne du ir ne dešimt.
-
Nežinau, kartais būna dar užeina tokia nuotaika, bet jau rečiau. Va tokie dalykai kaip treniruočių nebuvimas keletą dienų iš eilės tik didina motyvaciją, o ir treneris pasikeitė, tai norisi ir jam parodyt, kad nesi ten visiškas lėvakas, tai savaime tobulėji :maisas:
-
Man "pasistojo" klausimas. Ar dabartinio jaunimo motyvacija sportuojant skiriasi nuo ankstesniu laiku? Kai jaunas sportavau(nebutinai kovos sistemas), tai pagrindines priezastys sportuoti man buvo, rezultatu siekimas. Tapti Lietuvos, Sajungos ir t.t. cempionu. Savaime suprantama sustipreti fiziskai. Apie materialines geroves net nesvajojom. Dabar( bent jau man atrodo)daznai siekiama materialines geroves. Ne paslaptis, kad daugelyje sporto saku sukasi dideli pinigai. Sportininkas, pasiekes rezultatu, gali neprastai gyventi. Tik ar nenukencia nuo to jo moralines savybes ir siekis tobuleti ne tik sporto arenose? :-/
-
Asmeniškai mano motyvacija yra irgi siekti rezultatų. Ir, manau, visi sportuojantys sieka kažkokių rezultatų. Tik va tie rezultatai kiekvieno skirias - vienas nori išmokt muštis, kitas gal sustiprėt dvasiškai, išmokt šiek tiek savigynos ar pan. Trečias gal nori būt čempionas.. O dėl pinigų sunku spręst, nes neteko su tuo susidurt, bet vis tiek gi žmonės linkę susikurti sau gerovę kažkokią, o dar kai ją galima susikurt iš to, ką tau labiausia patinka, tai kodėl gi ne.. Abstraktu.
-
Man "pasistojo" klausimas. Ar dabartinio jaunimo motyvacija sportuojant skiriasi nuo ankstesniu laiku? Kai jaunas sportavau(nebutinai kovos sistemas), tai pagrindines priezastys sportuoti man buvo, rezultatu siekimas. Tapti Lietuvos, Sajungos ir t.t. cempionu. Savaime suprantama sustipreti fiziskai. Apie materialines geroves net nesvajojom. Dabar( bent jau man atrodo)daznai siekiama materialines geroves. Ne paslaptis, kad daugelyje sporto saku sukasi dideli pinigai. Sportininkas, pasiekes rezultatu, gali neprastai gyventi. Tik ar nenukencia nuo to jo moralines savybes ir siekis tobuleti ne tik sporto arenose? :-/
Nemanau, kad tie, kurie sportuoja tik tam, kad pasiekt materialines naudos ir galvoja 'o blin, prasisuksiu sitam sporte, taigi kokie cia pinigai eina', tai nieko ir nepasiekia. Per silpna motyvacija tapti tuo kazkuo. O materialinis paskatinimas turi eit labiau kaip bonusas :angel: arei arei puse gyvenimo ir pasiekei ten kazkoki titula, paciam malonu savy, o dar gerai kai ir valgyt uz tai gali nusipirkti :)
-
Daznai noras valgyt ir pristabdo ta titulo siekima ir arima.
Juk nedaugelis is musu gali sau leisti 2 trefkes per diena 6 kartus per sav. Bet jei nereiktu 8valandu arti ofise, tai kodel gi ju nepraleidus sporto salej :)
pinigai ir sportines aukstumos - neatsiejama :)
-
Atsiprašau, kad rusiškai, bet motyvacijai geriausia tiktų vienos Krylovo pasakėčios reziume:
"Roždionnij polzat-letat ne možet" (gimęs šliaužioti-skraidyti negali)
:senis:
-
man ir kartais taip buna..bet tai priklauso nuo nuotaikos ir pan..kartais ateinu i treniruote ir tingisi lb..todel newisada tiksliai wiskas iseina..bet tai stengiuosi normaliai ten wiska daryt..ir wiskas.. :-)
-
kad problemu ieskai kur ju nera tai sutinku. o visa kita tai kitaip apversciau :]
I treniruote eik kai nori. Kai nenori vistiek eik! po keliu menesiu pasidarys taip kaip kazkas jau sulygino, kaip valytis dantis: atsikeli is ryto, issivalai ir tiek, nieko naujo. o jai neissivalai tai smirda is burnos ir vaikstai visa diena piktas :]]
cia gerai pasakyta :D :D :D
neduok Dieve man atsitiktu taip kad nenoreciau eiti...na bet tada pasakyciau sau kad reikia! Cia kaip i mokykla ar i darba,kartais tingisi (ypac i mokykla :D ) bet zinau kad reikia ir einu...
-
Bet tai kodel reikia? O jei noriu namie paskaityti? Ar su mergina tureti gera laika?
-
Sveiki, prikeliu seną temą, kad nereikėtų kurti naujos.
Pasiekiau visiškos monotonijos ir motyvacijos bei progreso nebuvimo ribą. Kuo daugiau sportuoju, tuo prasčiau sekasi ir visiškai nėra progreso. Anksčiau būdavo, kad pvz. viena savaitė gera, kita ne ir taip kaitaliodavosi. Dabar jau gal pusę metų nesiseka. Kažkaip nebesugebu sparinge nieko padaryt, nors stengiuosi kaip tik įmanoma. Galvojau, kad praeis gal su laiku šita būsena, bet kol kas ji nesitraukia. Kuo daugiau einu sportuot, tuo sudėtingiau. Tas stovėjimas vietoj ir matymas, kaip naujokai 'auga ant akių' ir sparinge vos nesiruošia tau malkų įkrėst, žlugdo. Pastangų įdedu maksimumą, tikrai netinginiauju, bet ta per tiek laiko susiformavusi psichologinė būsena kerta per smegenis labai stipriai. Fiziškai jaučiuosi gerai, dirbu iš širdies, o pertraukų padarymas problemos neišsprendžia. Visiškai pasimetęs esu, nežinau, ką čia ir bedaryti. Bet visgi, gal turite kokių minčių?
-
Krizės ateina ir praeina, o treniruotės lieka. Jei mesi - bus dar blogiau.
Galbūt nereik žiūrėt į naujokus ar tuos, kam "geriau sekasi" (pavydo akys didelės :-))Neieškot vykruntasų. O grįžt prie paprastos bazės ir naujai į ją pažiūrėt.
-
Krizės ateina ir praeina, o treniruotės lieka. Jei mesi - bus dar blogiau.
Galbūt nereik žiūrėt į naujokus ar tuos, kam "geriau sekasi" (pavydo akys didelės :-))Neieškot vykruntasų. O grįžt prie paprastos bazės ir naujai į ją pažiūrėt.
Mest tai nemesiu, nes per daug gaila būtų taip viską imt ir nurašyt, lyg nieko nebūtų buvę.
Tai kad aš 'vykruntasų' ir neieškau, man net pati bazė nebeįeina į galvą. Negaliu per sparingą beveik nieko padaryt.
Kai pats sportuoju palyginus ganėtinai seniai, o turiu tik tiek mažai, tai vis sudėtingiau darosi. Et.
-
Mest tai nemesiu, nes per daug gaila būtų taip viską imt ir nurašyt, lyg nieko nebūtų buvę.
Tai kad aš 'vykruntasų' ir neieškau, man net pati bazė nebeįeina į galvą. Negaliu per sparingą beveik nieko padaryt.
Kai pats sportuoju palyginus ganėtinai seniai, o turiu tik tiek mažai, tai vis sudėtingiau darosi. Et.
O tu nemesk, o tik laikinai pakeisk stiliu... Jeigu jis tau tikrai svarbus, manau, anksciau ar veliau prie jo galesi grizti... :-)
-
Kartais nedidelė pertrauka padeda :teisejas:
-
Mest tai nemesiu, nes per daug gaila būtų taip viską imt ir nurašyt, lyg nieko nebūtų buvę.
Tai kad aš 'vykruntasų' ir neieškau, man net pati bazė nebeįeina į galvą. Negaliu per sparingą beveik nieko padaryt.
Kai pats sportuoju palyginus ganėtinai seniai, o turiu tik tiek mažai, tai vis sudėtingiau darosi. Et.
o gal ne i ta puse eini ... ;-)
-
Žalias, tau tave treniruojantis žmogus pasakė, kad atrodai prastai, ar tai tik tavo asmeninė nuomonė?
Nes pvz. man pačiai pastaruoju metu nuolat atrodo, kad grybą pjaunu, tai gerai, kai kas iš šono pasako, kad pasirodo, visai taip nėra ir visai gerai atrodau...
Šiaip yra taip, kuo daugiau išmanai, tuo labiau suvoki, kad realiai dar nieko neišmanai, nes išmanai mažą trupinėlytį... O naujokam priešingai, šį bei tą išmoko ir jiem atrodo, kad jau žino nerealiai daug, nes jie tiesiog nemato visos "dėlionės". Tai gal ir pats pasiilgsti to visažinystės ir visa ko darymo gerai pojūčio, bet jei teisingai treniruosies, jis nebeturėtų tavęs aplankyt. Nors ir yra malonus...
Dar kas link naujokų ir sparingo. Naujokai gali kaip reikiant malkų pakraut, nes jie bjaurybės elgiasi, kaip jiem instinktai liepia, natūraliai, nesilaiko tavo išmoktų smūgių ir blokų trajektorijų ir pateikia daug netikėtumų :angel: Siūlyčiau rūpintis, jei malkas kraut ims visi lankę tiek, kiek tu :chmm:
-
Žalias, tau tave treniruojantis žmogus pasakė, kad atrodai prastai, ar tai tik tavo asmeninė nuomonė?
Nes pvz. man pačiai pastaruoju metu nuolat atrodo, kad grybą pjaunu, tai gerai, kai kas iš šono pasako, kad pasirodo, visai taip nėra ir visai gerai atrodau...
nes
Jo, kartais pažiūri į videoįrašą ir pamatai, kad ne taip jau tragiška yra :chmm:
-
nu kur vyrauja kontaktas tai lengviau... malku gauni, reiskia tikrai kazkas netaip :D kur balecikai soka, tai gal sunkiau pasitikrint :)
-
nu kur vyrauja kontaktas tai lengviau... malku gauni, reiskia tikrai kazkas netaip :D kur balecikai soka, tai gal sunkiau pasitikrint :)
Lonsai, jei tu vėl apie mane, tai gal liaukis nusišnekėt... Patikėk, pas mus irgi tikrai yra kur gauti malkų. Ir labai neblogų, jei užsižiopsosi.
O jei tu, savaime suprantama, ne apie mane ir net galvoj fudokancų neturėjai, tai tada širdingai atsiprašau...
Ir lieku prie savo nuomonės - iš naujokų tikrai galima gaut visai netikėtas malkas, bet tas gerai, irgi parodo kryptis, kuriom reikia dirbt, gal per daug nusistandartizuota stiliaus link...
-
Jo, kartais pažiūri į videoįrašą ir pamatai, kad ne taip jau tragiška yra :chmm:
Įsigijau kamerą ir štatyvą, galėčiau pasidaryt videoįrašą, bet kol kas blyn bijau... O jei pamatysiu, kad tragiška? :bijo: Sako žmonės, kad ne, bet iš to, kaip pati jaučiuosi, tai...
Bet reiks, nes labai geras būdas klaidų ieškot tie video įrašai... Tik prieš žiūrint reik motyvaciją už grandinės pririšt, kad nepaspruktų :angel:
-
Kartais nedidelė pertrauka padeda :teisejas:
Ne. Jokiu būdu! Pertrauka išmuša iš ritmo, keičia gyvenimo būdą. Iš mano patirties: lengviau prakentėt sunkų laikotarpį, nei mest ir vėliau grįžt. Reiktų treniruotėse bandyt eksperimentuot, pamušt silpnesnius ir t.t.:senis:
-
Na, jeigu treniruociu programa netinkama tau, tai dek, nedejes tu pastangu - rezultato nebus. Siulyciau perziuret savo treniruociu programa. Blogiausiu atveju keisk treneri.
-
Sveiki, prikeliu seną temą, kad nereikėtų kurti naujos.
Pasiekiau visiškos monotonijos ir motyvacijos bei progreso nebuvimo ribą. Kuo daugiau sportuoju, tuo prasčiau sekasi ir visiškai nėra progreso. Anksčiau būdavo, kad pvz. viena savaitė gera, kita ne ir taip kaitaliodavosi. Dabar jau gal pusę metų nesiseka. Kažkaip nebesugebu sparinge nieko padaryt, nors stengiuosi kaip tik įmanoma.
Gal gali tiksliau aprasyti savo problema ? Kas tau nesiseka sparinge?
-
Turbūt natūralu, visiems taip būna. Buvo ir man toks etapas užėjęs. Bet aš tiesiog jį praėjau, su laiku dingo, ateina naujas tobulėjimo etapas. O galų gale, čia toks dalykas - kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių... :D Gal per staigiai ir per tankus tas miškas tau pasidarė? :-)
-
Lonsai, jei tu vėl apie mane, tai gal liaukis nusišnekėt... Patikėk, pas mus irgi tikrai yra kur gauti malkų. Ir labai neblogų, jei užsižiopsosi.
as cia bendra prasme, neturejau konkreciai omeny nieko. kas yra balecikai mano nuomone, tai pasilikau sau :) todel izeisti tikrai nenorejau :)
-
Ne nu tu Žalias pavarei :-/ iš taves tokiu minčiu tai nesitikėjau :nezino:
Reikia patarimo - registruokis i KK gimtadieni - bus daug protingu diedu ir ... . manau atstatys patarimais :punch: dvasine pusiausvyra. :D
-
arba duos pasparinguot :punch: :D iskart patobulesi ant akiu :D
-
as cia bendra prasme, neturejau konkreciai omeny nieko. kas yra balecikai mano nuomone, tai pasilikau sau :) todel izeisti tikrai nenorejau :)
Pažanga :) Ne, jei rimtai, tai jau gaunasi, tarsi pasakoj apie piemenuką, vilką ir avis, iš pradžių tu, paskui jau man vaidenasi, tai aš iš savo pusės "najezdus" baigiu :handshake:
-
Kadangi daug klausimų buvo, tai trumpai atrašysiu į juos.
Kaip ir minėjau, savaitės pertrauką buvau padaręs (per šventes, nes 'iškrito' daug treniruočių), bet po jos nepasikeitė situacija nė kiek.
Treniruojantis žmogus konkrečiai neužakcentavo, kad aš prastai atrodau, bet iš visų užuominų ir veiksmų davė man tai suprast.
Aha, malkų gavimas - geriausias rodiklis, kaip tau sekasi. Kai gauni ir gauni vis jų, tai tikrai kažkas negerai jau. Tuom aš beveik kas treniruotę ir įsitikinu.
Pertraukų visiškai savavališkai nedariau, ėjau į treniruotes taip, lyg eičiau į mokyklą, lyg tai būtų buvę būtina. Vien dėl to, kad bent fiziškai nenusilpčiau.
Treniruočių programa? Na nežinau, treniruočių, kurios dabar vyksta, pobūdis, man visai priimtinas. Kažkada seniau duodavo jos ganėtinai daug naudos.
Kas konkrečiai nesiseka negaliu pasakyt, jaučiuosi kažkoks nesavas, nesiriša nei rankos nei kojos, smūgiai pavieniai, retai kada pavyksta kombinacijom atakuoti ar atakuoti laiku ir tiksliai į taikinį, negaliu normaliai gintis, dėl to susikaustau ir bijau eit į ataką, laukiu, kol priešininkas pradės ir t.t.
-
Visi čia turbūt žino, bet ką vis dėlto treniruojiesi?
-
Muai tai, bet dabar labiau kaip kikboksą treniruojamės, be alkūnių, didžiausias dėmesys rankom/kojom/keliam.
-
Dirbk ir lauk pagerejimo! :senis:
-
Kas konkrečiai nesiseka negaliu pasakyt, jaučiuosi kažkoks nesavas, nesiriša nei rankos nei kojos, smūgiai pavieniai, retai kada pavyksta kombinacijom atakuoti ar atakuoti laiku ir tiksliai į taikinį, negaliu normaliai gintis, dėl to susikaustau ir bijau eit į ataką, laukiu, kol priešininkas pradės ir t.t.
Man atrodo, kad per daug galvoji (kad nesiseka, kad praleidai smūgį, kad blogiau kovoji nei priešininkas, kad nepavyksta atakos). Ta prasme, per daug galvoji kovoje. Po treniruotės ar prieš tokius dalykus verta apmąstyti, bet ne kovos metu. Pasistenk atsipalaiduoti ir negalvoti, kaip atakuosi, kaip ginsiesi, negalvoti, kas gerai, kas blogai, nesikrimsti, jei praleidai smūgį, ir nesidžiaugti pataikęs. Tiesiog leisk savo kūnui veikti pačiam, atrodo, kad ne naujokas esi, taigi tavo kūnas jau daug ką moka, smūgiai atidirbti ir įprasti, yra kažkiek refleksų, tai ir pasikliauk tuo. Na galėtum kada pabandyti taip padaryti, gal padės kažkuo. ;-) Tavo mintys tau sukelia įtampą ir susikaustymą.
-
Treniruojantis žmogus konkrečiai neužakcentavo, kad aš prastai atrodau, bet iš visų užuominų ir veiksmų davė man tai suprast.
O tu paimk ir paklausk, kas blogai, ko trūksta, kas geriau sekasi į ka labiau susikoncentruot reikia :senis:
Ir visu svarbiausia :senis: garsiai paklausti (kad visi girdėtu) - už ką aš tau pinigus moku? :luztu:
-
O tu paimk ir paklausk, kas blogai, ko trūksta, kas geriau sekasi į ka labiau susikoncentruot reikia :senis:
Ir visu svarbiausia :senis: garsiai paklausti (kad visi girdėtu) - už ką aš tau pinigus moku? :luztu:
Pelke, nenuvertink kovotojo darbo. Sensej tik veda mokini kovos keliu, o eiti jis privalo pats. Ir pats privalo rasti jegu tame kely. Ir rezultatas priklauso nuo abieju vienodai.
-
Man atrodo, kad per daug galvoji (kad nesiseka, kad praleidai smūgį, kad blogiau kovoji nei priešininkas, kad nepavyksta atakos). Ta prasme, per daug galvoji kovoje. Po treniruotės ar prieš tokius dalykus verta apmąstyti, bet ne kovos metu. Pasistenk atsipalaiduoti ir negalvoti, kaip atakuosi, kaip ginsiesi, negalvoti, kas gerai, kas blogai, nesikrimsti, jei praleidai smūgį, ir nesidžiaugti pataikęs. Tiesiog leisk savo kūnui veikti pačiam, atrodo, kad ne naujokas esi, taigi tavo kūnas jau daug ką moka, smūgiai atidirbti ir įprasti, yra kažkiek refleksų, tai ir pasikliauk tuo. Na galėtum kada pabandyti taip padaryti, gal padės kažkuo. ;-) Tavo mintys tau sukelia įtampą ir susikaustymą.
Po keletos praleistų atakų atsipalaiduot sunkiai beišeina, instinktyviai kūnas susikausto. Na bet ačiū už pastebėjimus.
Dirbk ir lauk pagerejimo! :senis:
Tą ir darau, nieko naujo čia aš neišgalvosiu.
-
....
Tą ir darau, nieko naujo čia aš neišgalvosiu.
Sekmes Tau! Darbstus ir istvermingi butinai pasieks savo tikslus.
-
Po keletos praleistų atakų atsipalaiduot sunkiai beišeina, instinktyviai kūnas susikausto. Na bet ačiū už pastebėjimus.
Tą ir darau, nieko naujo čia aš neišgalvosiu.
Žalias, o gal problema slypi ne treniruotese, o shiaip asmeniniame gyvenime? Gal, tarkim, problemos su mergina ar panashiai, tas irgi gali itakoti tavo nusiteikima... :chmm:
-
Pelke, nenuvertink kovotojo darbo. Sensej tik veda mokini kovos keliu, o eiti jis privalo pats. Ir pats privalo rasti jegu tame kely. Ir rezultatas priklauso nuo abieju vienodai.
Ka čia bepridursi, :handshake:
p.s. kiek supratau apie pinigus geriau jam nejuokauti :D
-
Žalias, o gal problema slypi ne treniruotese, o shiaip asmeniniame gyvenime? Gal, tarkim, problemos su mergina ar panashiai, tas irgi gali itakoti tavo nusiteikima... :chmm:
Šeimoj šiek tiek įtampos yra, bet ir anksčiau tas buvo, tai nežinau, gal tas neturi įtakos. Galvoju, gal ta pati kasdienė rutina įgriso, bet čia tik irgi abstraktus svarstymas.
-
O yra noras eiti į treniruotes? Daug treniruočių per savaitę?
-
O yra noras eiti į treniruotes? Daug treniruočių per savaitę?
Noro kartais ne itin daug būna, bet aš pasiekiau tokią ribą jau, kad kai nenueinu į treniruotę jaučiuosi sau kažkoks nusikaltęs, lyg būčiau padaręs kažką negero, todėl vaikštau į treniruotes, kad išvengčiau to 'kaltės jausmo'. Einu 5 kartus per savaitę, tačiau dabar pradėjau vaikščiot 3 kartus, nes šiek tiek pervargau po keleto intensyvių savaičių, kuomet treniruotės buvo 5 kartus per savaitę.
-
Noro kartais ne itin daug būna, bet aš pasiekiau tokią ribą jau, kad kai nenueinu į treniruotę jaučiuosi sau kažkoks nusikaltęs, lyg būčiau padaręs kažką negero, todėl vaikštau į treniruotes, kad išvengčiau to 'kaltės jausmo'. Einu 5 kartus per savaitę, tačiau dabar pradėjau vaikščiot 3 kartus, nes šiek tiek pervargau po keleto intensyvių savaičių, kuomet treniruotės buvo 5 kartus per savaitę.
Mane irgi sąžinė graužia, jei nenueinu į treniruotę. :rolleyes: Tai kaip supratau, tau išvis nėra motyvacijos (arba labai nedidelė) eiti į treniruotes. Ar aš klystu? O jei nėra noro dalyvauti treniruotėje, tai kaip gi kažkoks progresas gali būti.
-
Žalias, man rodos, geriau klausk ne forumiečių, o pats savęs, tik atvirai -- kas pasikeitė tavo gyvenime? Nuo kada pradėjai blogai jaustis? Jei ne liga, ne nepilnavertė mityba, ne hormonų svyravimai, ne bendras nepilnavertiškumo kompleksas, ne šeima, ne draugai, ne mokslai, gal dar kas, ką tik tu vienas žinai? Paieškok savyje realios priežasties, nes paslaptingos tikriausiai nėra... Bet kuriuo atveju ne mums ją geriausiai žinot, o tau -- juk save geriausiai pažįsti. Aišku, jei ta priežastis nemaloni, turbūt nenorėsi pats sau jos pripažinti, bet turi, jei nori, kad padėtis keistųsi.
-
Na taip, gal kiek naiviai čia parašiau į forumą, nes visgi universalios formulės visiems nėra. Bet kuriuo atveju, dėkui visiems už pagalbą ir pastebėjimus.
-
Na taip, gal kiek naiviai čia parašiau į forumą, nes visgi universalios formulės visiems nėra. Bet kuriuo atveju, dėkui visiems už pagalbą ir pastebėjimus.
Prašom nėr už ką. :D o naiviai skamba "va čia aš,tai yra mano draugas užsirovė, todėl mes visi pabėgom..." :D
-
Ne naiviai. Gal netyčiom tave ant kelio užvedėm. O dėl pertraukos su treniruotėmis tai lygiai taip pat nuo atvejo priklauso, kaip ir matei iš skirtingų forumiečių komentarų. Vienu atveju geriau daryti (pvz., jei intuicija kužda, kad treneris prastas, galima pailsėti -- per atstumą lengviau susigaudyti, paanalizuoti ir pasidaryti išvadas), kitu nedaryti (pvz., jei yra nepilnavertiškumo jausmas, kaip charakterio savybė -- atsisakius veiklos jis dar labiau įsivyraus).
-
Sveiki chebra :) Na prikeliu sena tema tolesniam gyvenimui. Yra taip, noriu kažko pasiekti tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime, bet pastoviai kartojasi tokia situacija. Tarkim, reikia nueit pabėgiot: ai tyngiu. Rytoj. Ateina rytojus: Po 10 min. po dešimties min.: Ai rytoj. Ir taip su viskuo. Na išskyrus mokslais, viena kartą nudegiau tai daugiau nebenoriu. Nežinau kaip tai pavadinti motyvacijos stoka, per didelis tingėjimo lygis organizme :kikena: nes jau da(už)3,14so. Noriu bet to nėra nes nieko nedarau. Triešas irgi užmetęs, jau velniai žino kada buvau, egzas už kelių savaičių ir man vistiek p* švelniai tariant. Va šįvakar prisiverčiau krosiuką sulakstyti, prasitampyti ir fizo įkalt. Bet čia tik šįvakar, rytoj vėl bus ai tyngiu... WTF? Kaip sprendžiasi tokios bėdos? NEED HELP!!!
-
Sveiki chebra :) Na prikeliu sena tema tolesniam gyvenimui. Yra taip, noriu kažko pasiekti tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime, bet pastoviai kartojasi tokia situacija. Tarkim, reikia nueit pabėgiot: ai tyngiu. Rytoj. Ateina rytojus: Po 10 min. po dešimties min.: Ai rytoj. Ir taip su viskuo. Na išskyrus mokslais, viena kartą nudegiau tai daugiau nebenoriu. Nežinau kaip tai pavadinti motyvacijos stoka, per didelis tingėjimo lygis organizme :kikena: nes jau da(už)3,14so. Noriu bet to nėra nes nieko nedarau. Triešas irgi užmetęs, jau velniai žino kada buvau, egzas už kelių savaičių ir man vistiek p* švelniai tariant. Va šįvakar prisiverčiau krosiuką sulakstyti, prasitampyti ir fizo įkalt. Bet čia tik šįvakar, rytoj vėl bus ai tyngiu... WTF? Kaip sprendžiasi tokios bėdos? NEED HELP!!!
Mano nuomonė tai tu pats turi susiimti... Kitaip jei viskas bus dzin, niekas tau nepadės...
-
Sveiki chebra :) Na prikeliu sena tema tolesniam gyvenimui. Yra taip, noriu kažko pasiekti tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime, bet pastoviai kartojasi tokia situacija. Tarkim, reikia nueit pabėgiot: ai tyngiu. Rytoj. Ateina rytojus: Po 10 min. po dešimties min.: Ai rytoj. Ir taip su viskuo. Na išskyrus mokslais, viena kartą nudegiau tai daugiau nebenoriu. Nežinau kaip tai pavadinti motyvacijos stoka, per didelis tingėjimo lygis organizme :kikena: nes jau da(už)3,14so. Noriu bet to nėra nes nieko nedarau. Triešas irgi užmetęs, jau velniai žino kada buvau, egzas už kelių savaičių ir man vistiek p* švelniai tariant. Va šįvakar prisiverčiau krosiuką sulakstyti, prasitampyti ir fizo įkalt. Bet čia tik šįvakar, rytoj vėl bus ai tyngiu... WTF? Kaip sprendžiasi tokios bėdos? NEED HELP!!!
Tu pamąstyk, ar tu esi patenkintas savo gyvenimu koks jis yra dabar.. Jei nieko nedarysi jis tikrai nepasikeis, nebent į blogąją pusę, jei kažką darysi yra galimybė, kad pasikeis į gerąją.. Ir čia yra ne motyvacijos stoka, o valios neturėjimas.
-
Sveiki chebra :) Na prikeliu sena tema tolesniam gyvenimui. Yra taip, noriu kažko pasiekti tiek sporte, tiek asmeniniame gyvenime, bet pastoviai kartojasi tokia situacija. Tarkim, reikia nueit pabėgiot: ai tyngiu. Rytoj. Ateina rytojus: Po 10 min. po dešimties min.: Ai rytoj. Ir taip su viskuo. Na išskyrus mokslais, viena kartą nudegiau tai daugiau nebenoriu. Nežinau kaip tai pavadinti motyvacijos stoka, per didelis tingėjimo lygis organizme :kikena: nes jau da(už)3,14so. Noriu bet to nėra nes nieko nedarau. Triešas irgi užmetęs, jau velniai žino kada buvau, egzas už kelių savaičių ir man vistiek p* švelniai tariant. Va šįvakar prisiverčiau krosiuką sulakstyti, prasitampyti ir fizo įkalt. Bet čia tik šįvakar, rytoj vėl bus ai tyngiu... WTF? Kaip sprendžiasi tokios bėdos? NEED HELP!!!
Valios stoka ir tinginystės apraiškos :)
Kiek laiko taip tęsiasi? Pagalvok ir pats sau atsakyk ką per tą laikotarpį pasiekei. Pvz. buvai užsibrėžęs kasdien bėgioti, tai ar bėgai? Jei per kokį pusmetį tai būtum daręs būtum kokią kondiciją pasiekęs, o dabar ji kokia?
Ir turėk omeny, kad laikas labai greitai bėga, tai pagalvok kokiais rezultatais moksle, sporte, šeimoj galėsi pasigirti (kad ir sau pačiam) pvz už metų, penkių, dešimties...
Kad nebūtų kaip iš tos pasakos vaikams: vis rytoj rytoj šaukė pelėdžiukai, bet skaityti ir rašyti taip ir neišmoko... :)
Gal bandyk save kažkuo motyvuoti - jei padarysiu tai, galėsiu... kažką. :)
-
Dar kažkiek pasenau, tai patikslinsiu savo nuomonę apie motyvaciją.
Jei turi kovostojo dvasią, eini į dojo, praktikuoji kovos menus, kovoji. Savo tobulėjimui nuoširdžiai išnaudoji kiekvieną pasitaikiusią progą. Ir jokios čia motyvacijos nereikia.
Viskas paprasta: arba tu kovotojas, arba ne.
Samurajui motyvacija nereikalinga.
Tai išmislas visokių prisiplakėlių prie kovos menų, bandančių pagristi savo tingėjimą, nesugebėjimą ir pridengti kovotojo dvasios nebuvimą.
-
Dar kažkiek pasenau, tai patikslinsiu savo nuomonę apie motyvaciją.
Jei turi kovostojo dvasią, eini į dojo, praktikuoji kovos menus, kovoji. Savo tobulėjimui nuoširdžiai išnaudoji kiekvieną pasitaikiusią progą. Ir jokios čia motyvacijos nereikia.
Viskas paprasta: arba tu kovotojas, arba ne.
Samurajui motyvacija nereikalinga.
Tai išmislas visokių prisiplakėlių prie kovos menų, bandančių pagristi savo tingėjimą, nesugebėjimą ir pridengti kovotojo dvasios nebuvimą.
+1
-
Dar kažkiek pasenau, tai patikslinsiu savo nuomonę apie motyvaciją.
Jei turi kovostojo dvasią, eini į dojo, praktikuoji kovos menus, kovoji. Savo tobulėjimui nuoširdžiai išnaudoji kiekvieną pasitaikiusią progą. Ir jokios čia motyvacijos nereikia.
Viskas paprasta: arba tu kovotojas, arba ne.
Samurajui motyvacija nereikalinga.
Tai išmislas visokių prisiplakėlių prie kovos menų, bandančių pagristi savo tingėjimą, nesugebėjimą ir pridengti kovotojo dvasios nebuvimą.
Nu tai tipo taip išeina kad neturiu nei kovotojo dvasios, nei mokinio dvasios, nei darbuotuojo dvasios, nei bla bla bla... Nes ant nieko nebestovi ksakant. Tai dabar belieka ieškot užtaisyto makarovo :suicide: ar kaip?
-
Nu tai tipo taip išeina kad neturiu nei kovotojo dvasios, nei mokinio dvasios, nei darbuotuojo dvasios, nei bla bla bla... Nes ant nieko nebestovi ksakant. Tai dabar belieka ieškot užtaisyto makarovo :suicide: ar kaip?
Nekreipk dėmesio, paprasta pavasarinė psichozė, praeis.
-
Nekreipk dėmesio, paprasta pavasarinė psichozė, praeis.
Kuri jau 2 metus trunka? :luztu: Kažkaip nepraeina, anksčiau entuziazmas buvo viskam, tik duok ir darysiu, pamenu kai vaikas buvau tai veiklos dafiga buvo, ir choras, ir šokiai ir dailė, ir teatras ir t.t. O vat kai bręst pradėjau viska užmečiau ir viskas pasidarė vpadlu..
-
Kuri jau 2 metus trunka? :luztu: Kažkaip nepraeina, anksčiau entuziazmas buvo viskam, tik duok ir darysiu, pamenu kai vaikas buvau tai veiklos dafiga buvo, ir choras, ir šokiai ir dailė, ir teatras ir t.t. O vat kai bręst pradėjau viska užmečiau ir viskas pasidarė vpadlu..
Tai įsispirk pats sau į šikną ir užsiimk kažkuria veikla rimtai pora savaičių - kad organizmas priprastų. O vėliau tiesiog "palaikyk tempą".
-
Kuri jau 2 metus trunka? :luztu: Kažkaip nepraeina, anksčiau entuziazmas buvo viskam, tik duok ir darysiu, pamenu kai vaikas buvau tai veiklos dafiga buvo, ir choras, ir šokiai ir dailė, ir teatras ir t.t. O vat kai bręst pradėjau viska užmečiau ir viskas pasidarė vpadlu..
Pabandyk gal vėl nuo choro pradėt, žiūrėk ir isivažiuos viskas
-
Nu tai tipo taip išeina kad neturiu nei kovotojo dvasios, nei mokinio dvasios, nei darbuotuojo dvasios, nei bla bla bla... Nes ant nieko nebestovi ksakant. Tai dabar belieka ieškot užtaisyto makarovo :suicide: ar kaip?
Kam taip žiauriai? Ne gi Pasaulyje nėra kitų įdomių užsiėmimų be kovos menų?
-
Kam taip žiauriai? Ne gi Pasaulyje nėra kitų įdomių užsiėmimų be kovos menų?
Esmė ta kad man ne vien tik su kovos menais taip yra... O kovos menai man patinka, juolabiau, kad tai visapusiškai lavina kūna.
-
Nu tai tipo taip išeina kad neturiu nei kovotojo dvasios, nei mokinio dvasios, nei darbuotuojo dvasios, nei bla bla bla... Nes ant nieko nebestovi ksakant. Tai dabar belieka ieškot užtaisyto makarovo :suicide: ar kaip?
Niekas nedraudžia...
Esmė ta kad man ne vien tik su kovos menais taip yra... O kovos menai man patinka, juolabiau, kad tai visapusiškai lavina kūna.
Gaunasi, kad kovos menu užsiiminėji dėl kūno?
-
Istatymai draudzia. :D
-
Gaunasi, kad kovos menu užsiiminėji dėl kūno?
O jūs tarp eilučių nemokat skaityt ir nekonkretinti to ką rašau?
-
Dar kažkiek pasenau, tai patikslinsiu savo nuomonę apie motyvaciją.
Jei turi kovostojo dvasią, eini į dojo, praktikuoji kovos menus, kovoji. Savo tobulėjimui nuoširdžiai išnaudoji kiekvieną pasitaikiusią progą. Ir jokios čia motyvacijos nereikia.
Viskas paprasta: arba tu kovotojas, arba ne.
Samurajui motyvacija nereikalinga.
Tai išmislas visokių prisiplakėlių prie kovos menų, bandančių pagristi savo tingėjimą, nesugebėjimą ir pridengti kovotojo dvasios nebuvimą.
Smaugly, man nelabai aišku, kas yra ta kovotojo dvasia? Jei gerai jus supratau - tai kovotojas yra tas, kuris pastoviai treniruojasi ir niekad neabejoja, ar eit į salę. Nu gerai, bet kam jis treniruojasi, kam jis kovoja? Ar viena iš kovotojo savybių yra ta, kad jis treniruojasi ir jam tokių klausimų niekada nekyla ir niekada nesusimąsto, kam ir kodėl tą darau...
P.S. Steve, man irgi labai patinka, kad mano sporto šaka visapusiškai lavina kūną, na ir protą turbūt lavina kažkiek. Kūno lavinimas man susideda į du aspektus - viena tai išvaizda, nes bent jau aš noriu turėti tokį kūną, kokio noriu aš; antra tai galima sakyti, kad jaučiu savo kūną, žinau jo galimybes, kurias galiu kontroliuoti pagal savo valią ir didinti, jaučiu kūno stiprumą, žinau, kad daug galiu padaryti fizine prasme, na pvz kad ir panorėjusi galiu bėgti, perlipti tvorą, padaryti saulutę ar kūlverstuką pievoje - na man tie dalykai visai svarbūs. :)
-
O jūs tarp eilučių nemokat skaityt ir nekonkretinti to ką rašau?
Ne, nemoku. Ir ką?
-
Ne, nemoku. Ir ką?
Ir tą kad pats laiaks išmokt.
-
Smaugly, man nelabai aišku, kas yra ta kovotojo dvasia? Jei gerai jus supratau - tai kovotojas yra tas, kuris pastoviai treniruojasi ir niekad neabejoja, ar eit į salę. Nu gerai, bet kam jis treniruojasi, kam jis kovoja? Ar viena iš kovotojo savybių yra ta, kad jis treniruojasi ir jam tokių klausimų niekada nekyla ir niekada nesusimąsto, kam ir kodėl tą darau...
...
Būtent. Kovotojui tokie klausimai nekyla. Kovotojas visada pasiruošęs kovoti ir tobulintis.
-
Smaugly, man nelabai aišku, kas yra ta kovotojo dvasia? Jei gerai jus supratau - tai kovotojas yra tas, kuris pastoviai treniruojasi ir niekad neabejoja, ar eit į salę. Nu gerai, bet kam jis treniruojasi, kam jis kovoja? Ar viena iš kovotojo savybių yra ta, kad jis treniruojasi ir jam tokių klausimų niekada nekyla ir niekada nesusimąsto, kam ir kodėl tą darau...
Gal bus į tema, bet šiam klausimui skirtos citatos:
Mušk savus taip, kad kiti bijotų.
Nori taikos, ruoškis karui.
ir
Apie Avis, Vilkus ir Aviganius
....
Karys privalo išvalyti neigimą iš savo mąstymo. Treneris Bob Lindsey, žymus įstatymo sergėtojų treneris, sako, kad karys turi treniruoti mąstymą „kai/tada“, o ne „jeigu/kai“. Užuot sakęs: „Jeigu tai įvyks, aš imsiuosi veiksmų“, karys sako: „Kai tai nutiks, aš būsiu pasiruošęs“.
Neigimas verčia žmones avimis. Avis kova psichologiškai sunaikina, nes jų vienintelis gynybos būdas yra neigimas, kuris duoda priešingus rezultatus ir yra pragaištingas – pasirodžius vilkui, jas apima baimė, bejėgiškumas ir siaubas.
Neigimas užmuša jus dukart. Vieną kartą, tiesos akimirką, kai nesate fiziškai pasiruošęs: Tu neatsinešei savo ginklo; tu nesitreniravai. Tavo vienintelė gynyba buvo troškimais grįstas mąstymas. Viltis nėra strategija. Neigimas užmuša tave antrą kartą, nes, net jeigu tu fiziškai išgyveni, tu esi psichologiškai sugniuždytas baimės, bejėgiškumo, siaubo ir gėdos, išmušus tiesos valandą.
....
http://www.fightclub.lt/content/view/1114/90/
-
ne i tema, bet...
Nori taikos, ruoškis karui.
yra toks angliskas issireiskimas. labai negrazus, tai uzcenzuruosiu:
"fighting for peace is like f***ing for virginity"
:D
o seiptai geros citatos, ipac paskutine :respect:
-
ne i tema, bet...
yra toks angliskas issireiskimas. labai negrazus, tai uzcenzuruosiu:
"fighting for peace is like f***ing for virginity"
:D
o seiptai geros citatos, ipac paskutine :respect:
Neteisingas tavo posakis, nes tai jau liečia karą dėl taikos, t.y. kas dabar vyksta Irake ir Afganistane. Nešama tokia demokratija ir taika, kad kaip rusai ankščiau sakydavo, kad"Mes kovosime už taiką taip, kad akmens ant akmens neliks". mano posakiui dėl taikos ir ruošimuisi karui labiau tiktų "Šaltasis karas", lyg ir skamba kaip karas, bet buvo taika...
-
Ir tą kad pats laiaks išmokt.
Ateis laikas ir ir išmoksiu. Aiškint nereik ką man dabar mokytis reikia. :punch:
-
Steve matomai isirase i sarasa tu, kuriuos Vitiokas kviecia i narva ( :punch: :ramentai:) :kikena:
-
Steve matomai isirase i sarasa tu, kuriuos Vitiokas kviecia i narva ( :punch: :ramentai:) :kikena:
Laikas paprašyt sparingpartnerio, Seriogos,kad duotų į snukį, bo kažkoks įsitempęs jaučiuosi... :kikena:
-
Aš irgi pasenau ir pergalvoju šiuo metu motyvacijas...
Anksčiau man buvo svarbu lavinti kūną ir charakterį per kovos menus. Tai taip sakant eini ten, kur sunku, ir dirbi, kiek gali. Viskas paprasta.
O dabar į senatvę užsimaniau, kad tai, ką darau, veiktų. Kovoje, jei į ją tektų pakliūti. Gal tai susiję su motinyste, kad jei reikėtų ginti vaiką, tai bėgimas gali ir nepadėti, o visokie krūti veiksmai, kurie padėdavo treniruotėse lavinti kūną beigi charakterį, irgi nesuveiks.
Tai va galvoju, kaip susimotyvuoti tam, kad sąžiningai ir entuziastingai atlikinėti treniruotėse tokius dalykus, kurių niekada realiai nesugebėsiu panaudoti ir net jei sugebėčiau teoriškai, praktiškai juos naudoti būtų man asmeniškai kvaila... Pavyzdys to, ko nesugebėsiu panaudot - pakirtimai - nu nėra sugebėjimų, jei jau per 18 metų neišėjo, nemanau, kad staiga stipriau padirbėjus ims ir išeis, arba pavyzdys to, ką naudoti būtų kvaila, nes tai charakiri vietoj - ushiro ura mawashi jodan...
Niekaip neįsivaizduoju, kaip visam tam morališkai užsivest. O trenkėse durnių voliot man neįprasta... Bet kad voliojimas gaunasi, kai žinai, kad užsiimi realiai "nesąmonėm"...
Gal kas galit ką patart? Gal sakau reik visus tuos nereikalingus dalykus atlikt bile kaip ir pasitaupyt jėgų tam, kas naudinga? Bet ar tai nesugadins kovotojo charakterio?
Kažkoks stopas "užplaukė"...
:banging:
-
....
Gal kas galit ką patart? Gal sakau reik visus tuos nereikalingus dalykus atlikt bile kaip ir pasitaupyt jėgų tam, kas naudinga? Bet ar tai nesugadins kovotojo charakterio?
Kažkoks stopas "užplaukė"...
:banging:
Viską ką darai, turi atlikti iš širdies ir maximaliai stengiantis.
Sėkmes Stripuli! :-)
-
Stripuli, gal palik karate kaip mėgstamą, retkarčiais lankomą užsiėmimą, o pasiieškok to, kas tavo nuomone veiktų gatvėje? kaip kad pas mane po truputį išėjo, kad į boksą einu ženkliai dažniau, nei kad į WT. Nors WT man malonus, nors kad ir ką apie jį sako...
-
Stripuli, gal palik karate kaip mėgstamą, retkarčiais lankomą užsiėmimą, o pasiieškok to, kas tavo nuomone veiktų gatvėje? kaip kad pas mane po truputį išėjo, kad į boksą einu ženkliai dažniau, nei kad į WT. Nors WT man malonus, nors kad ir ką apie jį sako...
Karate veikia gatvėje. Tik ne visi jo elementai.
Smaugly, ačiū. Einu su entuziazmu atidirbinėt "nesąmonių", pasakysiu paskui, ar pavyko išlaikyt tą entuziazmą :)
-
Aš irgi pasenau ir pergalvoju šiuo metu motyvacijas...
Anksčiau man buvo svarbu lavinti kūną ir charakterį per kovos menus. Tai taip sakant eini ten, kur sunku, ir dirbi, kiek gali. Viskas paprasta.
O dabar į senatvę užsimaniau, kad tai, ką darau, veiktų. Kovoje, jei į ją tektų pakliūti. Gal tai susiję su motinyste, kad jei reikėtų ginti vaiką, tai bėgimas gali ir nepadėti, o visokie krūti veiksmai, kurie padėdavo treniruotėse lavinti kūną beigi charakterį, irgi nesuveiks.
Tai va galvoju, kaip susimotyvuoti tam, kad sąžiningai ir entuziastingai atlikinėti treniruotėse tokius dalykus, kurių niekada realiai nesugebėsiu panaudoti ir net jei sugebėčiau teoriškai, praktiškai juos naudoti būtų man asmeniškai kvaila... Pavyzdys to, ko nesugebėsiu panaudot - pakirtimai - nu nėra sugebėjimų, jei jau per 18 metų neišėjo, nemanau, kad staiga stipriau padirbėjus ims ir išeis, arba pavyzdys to, ką naudoti būtų kvaila, nes tai charakiri vietoj - ushiro ura mawashi jodan...
Niekaip neįsivaizduoju, kaip visam tam morališkai užsivest. O trenkėse durnių voliot man neįprasta... Bet kad voliojimas gaunasi, kai žinai, kad užsiimi realiai "nesąmonėm"...
Gal kas galit ką patart? Gal sakau reik visus tuos nereikalingus dalykus atlikt bile kaip ir pasitaupyt jėgų tam, kas naudinga? Bet ar tai nesugadins kovotojo charakterio?
Kažkoks stopas "užplaukė"...
:banging:
kaip ten sake Bruce Lee - "take what is useful and throw away the rest" ar kaip ten. bet visu pirma reikia isitikinti ar tai, kas atrodo marazmas, istikruju yra marazmas. nes kodel cia tie pakirtimai pvz turetu neveikt? :nezino: jeigu vistik isaiskeja, kad istikruju marazmas, tai susikoncentruoji ties rimtais dalykais (idomu i ka koncentruotis kokiamnors ten vinciune, kur viskas yra marazmas :kikena: joke). seiptai viskas turi buti daroma taip, kad veiktu. sh voliot neapsimoka. po 10 metu gal ir neveikiantys veiksmai prades veikti. o jeigu jau nurasyt kazkokius veiksmus, tai uzuot malus sh.. graziai paaiskint treneriui, kad "as to ir ano neatidirbinesiu, nes ten sh.. ir vietoj to darysiu kazka kito" (aisku sitoj vietoj treneris irgi gali pasiust is sales :kikena:)
ce seip tik savo nuomone tuo klausimu isreiskiau, ne man mokint "senyvus zmones" gyvent.
-
Kam taip žiauriai? Ne gi Pasaulyje nėra kitų įdomių užsiėmimų be kovos menų?
Joks čia žiauriai.Aš tik tokią išeitį tematau liurbiams ir tinginiams :icon_bat:
-
Karate veikia gatvėje. Tik ne visi jo elementai.
Smaugly, ačiū. Einu su entuziazmu atidirbinėt "nesąmonių", pasakysiu paskui, ar pavyko išlaikyt tą entuziazmą :)
Va būtent, kovok, kaip tikra kovotoja su tuo stopu :)
-
...Pavyzdys to, ko nesugebėsiu panaudot - pakirtimai - nu nėra sugebėjimų, jei jau per 18 metų neišėjo, nemanau, kad staiga stipriau padirbėjus ims ir išeis...
1. reikia norėti išmokti veiksmą.
2. reikia pastoviai bandyti jį atlikti, tik taa pradedi suprast jo efektyvumą ir kaip jį daryti...
3. atlikinėti jį turi mokyti tik tai tas, kuris pats jį gerai moka...
-
1. reikia norėti išmokti veiksmą.
2. reikia pastoviai bandyti jį atlikti, tik taa pradedi suprast jo efektyvumą ir kaip jį daryti...
3. atlikinėti jį turi mokyti tik tai tas, kuris pats jį gerai moka...
1 nenorėjau išmokti veiksmo "pakirtimai" ir nenorėsiu
2. pastoviai treniruotėse bandau jį atlikti, nesuprantu nei efektyvumo (sau), nei kaip daryti...
3. atlikinėti pakirtimus moko tas, kuris puikiai tai moka.
ir kadangi 1. numeris veikia ir aš su juo susitaikiau, tai pavyko bent jau pakirst koją ir išvest iš pusiausvyros vieną personą...
matyt tikrai nereik sau spaudimo - su maždaug tokia eile:
a) man nepatinka pakirtimai ir aš jų niekada neišmoksiu
b) mes per treniruotes juos pastoviai darom ir aš privalau juos gerai padaryti.
nusprendžiau, kad neprivalau gerai padaryti, nes jų niekada nenaudosiu, ir ryšium su tuo "nusiėmiau" naštą, atsipalaidavau, ir pavyko tai, kas niekada nebuvo pavykę. Geras.
P. s. treniravausi su entuziazmu, Smaugliui ačiū už įkvėpimą, atrodo, "stopas" kažkur prasmego :angel: Gal tik ir trūko kad kas įspirtų į vietą žemiau nugaros.
-
1 nenorėjau išmokti veiksmo "pakirtimai" ir nenorėsiu
2. pastoviai treniruotėse bandau jį atlikti, nesuprantu nei efektyvumo (sau), nei kaip daryti...
3. atlikinėti pakirtimus moko tas, kuris puikiai tai moka.
ir kadangi 1. numeris veikia ir aš su juo susitaikiau, tai pavyko bent jau pakirst koją ir išvest iš pusiausvyros vieną personą...
matyt tikrai nereik sau spaudimo - su maždaug tokia eile:
a) man nepatinka pakirtimai ir aš jų niekada neišmoksiu
b) mes per treniruotes juos pastoviai darom ir aš privalau juos gerai padaryti.
nusprendžiau, kad neprivalau gerai padaryti, nes jų niekada nenaudosiu, ir ryšium su tuo "nusiėmiau" naštą, atsipalaidavau, ir pavyko tai, kas niekada nebuvo pavykę. Geras.
P. s. treniravausi su entuziazmu, Smaugliui ačiū už įkvėpimą, atrodo, "stopas" kažkur prasmego :angel: Gal tik ir trūko kad kas įspirtų į vietą žemiau nugaros.
Ojei, niekada nesakyk niekada. :ne:
Anksčiau, kai jaunas buvau ir mane mokė daug technikos, sakiau: "Kam man tiek daug, juk ją niekada nepanaudosiu?!". Tačiau gyvenime iki šiol pasitaiko tokios unikalios situacijos, per kurias pritaikau būtent vieną kitą veiksmą, kurį atidirbinėjau daug metų. Ir jį pritaikiau vieną vienintelį kartą... Galbūt dar kada ir pritaikysiu, jei bus progą. Ką noriu pasakyti. Yra krūva veiksmų, kuriuos aš mokinuos, bet pritaukau lb retai.
Hm... Ir kaip gali būti, kad nenori išmokt šio veiksmo. :chmm: Negerai. Susiimk ir pabandyk. Gal vis dėl to išeis. Iš patirties sakau... Turėjau ne vieną tokį veiksmą.. Tačiau buvau per daug užsispyręs ir išmokau. :)
-
Ojei, niekada nesakyk niekada. :ne:
Anksčiau, kai jaunas buvau ir mane mokė daug technikos, sakiau: "Kam man tiek daug, juk ją niekada nepanaudosiu?!". Tačiau gyvenime iki šiol pasitaiko tokios unikalios situacijos, per kurias pritaikau būtent vieną kitą veiksmą, kurį atidirbinėjau daug metų. Ir jį pritaikiau vieną vienintelį kartą... Galbūt dar kada ir pritaikysiu, jei bus progą. Ką noriu pasakyti. Yra krūva veiksmų, kuriuos aš mokinuos, bet pritaukau lb retai.
Hm... Ir kaip gali būti, kad nenori išmokt šio veiksmo. :chmm: Negerai. Susiimk ir pabandyk. Gal vis dėl to išeis. Iš patirties sakau... Turėjau ne vieną tokį veiksmą.. Tačiau buvau per daug užsispyręs ir išmokau. :)
Taip lig senatvės ir iki wing tsuno lipnių rankų technikos daeisi, o gal kada pravers :kikena:
-
Taip lig senatvės ir iki wing tsuno lipnių rankų technikos daeisi, o gal kada pravers :kikena:
Jei jos sulauksiu tai gal... :senis:
-
Siamai ir Coffeedrinkeri, kažkaip labai jau jūs tą vinčiūną pamėgot. Kišat visur, kur reikia ir kur nereikia. Įtarimas kyla dėl kartelinio susitarimo reklamuojant šį kovos meną. Tad nepersistengiam su tuo. E.G.
P.S. Jei bus replikų į šį postą, prašom arba į Bazarą ( http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,3656.0.html ), arba į Razborkes ( http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,2821.0.html ) , nes tema apie motyvaciją, ir nuo jos nenukrypkim. E.G.
-
nors imk ir sudėk visiems pliusus už paskutinius postus... :D ech, smagu čia kartas nuo karto prisijungti, sėdžiu-skaitau išsišiepęs, vos laikausi :-)
ir toliau taip foruminę dvasią palaikykit :alus:
-
Kas gali patarti ką daryti , kad per kovas būtum tiesiog užsivedęs , kaip nusiteikti šparingui , varžyboms , kad negalvotum apie jokius dalykus , kad ten gausi į galvą ir tt , tiesiog tarkime kai susinervuoji kartais stipriai atrodo dabar galėtum belakaip daužytis , pagauni kaip ir įniršį tokį , o boksuojantis būni įsitempęs , galvoji kaip čia neprasileisti , tas trugdo per šparingą ir neina normaliai kovoti , blaškaisi , įsitempęs būni..
-
Šią temą skaitei: Baimė kovoje http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,736.0.html (http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,736.0.html) ?
O drąsa ir suvokimas savo veiksmų, o ne aklas įniršis ateina su laiku, kuris sąžiningai praleistas treniruojantis ir išmokstant tai, kas rodoma per treniruotes. Nes aklai belekaip daužytis ne visada sveika būna...
O dėl baimės gaut galvon, kažkas čia yra pasakęs, kad tereikia iškentėt tas kelias minutes kovoje, o po to viskas jau praeityje, o tu savimi patenkintas, nes nepalūžai, išsilaikei.
-
Kas gali patarti ką daryti , kad per kovas būtum tiesiog užsivedęs , kaip nusiteikti šparingui , varžyboms , kad negalvotum apie jokius dalykus , kad ten gausi į galvą ir tt , tiesiog tarkime kai susinervuoji kartais stipriai atrodo dabar galėtum belakaip daužytis , pagauni kaip ir įniršį tokį , o boksuojantis būni įsitempęs , galvoji kaip čia neprasileisti , tas trugdo per šparingą ir neina normaliai kovoti , blaškaisi , įsitempęs būni..
Musmirių užvalgyk. Patikrintas berserkų metodas.
-
Kas gali patarti ką daryti , kad per kovas būtum tiesiog užsivedęs , kaip nusiteikti šparingui , varžyboms , kad negalvotum apie jokius dalykus , kad ten gausi į galvą ir tt , tiesiog tarkime kai susinervuoji kartais stipriai atrodo dabar galėtum belakaip daužytis , pagauni kaip ir įniršį tokį , o boksuojantis būni įsitempęs , galvoji kaip čia neprasileisti , tas trugdo per šparingą ir neina normaliai kovoti , blaškaisi , įsitempęs būni..
Nepamirsk tik to , kad neuzmus taves tam ringe va gatvei kitas reikalas kai pripjautas gali but :) , o seip patariu pasizet motyvaciniu video pries treniruotes tarkim
K1, MMA - This is What Winners are Made of (http://www.youtube.com/watch?v=w4JrT_rq3dY#ws)
-
Kas gali patarti ką daryti , kad per kovas būtum tiesiog užsivedęs , kaip nusiteikti šparingui , varžyboms , kad negalvotum apie jokius dalykus , kad ten gausi į galvą ir tt , tiesiog tarkime kai susinervuoji kartais stipriai atrodo dabar galėtum belakaip daužytis , pagauni kaip ir įniršį tokį , o boksuojantis būni įsitempęs , galvoji kaip čia neprasileisti , tas trugdo per šparingą ir neina normaliai kovoti , blaškaisi , įsitempęs būni..
cia yra vadinamasis "po***izmo nepakankamumas", siais laikais daugelis kencia nuo sio sutrikimo. reiktu pasikonsultuot su parapsichologu, gal jis kanors patars. rekomenduoju vartoti daug skysciu ir vitamino D, sakoma, kad jis padidima po***izmo koncentracija kraujuje. bet jeigu, tai nepades tada kreipkis i parapsichologa ir jis tau duos siuntima pas smegenu chirurga, kuris tau atliks konkorezines liaukos operacija ir padidins sio sekreto isskyrima i smegenis, bei tuo paciu isvalys chakras. tada galesi eit i kova be jokio jaudulio ir gyventi normalu pilnaverti gyvenima!
-
Kas gali patarti ką daryti , kad per kovas būtum tiesiog užsivedęs , kaip nusiteikti šparingui , varžyboms , kad negalvotum apie jokius dalykus , kad ten gausi į galvą ir tt , tiesiog tarkime kai susinervuoji kartais stipriai atrodo dabar galėtum belakaip daužytis , pagauni kaip ir įniršį tokį , o boksuojantis būni įsitempęs , galvoji kaip čia neprasileisti , tas trugdo per šparingą ir neina normaliai kovoti , blaškaisi , įsitempęs būni..
Bijo (daugiau arba maziau) visi. Tik vieni sugeba tai panaudoti, o kitiems adrenalinas "blokuoja" galva ir visa kita.
-
Kas gali patarti ką daryti , kad per kovas būtum tiesiog užsivedęs , kaip nusiteikti šparingui , varžyboms , kad negalvotum apie jokius dalykus , kad ten gausi į galvą ir tt , tiesiog tarkime kai susinervuoji kartais stipriai atrodo dabar galėtum belakaip daužytis , pagauni kaip ir įniršį tokį , o boksuojantis būni įsitempęs , galvoji kaip čia neprasileisti , tas trugdo per šparingą ir neina normaliai kovoti , blaškaisi , įsitempęs būni..
O tu įsivaizduok tuo metu, kad sėdi prie kompo ir savo jėgą demonstruoji, šitą gi parodęs jau esi ne kartą.
Kofi, +1 už receptą :alus:
-
O tu įsivaizduok tuo metu, kad sėdi prie kompo ir savo jėgą demonstruoji, šitą gi parodęs jau esi ne kartą.
Kofi, +1 už receptą :alus:
Šiaip kalba čia eina ne apie baimę , o apie užsivedimą kovojant.O jėgą per laidą man rodos tik JŪS demonstruojate , sedėdamas prie kompiuterio ištisą parą ir rašydamas "istorijas" , kaip akropolyje kažką "labai meistriškai sudaužėte". :D
-
Nu va matai, apie tai ir kalbu: fantazija įsijungė ir iškart "užsivedei" šūdą malt prie klavos. Tai taip ir kovok, užsivesk ir viskas bus ok, nereiks galvot apie nieką, išskyrus kovą.
-
Šiaip kalba čia eina ne apie baimę , o apie užsivedimą kovojant.O jėgą per laidą man rodos tik JŪS demonstruojate , sedėdamas prie kompiuterio ištisą parą ir rašydamas "istorijas" , kaip akropolyje kažką "labai meistriškai sudaužėte". :D
Oi, lialialia, žiūrėk, ką rašai, bo šitas žmogus ne tik klaviatūra barškint moka... Jį ir realiai sutikt gali: "Treniruotės gamtoje Kaune" http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,3800.0.html (http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,3800.0.html) , o bet tačiau, esi gavęs ir jo kvietimą apsilankyt.
-
Ne boicas, bet...: "Misteriui Visatai sukako 100 metų" http://www.delfi.lt/news/daily/world/misteriui-visatai-sukako-100-metu.d?id=56969963&categoryID=8 (http://www.delfi.lt/news/daily/world/misteriui-visatai-sukako-100-metu.d?id=56969963&categoryID=8)
Ir pabandyk turėt tokius žmones kaip pavyzdžius, gal atsiras ir motyvacija ringe...
-
Motyvacijai, sportuoja ir jauni, ir seni:
Что будут стоить тысячи слов... (http://www.youtube.com/watch?v=kn0NpCKTDaA#)
Ir šitas tikriausiai tinka šiai temai. Aleksandras Karelinas ir jo išmintis:
Уроки Александра Карелина (http://www.youtube.com/watch?v=cUDDFZ-YJPE#)
-
Sveiki,
nežinau net kaip teisingai užduoti klausimą ir koks jis turėtų būti bet gal kas perskaitys ir atvers man akis. Žodžiu užsiiminėju kovos menais daugiau nei 5 metai, teko išbandyti kyokushin, kudo (norėjosi smūgių į galvą), papildomai ėjau muathai. Norėjosi užsiiminėti realiu, kuo mažiau apribojimų turinčiu "sportu". Viskas buvo kaip ir neblogai, ir motyvacija buvo ir varžybose sudalyvauti teko ir pergalių buvo ir pralaimėjimų, taip "ariau" kol vieną kartą gavau tokią nemažą traumą, po mėnesio atsistačiau beveik, bet kažkaip pradėjau kitaip žiūrėti į visą tą reikalą.
Vis ateidavo mintys, "kam man to reikia", "kam save žaloti" nes realiai pastoviai kažkur skaudėdavo, tai ranka tai koja, neapleisdavo nuovargis, o čia dar darbas juk reikia ir gyventi, ateities planai, metai bėga, o gyvenimas tik darbas, sporto salė ir poilsis. Pats jau nepirmos jaunystės (28m.) čempionu jau nebūsi...
Pradėjau galvoti kam išvis man toks sportas reikalingas, juk jis tik "drožia" mane. Bandžiau eiti sportuot, bet treniruotės "nebekabina", taip kaip anksčiau, išvis dingo noras kovoti, sparinguotis... Ir va dabar jau kažkur metai laiko, kai sėdžiu namie, kažkiek pabėgioju, nueinu prie "turniko", na bet nereguliariai. Kadangi varžybose dalyvauti nebematau tikslo, o sportuoti dėl savęs kažkaip irgi nelabai (nėra motyvacijos/perspektyvos), tai nebematau prasmės toliau užsiimti tokiu sportu.
Pradėjau galvoti kas užkabintų vėl ir ilgam... Kartais pagalvoju kas būtų po 10 metų, fiziškai jau nebūčiau toks pajėgus kaip anksčiau, ką aš išvis veikčiau tose treniruotėse tada, kur pagrinde viskas paremta fizika ir varžybomis. Bukas bokso maišo daužymas man džiaugsmo neteikia, jau geriau eit pabėgiot... :)
Norėtūsi kažko ir realaus/praktiškai pritaikomo ir tuo pačiu, kad stiprintų sveikatingumą, ir būtų perspektyva užsiiminėti visą gyvenimą.
Visi varžybiniai stiliai man kaip ir neaktualūs tapo... Kam atidirbinėti tas kombinacijas, ryti papildus ištisai kad išlaikyti jėgą, kai vienas geras spyris į "kiaušinius", arba ištrauktas peilis/pistoletas gali sudėti visus taškus ant i. Ypač kai pamiršęs bandažą, ne-tyčia gauni į tarpkojį ir tada susimastai, koks žmogus yra silpnas ir kaip viską riboja tos varžybinės taisyklės.
Kas man pirmiausiai atėjo į galvą:
1. Nevaržybinis karate (GojuRyu) - dabar supratau kur yra karate privalumas, o tai kad karate gali užsiimti visą gyvenimą, šlifuoti katas, grūdinti kūną, su metais tiktai keldamas savo meistriškumo ir sveikatingumo lygį, o ne luošindamas save (nekalbu apie kaikuriuos varžybinius karate stilius, kur 30 metų gauni invalidumą ir džiaugiesi kad išėjai į pensiją). Atrodo viskas čia OK, ir būdamas 60 metų, gali išdurti pirštu kamnors akį, ar nurauti ausį. Nors katos atrodo visiškas "kostmosas", bet tuo pačiu viskas realiai paaiškinama ir pritaikoma - čia truputį kyla abejonės, nes realybėj būna visada "snukiadaužis", na nebent ichi-geki pavyksta pataikyt :).
2. KravMaga - mane sužavėjo praktiškumu ir pritaikomumu, ypač tai kad praktikuojama ginyba prieš ginklus, nestandartinės situacijos, keli užpuolikai ir panašiai. Tačiau šiokia tokia abejonė dar yra, ar man to iš tikro reikia. Meno čia kaip ir nematau, viskas grynai iš realitiškos pusės atidirbinėjama. Kyla klausimas ar būdamas 50 m. aš vis dar norėsiu tos baisios realybės :) Ar bus man aktualu mokintis kaip reikia išmalti snukį ir pasišalinti... Ir šiaip niekas nepuola manęs kad labai reiktų akcentuotis į savigyną, na bet KravMaga mano dėmesį taippogi patraukė...
3. JuJitsu (tradicinis) - labiau kovos menas, tradicijos, kiek žinau ir kobudo praktikuojama man visai pasirodė patrauklu, gal ir būtų įdomu pabandyti, tik va, kad Lietuvoj nė vieno rimtesnio klubo kaip ir nežinau...
Apibendrinimui, gavosi taip kad vis norėjau užsiimti kažkokiu "kietu" stiliumi ir priėjau aklavietę, ir labai nesinorėtų dabar pradėti vėl kažką nuo nulio ir suprasti kad vėl tai ne man... Kaip sakoma gerai ten kur mūsų nėra, gal vertėtų susiimti ir tęsti toliau ką esu pradėjęs? Ar tiesiog ieškoti kol rasiu būtent tai ko noriu, arba išvis nieko nerasiu...
Gal kas esat irgi buvę tokioje situacijoje ir kanors patasrit, ar šiaip kokią mintį numesit kaip toliau gyventi... :)
Kadangi nesu didelis kovos menų žinovas, visų ekspertų prašau labai nekritikuoti jei kur nuvažiavau į lankas, tiesiog išsipasakot reikėjo... :)
-
Pabandyk BJJ. Pakankamai saugu ir tikrai technika galima labai daug kompensuoti.
Dėl motyvacijos, tai tiek medalis, tiek "apsiginti" su laiku tampa neaktualu. Tesingai treniruojantis turėtų atsirasti teigiama emocija nuo pačio kovos meno tobulumo, judesio, technikos grožio ir racionalumo. Bet čia su salyga, kad praktikuojantis nebuvo užsiciklinta vien ant medalio nematant pačio kovos meno.
-
Pabandyk BJJ. Pakankamai saugu ir tikrai technika galima labai daug kompensuoti.
Dėl motyvacijos, tai tiek medalis, tiek "apsiginti" su laiku tampa neaktualu. Tesingai treniruojantis turėtų atsirasti teigiama emocija nuo pačio kovos meno tobulumo, judesio, technikos grožio ir racionalumo. Bet čia su salyga, kad praktikuojantis nebuvo užsiciklinta vien ant medalio nematant pačio kovos meno.
Visą laiką arčiau širdies būdavo smūgiavimas, na bet ir imtynės visai patiko. BJJ kažkaip neįtraukiau vien dėl to kad kova tik parteryje, o pvz. gatvėje kaip sakoma ilgai nepasivoliosi :)
Tačiau pastebėjimas kad tiek "medalis", tiek "apsiginti" su laiku tampa neaktualu manau labai geras, tikrai reiks pagalvoti apie jūsų pasiūlytą variantą.
Ačių už atsakymą.
-
O esi tikras, kad lankytų treniruočių rūšys turi ką nors bendro su abejonėm? Ta prasme, kiek supratau postus, tau labiausia neaiški treniruočių vieta tavo paties gyvenime.
Tai ir reikia išdrįsti sau pripažinti, kad tu nori turėti gyvenimą ir kovos menai bus tavo hobis, laisvalaikis, širdžiai mielas užsiėmimas. Nepriklausomai kokią šaką pasirinksi. Bet ne darbo pakaitalas, kurį pats sau buvai pasidaręs. Tiesiog priaugai iki subrendusio žmogaus pasirinkimo- visur spėti negali, tobulu irgi greičiausiai nebūsi, žmogus privalo skirti kas svarbiausia. Ir dažniausiai tai būna šeima ir ją maitinanti veikla (jei neišeina uždirbti iš kovos menų, bet kam gi išeina...). Man taip rodosi, kad jau esi ir atsakymą savo radęs, tik dar nedrįsti pats sau jo pasakyti.
O jau toliau, tai be streso- gali eiti toliau savo malonumui be ardymosi į buvusias treniruotes ir retkarčiais paįvairinimui akiračio praplėtimui kokius "fakultatyvus" su kitokiu požiūriu į kovas. Nes nėra taviškės jau toks beviltiškas reikalas kaip pasirodė. Arba ieškoti kur širdis nuves. Nes nelipant į varžybas ne tiek jau ir dažnai gatvėj teks rimtai ir adrenalino valdomoj situacijoj pasilupti. Sparingas adrenalino poveikio pilnai neatstos. Taigi bet kokios rūšies užsiėmimai bus labai jau sąlygoti. Su neaiškiu naudingumo koeficientu realioj situacijoj. Žodžiu, nesiparink dėl efektyvumo taip jau labai ;)
-
Pats buvau sau toki klausyma uzdaves tai nusprendziau kad sportuosiu kad pagerint visas technikas , aisku kad dar labiau apsigint ismokciau nors niekas ir nepuola , bet nzn kas gali but ateityje ir seip del to kad noriu mokintis ir pagerint savo lygi . Del sporto taip pat galvojau tai nusprendziau kad sportuosiu mma nes ten ir dziudo galima arba jujitsu sportuot ir taip pat kikboksa dar + ir sporto sale yra tai kazkaip tobulet vietos daug ten
-
Atvaryk pas mane. Bus ir egzotikos, ir pritaikymo, varžybos- šalutinis dalykas, perspektyva- gali visą gyvenimą užsiiminėt be draskymosi. Ir savigynos, ir sveikatingumo yr, ir :punch:
-
Atvaryk pas mane. Bus ir egzotikos, ir pritaikymo, varžybos- šalutinis dalykas, perspektyva- gali visą gyvenimą užsiiminėt be draskymosi. Ir savigynos, ir sveikatingumo yr, ir :punch:
O sveikatingumui yra kažkokia speciali metodika ar šiaip lengvai sportuojat ir tiek? Apie niat-nam kaip ir nelabai ką žinau, įdomu pvz. kaip jūs sparingus darot? Bokso pirštinės? Ar lengvas kontaktas? Ar iš vis į galvą netaikot?
-
O sveikatingumui yra kažkokia speciali metodika ar šiaip lengvai sportuojat ir tiek? Apie niat-nam kaip ir nelabai ką žinau, įdomu pvz. kaip jūs sparingus darot? Bokso pirštinės? Ar lengvas kontaktas? Ar iš vis į galvą netaikot?
Priklausomai nuo tikslų tamstos. Vieni dirba pilnu kontaktu a la MMA, kiti lengviau. Kas varžybom ruošias, tai a la kikboxą varo. Pvz., yra roko grupės volkalistas, tai jam negalima su fingalais rodytis, jis lengvu kontaktu sparinguojas. dirbam su boxo pirštinėm, su MMA pirštinėm, be pirštinių, su šalmais, be šalmų, su letenom. sveikatingumui yra speciali programa, tradicinė, vietnamietiška. Yra merginų grupelė, kurios apskritai plastiką vysto ir nesisparinguoja. Kiekvienam pagal poreikius, taip sakant. Kitose grupėse labiau senoviškai dirba, daro daugiau formų ir mažiau sparinguojasi, pas mane daugiau pritaikymo. Yra pas prezidentą sveikatingumo grupė atskirai, bet ten vyresniems žmonėms, anys ant vinių gulinėja, ant kardų vaikštinėjasi.
-
Priklausomai nuo tikslų tamstos. Vieni dirba pilnu kontaktu a la MMA, kiti lengviau. Kas varžybom ruošias, tai a la kikboxą varo. Pvz., yra roko grupės volkalistas, tai jam negalima su fingalais rodytis, jis lengvu kontaktu sparinguojas. dirbam su boxo pirštinėm, su MMA pirštinėm, be pirštinių, su šalmais, be šalmų, su letenom. sveikatingumui yra speciali programa, tradicinė, vietnamietiška. Yra merginų grupelė, kurios apskritai plastiką vysto ir nesisparinguoja. Kiekvienam pagal poreikius, taip sakant. Kitose grupėse labiau senoviškai dirba, daro daugiau formų ir mažiau sparinguojasi, pas mane daugiau pritaikymo. Yra pas prezidentą sveikatingumo grupė atskirai, bet ten vyresniems žmonėms, anys ant vinių gulinėja, ant kardų vaikštinėjasi.
Tai pas jus varzybines taisykles ale kikboksas? Gal placiau gali papasakot?
-
Tai pas jus varzybines taisykles ale kikboksas? Gal placiau gali papasakot?
Nu tai jei vilnietis, nueik ir susitik su Arimanu, tikrai nesikandžioja (išbandyta). Sutarsi ir video parodys ir gyvai pakalbėsi, liks noro ir triešoje sudalyvausi. Arba tada eikit į NN temą, arba per PM.
-
Po sočių pietų dirbti neina, reikia minutėlę atsikvėpti, tai leisiu sau irgi pasireikšt :interviu:
Vis ateidavo mintys, "kam man to reikia", "kam save žaloti" nes realiai pastoviai kažkur skaudėdavo, tai ranka tai koja, neapleisdavo nuovargis, o čia dar darbas juk reikia ir gyventi, ateities planai, metai bėga, o gyvenimas tik darbas, sporto salė ir poilsis. Pats jau nepirmos jaunystės (28m.) čempionu jau nebūsi...
28 metai tai čia pati jaunystė, kur tę, ką mą kas tiek duotų, dar ir čempionu dar galima tapti (žiūrint kokiu :D) :) Aš kokių 23 metų buvau numetęs sportuot ilgam (gal 6 metams). Tai nieko gero iš to, judėti reikia būtinai (nebūtinai kovos menai).
Pradėjau galvoti kas užkabintų vėl ir ilgam... Kartais pagalvoju kas būtų po 10 metų, fiziškai jau nebūčiau toks pajėgus kaip anksčiau, ką aš išvis veikčiau tose treniruotėse tada, kur pagrinde viskas paremta fizika ir varžybomis.
Esu 11 metų vyresnis, bet fizinėmis jėgomis (ne apie ištvermę kalbu, čia atskira kalba) kol kas nesiskundžiu :) O šiaip pilna kovotojų, kurie 42-45 metų sėkmingai kovoja varžybose. Tiek bokse, tiek MMA.
Norėtūsi kažko ir realaus/praktiškai pritaikomo ir tuo pačiu, kad stiprintų sveikatingumą, ir būtų perspektyva užsiiminėti visą gyvenimą.
Su ta realybe, tai žinai, nelabai svarbu ką užsiiminėsi, svarbu galvą ant pečių nešiot. Ir bent kažkiek nesuglebus būt, fiziškai pasiruošus. O stilius veik bet koks tiks (na, gal išskyrus šitą karatė:
Кто им дал черные пояса? (http://www.youtube.com/watch?v=tbSKSeGhN8U#ws)
)
Visi varžybiniai stiliai man kaip ir neaktualūs tapo... Kam atidirbinėti tas kombinacijas, ryti papildus ištisai kad išlaikyti jėgą, kai vienas geras spyris į "kiaušinius", arba ištrauktas peilis/pistoletas gali sudėti visus taškus ant i. Ypač kai pamiršęs bandažą, ne-tyčia gauni į tarpkojį ir tada susimastai, koks žmogus yra silpnas ir kaip viską riboja tos varžybinės taisyklės.
O man tai smagu, kažką patobulini, džiaugiesi, kad gaunasi :angel: Kaip Smauglys ir rašė, kad džiaugsmą turėtų kelt kiti dalykai, ne pasiekimai. O į tarpukojį gali ir miegodamas gauti.
Kas man pirmiausiai atėjo į galvą:
1. Nevaržybinis karate (GojuRyu) - dabar supratau kur yra karate privalumas, o tai kad karate gali užsiimti visą gyvenimą, šlifuoti katas, grūdinti kūną, su metais tiktai keldamas savo meistriškumo ir sveikatingumo lygį, o ne luošindamas save (nekalbu apie kaikuriuos varžybinius karate stilius, kur 30 metų gauni invalidumą ir džiaugiesi kad išėjai į pensiją). Atrodo viskas čia OK, ir būdamas 60 metų, gali išdurti pirštu kamnors akį, ar nurauti ausį. Nors katos atrodo visiškas "kostmosas", bet tuo pačiu viskas realiai paaiškinama ir pritaikoma - čia truputį kyla abejonės, nes realybėj būna visada "snukiadaužis", na nebent ichi-geki pavyksta pataikyt :).
Nueik pas Dojo (www.dojo.lt (http://www.dojo.lt)) ir pasibandyk, matysi ar limpa :) Man asmeniškai patiko ką jis daro. Arba gali į Shotokan nueiti, ten lengvesnis kontaktas, nei kyokushin, be to, techniniu aspektu žiūrint, įvairesnis stilius. Nors varžybų taisyklės daug ką riboja, tai ir stilius toks natūraliai kastruojasi. Tiesa, Vilniuje tik vienas klubas (Karate-Do). Čia pas Smauglį reiktų kreiptis. Arba gali eiti pas Smauglį į MMA (www.smauglys.lt (http://www.smauglys.lt)), ten smūginė technika daugiausia shotokanu remiasi, plius metimų, parterio pramoksi. O jei nenori stipriai kovot, ten ir ramiai galima, ne visi ten tokie maniakai kaip jo senieji piktieji karatistai :velnias: Daug ateina ir šiaip, dėl savęs, kad ir aš, pavyzdžiui, nueinu retkarčiais savo jaunus kaulus pakrutint :angel: Dą gyvas :angel:
2. KravMaga - mane sužavėjo praktiškumu ir pritaikomumu, ypač tai kad praktikuojama ginyba prieš ginklus, nestandartinės situacijos, keli užpuolikai ir panašiai. Tačiau šiokia tokia abejonė dar yra, ar man to iš tikro reikia. Meno čia kaip ir nematau, viskas grynai iš realitiškos pusės atidirbinėjama. Kyla klausimas ar būdamas 50 m. aš vis dar norėsiu tos baisios realybės :) Ar bus man aktualu mokintis kaip reikia išmalti snukį ir pasišalinti... Ir šiaip niekas nepuola manęs kad labai reiktų akcentuotis į savigyną, na bet KravMaga mano dėmesį taippogi patraukė...
Čia gal pagal poreikius. Tam tikrose struktūrose gal gerai ta Krav Maga. Gyvenime kažkokie niuansai irgi galbūt tinka. Bet jei domina kovos menas, tai Krav Maga nėra kovos menas, čia veiksmų sistema, skirta siaurai sričiai. Ir ten gal nelabai snukį išmoksi išmalti, ten veikiau atidirbinėja kaip pačiam pasišalinti su neišmaltu snukiu. Jei nori išmalti snukį, tai reik eit boksuotis, ten ant to viskas ir pastatyta, kad priešininkui mordą (kartais ir kepenis) sudaužyt, artimą savo nuskriaust ir karmą susigadint :misios:
3. JuJitsu (tradicinis) - labiau kovos menas, tradicijos, kiek žinau ir kobudo praktikuojama man visai pasirodė patrauklu, gal ir būtų įdomu pabandyti, tik va, kad Lietuvoj nė vieno rimtesnio klubo kaip ir nežinau...
Tai nindzės kažką panašaus daro.
Apibendrinimui, gavosi taip kad vis norėjau užsiimti kažkokiu "kietu" stiliumi ir priėjau aklavietę, ir labai nesinorėtų dabar pradėti vėl kažką nuo nulio ir suprasti kad vėl tai ne man... Kaip sakoma gerai ten kur mūsų nėra, gal vertėtų susiimti ir tęsti toliau ką esu pradėjęs? Ar tiesiog ieškoti kol rasiu būtent tai ko noriu, arba išvis nieko nerasiu...
Gal kas esat irgi buvę tokioje situacijoje ir kanors patasrit, ar šiaip kokią mintį numesit kaip toliau gyventi... :)
Tai per daug nekvaršindamas galvos, nueik į Fightclub.lt klubų katalogą ir eik iš eilės per krūvą klubų po vieną ar dvi treniruotes, kol surasi, kur užkabino. Praeisi kokius 5-8 klubus, manau rasi ko tau reikia.
P.S. Dą pridursiu, kad ir man pačiam ne kartą yra kilę, nafik man to reikia, geriau tą laiką skirt gilinimuisi į kokią sritį (programavimas, siuvinėjimas kryželiu ar pan.), bet kažkaip padarius pertraukėlę pradeda trūkt tos iškrovos, tai bent jau į štanginę norisi nueit ir pakeliui sup.yzdint ką nors (kaip taisyklė bokso maišą) :) O po pertraukėlių visuomet sunku grįžt, tai geriausia yra nemest ir eit bent minimaliai pajudėt. Aišku, jei gyvenimo režimas tai tik leidžia.
-
Pilnai sutinku, kad judėt reikia, kad ir nenori bet vistiek reikia kažką... :)
Kad per klubus pereit tai tikrai geras dalykas, man pačiam tokia mintis buvo kilus, ypač kai pirma treniruotė nemokama :) Nu reiks kažkaip prisiverst....
Saxum, gal būtų galima pakomentuot kas patiko būtent Dojo treniruotėse?
-
Kas dėl motyvacijos... atvedė tėvukas 50 metų 12 metų bernioką. Senas karatistas pats. Po penkių minučių neištvėrė, jau pats su jaunimu kojom švaistės. Akys dega, mavašius -uramavašius tik švyst, švyst. Vat pas jį motyvacijos per akis, nori kartu su sūnum treniruotis, tik kad laiko trūksta, negali visada ateit. Tai kada vyras jėgų žydėjime, turintis laiko, pradeda kalbėt apie motyvaciją... Eini į temą ,,klubai", susirenki adresus ir pirmyn :lauzo:
-
Saxum, gal būtų galima pakomentuot kas patiko būtent Dojo treniruotėse?
Aš Dojo treniruočių nemačiau, tiesiog jį kaip žmogų žinau ir kartu sportavom.
-
Aš Dojo treniruočių nemačiau, tiesiog jį kaip žmogų žinau ir kartu sportavom.
Taip taip, svarbiausia, kad žmogus geras būtų :friends:
-
Taip taip, svarbiausia, kad žmogus geras būtų :friends:
Svarbiausia, kad "kostiumčikas" gerai gulėtų (rus. cit.).
O anam pasakysiu paprastai - reikia eit ir bandyt. Juk ne stiliai patinka, o mokytojai. Kiekviename tame pačiame stiliuje būna ne vienas treneris - visi jie labai skirtingi - todėl nieko čia nepribursi, kol nepabandysi pats prasieit. O paskui kaip visur - lemia simpatijos. Treneris-grupė-stilius ir t.t.
-
Svarbiausia, kad "kostiumčikas" gerai gulėtų (rus. cit.).
O anam pasakysiu paprastai - reikia eit ir bandyt. Juk ne stiliai patinka, o mokytojai. Kiekviename tame pačiame stiliuje būna ne vienas treneris - visi jie labai skirtingi - todėl nieko čia nepribursi, kol nepabandysi pats prasieit. O paskui kaip visur - lemia simpatijos. Treneris-grupė-stilius ir t.t.
:alus:
-
Tema apie motyvaciją sportuojant nugrybavo į politines lankas. Todėl yra išskaidyta ir perkelta į http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,4608.0.html (http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,4608.0.html)
-
Kažkada seniai skaičiau apie tai ir iš galvos seniausiai išgaravo, dabar žiūrėdamas Legkausko video prisiminiau. Manau į temą.
Kaip nebūtų keista, per didelis entuziazmas ir motyvacija gali darbui kenkti. 1908 m. JAV psichologai Robert M. Yerkes ir John Dillingham Dodson įrodė, kad yra tam tikra motyvacijos riba, kurią peržengus, rezultatai tik blogėja. Mat labai didelė motyvacija sukelia šalutines emocines reakcijas (įtampą, susijaudinimą, stresą ir pan.). Sprendžiant sudėtingas užduotis, geriausių rezultatų pasiekiama esant (tik) vidutinei motyvacijai.
1908 m. du tyrėjai atliko eksperimentą su pelėmis. Jie įdėjo peles į dėžutę su dviem kambariais – baltu ir juodu. Pelės galėdavo pasirinkti, į kokį kambarį bėgti, tačiau tyrėjai norėjo jas išmokyti bėgti tik į baltą kambarį. Kai tik pelė įbėgdavo į juodą kambarį, ji gaudavo elektros šoką. Skyrėsi tik elektros šoko stiprumas. Yerkesas ir Dodsonas nustatė, kad pelės prasčiausiai „mokydavosi“, kai gaudavo minimalų ir maksimalų elektros šoką, ir geriausiai – gavusios vidutinio stiprumo elektros šoką.
Tai vadinama Yerkes-Dodson dėsniu. Čia galioja ir treneriams, kurie pernelyg spaudžia savo mokinius. Čia kaip ir praktiškai viskame - iš kraštutinumų nieko gero.
-
Tai vadinama Yerkes-Dodson dėsniu. Čia galioja ir treneriams, kurie pernelyg spaudžia savo mokinius. Čia kaip ir praktiškai viskame - iš kraštutinumų nieko gero.
Nu taip, ypač tai tinka paaugliams. :-)