Portalo FightClub.lt diskusijų forumas
Pagrindines diskusijos => Kovos menai => Tema atidaryta: Baltija on 2005 Bal 13, 12:55:27 pm
-
Cia zmones su ivairia egzaminu laikymo patirtim, gal pasidalinsit?
koks,jusu manymu, turi buti aukstesnio lygio egzaminas?
Kodel jie visur skirtingi? Vienur tarkim rudam dirzui uztenka 15 minuciu bazines technikos parodyt, kitur 6 valandas kankinama.
-
Kai kur uztenka "paaukoti" klubo reikmems-ir dirzas tavo :D
Manau, cia nuo egzaminuotoju poziurio priklauso-siaip jau egzaminas turetu buti naudingas visu pirma paciam egzaminuojamajam :-)
-
Kai kur uztenka "paaukoti" klubo reikmems-ir dirzas tavo :D
Manau, cia nuo egzaminuotoju poziurio priklauso-siaip jau egzaminas turetu buti naudingas visu pirma paciam egzaminuojamajam :-)
"paaukoti" siais laikais visur reikia, tik skirtingas sumas.kai kas ant to zaidzia-tipo per egzamina daug susimauna, paskui dar reikia moketi uz perlaikyma.Bet tai jau finansiniai aspektai.
Bet ar galima per 15 min. trukmes egzamina suprasti, ka zmogus ismoko per puse metu?
-
Geras egzaminuotojas kita karta is ritualinio pasisveikinimo gali pasakyti, ka tu ismokai;)
O siaip tai, kaip ir rasiau-egzaminas skirtas visu pirma egzaminuojamajam, taigi jei per 15 minuciu sugebi parodyti, kad tavo metu darbas nenuejo veltui, niekas nereikalaus taves to daryti 6 valandas...na nebent pasigrozeti noretu :D
-
Na geras klausimas kodel vienur 15 min., kitur 6 val., bet kaip mano treneris pasake viena kart - ar zmogus apsigins dirza, ar ne buna dazniausiai aisku dar pries pati egzamina. Mano nuomone geras treneris stebi savo mokinius visalaik ir zino kas, kur, kaip ir kada. O pats egzaminas tai tik ... nu blemba lietuviskai nebemoku :oops: pamirsau zodi, kai atsiminsiu pabaigsiu minti.
-
Yoshimitsu turbut norejo pasakyt kad egzaminas yra tik formalumas. As tam pilnai pritariu, nes instruktorius(sensei) prie egzaminu prileidzia tik tuos kurie gerai pasiruose (bent jau mano klube).
-
Yoshimitsu turbut norejo pasakyt kad egzaminas yra tik formalumas. As tam pilnai pritariu, nes instruktorius(sensei) prie egzaminu prileidzia tik tuos kurie gerai pasiruose (bent jau mano klube).
Aciu ten_chi :hug: butent sito zodzio ir norejau :) uzkrito nors tu ka. Butent formalumas, ofiaciali dalis, o kodel ta oficiali dalis tiek ir tiek uztrunka tai cia jau reiktu klausti tu kurie tai sugalvojo. Pvz paimkim kitos salies prezidento sutikima. Tiek ir tiek laiko jie ten sveikinasi, linksi galvom issisiepe, tiek ir tiek garbes kuopos kariu atiduoda garbe. Kodel? Todel kad kazkas taip sugalvojo kaip etiketa, kaip tinkama elgesi ir t.t. Tas pats ir su dirzu gynimu/egzaminu. Mano durnai galvai tai taip atrodo.
-
Istikruju neblogai pasake Yoshimitsu. Patiko. Taciau aisku, ar islaikysi ar ne, buna nevisada pries egzamina. Jeigu tave egzaminuoja visai kitas treneris, tai tu visiskai negali buti tikras ar islaikysi ar ne.
-
Griztant pilnai prie temos, Baltija goju ryu karate treniruojasi. As pats deja nieko doro nezinau apie si stiliu. Kaip shotokan atstovas tai pasakysiu jog pas mus dirzo gynimas uztrunka siek tiek daugiau nei 15 min, bet puses val tai tikrai nereikai (aisku cia kalbant apie dirzus ne aukstesnius nei rudas, del juodu nezinau, neteko garbes stebeti). Kas valandomis ginasi dirzus? Manyciau kyokushin. Dabar jei neklystu ar tik ne pats Oyama teige, jog karate tik isrinktiesiems (ar kazkas pan.)! Su tokiu mastymu ir visu kyokushin, kuris vos ne visas grindziamas jega ir istverme tai aisku, jog jis kaip ikurejas ir padare dirzo gynima tokio pobudzio, t.y. viskas vyksta tipo - jei nesugebi atlaikyti tokiu kruviu, tai joks tu ne isrinktasis ir karate ne tau :evil:
-
Sakot,kur dar vyksta kelias valandas? Tradiciniam karate-do. Filosofija tokia-50% sekmes tu jau uzsitikrinai per treniruotes,kiti 50% priklauso nuo taves,-kaip pasirodysi per egzamina.Nesvarbu, kad viska per tren darei liuxishkai,susimausi per egza-ir amen. :-(
Manau tai vienas is krastutinumu,tiek laiko varyti,ir dar paskui(gal) neislaikyti.Kitas krastutinumas-tik 15 min pasokineti.Vis tiek naujas dirzas turi buti vertas pastangu :!:
-
Tradiciniam karate do tai cia kur jei tiksliau? O siaip tai tas 15 min taigi tikrai ne siaip sau sokineji. Bus daugiau kai gausiu atsakyma.
-
Sakot,kur dar vyksta kelias valandas? Tradiciniam karate-do. Filosofija tokia-50% sekmes tu jau uzsitikrinai per treniruotes,kiti 50% priklauso nuo taves,-kaip pasirodysi per egzamina.Nesvarbu, kad viska per tren darei liuxishkai,susimausi per egza-ir amen. :-(
Na, egzaminai tikrai nesugalvoti, kad tu butinai susimautum-jei jau puikiai sekesi treniruociu metu, gerai seksis ir per egzamina. Siaip jau teisingai buvo pastebeta-tavo lygis paprastai buna zinomas dar pries egzamina ir pastarasis reikalingas tik kaip oficialaus pripazinimo ritualas, plius suteikiama garbe pademonstruoti save placiajai ir autoritetingajai :D auditorijai
-
Tradiciniam karate do tai cia kur jei tiksliau? O siaip tai tas 15 min taigi tikrai ne siaip sau sokineji. Bus daugiau kai gausiu atsakyma.
Cia as vaizdziai issireiskiau :) Ne sokineji,zinoma,o laikai egzamina.As turejau galvoj Shotokan.Nors ju dziu ippon kumite buvo grynas bekontaktinis sokinejimas,te nepyksta sito stiliaus megejai.aisku, ir nuo sensei ,kuris egzaminuoja, daug kas priklauso.
-
Pas mus seminaras ir atestaciju gynimasis vyksta dvi dienas..
Nieko negaliu pasakyt...:))))
-
Pas mus seminaras ir dirzu gynimasis vyksta dvi dienas..
Nieko negaliu pasakyt...:))))
Asia-puse dienos seminaras, o like rezultatu "laistymas"?;)
-
Pas mus seminaras ir dirzu gynimasis vyksta dvi dienas..
Nieko negaliu pasakyt...:))))
Asia-puse dienos seminaras, o like rezultatu "laistymas"?;)
Noreciau...:))
Laistymas paskutine diena..
-
Kyokushin'e dirzu gynimas uztrunka tikrai ilgiau nei 15min. As net pati pirma dirza gyniausi apie 1val. O siaip kitu dirzu laikymas trukdavo apie 2-3val. Budavo tikrai neblogai:)
-
As savo pirmaji kiokushin dirza gyniausi valanda...
nes apsigyniau is karto iki 8 Kyu....
-
Dabar nesu girdejas, jog taip leistu. Gal taip tik ansciau leisdavo, pacioje Kyokushin'o lietuvoje pradzioje.
-
Pas mus seminaras ir atestaciju gynimasis vyksta dvi dienas..
Nieko negaliu pasakyt...)))
Dabar Kyokushin diržų laikymo vasaros stovyklos vyksta apie savaitę. Visą laiką krūvis, krūvis, krūvis + kovos, kovos, kovos ir finale, paskutinę dieną - egzaminas. 8)
Dabar nesu girdejas, jog taip leistu. Gal taip tik ansciau leisdavo, pacioje Kyokushin'o lietuvoje pradzioje.
Man irgi neregėtas dalykas :O
-
musu treneris pasakojo, kad kai tik pradejo sportuoti per viena egzamina sokdavo per du kyu. ir tai aisku buvo kyokushino atsiradimo lietuvoje pradzia.
-
Tikrai kyokushin'e egzai ilgokai užtrunka. Ir reikia ne tik naują techniką išmokti, bet ir fiziškai ruoštis, kad po poros valandų dar rankos ir kojos laikytų. O galų gale pabaigoje dar ir kovoms ištvermės reikia. Kai tokį egzą ataikai, nieko daugiau nebesinori ir kitą dieną dar raumenis skauda, nors po paprastų trefkių nieko nesijausdavo...
Žodžiu, toks nemažas išbandymas būna :] Kokius tris kartus spėji pagalvoti, kad "daugiau nebegaliu, viskas, mirsiu" =D Reikia išmokti perlipti per save.
-
Pazistamas jausmas:) Vistik gerai, jog taip yra. O dirzai ne uz dyka dalinami.
-
Tomasas, pritariu. Tada, kai tiek ištveri, išlaikai, bent jau pajunti, jog nusipelnei to diržo :]
-
absurda jus cia snekat,- IMHO...
-
Ties kuria vieta?
-
Jo man irgi klausimas kyla, kur cia absurdas?
-
O man klausimas kyla, ką tas IMHO reiškia? :)
-
siaip jau egzaminas turetu buti naudingas visu pirma paciam egzaminuojamajam :-)
kokia nauda is jo?:rolleyes:
egzaminas yra tik formalumas.
o be jo zinoma apisieit negalima?
-
IMHO - In My Humble Opinion. :)
-
"Tada, kai tiek ištveri, išlaikai, bent jau pajunti, jog nusipelnei to diržo "
O jei tiek ištveri,jauti kad nusipelnai, bet neišlaikai? :[
-
Tada šitą neteisybę tenka ištaisyti per kitą egzaminą :]
-
Tada šitą neteisybę tenka ištaisyti per kitą egzaminą :]
na ir ar tai ne absurdas???
o va Baltija mano minty pagavo :dance:
-
Jei egzaminui ruosiesi ir idedi pastangu, tai ir islaikai. Egzaminuotojai irgi zmones ir jie mato stengiesi tu ar ne, ir kiek pastangu dedi. Jei S... mali, tai ir ne islaikai. Aisku, kartais buna ir isimciu:)
-
Tada šitą neteisybę tenka ištaisyti per kitą egzaminą :]
na ir ar tai ne absurdas???
o va Baltija mano minty pagavo :dance:
:] Visas gyvenimas, pasak Kamiu, yra absurdas. O jei rimtai, tai išlaikai, kai pasiruoši. Į olimpiadą patenka irgi tik tie kurie įvykdo normatyvus. Kuo jau, kuo, bet kyokushin neapkaltinsi, kad į kairę ir dešinę spalvotus raištelius lengva ranka dalina. Ar gavęs diržą žmogus automatiškai tampa "žudymo mašina"? Kam to reikia? Vieniems reikia, kitiems - ne. Priklausomai nuo prioritetų.
-
Įdomus požiūris, kad diržas yra vos ne simbolinis daiktas, nes treneris ir taip per treniruotes mato, stengiesi tu ar ne. Tada niekaip nesuprantu, kodėl anksčiau būdavo stojamieji egzaminai į universitetus, o dabar eina valstybiniai egzaminai mokyklose? Ir kodėl bjaurybės vertina pagal kažkokias žinias, o ne pagal tai, kad sėdėjo dvyliktokas ir labai stengėsi nuoširdžiai?
Egzaminas tradicinėje karatė do (šiaip buvęs fudokanas) visų pirma yra stresas. Treniruotėse tu gali bile ką parodyt, o per egzą to bile ko tau lieka apie 30 procentų - bijai neišlaikyt, bijai visų akivaizdoj ką nors prisidirbt, labai nori išlaikyt... Tada ir pasimato viskas, ką moki. Ir ko nemoki irgi labai gerai pasimato. Bent pas mus egzai trunka apie valandą, per kurią turi padaryt kata, katos pritaikymą (bunkai), kichoną, kumitė (juy ippon kumite ar juy kumite priklausomai nuo laikomo diržo), fizinis pasirengimas - atsispaudimai, pritūpimai, atsilenkimai, aukštesniem diržam eina tamešivari (lentelių skaldymas įvairiom kūno dalim), tikslumo testas - egzaminuotojas paima tušinuką ir kaitalioja jo pozicijas, o egzaminuojamasis privalo kuo greičiau ir kuo tiksliau sureaguot į tikslą - smūgiuoti atitinkamai ranka ar koja, suprasdamas, kas bus efektyviau.
Dar dėl ko per treniruotę neparodai visko ką gali? Ai, būna treneris nusisuka, pasimuliuoji :) O per egzą visiem spoksant niekaip nepasimuliuosi :) Ir dar labai naudingas vienas dalykas - per treniruotę treneris negali vienu metu labai atidžiai stebėti kokių 30 snukių. Per egzą jis mato tave vieną, paskui susako tavo klaidas - bent mūsiškis gal po penkias minutes apie kiekvieną žmogų šneka, - apie kurias tu gal nė nenutuokei - iš šono tai geriau matosi. Ir žinai, ką tobulint.
O koks egzas gali būt per 15 minučių, tai nelabai įsivaizduoju. Tada tikrai formalumas. Kaip devintos klasės egzaminai šūlioj.
-
Piktai aš čia. Rytas už vakarą gudresnis. Neįsivaizduoju, koks gali būt egzas per 15 minučių, bet ko gero gali :) Maža ko aš neįsivaizduoju. Nu bet apie mūsų egzus grybo nepripjoviau :P
-
Gal skambes neiprastai, bet pas mus, pavyzdziui, is vis egzaminu nera. Dirza uzsitarnauji surinkes tam tikrai kieki iskaitu.Kiekvienam dirzui gauti, turi gauti to dirzo technikos iskaitas (po 4 is smugiu rankomis, smugiu kojomis, bloku ir metimu) bei 4 fizines iskaitas (atsispaudimai, atsilenkimai, prisitraukimai ir suoliukai).
-
Pas jus - tai kur? Beje, tai, ką aprašei, būtent ir yra egzaminas :)
-
Tas iskaitas gauna per ilgai laiko tarpa. Per kelis metus. Nelaikyciau to egzaminu. Tu tiesiog dirbi vienoki ar kitoki judesi daugeli treniruociu, ir viena treniruote treneris tiesiog pasako "Sveikinu. Iskaita!".
O treniruojuosi Shotokan, pas viena treneri Rieseje. Ten musu mazai renkasi, retai per treniruotes susirenka daugiau 3 zmoniu. O ir ne sporto saleje kokioje dirbame, o tiesiog musu trenerio statomo namo pirmame aukste. Salygos gal gali pasirodyti ir nekokios is pirmo zvilgsnio, bet labai vertinu savo treneri del jo darbo specifikos. Ir siaip pazistu ji 8-us metus ji ir labai gerbiu.
-
Respectas, kad stengiatės bet kokiom sąlygom užsiiminėt :alus:
-
Cia zmones su ivairia egzaminu laikymo patirtim, gal pasidalinsit?
koks,jusu manymu, turi buti aukstesnio lygio egzaminas?
Kodel jie visur skirtingi? Vienur tarkim rudam dirzui uztenka 15 minuciu bazines technikos parodyt, kitur 6 valandas kankinama.
Tiesiog skirtingi akcentai. Vienur reikalauja greičio-sprogimo, kitur ištvermės. Kažkur gal pakanka sumokėti babkes..
Jei tai priklausytų nuo manęs, aš iš viso panaikinčiau diržų sistemą. Senovėje rytų kovos menai puikiai apseidavo be šito. Nes dabar per tuos "žaidimus" su diržais pamirštama esmė: kova ir dvasia. Atsiranda pseudo tikslai ir kovotojai vertinami pagal diržo spalvą. O pastarieji, kaip matome, gaunami labai skirtingai. :senis:
-
Tiesiog skirtingi akcentai. Vienur reikalauja greičio-sprogimo, kitur ištvermės. Kažkur gal pakanka sumokėti babkes..
Jei tai priklausytų nuo manęs, aš iš viso panaikinčiau diržų sistemą. Senovėje rytų kovos menai puikiai apseidavo be šito. Nes dabar per tuos "žaidimus" su diržais pamirštama esmė: kova ir dvasia. Atsiranda pseudo tikslai ir kovotojai vertinami pagal diržo spalvą. O pastarieji, kaip matome, gaunami labai skirtingai. :senis:
:alus: :alus: pritariu issakytai nuomonei.
jai pas tave rudas dirzas tai dar neriaiskia kad tu negausi nuo to kas neturi jokio dirzo ir kad pas tave kovotojo dvase stipresne negu pas pastaraji :ne:
-
Man diržų sistema patinka dėl vieno dalyko. Ji suteikia tau teisę kas tam tikrą laiką pasitikrinti savo galimybes. Gerai, kai GUdrus treniruojasi pas žmogų su dar keliais bendraminčiais. Tada išties treneriui yra laiko stebėti tave ir aiškinti, ar progresuoji, ar ne. Tai puiku. Bet kai be tavęs treneris turi dar 250 auklėtinių? Jis tiesiog fiziškai nepajėgus pasakyti tau, ar progresuoji. O per egzą, kaip minėjau, jis žiūri į tave vieną, užsirašo pastabas, paskui jas tau pasako. Ir gali iki kito diržo taisytis. Bet spėju, retai pas ką išties būna tokia mąstysena, ir tada jau darosi teisus Smauglys. Dauguma pas mus tiesiog išmoksta diržo reikalavimus ir lekia laikyti. Ir jiems realiai neįdomu tos jų klaidos, svarbiausia, egzas išlaikytas ir jėga :) Galima pasirišt spalvotesnį diržą ir didžiuotis bei riesti nosį. Man pasisekė, aš pradėjau lankyti treniruotes fanatizmo laikais pas trenerį karatė fanatiką. Ir nuo pat pradžių nusprendžiau, kad kiekvieną diržą laikysiu tokiu lygiu, lyg bandyčiau laikyti juodą. Tokiu principu baltą išlaikiau po metų lankymo, geltoną po dar trejų metų, oranžinį - po šešių (tarpai ilgėja dėl to, kad vis labiau supranti, jog dar nesi tobulas...) Šiaip visi šie diržai įprastai išlaikomi per vienerius metus. Kai kas ir žalią suspėja išsilaikyti, nes per metus būna keturi egzaminai. Tai taip, diržo spalva išties nereiškia visiškai nieko. Šiaip suprantu, kas dar veja kai kuriuos greičiau laikytis diržus. Suaugusieji į varžybas įleidžiami tik turintys pirmą daną, ir jei sieki sportinės karjeros, arba nori atidaryti savo klubelį, tie diržai reikalingi.
-
ir jei sieki sportinės karjeros <...> tie diržai reikalingi.
Tai yra totaliai nelogiška. Per visą laiką kiek treniruojuosi įsitikinau n kartų, kad raištis visai nieko nereiškia, kai varžovai išeina ant tatamio. Nebent tik tiek, kad retais atvejais parodo karatekos patyrimą (o dažniausiai neparodo), nes skiriasi laikas per kurį žmonės sugeba tobulėti ir suvokti esminius principus. Galų gale yra ir visai numojusių ranką į tuos diržus (jau seniai 1dan turėčiau, bet ar tai padaro geresniu kovotoju?). Beje, ar gali būti kitaip? Kalpokus pakeitus į lietnykus mašinai arklių neprisideda.
-
Kalpokus pakeitus į lietnykus mašinai arklių neprisideda.
Trumpai ir apie esme :alus:
Velgi, nereikia pamirsti, kad cia kaip ir armijoje, is esmes laipsnis reiskia uztarnauta pozicija, nors pvz pas rusus budavo net dvi rusys pulkninku: "Oooo, pulkininkas" ir "Ech, pulkininkas" ;)
-
Teisingai pastebėta dėl pozicijos, bet galvoje turėjau būtent sportinį aspektą. Treniruojant gal ir svarbus tas diržas, kaip tam tikras autoriteto įrodymas (ypač pradedantiesiems).
-
Rasheed, o tai pas jus (blin, nežinau kur, sorry), į pasaulio ir Europos čempionatus įleidžiami žmonės, neturintys 1 dano? Suaugusieji ta prasme. Aišku, jei tu boksininkas, tai mano klausimą pamiršk, tiesiog susidariau įspūdį, kad kažkas iš tų sričių, kur diržai dalijami. Aš čia prie to, kad sportiniam aspektui žmonės, norėdami kuo greičiau dalyvauti varžybose, tuos diržus natūraliai laiko pernelyg nedelsdami. O jei varžybose dalyvauti neketini, tada tas diržas kaipo toks tau išvis nereikalingas... Nebent kaip fizinių ir dvasinių jėgų pasitikrinimas, bet dėl manęs diržo už tai galėtų ir neduot, užtektų šanso atlikti tokį pasitikrinimą.
-
Rasheed, o tai pas jus (blin, nežinau kur, sorry), į pasaulio ir Europos čempionatus įleidžiami žmonės, neturintys 1 dano? Suaugusieji ta prasme. Aišku, jei tu boksininkas, tai mano klausimą pamiršk, tiesiog susidariau įspūdį, kad kažkas iš tų sričių, kur diržai dalijami. Aš čia prie to, kad sportiniam aspektui žmonės, norėdami kuo greičiau dalyvauti varžybose, tuos diržus natūraliai laiko pernelyg nedelsdami. O jei varžybose dalyvauti neketini, tada tas diržas kaipo toks tau išvis nereikalingas... Nebent kaip fizinių ir dvasinių jėgų pasitikrinimas, bet dėl manęs diržo už tai galėtų ir neduot, užtektų šanso atlikti tokį pasitikrinimą.
Vat man tai ir nepatinka. Kad jei sieki tobulėti, dalyvauti varžybose, kovoti su aukšto lygio priešininkais iš viso Pasaulio, esi priverstas gauti tuos diržus. Kurie šiais laikais nedaug tereiškia ir dažnai neatspindi sparingo galimybių. Kodel i čempionatus leidžiami kovotojai tik turintys juodą diržą? Gal todėl, kad meistram "ne fasonas" gauti į nosį nuo mėlyno diržo? :punch: O gal tam, kad priversti susimokėti už tą diržą ir paremti tą federaciją? :D
Esu toje sistemoje, tad oficialų atsakymą žinau. Tipo, kad susirinktų pakankamo lygio kovotojai. Bet manęs tai neįtikina. :ne:
-
Esu toje sistemoje, tad oficialų atsakymą žinau. Tipo, kad susirinktų pakankamo lygio kovotojai. Bet manęs tai neįtikina. :ne:
Bet kodel tu skaitai (nori) kad tave kazkas del kazko turetu itikinti :-/ manau jei tu "zaidi" pagal ju taisykles tai viskas yra OK, o jei ne, kaip sakant pasiieskok kur tau labiau prie sirdies :-)
-
Bet kodel tu skaitai (nori) kad tave kazkas del kazko turetu itikinti :-/ manau jei tu "zaidi" pagal ju taisykles tai viskas yra OK, o jei ne, kaip sakant pasiieskok kur tau labiau prie sirdies :-)
Manau kad per sunku būtų palikt tai :-]
-
Šiaip irgi nelabai suprantu problemą. Jei taip lengva išsilaikyt tą 1 daną ir norisi dalyvauti varžybose, tai kodėl ne? Širdy galima ir su tuo mėlynu diržu likt... :D Bet ko tai bent pas mumi to pirmo dano taip lengvai nedalija, ir tada atsibarsto visokie žmogeliai, kurie iš pradžių atrodė tokie krūti, tokie krūti... Ir kokių tik priežasčių išėjimui nesugalvoja :D Vienam staiga darbas pradėjo nebeleist sportuoti, nors prieš tai trejus metus tam pačiam dirbo ir viskas buvo normaliai, bet va tris kartus pirmo dano neišlaikius staiga ėmė ir parišo... Kitas neišlaikęs diržo staiga ima nebeatrasti savęs, nors prieš tai 12 metų puikiai atradinėjo, ir sprunka į pankrationą... Ir paskui mane sutikęs sudaužytais smilkiniais įrodinėja, kad pankrationas irgi labai nekontaktinis sportas :D
Moralo tai nė pati nežinau, gal jūs sugalvosit? :-/
-
Bet kodel tu skaitai (nori) kad tave kazkas del kazko turetu itikinti :-/ manau jei tu "zaidi" pagal ju taisykles tai viskas yra OK, o jei ne, kaip sakant pasiieskok kur tau labiau prie sirdies :-)
Man prie širdies karate. O jei tapatini dabartinius žaidimus (kas gražesnį diržą užsiriš) su karate, tai man labai gaila :-(
-
Rasheed, o tai pas jus (blin, nežinau kur, sorry), į pasaulio ir Europos čempionatus įleidžiami žmonės, neturintys 1 dano? Suaugusieji ta prasme.
Į pasaulio čiampą patekti nebūtinas 1 DAN kyokushin'e, kiek žinau. Atrodo leidžia nuo 4kyu ar pan. O šiaip, tai visiškai pritariu tam, ką parašė Smauglys.
Jei taip lengva išsilaikyt tą 1 daną ir norisi dalyvauti varžybose, tai kodėl ne?
Kiek laiko užtrunka, kaip sakai, "išsilaikyti"? Netrumpai. Ir ne tik laiko, bet ir pinigų kainuoja. Jei tavo tikslas sėkmingai kovoti, tai reikalavimas turėti tokį ar anokį diržą, kad įgautum teisę dalyvauti varžybose yra paprasčiausiai kvailas barjeras ir ne kitaip.
-
Ai, Rasheed, jei tu kyokushin'e, tada aišku. Juk turbūt pas jus visi sportuoja tik tam, kad dalyvautų varžybose? Ar bent kokie 80 proc? Pas mus matai pvz. Vilniuje yra apie 1000 žmonių, lankančių tradicinį karatė, iš kurių varžybose (suaugusių) dalyvauja mažiau nei dešimt. Bent dabar priskaičiuoju 8. O pirmą daną ar aukštesnį iš viso turi ne daugiau kaip 20 žmonių. Šiaip su vardais dabar mintyse priskaičiavau 13, bet spėju, kad bus dar kokie 7, kurių neatsimenu ar net nežinau (tiesa, mažai tikėtina :P). Taip kad pas mumi galiu tvirtai pasakyt - juodo diržo egzaminas nėra formalumas. Tiesa, spalvotus kartais ir už dyką padalija (pinigus tai sensėjam reikia užsidirbt). Tada ir būna didžioji tragedija, kaip čia buvo, rudą diržą lengvai gavau, o juodo neina išlaikyti. Taip kad čia matosi tam tikras trūkumas... Anksčiau, prieš kokius 8 metus, kai dar viskas nebuvo įsibėgėję, ir spalvotą šniūrelį gauti buvo sunku. Egzaminai vykdavo kartą per metus, treneris suteikdavo leidimą laikyti egzaminą, ir suteikdavo jį ne kiekvienam... Bet tai irgi tarybinis požiūris. Ir su juo daug mokinukų neprisirinksi :) O neleisdamas laikyti spalvotų šniūrelių, mokinukų neišlaikysi - perbėgs ten, kur leidžia tą daryt :) Taip ir malamasi tarp biznio ir tradicijų laikymosi. Šiaip džiaugiuosi, kad bent 1 danui reikalavimai išliko tradiciški... Ir vis dėlto 1 danas nelygu 1 danui. Bet - kai kurie tiesiog yra talentingesni iš prigimties, ir jiems neprilygstantys kad ir kiek pachalintų, jų nepavys. Ne visi Sabais gimsta :)
-
Ai, Rasheed, jei tu kyokushin'e, tada aišku. Juk turbūt pas jus visi sportuoja tik tam, kad dalyvautų varžybose? Ar bent kokie 80 proc? Pas mus matai pvz. Vilniuje yra apie 1000 žmonių, lankančių tradicinį karatė, iš kurių varžybose (suaugusių) dalyvauja mažiau nei dešimt. Bent dabar priskaičiuoju 8. O pirmą daną ar aukštesnį iš viso turi ne daugiau kaip 20 žmonių...
Vaje, pasirodo Vilniuje turime tiek karate meistrų! :-D O kažkodėl dauguma mano, kad Vilniuje karate-baletas. Reikia plačiau pasirodyti tiems meistrams, matyt. Nepasididžiuoti ir daugiau pakovoti, apginti karate garbę :D
..Taip kad čia matosi tam tikras trūkumas... Anksčiau, prieš kokius 8 metus, kai dar viskas nebuvo įsibėgėję, ir spalvotą šniūrelį gauti buvo sunku. Egzaminai vykdavo kartą per metus, treneris suteikdavo leidimą laikyti egzaminą, ir suteikdavo jį ne kiekvienam... Bet tai irgi tarybinis požiūris. Ir su juo daug mokinukų neprisirinksi :) O neleisdamas laikyti spalvotų šniūrelių, mokinukų neišlaikysi - perbėgs ten, kur leidžia tą daryt :) Taip ir malamasi tarp biznio ir tradicijų laikymosi.
Na malonu, kad ir Jūs pamatėte, kad tie diržai išsigimsta :senis:
-
Vaje, pasirodo Vilniuje turime tiek karate meistrų! :-D O kažkodėl dauguma mano, kad Vilniuje karate-baletas. Reikia plačiau pasirodyti tiems meistrams, matyt. Nepasididžiuoti ir daugiau pakovoti, apginti karate garbę :D
Prasideda OT? Žiūrim, ką turim :) Kadangi vis viena nesate pavardžių mėgėjas, tai gal užteks inicialų?
J. Ž. (vyr.) Europos čempionatas 2000 m. bronza
Europos čempionatas 2001 m. bronza.
Paruošė V. L. (mot.) - 2003 m. Europos čempionatas, juniorai, kumite, auksas, R. A. (mot.) - 2003 m. Europos čempionatas, juniorai, kumite, bronza, J. P. (vyr.) - 2005 m. Europos čempionatas, juniorai, kumite, auksas.
N. A. (mot.) - rašau tik pagrindinius čempionatus, kitaip rašyt tektų ilgai ;-) 2000 m. Europos tradicinio karate turnyras, kumite, auksas. 2001 m. Europos čempionatas, kumite bronza. 2002 m. Europos čempionatas, kumite, sidabras. 2003 m. Europos čempionatas, kumite, bronza. 2004 m. Europos Fudokan čempionatas, kumite, sidabras. 2004 m. Europos tradicinio karate čempionatas, kumite, sidabras. 2005 m. Europos tradicinio karate čempionatas, kumite, auksas, fuku go, sidabras.
R. B. (vyr.)2000 m. Europos čempionatas, bronza. 2004 m. Pasaulio čempionatas, fuku go rungtis, sidabras. 2006 m. Europos taurė, III vieta.
G. Š. (vyr.)2002 m. Europos čempionatas, bronza. 2003 m. Europos čempionatas, bronza. 2005 m. Europos čempionatas, bronza.
K. K. (mot.) 2006 m. Europos čempionatas, fuku go, auksas. 2006 m. Pasaulio čempionatas, fuku go, bronza.
Beigi yra dar trys žmonės, iškovoję Europos čempionatuose po bronzos medalį bei vieną sidabro medalį. Nebesiplėsiu, nes nepamenu, kuriais tiksliai metais tai vyko ir už ką :)
Tai va, kai 11 žmonių per 6 metus Europos bei pasaulio čempionatuose iškovoja 24 medalius, man kažkaip atrodo, kad jie "pakankamai plačiai pasirodo, nepasididžiuoja ir apgina karate garbę". Nežinau, Smaugly, bet kai šnekate vien tam, kad šnekėtumėt, nelabai susipažinęs su situacija, tai, man regis, jums garbės nedaro...
Dar kartą atsiprašau moderatorių už ne į temą pasiųstą žinutę, bet turėjau tą padaryti. Galiu tik pridėt į temą - matyt, tie žmonės ne už dyką ir ne šiaip sau gavo juodus diržus.
-
Nepasididžiuoti ir daugiau pakovoti, apginti karate garbę :D
Na va o as maniau, kad tik aikido ir kiti i ji kiti panasus Kovos menai ujami , na pagaliau vel grizo tie laikai kai karate ujamas :-]
Na malonu, kad ir Jūs pamatėte, kad tie diržai išsigimsta :senis:
Dirzai ne tik issigimsta bet jie dar ir susidevi (retkarciais) :oops: :angel:
-
Regi, pataisa - ujami visi karate stiliai, išskyrus SHOTOKAN, kurį propaguoja gerbiamas Smauglys. :respect:
-
Regi, pataisa - ujami visi karate stiliai, išskyrus SHOTOKAN, kurį propaguoja gerbiamas Smauglys. :respect:
Kuo skiriasi Shotokan nuo tradicinio karate-do :-/ Regis ten visur smezuoja Nishiyamos pavarde :rolleyes:
-
Vaje, pasirodo Vilniuje turime tiek karate meistrų! :-D O kažkodėl dauguma mano, kad Vilniuje karate-baletas. Reikia plačiau pasirodyti tiems meistrams, matyt. Na malonu, kad ir Jūs pamatėte, kad tie diržai išsigimsta :senis:
Kovu menuose kurie praktikuoja do (kelia) egzaminai skirti adepto ziniu ivertinimui, o ne gebejimui kovoti. Kiekvienas egzaminas (kiu, dan) nurodo (parodo) tavo ziniu bagaza tavo praktikuojame kovos mene ir tai nebutinai turi but susije su kovos gebejimu. Tam ir buvo ivestas kiu , dan testai, jei neklystu pirmas tai padare Jigaro Kano :rolleyes: Ar tai yra blogai ar gerai, manyciau kiekvienas nusprendzia pats sau. :angel:
-
Kovu menuose kurie praktikuoja do (kelia) egzaminai skirti adepto ziniu ivertinimui, o ne gebejimui kovoti. Kiekvienas egzaminas (kiu, dan) nurodo (parodo) tavo ziniu bagaza tavo praktikuojame kovos mene ir tai nebutinai turi but susije su kovos gebejimu. Tam ir buvo ivestas kiu , dan testai, jei neklystu pirmas tai padare Jigaro Kano :rolleyes: Ar tai yra blogai ar gerai, manyciau kiekvienas nusprendzia pats sau. :angel:
Pala, o kovos menų adeptui zinojimas, kaip kovoti nera lygus gebejimui kovoti? Nekalbu apie teorija, nes niekas ne sedi su schemom nupaisytom.. Visi mosuoja rankom ir apspardo vienas kita... Ir zinojimas, kaip kovoti siame kontekste yra patirties lygis.
-
Pala, o kovos menų adeptui zinojimas, kaip kovoti nera lygus gebejimui kovoti? Nekalbu apie teorija, nes niekas ne sedi su schemom nupaisytom.. Visi mosuoja rankom ir apspardo vienas kita... Ir zinojimas, kaip kovoti siame kontekste yra patirties lygis.
Tu isiskaityk prasau idemiai ka as rasau :oops: Kovu menuose kurie praktikuoja do (kelia) egzaminai skirti adepto ziniu ivertinimui, o ne gebejimui kovoti. Ziniu bagazas nebutinai turi buti susijes su kovomis (sporto) jis tik ivertina tavo techninius igudzius ir mokyklos ziniu isisavinima, beabejo tai tau suteikia galimybe kovoti ivairiuose sportinese kovose geriau ir uztikrinciau nei atejusiam is "gatves" nieko apart sedejimo prie kompo nedariusiam :punch: Bet bet kokiu atveju si tema vadinasi egzaminai kovo menu klubuose ir as cia rasau kaip as suprantu egzaminu paskirti. Tai apie kovas reiktu sneketi kitoje temoje :oops: :angel:
-
Zinojimas ir sugebejimas - du skirtingi dalykai.
Egzaminai is tiesu nurodo praktikanto ziniu lygi. Siuo atveju mes nekalbame apie tai, kad reikalavimai skirtingiems egzaminams zenkliai skiriasi.
Praktikanto zinios yra susijusios su su jo gebejimo kovoti, taciau.. Kovoti kaip? Atliekant kata, jiyu kumite ar einant namo skersgatvyje?
-
Kuo skiriasi Shotokan nuo tradicinio karate-do :-/ Regis ten visur smezuoja Nishiyamos pavarde :rolleyes:
Tas ir linksmiausia, kad niekuo :) Bent jau pagal stilių, katas, kumite ir taip toliau. O toliau jau eina politika - Nišijamos įsteigta ITKF (International Tradition Karate Federation), o kam priklauso Smauglio Shotokan, gal tegu jis ir paaiškina, bijau nusikalbėt.
-
Regi, nežinau, kaip ten kas pas jus, bet aš visad maniau, kad egzaminai parodo sugebėjimą kovoti. Juoba sulig kiekvienu egzaminu bent pas mus reikalavimai kovai vis didesni, pvz. nuo antro dano vyksta kova su keliais priešininkais, nuo ketvirto privalo egzaminuojamasis būt sukūręs keletą savigynos metodų, t. y., jis ne tik turi parodyt tai, ką išmoko, bet ir iš to, ką išmoko, atrasti kažką naujo. Kalbant apie spalvotus diržus, tas irgi galioja. Nuo mėlyno diržo yra normalus, laisvas kumitė (sparingas, kaip norit, taip vadinkit). Ir jei nesukovoji, niekas to diržo neduoda už gražias akis ar vien už kata bei fizinį pasiruošimą.
-
Tu isiskaityk prasau idemiai ka as rasau :oops: Kovu menuose kurie praktikuoja do (kelia) egzaminai skirti adepto ziniu ivertinimui, o ne gebejimui kovoti. Ziniu bagazas nebutinai turi buti susijes su kovomis (sporto) jis tik ivertina tavo techninius igudzius ir mokyklos ziniu isisavinima, beabejo tai tau suteikia galimybe kovoti ivairiuose sportinese kovose geriau ir uztikrinciau nei atejusiam is "gatves" nieko apart sedejimo prie kompo nedariusiam :punch: Bet bet kokiu atveju si tema vadinasi egzaminai kovo menu klubuose ir as cia rasau kaip as suprantu egzaminu paskirti. Tai apie kovas reiktu sneketi kitoje temoje :oops: :angel:
Nėra ką išskaityti, kai neduodi papildomų paaiškinimų savo gana abstraktiems žodžiams. Kas, tavo nuomone, yra 'do'? Kovinis 'do', o ne arbatos ceremonijos, kaligrafijos ar ikebanos...:) Ir jei kovos kelio žinios nesusijusios su sporto kovos žiniomis, jos adeptą daro tik geresniu street fighto kovotoju, nes neriboja jo sportinėmis taisyklėmis :) O kas yra kovinio 'do' mokyklos žinių išsilavinimas?
-
Chebra, nesipykit :punch: Planuoju KOVOS KLUBO žieminį susibėgimą sausio mėnesį, tiktai prašysim Smauglio, kad paskaitėlę pravestų, kad ir kiek tai kainuotų :alus: O Jūs, manau, tikrai nenusivilsit :icon_bat:
-
Regi, pataisa - ujami visi karate stiliai, išskyrus SHOTOKAN, kurį propaguoja gerbiamas Smauglys. :respect:
Matot man svarbu, kad karate galėtų būti vadinamas kovos menu ar sportu, bet ne baletu. Būtent kovos. Ir Vilniuje ujami tikrai visi karate stiliai. Paskutiniu metu tenka turėti reikalų su Bushido. Tai bendrauju su įvairiais kovotojais iš pankrationo, kickboxo, muathai, unifight ir kt. Ir visi jie labai skeptiškai nusiteikę karate atžvilgiu. Teigė, kad yra kovoje su karatistais ir pastarieji labai apgailėtinai atrodė. Aš su tuo nenorėjau sutikti, tad kelis mokinius pasiėmiau į bendras treniruotes. Po jų boicai labai nusistebėjo, kad galima gauti į galvą ir nuo "pižaminio" :D. Tai gi sveikinu visus karatistus laimėjus medalius įvairiose rungtyse, bet nepamirškime, kad karate tai visų pirma - kova. O fukugo ir kitos rungtys - tik sportinės disciplinos. Siaip visi karate stiliai turi bendrus principus ir technikas. Skiriasi tik taisyklės. Bet svarbiausia treneriai ir patys kovotojai, jų požiūris į karate. Norėčiau, kad skirtume pakankama dėmesį karate KOVAI. Kitaip laukia Capoeiros ateitis :-(
-
Regi, pataisa - ujami visi karate stiliai, išskyrus SHOTOKAN, kurį propaguoja gerbiamas Smauglys. :respect:
nu atsiprasau! Shidokanas ir Kudo yr jega :punch: , aisku gal jus jau to karate neskaitot :)
-
Smaugly, su visa pagarba - kuo kova skiriasi nuo kumite? Ta prasme, surengėt pas save kovas be taisyklių? Galima, nesiginčiju, o prie ko tada karate ir pankrationas? Tada ir yra kova be taisyklių... Lygiai taip pat ne prie ko kumite lygint su baletu. Nu gali būt, aišku, kad tamsta visko nepasakot, o aš savo ruožtu visko nesuprantu... ;-)
-
Kovu menuose kurie praktikuoja do (kelia) egzaminai skirti adepto ziniu ivertinimui, o ne gebejimui kovoti. Ziniu bagazas nebutinai turi buti susijes su kovomis (sporto) jis tik ivertina tavo techninius igudzius ir mokyklos ziniu isisavinima
Ar galima tada vadinti tai ką darai "kovos menais"? Gal žodis "kovos" tapo nebereikalingas? Ir iš vis, kam reikalingos žinios apie kovą, jei neesi pasirengęs kovoti? Tokiu būdu iš geros pradinės idėjos paliekamas kažkoks kastratas.
-
Smaugly, su visa pagarba - kuo kova skiriasi nuo kumite? Ta prasme, surengėt pas save kovas be taisyklių? Galima, nesiginčiju, o prie ko tada karate ir pankrationas? Tada ir yra kova be taisyklių... Lygiai taip pat ne prie ko kumite lygint su baletu. Nu gali būt, aišku, kad tamsta visko nepasakot, o aš savo ruožtu visko nesuprantu... ;-)
Na čia teoriškai tikrai neverta aiškinti. Tiesiog pavaikščiokite po įvairius klubus, pakovokite, susipažinkite su kitais stiliais propaguojančiais smūginę techniką ir tada suprasite, ką norėjau pasakyti. Beje sovietiniais laikais buvo gera tradicija rengti įvairiems stiliams bendrus sparingus. Tada nekildavo tokių klausimų. Ir karate prestižas buvo tikrai pakankamai aukštas. Ir fukugo dar nebuvo... :D
-
Smaugly, kas, jūsų nuomone, yra fukugo? Nes man kaip tik regis, kad tai parodo kovinius sugebėjimus kaip savotiškas maratonas... O dėl pavaikščiojimo po įvairius klubus - jūs mūsiškiame buvote? Pakovojote? Ar tik iš lempos teigiate, kad mes - baletas ir t. t.? Aš, deja, jūsų iššūkio pakovoti priimti negaliu - nekovoju. Nemanau, kad tai merginai tinkamas užsiėmimas. Apsiriboju nekontaktiniu sparingu (t. y. be liuobimo į dantis, visa kita - su kontaktu) treniruočių metu. Bet su visa pagarba žiūriu į merginas, kurios mano, kad tai tinkama :) Tiesiog kiekvienam savo.
P. S. tam tikru metu karate apskritai buvo uždraustas sovietiniais laikais. Apie kuriuos šnekam?
-
Matot man svarbu, kad karate galėtų būti vadinamas kovos menu ar sportu, bet ne baletu.
Cia tiems kuri galvoja kad karate baletas:) http://www.youtube.com/watch?v=LK-23qBlMpg...related&search=
Tai bendrauju su įvairiais kovotojais iš pankrationo, kickboxo, muathai, unifight ir kt. Ir visi jie labai skeptiškai nusiteikę karate atžvilgiu. Teigė, kad yra kovoje su karatistais ir pastarieji labai apgailėtinai atrodė.
Toks poziuris egzistuoja todel kad geru karatistu kovotuju yra zymiai maziau negu kickboxo,boxo, ir t.t kovoruju
Aš su tuo nenorėjau sutikti, tad kelis mokinius pasiėmiau į bendras treniruotes. Po jų boicai labai nusistebėjo, kad galima gauti į galvą ir nuo "pižaminio" :D.
O ka karatistai ne zmones :) Kovoja gi zmones o styliai ..kaip kazkada pasake Skeptikas:)
-
Nėra ką išskaityti, kai neduodi papildomų paaiškinimų savo gana abstraktiems žodžiams. Kas, tavo nuomone, yra 'do'? Kovinis 'do', o ne arbatos ceremonijos, kaligrafijos ar ikebanos...:) Ir jei kovos kelio žinios nesusijusios su sporto kovos žiniomis, jos adeptą daro tik geresniu street fighto kovotoju, nes neriboja jo sportinėmis taisyklėmis :) O kas yra kovinio 'do' mokyklos žinių išsilavinimas?
Na mes cia siek tiek krypstame nuo temos bet viliuosi moderatorius nesupyks :oops: Nera jokio skirtumo tarp do arbatos ceremonijoje ir do karatedo, aikido, dziudo, kendo ir t.t. NERA :banging: ,NA NERA IR NEGALI BUTI TOKIOS SAVOKOS KOVINIS DO :ne: :director: Do yra asmenybes ugdymo kelias, o tu keliu yra begale tai ir arbatele gerti ,tai ir kolegai ranka lauzti, tai ir kolegai kojomis garbanas kedenti .Tai yra kiekvieno pasirinkimo kelias kuriuo jis nori eiti :senis:
-
Kelių begalė, aš sutinku, bet sakyčiau, kad karatedo visgi apibūdina karatisto kelią. O ar yra toks arbatos gėrimo ceremonijos do? Nes man ko tai rodos, kad arbatos gėrimo ceremonija - ne kelias, o susikristalizavusi tradicija be jokių nukrypimų, vienodai kartojama iš kartos į kartą. Ir jokio kelio ten nėra, yra statiškumas. Galbūt vienintelis šių dviejų dalykų ryškiausias bendrumas - pagarba tradicijoms. Bet karatistas, eidamas karate keliu, turi įsisavinti tradicijas ir pritaikyti jas sau individualiai bei atrasti kažką nauja. Vargu bau tą galima pasakyt apie arbatos gėrimo ceremoniją - kiek esu dalyvavusi, ji vienoda.
-
... tam tikru metu karate apskritai buvo uždraustas sovietiniais laikais. Apie kuriuos šnekam?
Dar norėčiau priminti kai kuriuos faktus iš istorijos.
Kazimieras Bartkevičius (1978 – 1983 Lietuvos karatė rinktinės vyr. treneris, TSRS čempionas (1980))
Kaip matote karate jau senokai Lietuvoje. 1983-1989 karate uždraustas. Bet treniruotės vyko. Tiesiog vyrai apsirengė ušu aprangas ir oficialiai tai pateikinėjo, kaip Kinų liaudies gimnastika. O Kinija, kaip žinote buvo didelė Sovietų Sąjungos draugė:)))
Tur būt žinote, kad tradicinio ir fudokan karate pradininkas Lietuvoje buvo R. Petkevičius.
-
Kaip filologijos profesorius Pavelas Heckelis sakė, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi :)
P.S. Dvyračio žynios...
-
Tur būt žinote, kad tradicinio ir fudokan karate pradininkas Lietuvoje buvo R. Petkevičius.
Turbūt žinau - teko pas jį treniruotis ;-)
-
Kelių begalė, aš sutinku, bet sakyčiau, kad karatedo visgi apibūdina karatisto kelią. O ar yra toks arbatos gėrimo ceremonijos do? Nes man ko tai rodos, kad arbatos gėrimo ceremonija - ne kelias, o susikristalizavusi tradicija be jokių nukrypimų, vienodai kartojama iš kartos į kartą. Ir jokio kelio ten nėra, yra statiškumas. Galbūt vienintelis šių dviejų dalykų ryškiausias bendrumas - pagarba tradicijoms. Bet karatistas, eidamas karate keliu, turi įsisavinti tradicijas ir pritaikyti jas sau individualiai bei atrasti kažką nauja. Vargu bau tą galima pasakyt apie arbatos gėrimo ceremoniją - kiek esu dalyvavusi, ji vienoda.
Tu visiskai teisi karatedo yra karate kelias :respect: , bet ar yra skirtumas galutiniame rezultate asmenybes vystyme jei tu keliausi karate keliu ar kitu keliu , visi jie siekia to pacio tik skirtumas tame, kad jie iki to ateina skirtingais keliais. Cia kaip kopti i kalna nera skirtumo is kurios puses tu pradesi kopti visvien visi jie veda i virsune ;-)
-
Ir visgi drįsčiau paprieštarauti - yra skirtumas asmenybės vystyme, priklausomai nuo pasirinkto kelio. Jei nori, pailiustruosiu tuo pačiu kalnu. Tarkim yra kalnas, kurio vienas šonas akmenuotas, vietomis status, toks, kad reiks alpinizmo įgūdžių įkopti, o kitas - dailiu nuolydžiu, kur lipdamas dar gali po apylinkes pasidairyti... Tai va karate do lyginčiau su ta stačiąja puse, o jei jau kalbam apie arbatos gėrimo ceremonijas - su tuo dailiu nuolydžiu. Ir dabar žiūrim: yra žmogus, pasirinkęs lipti į viršūnę stačia ir akmenuota kalno puse, bei žmogus, atėjęs dailiu nuolydžiu į tą pačią viršūnę. Negi manai, kad jie abu ateis su vienodais įspūdžiais ir kalno poveikis jų asmenybei bus vienodas? O jei taip laipiojama visą gyvenimą?
Lygiai tas pat yra su egzaminais kovos menų klubuose. Jei egzaminas yra lengvas, kad ir toks, kaip kažkas minėjo - kai treneris tave stebi ir suteikia tau laipsnį pagal savo stebėjimus, asmenybė susiformuos vienaip ir ekstremaliose situacijose vėlgi reaguos atitinkamai. Jei egzaminas sunkus, išsunkiantis visas jėgas, pareikalaujantis atiduoti visą save ir dar daugiau, ir nebūtinai garantuojantis pergalę (t. y. išlaikymą), asmenybė susiformuos kitaip. IMHO. Grįžtant prie temos.
-
Ir dabar žiūrim: yra žmogus, pasirinkęs lipti į viršūnę stačia ir akmenuota kalno puse, bei žmogus, atėjęs dailiu nuolydžiu į tą pačią viršūnę. Negi manai, kad jie abu ateis su vienodais įspūdžiais ir kalno poveikis jų asmenybei bus vienodas? O jei taip laipiojama visą gyvenimą?
[/quote]
-
. Ir dabar žiūrim: yra žmogus, pasirinkęs lipti į viršūnę stačia ir akmenuota kalno puse, bei žmogus, atėjęs dailiu nuolydžiu į tą pačią viršūnę. Negi manai, kad jie abu ateis su vienodais įspūdžiais ir kalno poveikis jų asmenybei bus vienodas? O jei taip laipiojama visą gyvenimą?
[/quote]jo sutinku :-D Stripuli ispudziai bus skirtingi,bet katras eis dailiu ir lygiu nuolydziu uzlips i kalna greiciau,negu tas katras eis staciu ir ekmenuotu . :senis: .Bet jeigu tikslas ,tai yra kalno virsune ,ismokti kovos ,arba negaut i duda ,(sis posakis man priimtiniausias :D)tai sis tikslas pasiekiamas greiciau einant dailiu nuolydziu . :-) Nu taip iseitu :-/
-
Lygiai tas pat yra su egzaminais kovos menų klubuose. Jei egzaminas yra lengvas, kad ir toks, kaip kažkas minėjo - kai treneris tave stebi ir suteikia tau laipsnį pagal savo stebėjimus, asmenybė susiformuos vienaip ir ekstremaliose situacijose vėlgi reaguos atitinkamai. Jei egzaminas sunkus, išsunkiantis visas jėgas, pareikalaujantis atiduoti visą save ir dar daugiau, ir nebūtinai garantuojantis pergalę (t. y. išlaikymą), asmenybė susiformuos kitaip. IMHO. Grįžtant prie temos.
Keistai tu cia sulyginai. Egzaminas, mano nuomone, tikrai nera esminis dalykas, formuojantis asmenybe ir karate kovotoja, jis isvis, manau, menka reiksme teturi. Kiek viso tavo treniravomosi laiko sudaro egzamino laikas? :) Esme yra pats kelias ir darbas per treniruotes. Aisku, egzaminas gali buti uzsibreztu tikslu, bet lygiai taip pat galima issikelti ir kitus tikslus.
-
jo sutinku :-D Stripuli ispudziai bus skirtingi,bet katras eis dailiu ir lygiu nuolydziu uzlips i kalna greiciau,negu tas katras eis staciu ir ekmenuotu . :senis: .Bet jeigu tikslas ,tai yra kalno virsune ,ismokti kovos ,arba negaut i duda ,(sis posakis man priimtiniausias :D)tai sis tikslas pasiekiamas greiciau einant dailiu nuolydziu . :-) Nu taip iseitu :-/
Matai, kas kaip tą viršūnę supranta - aš tai išmokimą kovos sieju būtent su tuo lipimu sunkiu stačiu ir akmenuotu šlaitu... O viršūnė tai būtų tas mįslingas charakterio susiformavimas, kurį minėjo regi. Bet užsukai visgi neblogai - čia turbūt jau tada galima lyginti statų akmenuotą lipimą su karate, dailų lygų nuolydį su savigyna - kai greitai, vos ne per mėnesį išmoksti "prijomų", kurie padės pulti. Bet ar per mėnesį gali išmokti "negaut į dūdą", va čia tai jau geresnis klausimas... Iš kitos pusės, žmogus galvą dengia visada automatiškai, ir "į dūdą" galbūt ir savigynoj galima išmokti negauti. Bet kur nors žemiau negauti ko gero per mėnesį išmokti nelabai galima.
O GUdriam dėl keisto suformulavimo apie egzaminus - šiek tiek pritempinėjau, kad "neišmodiaruotų" dėl nukrypimo nuo temos. Bet šiek tiek kuria prasme? Tiem, kurie dalyvauja varžybose, egzaminai iš tiesų yra daugiau formalumas, na, galbūt padedantis savo fizinę jėgą pasitikrint, technikos lygį. Na, o aš, kai nedalyvauju, tai man egzaminai padeda pasitikrinti savo kovinį lygį. Tai aš už sunkius egzaminus - jei jų nebus, taip niekada ir nesužinosiu, koks tas mano lygis :) Nes egzamino metu stresuoju, per patį pirmą net tunelinis mąstymas buvo atsiradęs, taip adrenalinas siautėjo ;) Ir jei niekada nebūčiau to patyrus, sunkiau būtų su tuo adrenalinu dorotis tam tikrose gatvinėse situacijose... Na ir šiaip, kai egzai sunkūs, tai išmoksti žmogus save vertint kažkiek, pasianalizuoji, ko tau trūksta, neini "na ura", be to, labiau per trešas stengiesi, nes tokie jau yra tie žmonės, kartais ir pasimuliuot norisi ir ką, o kai žinai, kad egzas ant nosies ir ten visai nenorėsi apsijuokt prieš gerbiamą publiką, tai ir pasitempi, ir papildomai pasitreniruoji... Klausiantiem - o prasmė? Nu ant širdies malonu :D
-
Matai, kas kaip tą viršūnę supranta - aš tai išmokimą kovos sieju būtent su tuo lipimu sunkiu stačiu ir akmenuotu šlaitu... O viršūnė tai būtų tas mįslingas charakterio susiformavimas, kurį minėjo regi. Bet užsukai visgi neblogai - čia turbūt jau tada galima lyginti statų akmenuotą lipimą su karate, dailų lygų nuolydį su savigyna - kai greitai, vos ne per mėnesį išmoksti "prijomų", kurie padės pulti. Bet ar per mėnesį gali išmokti "negaut į dūdą", va čia tai jau geresnis klausimas... Iš kitos pusės, žmogus galvą dengia visada automatiškai, ir "į dūdą" galbūt ir savigynoj galima išmokti negauti. Bet kur nors žemiau negauti ko gero per mėnesį išmokti nelabai galima.
O GUdriam dėl keisto suformulavimo apie egzaminus - šiek tiek pritempinėjau, kad "neišmodiaruotų" dėl nukrypimo nuo temos. Bet šiek tiek kuria prasme? Tiem, kurie dalyvauja varžybose, egzaminai iš tiesų yra daugiau formalumas, na, galbūt padedantis savo fizinę jėgą pasitikrint, technikos lygį. Na, o aš, kai nedalyvauju, tai man egzaminai padeda pasitikrinti savo kovinį lygį. Tai aš už sunkius egzaminus - jei jų nebus, taip niekada ir nesužinosiu, koks tas mano lygis :) Nes egzamino metu stresuoju, per patį pirmą net tunelinis mąstymas buvo atsiradęs, taip adrenalinas siautėjo ;) Ir jei niekada nebūčiau to patyrus, sunkiau būtų su tuo adrenalinu dorotis tam tikrose gatvinėse situacijose... Na ir šiaip, kai egzai sunkūs, tai išmoksti žmogus save vertint kažkiek, pasianalizuoji, ko tau trūksta, neini "na ura", be to, labiau per trešas stengiesi, nes tokie jau yra tie žmonės, kartais ir pasimuliuot norisi ir ką, o kai žinai, kad egzas ant nosies ir ten visai nenorėsi apsijuokt prieš gerbiamą publiką, tai ir pasitempi, ir papildomai pasitreniruoji... Klausiantiem - o prasmė? Nu ant širdies malonu :D
Stripuli as irgi taip galvoju kad mano kelias geriausias ir teisingiausia ,nes as ji pasirinkau :-) ,bet is kur zinai kad kiti keliai lengvi ,tai y su nuolydziu ,jeigu jais nesi bandziusi kopt :-/.Nu liaudiskai tariant :senis: is kur gali zinot kad tavo zmona geriausia ,jei viena karta tesi vedes :D.O dell prasmes :alus: prasmes ner ,nu ant sirdies malonu :D
-
Iš kur gali žinot, kad narkotikai blogi, jei nesi jų bandęs? Iš kur žinot, kad nukritęs iš 12 aukšto užsimuši, jei nebandei? O šiaip - visko gyvenime neišbandysi. Kadangi mane tenkina tas status ir akmenuotas kelias, aš juo ir lipu. Kai ims nebetenkint - pasidairysiu su nuolydžiu... Jei ims nebetenkint :) O dėl žmonos - kad ir kurią beišbandytum, su visom bus rūpesčių ;) Bet čia ne man filosofuot - kaip tai žmonos neturiu ir net nesiruošiu turėt :dance:
-
Nu kaip... Iškritau iš labai aukštai.... Supratau, kad galiam ir gyvent... Gyvas likau.... Net dukra dar po to gimė :-/
Bet daugiau nebenoriu krist, bijau aukščio... Pažinau tą blogį.... Nu nemanau, kad tai geras pavyzdys.... Jei nevartojau narkotikų, iš kur žinau, jog tai blogai? Gerai.... Viename mano gimtadienyje žmogus baliavojo, kitame tik mintyse jį prisiminiau ir palinkėjau... tikrai į jo laidotuves negalėjau nuvykt :-(
-
Saxum, atsiprašau, tikrai nenorėjau užmint ant skaudamų vietų... :oops: Pataikiau, kad geriau nė nereikia...
-
Egzaminai, atestacijos... Klausimas butu rytu kovos menu atstovams...
Ar jumis neatrodo, kad tu dirzu (laipsniu) tose Karatuose, Taekvonduose ir Aikiduose yra per daug (apie 10)??? Mano nuomone tu dirzu tikrai per daug (tik pagristi savo nuomone kolkas nesugalvoju kaip, cia kaip Cepajevui ish anekdoto. Jis ten pasake: "Shirdimi jauciu, kad puse litro, bet matematishkai irodyti nemoku")...
Uztektu kokiu triju mokinio dirzu (pradedantysis, einantis keliu, igudes), na ir kokiu dvieju danu (o gal olandu :D )
meistro dirzu (meisteris na ir didmeistris)...... :rolleyes: :-)
-
Egzaminai, atestacijos... Klausimas butu rytu kovos menu atstovams...
Ar jumis neatrodo, kad tu dirzu (laipsniu) tose Karatuose, Taekvonduose ir Aikiduose yra per daug (apie 10)??? Mano nuomone tu dirzu tikrai per daug (tik pagristi savo nuomone kolkas nesugalvoju kaip, cia kaip Cepajevui ish anekdoto. Jis ten pasake: "Shirdimi jauciu, kad puse litro, bet matematishkai irodyti nemoku")...
Uztektu kokiu triju mokinio dirzu (pradedantysis, einantis keliu, igudes), na ir kokiu dvieju danu (o gal olandu :D )
meistro dirzu (meisteris na ir didmeistris)...... :rolleyes: :-)
:luztu:
ir vieno "kad kelnes nesmuktu"
:luztu:
-
Manau, visi žino, kad DO reiškia kelią. Bet vakarietiškos pasaulėžiūros pagrindas mums nuolat perša tą GPS tipo kelią nuo taško A į tašką B. Arba, labiau pavarantiems, į tašką D, per taškus B ir C. Ar panašiai. Dėl to diržų ir prigalvojo, kad būtų kuo šert žmogiškuosius EGO. Japonų pasaulėžiūroje DO reiškia kelią be pabaigos, kai tobulumui ribos nėra: t.y. adeptas gyvenas ne pasitenkinimu pasiekdamas tarpines stoteles (kyu, dan), bet gyvena pačiu procesu. Taip kad šioje situacijoje kalbėti apie tai, reikia trijų diržų ar trisdešimties, ne itin tikslinga, manau
-
Manau, visi žino, kad DO reiškia kelią. Bet vakarietiškos pasaulėžiūros pagrindas mums nuolat perša tą GPS tipo kelią nuo taško A į tašką B. Arba, labiau pavarantiems, į tašką D, per taškus B ir C. Ar panašiai. Dėl to diržų ir prigalvojo, kad būtų kuo šert žmogiškuosius EGO. Japonų pasaulėžiūroje DO reiškia kelią be pabaigos, kai tobulumui ribos nėra: t.y. adeptas gyvenas ne pasitenkinimu pasiekdamas tarpines stoteles (kyu, dan), bet gyvena pačiu procesu. Taip kad šioje situacijoje kalbėti apie tai, reikia trijų diržų ar trisdešimties, ne itin tikslinga, manau
"Taip kad šioje situacijoje kalbėti apie tai, reikia trijų diržų ar trisdešimties, ne itin tikslinga, manau"
:alus:
-
Manau, visi žino, kad DO reiškia kelią. Bet vakarietiškos pasaulėžiūros pagrindas mums nuolat perša tą GPS tipo kelią nuo taško A į tašką B. Arba, labiau pavarantiems, į tašką D, per taškus B ir C. Ar panašiai. Dėl to diržų ir prigalvojo, kad būtų kuo šert žmogiškuosius EGO. Japonų pasaulėžiūroje DO reiškia kelią be pabaigos, kai tobulumui ribos nėra: t.y. adeptas gyvenas ne pasitenkinimu pasiekdamas tarpines stoteles (kyu, dan), bet gyvena pačiu procesu. Taip kad šioje situacijoje kalbėti apie tai, reikia trijų diržų ar trisdešimties, ne itin tikslinga, manau
Na kam tie krashtutinumai! :-)
-
Ir visgi drįsčiau paprieštarauti - yra skirtumas asmenybės vystyme, priklausomai nuo pasirinkto kelio. .........
Citata- autorius Shihan Ulf Evenas 7 dan aikido - (Do) Ši galūnė yra ir kituose kovos menuose, dziudo, kendo, karatedo ir t.t. Tai nurodo, kad jūs naudojate kovos meną tam, kad išryškintumėte savo esybę, išgrynintumėte ir išvystytumėte save kaip asmenybę, ne rungdamiesi su kitais žmonėmis, o dirbdami kartu tam, kad vystytumėtės.
-
Citata- autorius Shihan Ulf Evenas 7 dan aikido - (Do) Ši galūnė yra ir kituose kovos menuose, dziudo, kendo, karatedo ir t.t. Tai nurodo, kad jūs naudojate kovos meną tam, kad išryškintumėte savo esybę, išgrynintumėte ir išvystytumėte save kaip asmenybę, ne rungdamiesi su kitais žmonėmis, o dirbdami kartu tam, kad vystytumėtės.
Na kaip ir visiškai tam neprieštarauju... Aišku, kad sunkiausia rungtis su savim ir save nugalėti... Gražiai pasakyta, kad ir kaip ten būtų.
-
Jei jau nukrypom į filosofiją.
Gichin Funakoshi : Karate do veda į dvasios stiprybę tam, kad be jokio nerimo sutiktum viską, ką duoda gyvenimas. Protas, valia ir technika susivienija į karate do.
-
Jei jau nukrypom į filosofiją.
Gichin Funakoshi : Karate do veda į dvasios stiprybę tam, kad be jokio nerimo sutiktum viską, ką duoda gyvenimas. Protas, valia ir technika susivienija į karate do.
:respect: :respect: :respect:
-
labai mėgstamos frazės: dvasios tiprybė, charakterio grūdinimas, siprėti fiziškai ir dvasiškai... Ir kas gi tai? Idealu būtų pasakyti, kad tai kiekvienam savo, ir tolimesnė diskusija yra nutraukiama. Bet dažnai tai panašu į elementarų žodžių šiukšlinimą. Bet dabar klausimas į temą: kuo dvasinis, moralinis, etiketinis, estetinis, pysychologinis, sielovadinis ir pasauleižiūrinis turbotobulėjimas siejasi su tavo diržo spalva? Idealistai žymimi rodona spalva, o hedonistai- žydra? Juoda spalva kritiškiems pesimistams? Ar kaip šia? Charakterio gūdinimui diržus reiktų mesti šiūkšlinėn, nes senoji japoniškoji motyvacija yra "mano kelias- kario kelias, mirties kelias... rytoj gali būti lemtinga dvikova, ir aš neturiu laiko palikti pratybas rytojui"... o ne " o, aš esu jau pusiaukelėj iki alyvų spalvos diržo su geltonom žvaigždutėm... manau, jau esu pusiaukelėjė iki pirmo dano".
-
Akira, tarkim, aš tau tikrai pritariu. Bet kažkuris mūsų yra labai teisingai pasakęs - tokių yra mažuma, o masės, trokštančios gauti diržus padeda treneriui gauti pinigų treniruoti tą mažumą... Be to, kad taip protingai spręstum, turi būt mažų mažiausiai keturiolikos. O į klubus ateina ir aštuonmečiai, kuriem reikia paskatinimo. Pažiūrėčiau, kaip tu, kad ir būdamas puikus pedagogas, išlaikytum aštuonmetį klube iki 18-os metų, sakydamas, kad už dešimt metų galėsi laikytis 1 daną, o tuo tarpu pavaikštinėk su baltu diržu, nes svarbiausia asmenybės formavimas, dvasinis tobulėjimas ir t. t. Ir nekreipk dėmesio, kad tavo bendraamžiai kitam klube turi gal jau mėlyną diržą, jie nukrypsta į materialumą, kas prieštarauja kovos meno dvasiai... Ir kas įdomu, iš kokių 100 aštuonmečių, kurie pradėjo lankyt vien dėl diržų, galutiniam rezultate gaunasi bent pora 18-mečių, kuriem svarbu nebe diržas, o būtent tobulėjimas. Tiek visuomenėj, tiek kovos menų klubuose visi pasiskirsto vienodai - į žynius, į karius, į verslininkus ir į šūdras... Ir procentas, kiek pažiūriu, maždaug tas pat. Taip kad neišsilaikytų klubai be diržų sistemos, nes jei žmogus gali treniruoti kitus iš entuziazmo, būdamas dvidešimties metų, ir gaudamas už mėnesį treniruočių 40 litų (realus faktas), tai visgi sunku būtų tikėtis to iš žmogaus, kuriam virš 30 ir kuris turi žmoną ir vaikų...
-
Va čia ir pasrideda tikroji pedagogika. Motyvuoti blizgučiais ir medaliais gali bet kas. Nes paprasčiau šerti besiformuojančios asmenybės ego niekalais. Prostitutes laikyti lengva, kai pasodini jas ant adatos. Be abejo, pavyzdys klaikiai sutirštintas, bet sutikit, paralelių yra. Va čia ir peršasi išvada: iki tol čia polemizavę garsiai visi apie "ne tokius gerus mokinius kaip senais gerais laikais" galėtų dabar taip pat sėkmgai padiskutuoti apie "mokytojus ne tokius, kaip seniai gerais laikais". Klausimas "IŠ KUR PAS MOKINĮ IDEALIZMAS, JEI JIS SAVO TRENERIUI YRA TIK VERSLAS, MELŽIAMA KARVĖ?". Jo jo, nereikia sutirštinti spalvų.. Jo jo... o iš ko gi jiems, mokytojams gyventi... Aš pažįstu bent kelis, kurie turi profesiją ir darbą ir moko vien iš idealizmo. Ir tai yra dvasios stiprybė. Nes prioritetai gyvenime susistato nebūtinai sąmoningai. Nes susirinkti 200 marozų ir mokyti juos daužyti snukį už geras babkes, tuo pat metu bedavojant, kad nėra kovos menų dvasios išlikusios mūsų širdyse yra nesąžininga tų pačių idealistinių idėjų atžvilgiu. Manau, kad treneriai verslaujantys iš kovos menų, turi tam teisę. Bet tada polemikas aukštom nenpaperkamom materijom reiktų atidėti į šoną ir užsiimti savo apmokamu amatu. Be abejo, man lengva kalbėti taip kategoriškai, kai pats netreniruoju. Bet turiu teisę į nuomonę IMHO
-
Akira, jo fanara, kaip nusišnekėjai, net bloga darosi. Kam puldinėt į kraštutinumus, po galais? Nesuprantu, nuo kada užmokestis už darbą prilyginamas šlykščiam verslui, prostitucijai ir t. t.? Kaip tik žmogus, kurio darbas gerai įvertinamas pinigais ir kuriam nereikia galvoti apie tuščią pilvą, galės dirbti geriau, kad ir į tuos pačius seminarus pavažinėt pas korifėjus (pvz. mūsiškis pusantro mėnesio per metus stažuojasi pas Nišijamą, ir nauda jam grįžus būna akivaizdi. Nauda mums.) Vėlgi dar kartą kartoju - geras egzaminas nėra blizgutis. Jis padeda žmogui suvokti, galų gale, ar jis išvis pateko ten, kur norėjo. Nes jei pvz. totaliai nesiseka išlaikyt iš kokio dešimto karto, tai gal reikėtų susirast ten, kur seksis geriau? Dar vienas dalykas - niekas tų diržų laikyti neverčia. Aš per 13 metų išsilaikiau tris. Ir niekas kreivai nežiūri, nu toks mano pasirinkimas.
Dabar tu sakai - pažįsti kelis, kurie moko vien iš idealizmo. O kiek klausimas jie treniruočių turi per savaitę? Man regis, gal geriau, kai žmogus gali iš to pragyventi ir visą darbo laiką skirti treniravimui, nei marinuoti savo pedagoginį talentą kažkur kažkokiam darbe, o po darbo parlėkt iškišus liežuvį ir atkalt kokią valandą treniruočių... Tiesa, kiekvienas tuos prioritetus irgi renkasi - va buvęs treneris už pinigus, surinktus už treniruotes, įkūrė salę, už 8000 litų tatamį nupirko... Bet jis turi dar ir kitą darbą. O dabartinio darbas yra mūsų treniravimas. Nematau čia nieko smerktina, kad jis nori iš to išgyventi. Lygiai taip pat būtų, jei kas putotųsi, kad aš neverčiu knygų už dyką, juk tai toks dvasinio spindesio objektas, ir kokio velnio aš noriu tų pinigų, taigi galėčiau skleisti šviesą ir tiesą visuomenei nemokamai. Sutirštinta? Man taip neatrodo.
-
Akira, jo fanara, kaip nusišnekėjai, net bloga darosi. Kam puldinėt į kraštutinumus, po galais? Nesuprantu, nuo kada užmokestis už darbą prilyginamas šlykščiam verslui, prostitucijai ir t. t.? Kaip tik žmogus, kurio darbas gerai įvertinamas pinigais ir kuriam nereikia galvoti apie tuščią pilvą, galės dirbti geriau, kad ir į tuos pačius seminarus pavažinėt pas korifėjus (pvz. mūsiškis pusantro mėnesio per metus stažuojasi pas Nišijamą, ir nauda jam grįžus būna akivaizdi. Nauda mums.) Vėlgi dar kartą kartoju - geras egzaminas nėra blizgutis. Jis padeda žmogui suvokti, galų gale, ar jis išvis pateko ten, kur norėjo. Nes jei pvz. totaliai nesiseka išlaikyt iš kokio dešimto karto, tai gal reikėtų susirast ten, kur seksis geriau? Dar vienas dalykas - niekas tų diržų laikyti neverčia. Aš per 13 metų išsilaikiau tris. Ir niekas kreivai nežiūri, nu toks mano pasirinkimas.
Dabar tu sakai - pažįsti kelis, kurie moko vien iš idealizmo. O kiek klausimas jie treniruočių turi per savaitę? Man regis, gal geriau, kai žmogus gali iš to pragyventi ir visą darbo laiką skirti treniravimui, nei marinuoti savo pedagoginį talentą kažkur kažkokiam darbe, o po darbo parlėkt iškišus liežuvį ir atkalt kokią valandą treniruočių... Tiesa, kiekvienas tuos prioritetus irgi renkasi - va buvęs treneris už pinigus, surinktus už treniruotes, įkūrė salę, už 8000 litų tatamį nupirko... Bet jis turi dar ir kitą darbą. O dabartinio darbas yra mūsų treniravimas. Nematau čia nieko smerktina, kad jis nori iš to išgyventi. Lygiai taip pat būtų, jei kas putotųsi, kad aš neverčiu knygų už dyką, juk tai toks dvasinio spindesio objektas, ir kokio velnio aš noriu tų pinigų, taigi galėčiau skleisti šviesą ir tiesą visuomenei nemokamai. Sutirštinta? Man taip neatrodo.
Na gavus palikima kokius 3-5-ta milijonu galima butu treniruoti jaunima vien ish idejos...
-
Manau, kad treneriai verslaujantys iš kovos menų, turi tam teisę. Bet tada polemikas aukštom nenpaperkamom materijom reiktų atidėti į šoną ir užsiimti savo apmokamu amatu. Be abejo, man lengva kalbėti taip kategoriškai, kai pats netreniruoju. Bet turiu teisę į nuomonę IMHO
Na apie tai jau buvo rasyta bet drisiu dar karta priminti :oops: Niekada :ne: jokiais laikais uz dyka niekas nieko nemoke (aisku buvo isimciu :oops:) .Senais laikas jei nemokedavo mokytojui tiesiogiai pinigais, tai mokinis atidirbdavo uz savo mokslus pas mokytoja (zemes darbai, statybos ir t.t.) Daito ryu mokyklos ikurejas Sokaku Takeda uz kiekviena nauja parodyta technika imdavo 100 jienu (tais laikais tai buvo nemazi pinigai). Ir niekas netrukde seniesiems meistrams sneketi apie morale ir dorove. Buvo tiesiog nedorovinga nemoketi (nepadeti) savo mokytojui ir tais laikais net nekildavo tokiu klausimu, kaip dabar biznis, komercija ir t.t. :D
-
Ziurejau per rusus laida apie tenisa. Ten neblogas specialistas treniruoja jaunima. Treniruotes pas ji kastuoja nemazus pinigus, taciau Rusijoje dabar labai ispopuliarejes lauko tenisas ir naujieji rusai negaili pinigeliu savo atzaloms treniruoti. Tai tas treneriukas, gaudamas nemazas babkes, dar mokina vargsu vaikus uz dyka. Jo geriausia mokine neturi uz ka apsimoketi uz jo paslaugas. Jis ja vezioja i varzybas ruosia turnyrams. Mergica jau laimejo Rusijos jauniu cempionata ir ateities perspektyvos jai numatomos didziules
-
Mūsiškiai irgi taip daro... Nuolaidos, atleidimai nuo mokesčio jei visai žmogus neišgali. Visada galima lanksčiai pažiūrėt į tam tikrus dalykus. Tik tas pavyzdys, kad žmogus nemokamai savo geriausią mokinę treniruoja, man neatrodo super tikęs. Čia greičiau ne nemokamas treniravimas, o apgalvota investicija... Kaip tik padėsianti pritraukti dar daugiau tų turtuolių, kurie ves pas jį savo vaikelius, žinodamas, kad jis gali išugdyti čempiones. Va mokytų jis vargšų vaikus, neturėdamas turtingų klientų, tada jau jis pagal Akirą būtų toks treneris, koks treneris ir turi būti.
-
Va mokytų jis vargšų vaikus, neturėdamas turtingų klientų, tada jau jis pagal Akirą būtų toks treneris, koks treneris ir turi būti.
kitaip tariant ubagas? arba darbinis arklys, nes turetu per kelis darbus dirbt :) gyvent tai reikia :D
-
Nu čia jau ne į mane su šiuo klausimu, į Akirą prašom kreiptis. Jis išaiškins, kaip turi viskas būti su idealizmu...
-
Jo, va apie šį požiūrį ir kalbu: idealistas = loxas+arklys. valio. Dar be spalvoto pripažinimo.
-
Akira, jei vėl turgum nepalaikysi - kaip suprasti be spalvoto pripažinimo? Ir kodėl idealistas būtinai lochas? Jis gali būt tiesiog jaunas... Ir tada viskas labai gerai :)
-
ne nu.. prasideda nesusikalbejimas. Del locho ironizavau: pavyzdys pateiktas anksciau apie treniruojancius po darbo mokytojus, buvo sutiktas palyginimais tipo 'arklys'.
Idealizmas gali buti ne tik jaunatviskas. Ir tikram idealizmui diplomai nereikalingi, isoriniai pranasumo atributai nereikalingi. Antpeciai nereikalingi (jei tai nereikalauja organizacijos struktura, tvarkai palaikyti). Mano galva.
-
Ir tikram idealizmui diplomai nereikalingi, isoriniai pranasumo atributai nereikalingi.
:alus:
-
ne nu.. prasideda nesusikalbejimas. Del locho ironizavau: pavyzdys pateiktas anksciau apie treniruojancius po darbo mokytojus, buvo sutiktas palyginimais tipo 'arklys'.
Idealizmas gali buti ne tik jaunatviskas. Ir tikram idealizmui diplomai nereikalingi, isoriniai pranasumo atributai nereikalingi. Antpeciai nereikalingi (jei tai nereikalauja organizacijos struktura, tvarkai palaikyti). Mano galva.
"Anpečiai" gyvenime deje reikalingi, ta jau ne karta esu patyres! Del manes pacio, tai gali juos tureti, gali ju netureti, nes tai dazniausiai to ka turetu apie ta zmogu sakyti, nepasako. Kitas reikalas, kad musu visuomene tokia, kuri pagal anpecius sutinka...
-
"Anpečiai" gyvenime deje reikalingi, ta jau ne karta esu patyres! Del manes pacio, tai gali juos tureti, gali ju netureti, nes tai dazniausiai to ka turetu apie ta zmogu sakyti, nepasako. Kitas reikalas, kad musu visuomene tokia, kuri pagal anpecius sutinka...
Nu ir spjauk tu ant tos visuomenės. Kuriam savo.
Pagal drabužius sutinka... Palydi, deja, kartais irgi blogai...
-
Nu ir spjauk tu ant tos visuomenės. Kuriam savo.
Pagal drabužius sutinka... Palydi, deja, kartais irgi blogai...
Tai kad mes ir taip turim savo visuomene.
Ir dar-yra sakoma, kad protingas supras, o kvailiui aiskinti nera prasmes, jam ir taip gerai :senis:
Taip ir su tais "antpeciais"-negi visus sertifikatus nesiosies, kad kitiems parodytum kas esi? :-/
-
author=kaliucka link=topic=355.msg16272#msg16272 date=1166180320
Taip ir su tais "antpeciais"-negi visus sertifikatus nesiosies, kad kitiems parodytum kas esi? :-/
Ne , tam yra Budo pasai :-]
-
Man atrodo nukrypot nuo temos. Buvo šnekėta apie pačius egzaminus. Va, pvz, normatyvai. 100 atsispaudimų juodam diržui, nesvarbu, ar vaikinas, ar mergina, tai ne "pereboras"? :-/
-
100 atsispaudimu uz juoda dirza manau tikrai nera pereboras, nieks juk nelieps (ir neleis) laikyti juodo dirzo po pvz 3 savaiciu sportavimo.
O jei eile metu kasdien darysi atsispaudimus (nebutinai treniruoteje, kad ir namie), sakykime po simtuka i diena, manau tas 100 atsispaudimu egzamino metu bus lengva uzduotis :)
-
Raskila, be tų 100 atsispaudimų juodam diržui, kokie dar fiziniai normatyvai? Šiaip tai nemanau, kad tai smarkus "pereboras". Jei įmanoma tiek padaryti per treniruotę, tai įmanoma ir per egzaminą. O kokia čia sritis?
-
100 pereboras? ir dar juodam dirzui? nu ka jus juokaujat? :D
-
Ne , tam yra Budo pasai :-]
Bjut po morde,a ne po pasportu :banging:
-
Bjut po morde,a ne po pasportu :banging:
Ir galimas daiktas lazdelemis :-] :angel:
-
Ir galimas daiktas lazdelemis :-] :angel:
gulinti :punch:
-
Ne į temą ;) Visi trys. Bet vis tiek smagu :-]
-
Man atrodo nukrypot nuo temos. Buvo šnekėta apie pačius egzaminus. Va, pvz, normatyvai. 100 atsispaudimų juodam diržui, nesvarbu, ar vaikinas, ar mergina, tai ne "pereboras"? :-/
Dėl 100-o atsispaudimų tai kaip bebūtų...O vat vaikui juodas diržas-tai čia jau tikrai pereboras :senis:
-
O toks klausimas prie tų pačių juodų diržų stojasi - ar Lietuvoje yra vaikų su juodais diržais? Kiek žinau, pas mus nėra. Kaip pas tuos, pas kuriuos yra diržų sistemos, situacija?
-
Dėl 100-o atsispaudimų tai kaip bebūtų...O vat vaikui juodas diržas-tai čia jau tikrai pereboras :senis:
:respect: :alus:
-
O toks klausimas prie tų pačių juodų diržų stojasi - ar Lietuvoje yra vaikų su juodais diržais? Kiek žinau, pas mus nėra. Kaip pas tuos, pas kuriuos yra diržų sistemos, situacija?
Kiek zinau aikido irgi vaiku su juodais dirzais nera (Lietuvoje) :D
-
Man atrodo nukrypot nuo temos. Buvo šnekėta apie pačius egzaminus. Va, pvz, normatyvai. 100 atsispaudimų juodam diržui, nesvarbu, ar vaikinas, ar mergina, tai ne "pereboras"? :-/
Tai jums 100-ta atsispaudimu pereboras, tai jums 200-tai pritupimu pereboras... Paneles mielosios, jeigu jus domina tik Dance Karate ar kokis Ushu fitnesas, tai didesni fizinio parengimo kruviai, manau, nelabai reikalingi... Bet jei jums Karate visgi daugiau ar maziau kovos menas, na tai jau toks poziuris (apie pereborus) man sukelia shipsena...... :rolleyes: :-)
-
Nu ir spjauk tu ant tos visuomenės. Kuriam savo.
Pagal drabužius sutinka... Palydi, deja, kartais irgi blogai...
Po tavo minciu kazkodeltai prisiminiau ish filmo "Bratva i kalco" toki posaki:
"Jesli ty pliunesh na kalektyv, to kalektyv utriotsa, no jesli kalektyv pliunet na tebia, to ty patonesh!!!" :-) :D
-
Po tavo minciu kazkodeltai prisiminiau ish filmo "Bratva i kalco" toki posaki:
"Jesli ty pliunesh na kalektyv, to kalektyv utriotsa, no jesli kalektyv pliunet na tebia, to ty patonesh!!!" :-) :D
Geras posakis :alus:
-
Kai kuriuose kovos menų klubuose egzaminų nėra. :D Bent jau aš žinau vieną tokį klubą, ten bent jau prieš 1,5 metų nebuvo egzaminų.
O dėl to posakio, tai, mano nuomone, ne visada teisingas. Silpnas žmogus paskęs, o stiprus...nežinia...
-
O toks klausimas prie tų pačių juodų diržų stojasi - ar Lietuvoje yra vaikų su juodais diržais? Kiek žinau, pas mus nėra. Kaip pas tuos, pas kuriuos yra diržų sistemos, situacija?
Kyokushine juodo neleidžiama laikyti iki 18 m. (rudo - iki 16 m.).Dar yra toks užrašas - "Pastaba: Dano egzamine sužeidimas yra neišvengiamas." :D
-
Kai kuriuose kovos menų klubuose egzaminų nėra. :D Bent jau aš žinau vieną tokį klubą, ten bent jau prieš 1,5 metų nebuvo egzaminų.
O dėl to posakio, tai, mano nuomone, ne visada teisingas. Silpnas žmogus paskęs, o stiprus...nežinia...
Pastaba: "silnyj celovek nikogda nepljunet na kolektiv " :ne:
-
Rolis, Смотря какой колектив (atsiprašau, kad ne į temą)
-
Dar yra toks užrašas - "Pastaba: Dano egzamine sužeidimas yra neišvengiamas." :D
Siaip man ta ju pastaba, tai atrodo absurdiska. Aisku, tiksliai neaisku, ka turima omeny sakant suzeidimas. Ar tai tiesiog melynes, ar tai kazkokia gana rimta trauma. Jei pirmasis variantas, tai cia naturalu, bet jei rimta trauma, tai butu nesamone. Jei visi gautu rimtas traumas. Nebuna taip.
-
Pastaba: "silnyj celovek nikogda nepljunet na kolektiv " :ne:
Ash gi manyciau, kad "mysliusci celovek nepliunet na kolektiv!"... :bandit:
-
Ash gi manyciau, kad "mysliusci celovek nepliunet na kolektiv!"... :bandit:
silnyje duchom vsegda mysliut :alus:
-
Mes čia apie spjaudymo ant kolektyvo egzaminus kovos klubuose ar apie ką? :chmm: :banging:
-
Mes čia apie spjaudymo ant kolektyvo egzaminus kovos klubuose ar apie ką? :chmm: :banging:
ja, ja, taisingai Stripulis :alus: Rolis. Čia pavyzdys, kokius OT reiktų perkelt į PM ir neteršt forumo :oops:
Tuoj as jus abu sutersiu :A :galva1: Moderatorius
-
Is karate temos.#56
Saxum rase citata:
"Tie danai iš viso belekaip lengvai dalijami... Kai žmogus pasitreniravęs 10-15 metų gauna belekokius danus, tai ką galima šnekėt... Pasak Ojamos, meistru tampama tik po 30 metų kasdienių treniruočių "
Manau, kad dalis teisybes tavo zodziuose yra :chmm:, bet dauguma save gerbianciu organizaciju, kurios praktikuoja "tradicinias" kovos menu formas manau to nedaro. Pvz. siu metu vasara viename is aikido seminaru Lietuvoje 3 zmones neislaike dan testu. Tai manau taip apibendrinamai, kitaip tariant visus su vienomis sukomis sukuoti gal nederu :chmm: :D
Del A.Engelaicio atvejo man rodos visai normalu, kad zmogus atsidaves 20 m. karate gali gauti (islaikyti) toki auksta ranga. Kitas reikalas koks jis istikro yra Goju ryu ekspertas i tai manau galetu atsakyti Dojo :chmm:
-
Is karate temos.#56Manau, kad dalis teisybes tavo zodziuose yra :chmm:, bet dauguma save gerbianciu organizaciju, kurios praktikuoja "tradicinias" kovos menu formas manau to nedaro. Pvz. siu metu vasara viename is aikido seminaru Lietuvoje 3 zmones neislaike dan testu. Tai manau taip apibendrinamai, kitaip tariant visus su vienomis sukomis sukuoti gal nederu :chmm: :D
Del A.Engelaicio atvejo man rodos visai normalu, kad zmogus atsidaves 20 m. karate gali gauti (islaikyti) toki auksta ranga. Kitas reikalas koks jis istikro yra Goju ryu ekspertas i tai manau galetu atsakyti Dojo :chmm:
Jei komentuociau tai nesilaikyciau subordinacijos ;-)
-
Jei komentuociau tai nesilaikyciau subordinacijos ;-)
Na del subordinacijos sutinku :respect:, bet jus lyg ir is skirtingu Goju ryu organizaciju :chmm:, tai gal sakau komentaras bus, bent jau tiek kiek gali tai sau leisti darydamas viesai :rolleyes: :D
-
Cha! itariu apie mane kalba sukosi :-) Aciu Dojo uz 'solidarnoje muzskoje molcanije' ;)
Jei atvirai, jauciuosi taip pat kaip pries 20 metu - pasimetes ir nepasitikintis savimi. Taigi, neturekit iliuziju - 5 Danas - dar ne supermenas :ne: Vis dar tikiuos , kad gaves 6-a, juo tapsiu :D O jei rimtai, tai laikas butu musiskiams apsiprast su tom gradacijom - prisiziurejau ir as tu meistru su n-danais... Ne isimtis turbut ir as - 5 Danas 5 Danui nelygus :respect: Ne rodiklis tai, sakau atvirai. Tai daugiau sako apie zmogaus atsidavima mokyklai, sistemai ir pan. Gal tai ir neteisinga... Na, kaip bebutu, as jauciuos ji saziningai uzsidirbes - treniravaus kasdien, alu geriau taip pat kasdien ;) Zodziu nejauciu jokios sazines grauzaties :D
-
Cha! itariu apie mane kalba sukosi :-) Aciu Dojo uz 'solidarnoje muzskoje molcanije' ;)
Jei atvirai, jauciuosi taip pat kaip pries 20 metu - pasimetes ir nepasitikintis savimi. Taigi, neturekit iliuziju - 5 Danas - dar ne supermenas :ne: Vis dar tikiuos , kad gaves 6-a, juo tapsiu :D O jei rimtai, tai laikas butu musiskiams apsiprast su tom gradacijom - prisiziurejau ir as tu meistru su n-danais... Ne isimtis turbut ir as - 5 Danas 5 Danui nelygus :respect: Ne rodiklis tai, sakau atvirai. Tai daugiau sako apie zmogaus atsidavima mokyklai, sistemai ir pan. Gal tai ir neteisinga... Na, kaip bebutu, as jauciuos ji saziningai uzsidirbes - treniravaus kasdien, alu geriau taip pat kasdien ;) Zodziu nejauciu jokios sazines grauzaties :D
Svarbiausia, kad danai nesureikšmintų asmenybės :alus:
P.S. Kažkaip ne visai į temą prisiminiau, kad šįmet į Daniją važiuot planavau :chmm:
-
Cha! itariu apie mane kalba sukosi :-) Aciu Dojo uz 'solidarnoje muzskoje molcanije' ;)
Jei atvirai, jauciuosi taip pat kaip pries 20 metu - pasimetes ir nepasitikintis savimi. Taigi, neturekit iliuziju - 5 Danas - dar ne supermenas :ne: Vis dar tikiuos , kad gaves 6-a, juo tapsiu :D O jei rimtai, tai laikas butu musiskiams apsiprast su tom gradacijom - prisiziurejau ir as tu meistru su n-danais... Ne isimtis turbut ir as - 5 Danas 5 Danui nelygus :respect: Ne rodiklis tai, sakau atvirai. Tai daugiau sako apie zmogaus atsidavima mokyklai, sistemai ir pan. Gal tai ir neteisinga... Na, kaip bebutu, as jauciuos ji saziningai uzsidirbes - treniravaus kasdien, alu geriau taip pat kasdien ;) Zodziu nejauciu jokios sazines grauzaties :D
Pilnai su tavimi sutinku :handshake: , sveikinimai su tokiu aukstu pasiekimu, jei neklystu tai pirmas toks aukstas ivertinimas tradiciniu kovos menu atstovo Lietuvoje :clap:
-
Pilnai su tavimi sutinku :handshake: , sveikinimai su tokiu aukstu pasiekimu, jei neklystu tai pirmas toks aukstas ivertinimas tradiciniu kovos menu atstovo Lietuvoje :clap:
A čia jau nebe tradicija? :chmm: http://www.judo.lt/index1.php?action=dan_kiu
Čia irgi – http://www.bujinkan.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=4&Itemid=107
:)
-
A čia jau nebe tradicija? :chmm: http://www.judo.lt/index1.php?action=dan_kiu
Čia irgi – http://www.bujinkan.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=4&Itemid=107
:)
Nu ta antra nuoroda - nestipriai tradicinė, bet Lietuvoje.. :)
-
A čia jau nebe tradicija? :chmm: http://www.judo.lt/index1.php?action=dan_kiu
Čia irgi – http://www.bujinkan.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=4&Itemid=107
:)
Na maloniai nustebino sie faktai, pasirodo ju yra daugiau nei vienas :alus:, puiku :clap:
Na del tradiciju :chmm:, nesivelsiu as i sia peripetija :D
-
Dar vienas yra - pusdievis - gal jau koks 15 DAN?
-
Dar vienas yra - pusdievis - gal jau koks 15 DAN?
Pusdieviams dan`u nereikia, jie jau nori tapt dievais :senis: :luztu:
-
Pavėluotai įsijungiau į jūsų diskusiją, pirmus kelis puslapius perskaičiau, bet kantrybės pritrūko, tai jei pasikartosiu, sorry...
Diržai yra apsurdas, ypač diržai dirželiai... Kaip ir visokių seminarų diplomai. Už iš futliaro (diržo) nesimato žmogaus. Vaikai gyvena nuo diržo iki diržo, kovoja prieš žalią ar mėlyną diržą, o ne petriukus ar jonukus. Kažkokia daltofobija. :oho:
Yra vienas diržas - juodas diržas arba meistro lygis. Mokytojas turi per 5-7metus intensyvių treniruočių perduoti savo mokyklos esmę ir pasakyti mokiniui "viskas, aš tau perdaviau viską ką turi žinoti, dabar tu meistras ir eik savo keliu". Mokytojas savo patirtį, kurią įgijo per 30 metų turi perduoti koncentruotai ir aiškai per 5-7 metus, nes kitaip, tai trypčiojimas vietoje. Mokytojas parodo tik kryptį, o neveda už rankutės visą gyvenimą. Jei mokytojas mokina 20 metų, tai kada mokinys pradės savo kelią?
Man juodą diržą treneris atnešė viduryje eilinės treniruotės be jokio patoso. Ir jis man brangus (ne kaip diržas, o kaip tapimo meistru momentas), o dar po kelių metų atsirado visokios kiu-dan komisijos... Tai ką dabar aš jau vėl naujokas, jei aš ne 6 kiu neužregistruotas?
Beje, kai Aiwai paspaudžiau ranką, tai ne už jo danus, o už "jauciuosi taip pat kaip pries 20 metu - pasimetes ir nepasitikintis savimi". Pažįstamas jausmas, ir kad jį suprast reikia atvaryti tuos 20 metelių...
Dėl didelių danų gausos ant Lietuvos žemės, tai kiekvienas iš mūsų žinom ko mes verti ir savęs neapgausim, o dėl kitų... :nezino:
-
Pavėluotai įsijungiau į jūsų diskusiją, tai jei pasikartosiu, sorry...
Diržai yra apsurdas, ypač diržai dirželiai... Kaip ir visokių seminarų diplomai. Už iš futliaro (diržo) nesimato žmogaus. Vaikai gyvena nuo diržo iki diržo, kovoja prieš žalią ar mėlyną diržą, o ne petriukus ar jonukus. Kažkokia daltofobija. :oho:
Vaikams reikia diržų. Tai tarsi paskatinimas. Vaikas gavęs kokį geltoną diržą, džiaugiasi, kad jis kažką pasiekė, bando toliau su užsidegimu sportuot, kad gautų sekantį... Problema, kad per daug sureikšminama tai.
Man juodą diržą treneris atnešė viduryje eilinės treniruotės be jokio patoso. Ir jis man brangus, o dar po kelių metų atsirado visokios kyo-dan komisijos... Tai ką dabar aš jau vėl naujokas, jei aš ne 6 kiu neužregistruotas?
Tai kai komisijos atsirado, gi turėjo iš karto po defaultu juodą užregistruot, jei jau treneris buvo suteikęs, ar kaip tę yr su anomis?
-
Tai kai komisijos atsirado, gi turėjo iš karto po defaultu juodą užregistruot, jei jau treneris buvo suteikęs, ar kaip tę yr su anomis?
Nu ten jau niuansai, tsakant subrdincija, ambicijs ir tt :bandit:
-
Diržai yra apsurdas, ypač diržai dirželiai... Kaip ir visokių seminarų diplomai. Už iš futliaro (diržo) nesimato žmogaus. Vaikai gyvena nuo diržo iki diržo, kovoja prieš žalią ar mėlyną diržą, o ne petriukus ar jonukus. Kažkokia daltofobija. :oho:
:handshake:
Aš irgi visada taip maniau ir netgi dabar taip galvoju. Nesu diržų ir abrozdėlių vergas. Bet vienas pašnekesys su mano mokytojo mokytoju šiek tiek pakoregavo mano nusistatymus. Didesnis Diržas/Danas šiais laikais reikalingas ne mums patiems, o mūsų mokiniams. Kad jie jaustūsi "kiečiau" besitreniruodami pas 5-10 DAN meistrą, negu pas "samoučką". Čia liečia tik tuos, kurie turi, ar nori turėti savo mokinių grupes. Todėl ir tenka mokytojams prakaituot mokantis visokių mandrų japoniškų/kinietiškų pavadinimų :E. Tai tik dėl to, kad kas nors ateitų pas juos treniruotis. Kažkokia prasme - pataikavimas. Nebepasakysi - žinai - aš 20 metų treniruojuosi ir žinau, kaip padaryt 10 metimų, per 20 sekundžių. O vat jei atsistosi visu stotu, susiveržęs juodu diržu bei kažkokiais žibančiais, auksu siuvinėtais kringeliais ant kvepiančio švarko atlapo - va tada tu "dafiga" meistras ir sensejų sensejus.. :) Pas mus LT gal tai ne tiek daug pastebima (bet jau einam link to), bet užsieny, tai iki ašarų juokinga. Kaip ir paradinės kimono - diržams laikytis. Sorry.. :oho:
-
Apie danus ir egzaminus kendo.
Pirma, kas daug kam asmeniškai patinka, tai "diržų" ir visokių rangą identifikuojančių fintikliuškių nebuvimas.
Antra, praktiškai vieninga kriterijų ir atestavimo sistema. Ir nors pasitaiko, kad japonai duoda kokį "pirmą daną" avansu (te, baltas žmogau,negaila :D ), tą jie daro su intencija, kad jo gavėjui tai bus papildoma motyvacija pateisinti lūkesčius. Tačiau vokiečiai, pvz, žvėrys tuo klausimu. Pas juos sunku laikytis. Bet tai irgi nėr blogai. Egzaminas manau ir turėtų būti toks, kad žmogus, paklaustas apie jį, neturėtų kuo girtis... :D
Šiaip iš esmės kendo nėra "danų devalvacijos". Kas tu toks, pakankamai matosi. Bendru lygiu - danų realiai sumažėjo (pagal klasikinę schemą turėtų būti dešimt, o realiai yra tik aštuoni), o reikalavimai liko tie patys. Tuo tarpu kai kur atsiranda jau dvylikos-penkiolikos danų gradacijos... :oho:
-
Tuo tarpu kai kur atsiranda jau dvylikos-penkiolikos danų gradacijos... :oho:
Nesusilaikysiu, mano geras kolega taip apibudino si reiskini "Zinai, pas juos 10 danu ir dar penki elementai,suprask 15 danu" :D
-
Vaikams reikia diržų. Tai tarsi paskatinimas. Vaikas gavęs kokį geltoną diržą, džiaugiasi, kad jis kažką pasiekė, bando toliau su užsidegimu sportuot, kad gautų sekantį... Problema, kad per daug sureikšminama tai.
Taip, tai tiesa, Saxum.
Pamenu, kai pirmą kartą atėjau į sporto salę, tai didžiausią įspūdį padarė diržai. Dar klausinėjau, kas kiek laiko galima gauti naują diržą, pasiskaičiavau, kiek laiko turėčiau treniruotis, kol gausiu aukštesnius diržus. :D Ir visą laiką buvo noras gauti aukštesnį diržą... iš pradžių dėl to, kad galėčiau pasirodyti prieš kitus, vėliau dėl to, kad diržai reiškė didesnį meistriškumą.
Tikriausiai tai nėra blogai, jei aukštesnis diržas asocijuojasi su didesniu meistriškumu, jei diržų siekis reiškia tobulėjimo siekį.
Kita vertus, diržai, danai prideda atsakomybės. Juk kam daugiau duota, iš to daugiau ir reikalaujama. Todėl kartais tiesiog norisi būti vertam/vertai turimo diržo.
Kad ir kaip keista būtų, o gal ir nekeista, bet ta diržų reikšmė man išliko svarbi iki šiol.
Asia, mano manymu, diržai ir danai turi reikšmę tik pirmo įspūdžio apie trenerį susidarymui. Vėliau pamatai, ko iš tiesų treneris vertas ir tampa visiškai nesvarbūs nei diržai, nei danai. Taip turėtų mąstyti suaugę žmonės, tačiau gali būti, kad vaikams išlieka svarbu, kiek ten tų danų turi treneris. :-)
-
Vat tik galvoju, kaip tie vargšeliai boksininkai ir muaythaicai be diržų apseina :chmm:
-
Vat tik galvoju, kaip tie vargšeliai boksininkai ir muaythaicai be diržų apseina :chmm:
Na bent tarybiniais metais boksininkai turejo visokius atskyrius pradedant 1,2, kandidatai, sporto meistra ir tarptautines klase sporto meistrai. Kaip yra dabar tai net nezinau :chmm:. Tai irgi galima sakyti savotiska spalvota dirzu gama :D
-
Jūs kažkaip mėgėjai suabsoliutinti viską. Žmonės yra skirtingi. Vieniems reikia pagyrimo, kitiems pabarimo, kad pasiektų tą patį rezultatą. Taip ir čia - vieniems diržas yra paskatinimas, kitiems kiti prioritetai...
-
Jūs kažkaip mėgėjai suabsoliutinti viską. Žmonės yra skirtingi. Vieniems reikia pagyrimo, kitiems pabarimo, kad pasiektų tą patį rezultatą. Taip ir čia - vieniems diržas yra paskatinimas, kitiems kiti prioritetai...
reik populiariai išaiškint: vienam diržą, o kitam - diržu... :senis:
-
Man, kaip megejui buvo svarbu mano veiklos ivertinimas. Turiu suaugusiu kandidata i sporto meistrus plaukima (man tada buvo trylika metu) ir 3 jauniu atskyri bokse. Tuo didziuojuos ir mielu noru paimciau daugiau
-
Man, kaip megejui buvo svarbu mano veiklos ivertinimas. Turiu suaugusiu kandidata i sporto meistrus plaukima (man tada buvo trylika metu) ir 3 jauniu atskyri bokse. Tuo didziuojuos ir mielu noru paimciau daugiau
Dar turi 3 daną forume :senis:
-
Aš manau danai ir kiu yra tiesiog standartizuoto įvertinimo sistema. Kaip kitaip Regi žinotų, kad Lycinas neturi 10 Dan Aikido? O dabar žino, kad jis nelaikė net 1 Dan.
Maitaicai manau be diržų apsieina, nes baladojosi kaimuose į medžius, ir per daug nesinervavo dėl rangų, išsiaiškindavo vietoj, kas kietesnis :) Bokse gi atskyriai tikrai yra (ar bent buvo). Be to boksas nėra kovos menas, o yra kovinis sportas, tai irgi skirtumas.
-
Maitaicai manau be diržų apsieina, nes baladojosi kaimuose į medžius, ir per daug nesinervavo dėl rangų, išsiaiškindavo vietoj, kas kietesnis :)
Jie dėl babkių kovoja :D
Be to boksas nėra kovos menas, o yra kovinis sportas, tai irgi skirtumas.
Na, tą patį galima pasakyt ir apie muaythai ar net dziudo :rolleyes: Taip, tai sportas, bet aš visus juos priskiriu prie kovos menų. Ir boksą laikau kovos menu :P Įrodykit, kodėl reiktų nepriskirt :ruko:
-
Na, tą patį galima pasakyt ir apie muaythai ar net dziudo :rolleyes: Taip, tai sportas, bet aš visus juos priskiriu prie kovos menų. Ir boksą laikau kovos menu :P Įrodykit, kodėl reiktų nepriskirt :ruko:
Labai paprasta :ruko: bokse nera juodu dirzu :D
-
Cituojama: pataisomas optimistas:
Bokse gi atskyriai tikrai yra (ar bent buvo).
anksciau buvo sporto meistrai kandidatai ir pan bokse dabar nieko nera tik cempionai :)
Be to boksas nėra kovos menas, o yra kovinis sportas, tai irgi skirtumas.
cia tu drasiai :boksas: argumentuok :maisas:
-
o kaip gi cempionu drizai is tauriu metalu(kartais) ,o jei dar nori daugiau surinkti tai netik, kad igudziu reikia bet ir svori moketi kaitalioti :D
-
Visi tie kyu ir danai yra tik pusės amžiaus senumo išmislas. Ir prasidėjo tas, kaip minina, nuo japono judokos Kawaichi, kai jis pradėjo dėstyti Prancūzijoje. Sistema "pasiteisino".
Anksčiau gradacijos sistema buvo konkretesnė, tik trijų lygių. Žemesnioji pakopa (shoden) - mokinys. Vidurinė (chuden) - pažengęs. Aukščiausioji (okuden) - meistras.
-
Cituojama: pataisomas optimistas:anksciau buvo sporto meistrai kandidatai ir pan bokse dabar nieko nera tik cempionai :) cia tu drasiai :boksas: argumentuok :maisas:
Mene ne kumščiai argumentas, o meno kūrinys :luztu: Todėl boksas nėra menas :senis:
O kad boksas yra kovos, nesiginčyju, kaip pats turbūt nesiginčysi, kad sportas.
Va todėl ir kovinis sportas :ruko:
Turiu knygą, kurią turbūt norėtų turėti forumo nindzes ;-) tai ten meistras Masaaki Hatsumi rašo apie budo koncepciją, kai turėsiu laiko išversiu.
-
Mene ne kumščiai argumentas, o meno kūrinys :luztu: Todėl boksas nėra menas :senis:
O kad boksas yra kovos, nesiginčyju, kaip pats turbūt nesiginčysi, kad sportas.
Va todėl ir kovinis sportas :ruko:
na rementis tokia logika galim sakyt, kad pvz ir tas pats muay thay, kudo ir kiti kovos menai kurie turi rimtesnius sparingus nera kovos menai. Iseitu, kad kovos menai butu koks aikido, thai chi ir pan, o visi kiti tiesiog kovos ;)
Visu pirma reiktu isiaiskint kur tas menas kovoje, mano galva tai judesio menas, o judesio meniskumo, bei to meniskumo slifavimo bokse netruksta. Tik gal skirtumas tas, kad bokse ir kaikuriuose ekstremaesniuose kovos menuose, be judesio meniskumo dar ir praktinis pritaikymas svarbus.
-
Aš tai visai priskirčiau boksą prie kovos meno. Priklauso nuo požiūrio, ko siekiama. Jei tik sportiniai rezultatai I vietoj - tada ne, jei dar ir užsiėmimas "dlia dušy" - tada menas.
O kokia kūno dalimi to sieki - čia ne argumentas :ne:
-
na rementis tokia logika galim sakyt, kad pvz ir tas pats muay thay, kudo ir kiti kovos menai kurie turi rimtesnius sparingus nera kovos menai. Iseitu, kad kovos menai butu koks aikido, thai chi ir pan, o visi kiti tiesiog kovos ;)
Nebūtinai... apie tai buvo daug diskutuota, todėl kartotumėmės, be to ne ta tema :laikr:
-
Mene ne kumščiai argumentas, o meno kūrinys :
nu apie ka ir kalba ,vieni mena daro ant drobes ,kiti is muzikos ,dar kiti islipdo ka nors ,o boksas mena daro is is veido :fanaras:
-
Nebūtinai... apie tai buvo daug diskutuota, todėl kartotumėmės, be to ne ta tema :laikr:
tai gal pereikime i kita tema, nes cia as niekaip su kolega nesutinku ir siaip manau, kad klysti gal but del ziniu stotokos.
Siaip nueik i bokso ir muay thay klubus, o paskui paskayk man 5 skirtumus iskyrus elementarius, del smugiu kojom ir pan.
-
tai gal pereikime i kita tema, nes cia as niekaip su kolega nesutinku ir siaip manau, kad klysti gal but del ziniu stotokos.
Siaip nueik i bokso ir muay thay klubus, o paskui paskayk man 5 skirtumus iskyrus elementarius, del smugiu kojom ir pan.
Atsakysiu rytoj, su visais pribumbasais :rolleyes:
-
Su visa pagarba, kartais atrodo, kad čia ginčijamasi dėl nieko - menas ar ne? Galu gale juk ne ne kalbininkai čia susirinko ;-) aš ir susimasčiau, ar galima TAI vadint menu... Gi pradinė tikra "folosofija" buvo negaut i galva ir duot kitam (suprask - užpuolikui). Na, jei sugebi tai gerai padaryt, ne tik remdamasis savo fizine konstitucija, tai manau gal jau šiek tiek ir menas. Reikia gi tam kažkokių minimaliu sugebėjimų :senis:
Per laiką karate išsigimė ir tuo pačiu tam tikra prasme patobulėjo. Dabar nedaugelis net okinaviečiu apie karate kalba kaip apie "bujutsu" - kovos meną. Kaip bebūtų, manau, kad spalvotų diržų sistema ir sportinis karate, kad ir kokie jie būtų tolimi nuo kovos meno idealo, labai prisidėjo prie to, kad dabar čia visi galime apie tai diskutuoti. Turbūt didžiaja dalimi būtent šių aspektų dėka, karate paplito vakaruose. O tie, kas nori kapstyti giliau, prie stipraus noro ras kelią, vedantį už sporto ir diržų... ;-)
Mano buvęs Mokytojas sakydavo: "Tegul kiekvienas diržas tau taps paskatinimu treniruotis dar rimčiau, o ne paprasčiausiai tik tavo ego užsitvirtinimu". Mano manymu, tokia motyvacija yra teigiama "diržų" pusė, svarbu, kad Mokytojas būtų nors minimalus psichologas ir sugebėtų įskiepyti tokią motyvaciją savo mokiniams.
-
Mano supratimu, kyu-dan sistema gali sau ramiai egzistuoti. Tegul gyvena, negi man gaila. :D Mano požiūris iš tiesų toks - jei atėjo laikas, jautiesi pasiruošęs ir turi tam lėšų atliekamų - pirmyn, kodėl gi ne. Gausi papieriuką gražų, su savo vardu, galima ant sienos pasikabint. :-D Ko nors neturi - nu tai ką... Nemesi gi dėl to. :D
Kažkaip nei sureikšminu tą dalyką, nei jį labai smerkiu, kaip nekurie. :nezino:
-
Visi tie kyu ir danai yra tik pusės amžiaus senumo išmislas. Ir prasidėjo tas, kaip minina, nuo japono judokos Kawaichi, kai jis pradėjo dėstyti Prancūzijoje. Sistema "pasiteisino".
Anksčiau gradacijos sistema buvo konkretesnė, tik trijų lygių. Žemesnioji pakopa (shoden) - mokinys. Vidurinė (chuden) - pažengęs. Aukščiausioji (okuden) - meistras.
Vo apie ką ir aš :laikr:
Marketingas ir makaronai, bet savo ego irgi pamaitinti reikia. :valgo:
-
su tuo "kovos menas ar ne" grįžkit į temą apie kovos meno pagrindus, pavargau jus čia vaikytis :icon_bat:
-
Perkelta is kendo temos
denis rase :vienas pazistamas aikido treneris Vokietijoje mana pasake, as jau senai galejau tureti kazkoki tai N-dana, tik va, man truksta 3 000 EUR
Na nezinau apie kokia jis aikido organizacija minejo kur butu tokios kainos. Aikikai hombu dojo kainos yra mazdaug tokios 1,2 dan nuo 100 iki 150 eur. (cia priklauso nuo jienos kurso ir nuo to kiek "uzsideda" egzaminatorius) 3 dan ~ 200 eur. , 4 dan ~300 ir t.t. Tai net nezinau, ka ir galvoti apie tau sakyta informacija , apie tuos 3000 eur. :nezino:, greiciausia sau marke kele :D
-
Perkelta is kendo temosNa nezinau apie kokia jis aikido organizacija minejo kur butu tokios kainos. Aikikai hombu dojo kainos yra mazdaug tokios 1,2 dan nuo 100 iki 150 eur. (cia priklauso nuo jienos kurso ir nuo to kiek "uzsideda" egzaminatorius) 3 dan ~ 200 eur. , 4 dan ~300 ir t.t. Tai net nezinau, ka ir galvoti apie tau sakyta informacija , apie tuos 3000 eur. :nezino:, greiciausia sau marke kele :D
ten kalba buvo apie 5 arba 6 dana :chmm: ar tokie yra ? :D o gal krize pasieke i kovos menus :D
-
ten kalba buvo apie 5 arba 6 dana :chmm: ar tokie yra ? :D
Na 5,6 ir likusieji dan`ai yra sita galiu atsakingai tvirtinti :D, bet mano ziniomis 5 dan yra apie 500 eur. :chmm: ir visi dan laipsniai (aikido) pradedant nuo 5 dan yra suteikiami. Tai yra kad paciam jau nereikia laikyti egzaminu. Na uztikrintai tvirtinti, kad nera tokiu kainu kaip 3000 eur. turbut negaleciau, bet man rodos 6ar 7 dan yra nedaugiau kaip 1500 eur. Bet kokiu atveju suma 3000 eur. yra siek tiek perdeta , as taip manau, nors kas ji ten zino :D
-
Vo apie ką ir aš :laikr:
Marketingas ir makaronai, bet savo ego irgi pamaitinti reikia. :valgo:
Tai aisku. Boksas, Karate ar Aikido-zmones visur tokie patys. Juos reikia vienaip, ar kitaip retkarciais paskatinti. Ispradziu jauni nori laimeti, gauti popieriuka, issikirti is bendraamziu ir t.t. Paskui, su laiku poziuris keiciasi-norisi kazko kito. Tai naturalu :nezino:
-
Na 5,6 ir likusieji dan`ai yra sita galiu atsakingai tvirtinti :D, bet mano ziniomis 5 dan yra apie 500 eur. :chmm: ir visi dan laipsniai (aikido) pradedant nuo 5 dan yra suteikiami. Tai yra kad paciam jau nereikia laikyti egzaminu. Na uztikrintai tvirtinti, kad nera tokiu kainu kaip 3000 eur. turbut negaleciau, bet man rodos 6ar 7 dan yra nedaugiau kaip 1500 eur. Bet kokiu atveju suma 3000 eur. yra siek tiek perdeta , as taip manau, nors kas ji ten zino :D
Ei, man tada klausias iškilo. Jei aikido danai nuo 5 (įskaitant ir patį 5) yra suteikiami už "nuopelnus tėvynei" o ne už technikos demonstraciją, tai ir už juo reik mokėt? Tipo "mes tau už aikido populiarinimą norim duot 6 dan, tai dabar susimokėk prašau"?
-
Ei, man tada klausias iškilo. Jei aikido danai nuo 5 (įskaitant ir patį 5) yra suteikiami už "nuopelnus tėvynei" o ne už technikos demonstraciją, tai ir už juo reik mokėt? Tipo "mes tau už aikido populiarinimą norim duot 6 dan, tai dabar susimokėk prašau"?
Žinoma. Pala, tuoj sąskaitą pridėsiu, kur pinigus pervesti :D
-
O diržai forume tai turbūt pagal Saxum-boxing sistemą įvesti, nes spalvų spalvelių :oho:
Vaivorukštė, tsakant :D
-
O diržai forume tai turbūt pagal Saxum-boxing sistemą įvesti, nes spalvų spalvelių :oho:
Vaivorukštė, tsakant :D
:luztu: :-]
Kažkada su vienu veikėju dėliojom, kaip padarėm, taip ir likę... Nieko naujo ir geriau nieks nepasiūlo :bado:
-
:luztu: :-]
Kažkada su vienu veikėju dėliojom, kaip padarėm, taip ir likę... Nieko naujo ir geriau nieks nepasiūlo :bado:
Sakyk - kaip pasiūlau taip ir bus... :) :punch:
-
Ei, man tada klausias iškilo. Jei aikido danai nuo 5 (įskaitant ir patį 5) yra suteikiami už "nuopelnus tėvynei" o ne už technikos demonstraciją, tai ir už juo reik mokėt? Tipo "mes tau už aikido populiarinimą norim duot 6 dan, tai dabar susimokėk prašau"?
Aha! Zinok, blie visus bashlius japoshkos pasiema-Aikikai'jus Neveltu Doshu vazineja su diiideliu limuzinu ir vairuotoju-afigiel! :A Skaitau, reikia sudaryt kamikadziu grupe-nusiust i Honbu, kad atvest juos visus ten i prota :icon_bat: :punch: :maniac: :duel: :kirvis: :guns1:
O dar geriau tipo " Malenkij malcik ( cia Ten_Chi :bandit:) nashol Pershing Dva, krasnuju knopku nazal u chvosta; potom dolgo japonci poniatj nemogli, cto za gribok virastaet v dali..."
Oi, kurstau rasini konflikta viesojoj erdvej... :oops: :angel: :D
-
Pritariu dėl diržų. Kažkaip tas įvertinimas diržais šiais laikais tai :chmm: Labai jau subjektyvus, beveik visada pinigais paremtas dalykas. Varžybos kitas dalykas, ten labai nesufufelinsi...
O kovotojo vardą reikia užsitarnauti, o ne pameditavus taip sugalvoti.
Tai, o ką pagal tave reiškia diržas?
-
Tai, o ką pagal tave reiškia diržas?
Jei diržo/lygio gavimas yra susijęs tik su pinigais - man tas diržas/lygis nieko nereiškia. Jei tu jį turi užsidirbt savo prakaitu (tikru, o ne rasojimu) - jis vertas. Savo laiku, treniruotis turėjau metus, kad būčiau svarstomas dėl prileidimo prie diržo egzamino. Bendradarbio sūnus diržą gavo po trijų mėnesių treniruočių. Tokia pati nuomonė ir apie mano WT (ji tokia buvo nuo pat pradžių).
-
Tai, o ką pagal tave reiškia diržas?
Klausymas gal ne man, bet... Sutikine, kad diržų sistema yra labai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo finansų ir aišku kultivuojamos šakos. Kas liečia dziudo pati gavau nuo balto iki mėlyno diržus per mėnesį, nes reikėjo varzyboms ne žemesnio nei mėlynas, o kiek man žinoma diržų ''peršokti'' negalima. Tiesa dabar turiu vieną norą... :-) ir vis tik pasiekti užsibrėžto tikslo yra ''kažkas tokio'' :-)
-
Jei diržo/lygio gavimas yra susijęs tik su pinigais - man tas diržas/lygis nieko nereiškia. Jei tu jį turi užsidirbt savo prakaitu (tikru, o ne rasojimu) - jis vertas. Savo laiku, treniruotis turėjau metus, kad būčiau svarstomas dėl prileidimo prie diržo egzamino. Bendradarbio sūnus diržą gavo po trijų mėnesių treniruočių. Tokia pati nuomonė ir apie mano WT (ji tokia buvo nuo pat pradžių).
Neneigiant diržų pirkimo realybės, bet ar ne per dogmatiškai į pirmųjų diržų gavimą žiūri? Na taip su diedovščinos prieskoniu? Ta prasme, jei tas tavo bendradarbio sūnus tiesiog apsigimęs konkrečiai to stiliaus poreikiams plius žingeidžiai sugeria informaciją ir po trijų mėnesių santykinai laisvai gali išrašyti pipirų kokiam standartiniam dvimečiui? Ar bent prarajos nesijaučia? Va kai jau link aukšto lygio diržo einant- tada taip, greitas gavimas kažin ar mokyklai ir auklėtinio lygiui į naudą.
-
Diržai ??? O jūs kas nors dabar įsivaizduojat karate be diržų sistemos? :chmm:
-
Neneigiant diržų pirkimo realybės, bet ar ne per dogmatiškai į pirmųjų diržų gavimą žiūri? Na taip su diedovščinos prieskoniu? Ta prasme, jei tas tavo bendradarbio sūnus tiesiog apsigimęs konkrečiai to stiliaus poreikiams plius žingeidžiai sugeria informaciją ir po trijų mėnesių santykinai laisvai gali išrašyti pipirų kokiam standartiniam dvimečiui? Ar bent prarajos nesijaučia? Va kai jau link aukšto lygio diržo einant- tada taip, greitas gavimas kažin ar mokyklai ir auklėtinio lygiui į naudą.
Sūnų pažįstu ir nėra jis jau toks genijus...
Skeptike, diržai išsirutuliojo iš pradinės žinutės, kaip buvo klausiama, ką pasirinkt, kur būtų diržai kaip po tokio darbo įvertinimas...
-
Klausymas gal ne man, bet... Sutikine, kad diržų sistema yra labai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo finansų ir aišku kultivuojamos šakos. Kas liečia dziudo pati gavau nuo balto iki mėlyno diržus per mėnesį, nes reikėjo varzyboms ne žemesnio nei mėlynas, o kiek man žinoma diržų ''peršokti'' negalima. Tiesa dabar turiu vieną norą... :-) ir vis tik pasiekti užsibrėžto tikslo yra ''kažkas tokio'' :-)
Diržas (turbūt jau kartojuosi n-tąjį kartą) yra įsisavintos technikos ženklas. Ir viskas :lauzo:
Čempiono vardas neatspindi realiai įsisavintos technikos, nes yra daug kelių tapti čempionu. Kiekviena mokykla turi saugoti savo bazę (bazinę techniką) nuo degradavimo. Atskiras individas yra sistemos dalis, jis mažai ką gali pakeisti didelėje sistemoje, bet jei mato, kad sistema degraduoja (be pagrindo ar su labai materialiu pagrindu švaistosi diržais), individas gali išsikelti individualius reikalavimus. Juk galų gale sistema susideda iš individų. Jis pirmas, atsiras antras... kažkas keisis.
Prie ko aš vedu (čia, kad Skeptikui, ne trintų :-) )... Kad kovos sistema išlieka tokia pati (nori kažko pasiekti - dirbk), kinta tik to "kažko" kriterijai, tsakant šiais laikais "kažkam ir kumelė nuotaka", bet gi nebūtina ir mums tapti "zoofilais".
Mano vaikas turi oranžinį diržą, LT jaunučių čempe nugalėjo mėlynus diržus (dviem pakopom aukštesnius) ir užėmė I-ąją vietą, pernai II-ąją. Pagal federacijos taisykles - du kartus įvykdė mėlyno diržo normatyvus. Tačiau realiai laimėjo dviem-trim veiksmais. Mėlynas diržas yra 32 nustatyti metimai plius parterio veiksmai. Treneriai spaudžia, kad jam suteiktų mėlyną ar bent žalią diržą, nes negalės dalyvauti aukštesnio lygio varžybose. Aš neprieštarauju, bet tegul išsilaiko egzaminus, parodo, kad ne tik žino ir imituoja, bet ir įsisavino tuos 32 metimus. Dabar realiai moka 6-7.
Manau, kad mes patys galime nusistatyti sau reikalavimus... čia maždaug nuo savigarbos priklauso.
Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš :D
-
Tas dziudoka (užknisa jis kartais mane :angel:) savo visokiais pasisakymais dažniau minusų nusipelno nei pliusų, bet tas rytinis komentaras apie diržus neblogas. :)
Taigi pliusas ne už diržus, o už tėviškai-sportiškai-pedagogiškai teisinga požiūrį į vaiko auklėjima. :senis: :angel:
+
-
Diržas (turbūt jau kartojuosi n-tąjį kartą) yra įsisavintos technikos ženklas. Ir viskas :lauzo:
Čempiono vardas neatspindi realiai įsisavintos technikos, nes yra daug kelių tapti čempionu. Kiekviena mokykla turi saugoti savo bazę (bazinę techniką) nuo degradavimo. Atskiras individas yra sistemos dalis, jis mažai ką gali pakeisti didelėje sistemoje, bet jei mato, kad sistema degraduoja (be pagrindo ar su labai materialiu pagrindu švaistosi diržais), individas gali išsikelti individualius reikalavimus. Juk galų gale sistema susideda iš individų. Jis pirmas, atsiras antras... kažkas keisis.
Prie ko aš vedu (čia, kad Skeptikui, ne trintų :-) )... Kad kovos sistema išlieka tokia pati (nori kažko pasiekti - dirbk), kinta tik to "kažko" kriterijai, tsakant šiais laikais "kažkam ir kumelė nuotaka", bet gi nebūtina ir mums tapti "zoofilais".
Mano vaikas turi oranžinį diržą, LT jaunučių čempe nugalėjo mėlynus diržus (dviem pakopom aukštesnius) ir užėmė I-ąją vietą, pernai II-ąją. Pagal federacijos taisykles - du kartus įvykdė mėlyno diržo normatyvus. Tačiau realiai laimėjo dviem-trim veiksmais. Mėlynas diržas yra 32 nustatyti metimai plius parterio veiksmai. Treneriai spaudžia, kad jam suteiktų mėlyną ar bent žalią diržą, nes negalės dalyvauti aukštesnio lygio varžybose. Aš neprieštarauju, bet tegul išsilaiko egzaminus, parodo, kad ne tik žino ir imituoja, bet ir įsisavino tuos 32 metimus. Dabar realiai moka 6-7.
Manau, kad mes patys galime nusistatyti sau reikalavimus... čia maždaug nuo savigarbos priklauso.
Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš :D
Neturiu net ka ir be pridurti... AČIŪ už atsakymą, turbūt reikia viską pradėti nuo saves, o ne baksnoti pirštais tas blogai tą daro,o tas aną.
"Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš"
Jei vaikas pamirš, tikiuosi Jūs pats prisiminsite ;-)
-
Neturiu net ka ir be pridurti... AČIŪ už atsakymą, turbūt reikia viską pradėti nuo saves, o ne baksnoti pirštais tas blogai tą daro,o tas aną.
"Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš"
Jei vaikas pamirš, tikiuosi Jūs pats prisiminsite ;-)
Jau dabar tai bus kam priminti :kikena:
-
Tas dziudoka (užknisa jis kartais mane :angel:) savo visokiais pasisakymais dažniau minusų nusipelno nei pliusų, bet tas rytinis komentaras apie diržus neblogas. :)
Taigi pliusas ne už diržus, o už tėviškai-sportiškai-pedagogiškai teisinga požiūrį į vaiko auklėjima. :senis: :angel:
+
Išsigandai kad į pilvą gausi? :luztu:
-
Diržai ??? O jūs kas nors dabar įsivaizduojat karate be diržų sistemos? :chmm:
Aš įsivaizduoju. Ir jei galėčiau kažką reformuoti, tai pirmą ką padaryčiau, tai apskritai panaikinčiau diržų spalvas.
-
Mažiau diržų ( diplomų, ženkliukų ir kt. atributkos), mažiau egzaminų. Mažiau visų tų žaidimų. Daugiau treniruočių. Mane irgi jau pradeda tų lygių dalinimas užknist, grynas formalumas. Sakyčiau, geriau kokybė, o ne kiekybė.
-
Mažiau diržų ( diplomų, ženkliukų ir kt. atributkos), mažiau egzaminų. Mažiau visų tų žaidimų. Daugiau treniruočių. Mane irgi jau pradeda tų lygių dalinimas užknist, grynas formalumas. Sakyčiau, geriau kokybė, o ne kiekybė.
Geras egzaminas- koks budavo pas Montvidą ir Smauglį, patikėk, kainuodavo labai daug ;-) Kam teko tai ragauti, pamena ...Nieko ten lengvo ir formalaus nepamenu ... Pritarsiu- dabar vaikai lengviau praleidžiami, nei būdavo...O visa kita- medaliai, ženkliukai, ordinai- motyvacijai reikalingi...Jei ne jie- mes netūrėtumeme tiek gerų kovotojų. Niekas neina tik tam, kad pakovot, eina tam, kad kažką laimėt. O jei kažką laimėt, reiškias, jiems reikia visų tų žaisliukų...Netikiu, kad visi čempionai eina tam, kad viską laimėtų, bet negalėtų vadintis čempionais ir gautų medalius, diplomus ir t.t. Gal vienas kitas eina, vardan meno, bet netikiu tuom ir netikėsiu ;-)
-
Įdomi tema, sakau gal čia perkeliam diskusiją >
Diržas (turbūt jau kartojuosi n-tąjį kartą) yra įsisavintos technikos ženklas. Ir viskas :lauzo:
Čempiono vardas neatspindi realiai įsisavintos technikos, nes yra daug kelių tapti čempionu. Kiekviena mokykla turi saugoti savo bazę (bazinę techniką) nuo degradavimo. Atskiras individas yra sistemos dalis, jis mažai ką gali pakeisti didelėje sistemoje, bet jei mato, kad sistema degraduoja (be pagrindo ar su labai materialiu pagrindu švaistosi diržais), individas gali išsikelti individualius reikalavimus. Juk galų gale sistema susideda iš individų. Jis pirmas, atsiras antras... kažkas keisis.
Prie ko aš vedu (čia, kad Skeptikui, ne trintų :-) )... Kad kovos sistema išlieka tokia pati (nori kažko pasiekti - dirbk), kinta tik to "kažko" kriterijai, tsakant šiais laikais "kažkam ir kumelė nuotaka", bet gi nebūtina ir mums tapti "zoofilais".
Mano vaikas turi oranžinį diržą, LT jaunučių čempe nugalėjo mėlynus diržus (dviem pakopom aukštesnius) ir užėmė I-ąją vietą, pernai II-ąją. Pagal federacijos taisykles - du kartus įvykdė mėlyno diržo normatyvus. Tačiau realiai laimėjo dviem-trim veiksmais. Mėlynas diržas yra 32 nustatyti metimai plius parterio veiksmai. Treneriai spaudžia, kad jam suteiktų mėlyną ar bent žalią diržą, nes negalės dalyvauti aukštesnio lygio varžybose. Aš neprieštarauju, bet tegul išsilaiko egzaminus, parodo, kad ne tik žino ir imituoja, bet ir įsisavino tuos 32 metimus. Dabar realiai moka 6-7.
Manau, kad mes patys galime nusistatyti sau reikalavimus... čia maždaug nuo savigarbos priklauso.
Vaikas žiauriai pyksta, todėl teko prisižadėti , kad ir pats perlaikysiu diržus pagal tuos "drakoniškus" reikalavimus. Gal pamirš :D
O ką reiškia įsisavinta technika? Ar kai tu gražiai taisyklingai atlieki judesius ar kai moki juos pritaikyti? Sutinku, kad reikia išsaugoti bazę nes kovas galima laimėti ir naudojant "kiosko techniką" o pačiam kovos mene nesigaudyti visai...Bet tas praktinis aspektas labai svarbus. Išmokt pirmo lygio techniką laisvai pritaikyti kovoje vargu ar užtenka kelių mėnesių.Aš kai atėjau į wt norėjau išmokti kovoti, nes jei būčiau norėjusi išmokti šokti būčiau ėjusi į šokius. O ką aš gavau? vat jie kaip ir sakot nori "apsaugoti bazę nuo degradavimo" Siu nim tao ir chiam kiu formas turėjau atšlifuoti milimetrų tikslumu ...Tai ok jiems bazę pavyko išsaugoti tokią pat gal kaip prieš 300 metų...Bet tai kam tada vadintis kovos menu. :nezino: Sveikatingumo šokio sistema greičiau :nezino: Aš įtariu, kad tada kai atsirado tie visi tradiciniai rytų kovos menai, žmonės nebuvo tokie popos ir apsaugų ir pirštinių beveik visai nenaudojo. O dabar visokios apsaugos pirštinės ir blabla nebeleidžia pritaikyti daugelio tradicinių technikų ir tai nereiškia, kad kovos menas pvz kaip wt dėl to yra blogas. Žmonės pasikeitė išlepo ir gal nebeverta jau taip saugoti tų tradicinių technikų jeigu jos nebeveiksmingos, pasilikti tarkim pagrindinius principus, o viską kitą modifikuoti. Arba tada jeigu jau taip norima išsaugoti tas tradicines technikas reikia ir luptis taip kaip prieš 300 metų neinkščiant dėl kiekvienos melynės, be apsaugų be nieko...Bet turbūt tokių fanatų vienetai atsirastų.
Tai vat esmė kurią norėjau pasakyti, kad mano nuomone bazę reikia saugoti tiek kiek ji pritaikoma praktiškai, jeigu nebe išeina pritaikyti, reikia modifikuoti. Nes kitaip kovos menas pavirs šokio menu. Taigi arba techniką reikia taikyti prie modernaus išlepinto žmogaus poreikių. Arba žmogus norėdamas išmokti tradicinės technikos turi būti toks bebaimis ir atsidavęs kovos menui kaip prieš 300 metų. Koks nors tarpinis variantas gaunasi savęs ir kitų apgaudinėjimas. "aš labai gražiai moku atlikti tradicinę techniką, bet kovoje jos nenaudosiu arba išvis nekovosiu nes tai per daug pavojinga"
Dabar yra arba šokiai arba sportai, o tokių kovos menų kur meistriškumas nustatomas taip pat kaip prieš 300 metų jaučiu nebėra. :chmm:
-
Geras egzaminas- koks budavo pas Montvidą ir Smauglį, patikėk, kainuodavo labai daug ;-) Kam teko tai ragauti, pamena ...Nieko ten lengvo ir formalaus nepamenu ... Pritarsiu- dabar vaikai lengviau praleidžiami, nei būdavo...O visa kita- medaliai, ženkliukai, ordinai- motyvacijai reikalingi...Jei ne jie- mes netūrėtumeme tiek gerų kovotojų. Niekas neina tik tam, kad pakovot, eina tam, kad kažką laimėt. O jei kažką laimėt, reiškias, jiems reikia visų tų žaisliukų...Netikiu, kad visi čempionai eina tam, kad viską laimėtų, bet negalėtų vadintis čempionais ir gautų medalius, diplomus ir t.t. Gal vienas kitas eina, vardan meno, bet netikiu tuom ir netikėsiu ;-)
Pernelyg lengvai jie viską gauna, reikia ir prakaito išliet biškį. Gal pasakysiu kaip senis, bet mano laikais sunkiau būdavo, reikalavimai didesni ir t.t. Po egzamino, taip sakant, atsigaut reikėdavo. Dėl varžybų, tai visiškai sutinku.
-
Aš įsivaizduoju. Ir jei galėčiau kažką reformuoti, tai pirmą ką padaryčiau, tai apskritai panaikinčiau diržų spalvas.
Nesinori veltis į diskusijas, bet vistiek įdomu, kaip tai būtų įmanoma realizuoti ir ką tai duotų? :chmm: Teisiog įdomu.
Na čia jei laiko kas turės rašyti. Nes karate be diržų.... :nezino:
Prisimenu vieną pavyzdį iš wingchuno (iš atskilusios chebros), pasakojo vienas vaikinas imdavo vien tik privačias treniruotes, matyt pinigų turėjo ir jam magėjo tiesiog daugiau išmokti, egzaminai ir lygiai jam nerūpėjo. Instruktorius tam neprištaravo. Ir po metųrezultatas gavosi gan keistas... :chmm: Tas pats vaikis prasitreniravęs metus laiko, vis dažniau ir dažniau pradėdavo uždavinėti klausimą: - O, ką mes išmokome?
Kitaip tariant tie progreso orientyrai kažkur jo sąmonėje pasimetę buvo. :chmm:
Su tais lygiais ir man panašiai, man jie pofig buvo... ne dėl to aš treniravausi... nors, dėl to ir kentėdavau, dėl to galų gale ir išėjau. (bet tai jau kita istorija)
-
Prisimenu vieną pavyzdį iš wingchuno (iš atskilusios chebros), pasakojo vienas vaikinas imdavo vien tik privačias treniruotes, matyt pinigų turėjo ir jam magėjo tiesiog daugiau išmokti, egzaminai ir lygiai jam nerūpėjo. Instruktorius tam neprištaravo. Ir po metųrezultatas gavosi gan keistas... :chmm: Tas pats vaikis prasitreniravęs metus laiko, vis dažniau ir dažniau pradėdavo uždavinėti klausimą: - O, ką mes išmokome?
Kitaip tariant tie progreso orientyrai kažkur jo sąmonėje pasimetę buvo. :chmm:
Mistika man čia tas pavyzdys. Čia pas kuriuos wingchun buvo pavyzdys? Pas nesisparinguojančius? Ir apskritai, savo lygį pilnai gali pasitikrinti susiorganizavęs kokį sparingą ar kovą. Kas trukdė jam padaryti taip, jei tai tiesa? Jei vengė, tai koks skirtumas ką ir kur ten mokėsi, jei nesugeba mokslų pritaikyti kur jie skirti- kovoj ar bent sparinge. Norėjo matyt žmogus unikalesniu pasijusti, tai ir tiek.
-
Mistika man čia tas pavyzdys. Čia pas kuriuos wingchun buvo pavyzdys? Pas nesisparinguojančius? Ir apskritai, savo lygį pilnai gali pasitikrinti susiorganizavęs kokį sparingą ar kovą. Kas trukdė jam padaryti taip, jei tai tiesa? Jei vengė, tai koks skirtumas ką ir kur ten mokėsi, jei nesugeba mokslų pritaikyti kur jie skirti- kovoj ar bent sparinge. Norėjo matyt žmogus unikalesniu pasijusti, tai ir tiek.
Iš kitos pusės būtent instruktorius ir turėjo pasiūlyt pasitikrinti mokiniui savo žinias sparinge. Nebent mokė bile ką ir jautė ,kad praras klientą po šito :kikena:
-
Mistika man čia tas pavyzdys. Čia pas kuriuos wingchun buvo pavyzdys? Pas nesisparinguojančius? Ir apskritai, savo lygį pilnai gali pasitikrinti susiorganizavęs kokį sparingą ar kovą. Kas trukdė jam padaryti taip, jei tai tiesa? Jei vengė, tai koks skirtumas ką ir kur ten mokėsi, jei nesugeba mokslų pritaikyti kur jie skirti- kovoj ar bent sparinge. Norėjo matyt žmogus unikalesniu pasijusti, tai ir tiek.
Na žmogau, tu gal ne visai tai supratai. :ne: Sparingas tavo nuomone pats savaime yra žinių, technikos ar įgūdžių patikrinimas? Kaip sudėtinė bet kokio egzamino dalis - taip sutinku. Tikuosi supranti, kad su penkiai skirtingais savo salės draugais, su kuriais esi pakankamai gerai pažįstamas, su kuriais imtumeis "sukovoti", sparingai tavo laaaaaabai skirtingi gautusi. Su vienu geriau, su kitu blogiau. Ir ką? Vidurkį iš penkių vestum? :chmm: Pats savaime sparingas nieko objektyvaus atskiro individo technikos įsisavinimo prasme, nieko per daug neparodo. :chmm:
Aš turėjau galvoje, kad pats savaime mokymosi procesas, visiškai be jokių atestacijų į tam tikrą nežinią gali nuvaryti. Apie tai ir buvo tas pavyzdys. Viskas paprasta, mokais mokais, o ko išmokai... kokios technikos gerai įvaldytos, kokio skylėtos... neaišku. :nezino:
p.s. beja, wingchune sparingai vyksta. Atskalūnų mokyklose jie visai neblogi, kadangi grupės mažos, tai ten ir su instruktoriumi gali pasitikrinti. Sorry, apie tai daug kalbėta jau buvo, ir čia paprasčiau nuvažiuoti į svečius pas juos, nesvarbu Vilniuje ar Kaune.
-
Įdomi tema, sakau gal čia perkeliam diskusiją >
O ką reiškia įsisavinta technika? Ar kai tu gražiai taisyklingai atlieki judesius ar kai moki juos pritaikyti? Sutinku, kad reikia išsaugoti bazę nes kovas galima laimėti ir naudojant "kiosko techniką" o pačiam kovos mene nesigaudyti visai...Bet tas praktinis aspektas labai svarbus. Išmokt pirmo lygio techniką laisvai pritaikyti kovoje vargu ar užtenka kelių mėnesių.Aš kai atėjau į wt norėjau išmokti kovoti, nes jei būčiau norėjusi išmokti šokti būčiau ėjusi į šokius. O ką aš gavau? vat jie kaip ir sakot nori "apsaugoti bazę nuo degradavimo" Siu nim tao ir chiam kiu formas turėjau atšlifuoti milimetrų tikslumu ...Tai ok jiems bazę pavyko išsaugoti tokią pat gal kaip prieš 300 metų...Bet tai kam tada vadintis kovos menu. :nezino: Sveikatingumo šokio sistema greičiau :nezino: Aš įtariu, kad tada kai atsirado tie visi tradiciniai rytų kovos menai, žmonės nebuvo tokie popos ir apsaugų ir pirštinių beveik visai nenaudojo. O dabar visokios apsaugos pirštinės ir blabla nebeleidžia pritaikyti daugelio tradicinių technikų ir tai nereiškia, kad kovos menas pvz kaip wt dėl to yra blogas. Žmonės pasikeitė išlepo ir gal nebeverta jau taip saugoti tų tradicinių technikų jeigu jos nebeveiksmingos, pasilikti tarkim pagrindinius principus, o viską kitą modifikuoti. Arba tada jeigu jau taip norima išsaugoti tas tradicines technikas reikia ir luptis taip kaip prieš 300 metų neinkščiant dėl kiekvienos melynės, be apsaugų be nieko...Bet turbūt tokių fanatų vienetai atsirastų.
Tai vat esmė kurią norėjau pasakyti, kad mano nuomone bazę reikia saugoti tiek kiek ji pritaikoma praktiškai, jeigu nebe išeina pritaikyti, reikia modifikuoti. Nes kitaip kovos menas pavirs šokio menu. Taigi arba techniką reikia taikyti prie modernaus išlepinto žmogaus poreikių. Arba žmogus norėdamas išmokti tradicinės technikos turi būti toks bebaimis ir atsidavęs kovos menui kaip prieš 300 metų. Koks nors tarpinis variantas gaunasi savęs ir kitų apgaudinėjimas. "aš labai gražiai moku atlikti tradicinę techniką, bet kovoje jos nenaudosiu arba išvis nekovosiu nes tai per daug pavojinga"
Dabar yra arba šokiai arba sportai, o tokių kovos menų kur meistriškumas nustatomas taip pat kaip prieš 300 metų jaučiu nebėra. :chmm:
NG- kovos menas nieko bendro su savigyna ir neturi...Nieko. Kovos menas- ilgas tobulejimo kelias, kurį pasirinkdamas žinai, kad greit- per metus ar du, gerai muštis neišmoksi. Galima išmokti spirti mae-geri ir per puse valandos, bet realiai jis pradės veikti po kokių 10metų...Tam, kad mokintis muštis tiek laiko nereikia, ir niekas tiek to laiko neskirs...Sporte - tas pats. Atrinki kas veikia, atidirbai ir ...Eini kovot pagal vienas ar kitas taisykles, ar be taisyklių, kurios vis tiek taisykles vienokias ar kitokias turi...Kovos menas- skirtas savo tobulinimui, nes tai: fizinis pasiruošimas per daugybį pratimų, senų ir naujų metodikų taikymas treniruočių procesuose. Kaip pvz. tam, kad gerai veiktų kvėpavimas, buvo siųloma psaportuoti kalnuose, kur retesnis oras...Dabar yra tokia palapinė, į kurią įlindus padaromos tos pačios sąlygos. Ten pastatai dviratį- treniruoklį ir...gauni tą patį...Tai bazinės technikos atidirbimas iki tobulumo įvairiais aspektais- į orą, su partneriu be jo pasipriešinimo, su jo pasipriešinimu ir tt.t Daug darbo...Kata- vėl daug metodikų...Sparingai- daug daug metodikų ir būdų, kuriuos galima- JEI NORIMA- praeiti...Kovos menas- tai -NEPAMIRŠKIME- senesnė sąvoka, nei sportas...Prie kiekvienos beginklės kovos meno mokyklos, dažniausiai buvo praktikuojamos dar kobudo disciplinos...Ten vėl darbo daug ir dar daugiau...Kovos menas- tai darbas su savo vidumi- meditacija- o jei imant dar daugiau- tai dar kaligrafija, istorija, tapyba ir t.t. Kovos meno buvo mokomasi visą gyvenimą, o sportinių kovų ar savigynos galima išmokti per metus...Na, pusantrų ar du...Viskas. O veikia ar neveikia vieni ar kiti pratimai, veiksmai- sunku pasakyti, nes...Dauguma jų buvo sukurti labai skirtingomis sąlygomis, nei gyvename mes. Skyrėsi apranga, vietovės įvertinimas kovos metu, mentalitetas tuometinių žmonių net buvo kitoks, kas irgi įtakoja labai daug..Ir kovos buvo- daugiausia- masinės, kas irgi įtakodavo specifinio požiūrio į kovos mena...Reikėjo ne tik kovoti su tuom , ką matai prieš save, bet ir su tuom, ko nematai...Strategija ir t.t. buvo neatsiejama kovos meno dalis...Kovos menas- sąvoka, matomai, daug didesnė, nei bandome suprasti...Paimkime ninjutsu. Tai bene vienintelis išlikęs KOVOS MENAS. Būtenk- KOVOS MENas, o ne kovinis sportas, ar savigyna. Nors, ninjutsu veiksmai puikiai tinka ir kaip savigyna ( o patobulintos mokyklos moko ir šaunamaisiais ginklais naudotis), kas parodo jų ėjimą su laiku, nepamirštant įštakų...Bet tai tik mano nuomonė
-
dainiux:
Kovos menas- tai -NEPAMIRŠKIME- senesnė sąvoka, nei sportas...
kodėl?, visada manaiau atvirkščiai...
Šiaip sportas buvo nuo urvinio žmogaus laikų... tiek elementarus varžymosi, tiek religinių apeigų tiek kitom formom.
Apie antika jau nekalbu...
baramui fighter:
Pats savaime sparingas nieko objektyvaus atskiro individo technikos įsisavinimo prasme, nieko per daug neparodo.
Netiesa, pats individas gali nieko nepastebėt, bet tam yra treneris, kuris reziumuoja rezultatus ir kuriam tai labai daug ka sako, jis gali ir turetų padėt ivertint rezultatus. Žodžiu papraščiausiai pasakyt, kas gaunas o prie ko dar reik padirbėt, o bėgant laikui ir augant profesionalumui pats auklėtinis pradės jaust progresą.
-
Dainiux aš jums labai pritariu. Aš beveik tą patį ir norėjau pasakyti. Kad dabar žmonės renkasi lengviausius kelius. Pasiimą tik vieną aspektą iš to kas ankščiau, kažkada buvo kovos menas (ilgas tobulėjimo kelias) ir padaro iš jo arba šokį arba sportą. kur arba išmoksti kažką daryti labai gražiai arba kažką veiksmingai ir greitai pritaikyti. Tiesiog sakau, kad galėtų kovos menų mokyklos bandyti gražinti tą harmoniją per egzaminus reikalaudamos daugiau, kad nebūtų viskas taip paviršutiniška. Kad žmogus suprastų kur kaip ir ką ir kodėl daro, o ne bukai bandytų atkartoti judesius "nes taip liepė treneris". Reikia kad atsiskleistų proto ir kūno harmonija.
-
Kas liečia diržų sistemą tai nieko neigiamo tame nematau - svarbu kas ir už kokius pasiekimus juos suteikia.
O jei jau griebtis rimtai tai reiktų panaikinti ir vairuotojų kategorijas ir mokslinius laipsnius, tegul visi būna studentais, tiesa vieni durni o kiti jau senokai nebe. Chirurgai gi galėtų žinias pasitikrinti operuodami poromis, toks tipo sparingas škias.
-
dainiux:kodėl?, visada manaiau atvirkščiai...
Šiaip sportas buvo nuo urvinio žmogaus laikų... tiek elementarus varžymosi, tiek religinių apeigų tiek kitom formom.
Apie antika jau nekalbu...
baramui fighter:Netiesa, pats individas gali nieko nepastebėt, bet tam yra treneris, kuris reziumuoja rezultatus ir kuriam tai labai daug ka sako, jis gali ir turetų padėt ivertint rezultatus. Žodžiu papraščiausiai pasakyt, kas gaunas o prie ko dar reik padirbėt, o bėgant laikui ir augant profesionalumui pats auklėtinis pradės jaust progresą.
Sakalai, tu teisus jei kalba eina apie boksą. Bet jei jau kalbame apie karate, ar apie tą patį wingchuną, tai ten yra visokių kitokių niuansų. Gal ir gerai, kad bokse jų apskritai nėra.
Kodėl karate vyksta atskirai kata ir kumitė rungtys? Juk Kata tai iš principo tas pats baletas kaip koks Siu Lim Tao. Kiekvienas stilius turi savo techninių niuansų (stovėsenų, judesių, smugių, blokų ir pan), kuriuos mokinukas turi norom nenorom įsisavinti. Įsisavinimo lygis tikrinamas egzaminų metu. Augant meistriškumui įsisavinamos technikos, jų sudėtingumas, judesių gausa bet kokiu atveju tik sudėtingėja. Kitaip pragreso nebūtų.
-
Įdomi tema, sakau gal čia perkeliam diskusiją >
O ką reiškia įsisavinta technika? Ar kai tu gražiai taisyklingai atlieki judesius ar kai moki juos pritaikyti? Sutinku, kad reikia išsaugoti bazę nes kovas galima laimėti ir naudojant "kiosko techniką" o pačiam kovos mene nesigaudyti visai...Bet tas praktinis aspektas labai svarbus. Išmokt pirmo lygio techniką laisvai pritaikyti kovoje vargu ar užtenka kelių mėnesių.Aš kai atėjau į wt norėjau išmokti kovoti, nes jei būčiau norėjusi išmokti šokti būčiau ėjusi į šokius. O ką aš gavau? vat jie kaip ir sakot nori "apsaugoti bazę nuo degradavimo" Siu nim tao ir chiam kiu formas turėjau atšlifuoti milimetrų tikslumu ...Tai ok jiems bazę pavyko išsaugoti tokią pat gal kaip prieš 300 metų...Bet tai kam tada vadintis kovos menu. :nezino: Sveikatingumo šokio sistema greičiau :nezino: Aš įtariu, kad tada kai atsirado tie visi tradiciniai rytų kovos menai, žmonės nebuvo tokie popos ir apsaugų ir pirštinių beveik visai nenaudojo. O dabar visokios apsaugos pirštinės ir blabla nebeleidžia pritaikyti daugelio tradicinių technikų ir tai nereiškia, kad kovos menas pvz kaip wt dėl to yra blogas. Žmonės pasikeitė išlepo ir gal nebeverta jau taip saugoti tų tradicinių technikų jeigu jos nebeveiksmingos, pasilikti tarkim pagrindinius principus, o viską kitą modifikuoti. Arba tada jeigu jau taip norima išsaugoti tas tradicines technikas reikia ir luptis taip kaip prieš 300 metų neinkščiant dėl kiekvienos melynės, be apsaugų be nieko...Bet turbūt tokių fanatų vienetai atsirastų.
Tai vat esmė kurią norėjau pasakyti, kad mano nuomone bazę reikia saugoti tiek kiek ji pritaikoma praktiškai, jeigu nebe išeina pritaikyti, reikia modifikuoti. Nes kitaip kovos menas pavirs šokio menu. Taigi arba techniką reikia taikyti prie modernaus išlepinto žmogaus poreikių. Arba žmogus norėdamas išmokti tradicinės technikos turi būti toks bebaimis ir atsidavęs kovos menui kaip prieš 300 metų. Koks nors tarpinis variantas gaunasi savęs ir kitų apgaudinėjimas. "aš labai gražiai moku atlikti tradicinę techniką, bet kovoje jos nenaudosiu arba išvis nekovosiu nes tai per daug pavojinga"
Dabar yra arba šokiai arba sportai, o tokių kovos menų kur meistriškumas nustatomas taip pat kaip prieš 300 metų jaučiu nebėra. :chmm:
Prie 300 metų kovotojo meistriškumą rodė jo amžius. ;-)
Apie mokinius. Dabartiniai žmonės savo užsispyrimu niekuo nesiskiria nuo praeities. Ir anais laikais buvo lopų, o po mūsų irgi bus tvirtų žmonių. Paprasčiausiai yra tokių personų, kurios labai nori vadintis tuo kuo negali būti. Ir yra tokių, kurie už tam tikrą mokestį, gali juos taip pavadinti, ir net išduoti A4 formato liūdijimą. Bet yra ir tokių, kurie metasi į priešingą pusę, tipo, paprasčiausiai daužysim galvą į sieną, kol nieko nejausim ir būsim kieti. Visos kovos menų mokyklos turi abiejų tipų atstovų, tik vienose daugiau vienų, kitose kitų. Ir kaip nekeista, abu tipai lieka ten, nuo kur pradėjo - prie Nulio. Išvada, gyvenkime realybėje. :book1:
Apie mokyklas. Vienos mokyklos daugiau orietuotos į savo pačios "blizgesį", kitos - daugiau į sportininkų medalius, trečios - į žmogaus kelią per kažkokio proceso prizmę. Pastarosios - mažiausiai populiarios, nes jose viskas paprasta - kiek įdėsi, tiek ir turėsi. Išvada, žmonės mažiausiai nori realybės. :book1:
Apie tuos, kurie visgi liko realybėje. Realybė tokia: pinigų, jėgų, laiko mažai - norisi daug. Reiškia reikia tikslingai išnaudoti savo resursus, nesiblaškyti visur ir visaip. Gaila laiko visokiems "šūdams". Susiradai kovos sistemą (Kokia gera kovos sistema? Klauskite FC forume. Kad ir kaip bus skaudu, bet čia mažiausiai linkę šūdą vadinti bandele), kuri labiausia tinka tavo biofizikai ir diena iš dienos varai rutiną. Kokia ji bebūtų - rezultatas ateis.
Tai va tie lygiai ar diržai skirti pastariesiems. Gera sistema turi aiškią (baigtinę) bazę ir aiškią, nuoseklią metodiką, savotišką diržų (lygių, žingsnių) sistemą, kurios laikymasis neleis nukrypti į lankas ir sutaupys laiką. Aš manau, kad tokia diržų sistema yra vertingiausia mokyklos dalis, padedanti išsaugoti jos identitetą.
Apie meistriškumą, laimėti kovą, gal ir pakenčiamas siekis individui, bet ne mokyklai. Mokyklos užduotis, kad mokinys laimėtų kovą "prie kiosko" jos (mokyklos) stiliumi. Jei tu to nesugebi padaryti mokyklos stiliumi, tai tu arba joks mokyklos atstovas, arba tavo mokykla jokia. Tada sakoma "Kovoja ne stiliai, o žmonės", priešingu atveju visgi kovoja mokyklos.
P.S. Beje kiekvienas nukrypimas nuo realybės (apsaugos ar apsaugančios taisyklės, netinkama metodika....) ateityje bus skausmingas.
-
Na, jei jau Sakalas apsireiškė, tai priminsiu jo mintis, jei ką, tai lai pataiso.
Meistrai, dalį technikos adaptuoja pagal save. Tokios "ydos" savotiškai jiems padeda, bet mokyklai tas kenkia. Nes jaunimas pradeda aklai megdžioti, o kaip sakoma "Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui". :lauzo:
-
dziudoka:
Prie 300 metų kovotojo meistriškumą rodė jo amžius. ;-)
Apie mokinius. Dabartiniai žmonės savo užsispyrimu niekuo nesiskiria nuo praeities. Ir anais laikais buvo lopų, o po mūsų irgi bus tvirtų žmonių. Paprasčiausiai yra tokių personų, kurios labai nori vadintis tuo kuo negali būti. Ir yra tokių, kurie už tam tikrą mokestį, gali juos taip pavadinti, ir net išduoti A4 formato liūdijimą. Bet yra ir tokių, kurie metasi į priešingą pusę, tipo, paprasčiausiai daužysim galvą į sieną, kol nieko nejausim ir būsim kieti. Visos kovos menų mokyklos turi abiejų tipų atstovų, tik vienose daugiau vienų, kitose kitų. Ir kaip nekeista, abu tipai lieka ten, nuo kur pradėjo - prie Nulio. Išvada, gyvenkime realybėje. :book1:
Apie mokyklas. Vienos mokyklos daugiau orietuotos į savo pačios "blizgesį", kitos - daugiau į sportininkų medalius, trečios - į žmogaus kelią per kažkokio proceso prizmę. Pastarosios - mažiausiai populiarios, nes jose viskas paprasta - kiek įdėsi, tiek ir turėsi. Išvada, žmonės mažiausiai nori realybės. :book1:
Apie tuos, kurie visgi liko realybėje. Realybė tokia: pinigų, jėgų, laiko mažai - norisi daug. Reiškia reikia tikslingai išnaudoti savo resursus, nesiblaškyti visur ir visaip. Gaila laiko visokiems "šūdams". Susiradai kovos sistemą (Kokia gera kovos sistema? Klauskite FC forume. Kad ir kaip bus skaudu, bet čia mažiausiai linkę šūdą vadinti bandele), kuri labiausia tinka tavo biofizikai ir diena iš dienos varai rutiną. Kokia ji bebūtų - rezultatas ateis.
Tai va tie lygiai ar diržai skirti pastariesiems. Gera sistema turi aiškią (baigtinę) bazę ir aiškią, nuoseklią metodiką, savotišką diržų (lygių, žingsnių) sistemą, kurios laikymasis neleis nukrypti į lankas ir sutaupys laiką. Aš manau, kad tokia diržų sistema yra vertingiausia mokyklos dalis, padedanti išsaugoti jos identitetą.
Apie meistriškumą, laimėti kovą, gal ir pakenčiamas siekis individui, bet ne mokyklai. Mokyklos užduotis, kad mokinys laimėtų kovą "prie kiosko" jos (mokyklos) stiliumi. Jei tu to nesugebi padaryti mokyklos stiliumi, tai tu arba joks mokyklos atstovas, arba tavo mokykla jokia. Tada sakoma "Kovoja ne stiliai, o žmonės", priešingu atveju visgi kovoja mokyklos.
P.S. Beje kiekvienas nukrypimas nuo realybės (apsaugos ar apsaugančios taisyklės, netinkama metodika....) ateityje bus skausmingas.
Visiškai sutinku :handshake:
-
Apie mokinius. Dabartiniai žmonės savo užsispyrimu niekuo nesiskiria nuo praeities. Ir anais laikais buvo lopų
Anuomet tarp kovotojų lopų nebūdavo, nes jie anksti krisdavo po katanos kirčio.
-
Apie mokinius. Dabartiniai žmonės savo užsispyrimu niekuo nesiskiria nuo praeities. Ir anais laikais buvo lopų, o po mūsų irgi bus tvirtų žmonių. Paprasčiausiai yra tokių personų, kurios labai nori vadintis tuo kuo negali būti. Ir yra tokių, kurie už tam tikrą mokestį, gali juos taip pavadinti, ir net išduoti A4 formato liūdijimą. Bet yra ir tokių, kurie metasi į priešingą pusę, tipo, paprasčiausiai daužysim galvą į sieną, kol nieko nejausim ir būsim kieti. Visos kovos menų mokyklos turi abiejų tipų atstovų, tik vienose daugiau vienų, kitose kitų. Ir kaip nekeista, abu tipai lieka ten, nuo kur pradėjo - prie Nulio. Išvada, gyvenkime realybėje. :book1:
labai įdomus tavo postas buvo, bet noriu paklausti dėl šito pasisakymo: tai tavo nuomone mokyklose yra tik dvienų rušių veikėjai? ar yra ir trečia rūšis, kuri bent jau nelieka prie nulio?
beje, pirma grupė man aiški, bet būtų malonu jei plačiau paaiškintum apie antrają, nes kaip čia taip išeina- žmogus nori būti kietas, stengiasi, daužo galvą į sieną, ir lieka prie to paties nulio?
-
labai įdomus tavo postas buvo, bet noriu paklausti dėl šito pasisakymo: tai tavo nuomone mokyklose yra tik dvienų rušių veikėjai? ar yra ir trečia rūšis, kuri bent jau nelieka prie nulio?
beje, pirma grupė man aiški, bet būtų malonu jei plačiau paaiškintum apie antrają, nes kaip čia taip išeina- žmogus nori būti kietas, stengiasi, daužo galvą į sieną, ir lieka prie to paties nulio?
Nes daužo galvą į sieną.
-
labai įdomus tavo postas buvo, bet noriu paklausti dėl šito pasisakymo: tai tavo nuomone mokyklose yra tik dvienų rušių veikėjai? ar yra ir trečia rūšis, kuri bent jau nelieka prie nulio?
beje, pirma grupė man aiški, bet būtų malonu jei plačiau paaiškintum apie antrają, nes kaip čia taip išeina- žmogus nori būti kietas, stengiasi, daužo galvą į sieną, ir lieka prie to paties nulio?
Meistriškumas dažniausia slypi detalėse. Gera metodika prie to veda pamažu, nuolat judama į priekį, spiralės principu kaskart sugrįžtant prie to paties tik aukštesniame lygyje. Tokiu būdu neužsistovima vienoje vietoje ir išvengiama spragų. Naujokai, kurie "šuoliuoja", dažniausia užsiciklina prie kažkokių, jiems labiausia į akį įkritusių dalykų, jie negaišta laiko prie mažiau pastebimų, bet visgi labai svarbių niuansų. Tokiu būdu gaunasi spragos, kurias sunku ištaisyti. Be to neteisingi krūviai alina organizmą. Taip gaunasi, kad išnaudoję daug jėgų, jie prieina ribą, kai organizmas juos stabdo, o pasiektas rezultatas abejotinas "Teoriškai arklys, o praktiškai netempia".
Trečias kelias - dirbti daug ir teisingai (čia jau trenerio rūpestis).
-
Nesinori veltis į diskusijas, bet vistiek įdomu, kaip tai būtų įmanoma realizuoti ir ką tai duotų? :chmm: Teisiog įdomu.
Na čia jei laiko kas turės rašyti. Nes karate be diržų.... :nezino:
Prisimenu vieną pavyzdį iš wingchuno (iš atskilusios chebros), pasakojo vienas vaikinas imdavo vien tik privačias treniruotes, matyt pinigų turėjo ir jam magėjo tiesiog daugiau išmokti, egzaminai ir lygiai jam nerūpėjo. Instruktorius tam neprištaravo. Ir po metųrezultatas gavosi gan keistas... :chmm: Tas pats vaikis prasitreniravęs metus laiko, vis dažniau ir dažniau pradėdavo uždavinėti klausimą: - O, ką mes išmokome?
Kitaip tariant tie progreso orientyrai kažkur jo sąmonėje pasimetę buvo. :chmm:
Su tais lygiais ir man panašiai, man jie pofig buvo... ne dėl to aš treniravausi... nors, dėl to ir kentėdavau, dėl to galų gale ir išėjau. (bet tai jau kita istorija)
Visų pirma, spalvoti diržai labai neseniai atsirado kovos menuose. Įdomu, kaip jie sugebėjo vystytis tiek metų be jų?
Ką duotų jų panaikinimas?.. Ogi atkristų visokie pseudo kovotojai, kurie diskredituoja apskritai kovos menų vardą. Tai atsitiko dėl to, kad Pasaulyje įvairių laipsnių suteikimo sistema išsigimė. Ir į kovos menus priplūdo žmonių, kurie apskritai ten netūrėtų būti. Nesi kovotojas, tai kuriam galui tau tie diržai apskritai reikalingi? Pasigirti prieš mergas? Taip ir prasidėjo ši prekyba ir biznis, kuris nieko bendro su kovos menu ir sistemos tradicijų išsaugojimu neturi.
Šita sistema pagimdo ir atitinkamus mokytojus... O po to stebimės kodėl karatistas gavo į snukį kaimo šokiuose, kodel belekas vadovauja kovos menų mokykloms ar net federacijoms, ar kodėl iš judo tuoj liks tik pėdsakai šito meno..nes atsirado ekspertai, kurie nusprendė pagryninti ją. Grynintojai b... :A
-
NG- kovos menas nieko bendro su savigyna ir neturi...
Kategoriskai nesutiksiu :angel:
..Kovos menas- tai -NEPAMIRŠKIME- senesnė sąvoka, nei sportas...
Ar aplamai tokia savoka kaip "kovos menas" egzistavo senoveje ? Tarkim KARYBOS menas tikrai buvo ir Europje ir Rusijoje ... ir Japonijoje.
-
Visų pirma, spalvoti diržai labai neseniai atsirado kovos menuose. Įdomu, kaip jie sugebėjo vystytis tiek metų be jų?
Ką duotų jų panaikinimas?.. Ogi atkristų visokie pseudo kovotojai, kurie diskredituoja apskritai kovos menų vardą. Tai atsitiko dėl to, kad Pasaulyje įvairių laipsnių suteikimo sistema išsigimė. Ir į kovos menus priplūdo žmonių, kurie apskritai ten netūrėtų būti. Nesi kovotojas, tai kuriam galui tau tie diržai apskritai reikalingi? Pasigirti prieš mergas? Taip ir prasidėjo ši prekyba ir biznis, kuris nieko bendro su kovos menu ir sistemos tradicijų išsaugojimu neturi.
Šita sistema pagimdo ir atitinkamus mokytojus... O po to stebimės kodėl karatistas gavo į snukį kaimo šokiuose, kodel belekas vadovauja kovos menų mokykloms ar net federacijoms, ar kodėl iš judo tuoj liks tik pėdsakai šito meno..nes atsirado ekspertai, kurie nusprendė pagryninti ją. Grynintojai b... :A
Ilgai mąsčiau ar verta čia reikštis, kai pas Bujinkan iš vis yra 25 pakopos, nors diržų spalvos neypatingai - žalias arba raudonas. Iki juodo. Bet komercija irgi yra - reikia susimokėt už atestacijas - sertifikatus ant ryžiaus popieriaus iš Japonijos atsiunčia, kartais su klaidom, bet ranka parašytas. :)
Kas liečia techninius aspektus - yra bazė kurią reikia žinot ir taškas. Gali tu būt Dziudoka, gali Chimikas - vistiek negausi patepimo, neišmokęs reikalingų technikų, nors esi bais kietas ant "kito" tatamiaus. Čia tokia susireikšminusių menininkų privilegija.. :)
Mano pozicija šiuo klausimu yra tokia - tegul būna tie diržai - jie jaunuoliams pakelia motyvaciją ateit į sales.
O kad diržai ir kitos atestacijos muštis nemokina - čia jau kita kalba. Kai pagalvoji - kiek mes dabar prie kompiuterio prasėdim, o ir kiek seniau lauke su draugais/neprieteliais bendraudavom - didelis skirtumas. Tad ko norėt lygint žmogeliukus prieš 100-300 metų?
Kubilo šnekos draugai... :)
-
Egzaminai yra būtinas dalykas kuris parodo ar žmogus pasiekė tam tikrą lygį (diržą). Šiaip ši diskusija primena pradžią su kovos menais kai pradėjau nuo karate.Per 2 metus išlaikiau tik 2 diržus nors treneris visada pabrėždavo, kad galime laikyti 2 kartus per metus - gruodį ir birželį. Tik kažkaip gruodį niekas nelaikydavo kad ir kiek dirbtų. Ir spaudė iš mūsų maksimumą, nes jo įsitikinimu žmogus turi būti pasiruošęs 100% egzaminui, kad nenuviltų ne tik trenerio, bet ypač savęs, nes gyvenime ne vienas "juodadiržis" per savo įsivaizduojamą kietumą yra gavęs malkų . Taip sakant geriau lėčiau, bet užtikrintai :senis: . Dėl to kai kurie lankė po 5-6m o turėjo "vos" mėlyną ar žalią diržą. Mano požiūris yra toks pat - negalima laikyti egzamino aukštesniam diržui kol nesi pasiruošęs. Tik vienu aspektu aš niekada nesutikau ir nesutiksiu - kodėl žmogus turi treniruotis ir gauti juodą diržą po 10m jei jis tiek savo fizine branda ir techniniais sugebėjimais tai sugeba padaryti per metus, du ar tris. Juk Joe Lewis gavo juodą diržą vos per 7 mėnesius! :senis: Aišku, čia išskirtinis atvejis, bet dėl jo sugebėjimų niekas niekada nesiginčijo. :-). Bet pasaulyje yra daugiau žmonių, kurie sugeba greičiau išmokti nei didieji mokytojai nustato minimalius terminus. :-)
-
Tik vienu aspektu aš niekada nesutikau ir nesutiksiu - kodėl žmogus turi treniruotis ir gauti juodą diržą po 10m jei jis tiek savo fizine branda ir techniniais sugebėjimais tai sugeba padaryti per metus, du ar tris. Juk Joe Lewis gavo juodą diržą vos per 7 mėnesius! :senis: Aišku, čia išskirtinis atvejis, bet dėl jo sugebėjimų niekas niekada nesiginčijo. :-). Bet pasaulyje yra daugiau žmonių, kurie sugeba greičiau išmokti nei didieji mokytojai nustato minimalius terminus. :-)
Jei nuo nulio pradedant neįmanoma, jei giminingas stilius... kodėl gi ne.
-
Ar aplamai tokia savoka kaip "kovos menas" egzistavo senoveje ? Tarkim KARYBOS menas tikrai buvo ir Europje ir Rusijoje ... ir Japonijoje.
Budo, bujutsu - šie japoniški terminai labai seni. Kada jie atsirado, tai kas tę daba sužinos, bet tikrai viduramžiais :nezino:
Ar aplamai tokia savoka kaip "kovos menas" egzistavo senoveje ? Tarkim KARYBOS menas tikrai buvo ir Europje ir Rusijoje ... ir Japonijoje.
Kieno, kieno menas? :oho: Yra karo menas. O karybos.... :book1: Karybos tyrinėjimo objektas - ginkluotosios pajėgos ir jų panaudojimas. Labiau gilinamasi į ginkluotę, nei į konkrečius istorinius įvykius ar strateginius-taktinius veiksmus (čia vat yra karo meno objektas). Karybos istorijos esminis klausimas - "kaip buvo kariaujama?". Tai kažkaip tą karybos meną sunku įsivaizduoti. :nezino:
Atsiverčiau V. Rakučio knygą "Karo meno istorija", čia tokia lentelė yra, kurioje aiškiai galima įžvelgti tokią chierarchiją: KARO ISTORIJA -> KARYBOS ISTORIJA -> KARO MENO ISTORIJA :teisejas:
P.S. Nors internete pilna išsireiškimų "karybos menas"... :nezino:
Dėl diržų, kaip niekada net nebandęs gintis kokio nors diržo, visiškai pritariu Smauglio nuomonei :handshake: Baramuifighteris klausė, o kaip be diržų galima meistriškumą nustatyti (kai ne sportinė pakraipa), kad kyla klausimas adeptams, ką jie čia veikia klube. Jei toks klausimas kyla, vadinasi jie ne kovotojai, jiems reikia eit žvejot, drugelius gaudyt ar dar kažkokia kita veikla užsiimti. Gal šokinėjimas iš parašiuto jiems labiau tiks... O lygis nesportinės pakraipos stiliuje paprastai nustatomas - sparingų metu. O jei nėra normalių sparingų, tai klausimas koks ten menas? Kovos? O kur kova? :nezino: Kovos menas yra menas apsiginti ir pačiam duoti į snukį. Jei to nėra, tai čia yra parodijos menas.
P.S. Diržai nebent vaikams tinka, vis kažkokia atrakcija, ir, kaip parašė Asia, stimulas į salę ateiti. O suaugę turi būti patys motyvuoti ir atsirinkti kas yra kas.
-
Egzaminai yra būtinas dalykas kuris parodo ar žmogus pasiekė tam tikrą lygį (diržą). Šiaip ši diskusija primena pradžią su kovos menais kai pradėjau nuo karate.Per 2 metus išlaikiau tik 2 diržus nors treneris visada pabrėždavo, kad galime laikyti 2 kartus per metus - gruodį ir birželį. Tik kažkaip gruodį niekas nelaikydavo kad ir kiek dirbtų. Ir spaudė iš mūsų maksimumą, nes jo įsitikinimu žmogus turi būti pasiruošęs 100% egzaminui, kad nenuviltų ne tik trenerio, bet ypač savęs, nes gyvenime ne vienas "juodadiržis" per savo įsivaizduojamą kietumą yra gavęs malkų . Taip sakant geriau lėčiau, bet užtikrintai :senis: . Dėl to kai kurie lankė po 5-6m o turėjo "vos" mėlyną ar žalią diržą. Mano požiūris yra toks pat - negalima laikyti egzamino aukštesniam diržui kol nesi pasiruošęs. Tik vienu aspektu aš niekada nesutikau ir nesutiksiu - kodėl žmogus turi treniruotis ir gauti juodą diržą po 10m jei jis tiek savo fizine branda ir techniniais sugebėjimais tai sugeba padaryti per metus, du ar tris. Juk Joe Lewis gavo juodą diržą vos per 7 mėnesius! :senis: Aišku, čia išskirtinis atvejis, bet dėl jo sugebėjimų niekas niekada nesiginčijo. :-). Bet pasaulyje yra daugiau žmonių, kurie sugeba greičiau išmokti nei didieji mokytojai nustato minimalius terminus. :-)
Irgi įdomu dėl tų terminų tarp aukštų diržų laikymo. Tik tiek, esu girdėjęs, kad tas terminas labiau skirtas, kad atrodytum solidžiau su kiekvienu diržu, t.y. amžiaus cenzas dėl amžiaus, kad nebūtum grandmasteriu 20 metų...
-
......O lygis nesportinės pakraipos stiliuje paprastai nustatomas - sparingų metu. O jei nėra normalių sparingų, tai klausimas koks ten menas? Kovos? O kur kova? :nezino: Kovos menas yra menas apsiginti ir pačiam duoti į snukį. Jei to nėra, tai čia yra parodijos menas.
P.S. Diržai nebent vaikams tinka, vis kažkokia atrakcija, ir, kaip parašė Asia, stimulas į salę ateiti. O suaugę turi būti patys motyvuoti ir atsirinkti kas yra kas.
Vat nesinori spamint beverčių tekstų, bet yra poreikis pritart šiems teiginiams. Sparingai yra didžiausia pyrago dalis kalbant apie pasitikrinimką, nes eit luptis for ryl kažkur gali blogai baigtis. Ypač šiais laikais, išnaudojant šiuolaikines technologijas, kai gali viską fiksuot, analizuot ir, jei reikia ir dar paveži, taisyt iškart, nespėjus net atvėst. Po kiekvieno sparingo galima pajaust, kas paėjo, o kur reikia treneroutės, o jei nepajauti - pažiūrėt ir padaryt išvadas. Vienam, su treneriu, su kolegomis, čia jau nuo lygio priklauso. O! Nuo lygio! Vadinasi iš dalies lygį gali apspręsti ir kovotojo analitinių pajėgumų išvystymas. Bet tam spalvoto šniūro vistiek nereikia...
-
kodėl?, visada manaiau atvirkščiai...
Šiaip sportas buvo nuo urvinio žmogaus laikų... tiek elementarus varžymosi, tiek religinių apeigų tiek kitom formom.
Apie antika jau nekalbu...
mintyse turėjau kovos formas, kurios padėdavo išgyventi, o ne tokias, kurias paminėjai- sportines, religines...Išgyventi buvo svarbiau, nei pasirodyt prieš čiuvichas per genties suvažiavimą, kad esi kietas. Gal ne taip išsireiškiau :oops: O norint išgyventi, ko gero, jau reikėjo dėlioti veiksmus, atrinkti juos pagal veiksmingumą, treniruotis ir žiūrėti kaip tas veikia. O tai jau- sistema, kurią nesunku būtų tapatinti su kovos menais...Aišku, sporte irgi tai yra- sistemingumas- bet žiūrint iš kovos menų palapinės- karate, jiu-jitsu- tai jos kaip koviniai menai atsirado ankščiau, nei kaip sportinės disciplinos...
Denis- kodėl??? Gal galvoji, kad kovos meno propaguotojas LABAI gerai mokėtų apsiginti? Aš galvoju, kad ne visų disciplinų, nes yra kovos menai, kurie nenuėjo tobulėdami ( ?) kartu su laiku, o liko vietoje...Yra daug senų disciplinų- kurios vadinasi kovos menais- bet su savigyna neturi nieko bendro. Daugiausia, tai ginkluotų kovų disciplinos, bet jos realiai apsiginti nepadės...Juk nevaikščiosi su naginata kokia...Ar tas pats iaido...Tai menas, o savigynai jis napades...Vėl, gal ne pilnai parašiau ;-)
-
Vat nesinori spamint beverčių tekstų, bet yra poreikis pritart šiems teiginiams. Sparingai yra didžiausia pyrago dalis kalbant apie pasitikrinimką, nes eit luptis for ryl kažkur gali blogai baigtis. Ypač šiais laikais, išnaudojant šiuolaikines technologijas, kai gali viską fiksuot, analizuot ir, jei reikia ir dar paveži, taisyt iškart, nespėjus net atvėst. Po kiekvieno sparingo galima pajaust, kas paėjo, o kur reikia treneroutės, o jei nepajauti - pažiūrėt ir padaryt išvadas. Vienam, su treneriu, su kolegomis, čia jau nuo lygio priklauso. O! Nuo lygio! Vadinasi iš dalies lygį gali apspręsti ir kovotojo analitinių pajėgumų išvystymas. Bet tam spalvoto šniūro vistiek nereikia...
Kovotojo meistriškumas ir diržai - du skirtingi dalykai. Ko jūs juos plakat į vieną vietą? :-/ Tavo tekstą suprantu, kad iš viso nereikia jokios bazinės technikos, fizūchos, ištvermės... juk viską galima gauti sparinge.
Diržai - Gramatika. Lietuvių kalbos taisykles gerbiate? Nuobodu, bet niekur nedingsi. Aišku, galima apsieiti trim žodžiais ir be jokios gramatikos. Arba taisyti savo kalbą dialogo (savotiško sparingo) metu, kai niekas tavęs nesupranta. Bet paprasčiau išmokti gramatiką (atitinkamai: bazinę techniką, BBF, ištvermę....).
Aišku, vien gramatikos neužtenka, kad taptum išminčium, kaip ir bazinės technikos neužtenka, kad taptum meistru. Bet turint pagrindus abiem atvejais paprasčiau siekti savo tikslo.
-
Šiaip diržai ir lygiai reikalingi kaip kontrolės sistemos dalis. Tais laikais kai atsirado kovos menai nebuvo tokių didelių asociacijų . Bent jau kiek aš skaičiau grand masteris griežtai atsirinkdavo, kelis mokinius ir juos mokindavo kai anie įrodydavo kad tie to verti. Pats asmeniškai stebėdavo jų progresą. O dabar įsivaizduokit kai pvz yra tūkstančiai žmonių kokioje nors kovos menų asociacijoje ir kitaip nebe išeina kontroliuoti sistemos, kad ji neišsikreiptų. Kai egzaminuojami mokiniai tai patikrinami ne tik mokiniai bet ir mokytojai. Kaip kitaip mokykla sužinos ar instruktoriai dirba savo darbą, o ne tiesiog apgaudinėja žmones po mokyklos stogu? Taip kai kurie žmonės sako aš pats sau treniruojuosi man diržų nereikia...bet normali kovos menų mokyklą nori atgalinio ryšio, nori žinoti kad gerai investavo, kad mokiniai mokyklos vardo nesugadins, kad žinios eis iš rankų į rankas ir nepradings nežinioje. Kodėl pvz bendrojo lavinimo mokyklose mokytojai bando atkalbėti prastesnius mokinius laikyti egzaminus? Todėl, kad pagal tai kaip jų mokiniai išlaiko egzaminus vertins jų sugebėjimus mokyti. Ir pačios mokyklos pagal egzaminų išlaikymą yra reitinguojamos.
Kovos menų mokyklos irgi yra suinteresuotos parodyti, ką gali jų mokiniai, kad būtent tos mokyklos juodas diržas tapo čempionu ir panašiai. O dabar įsivaizduokit jei nebūtų jokio atgalinio ryšio iš mokinių visi treniruotųsi sau, būtų suku į mokyklą pritraukti naujų žmonių taip pat būtų sunku kontroliuoti sistemą. Tada tikrai viskas taptų komercija ir prarastų savo bendruomeniškumo dvasią. Kiekvienas sau ir už save. Kaip kokiam impulse, sumokėjai babkes pasikačelinai kiek norėjai ir išėjai be jokio atgalinio ryšio pačiai įstaigai. Ir įstaiga tada uždirba iš kiekybės, o ne iš kokybės.
Va BWTA labai geras pavizdys kur uždirbama iš kiekybės, o ne iš kokybės. Mokiniai mokyklos vardo visai negarsina. Kokybė visai nesvarbu todėl lygiai labai lengvai dalinami. Turi krūvas instruktorių ir mokinių iš kurių nauda yra tik pinigai. Čia egzaminai neturi jokios reikšmės. Tu gali būti kad ir antro lygio meistras, jei neduosi sistemai finansinės naudos tave paprasčiausiai išmes, nes tu visiškai neturi kitokios vertės. O ten kur svarbiau kokybė ar ne kiekybė, tavo lygis parodo kad tu sistemoje turi tam tikrą vertę, esi tam tikro lygio žinių saugotojas, todėl būsi svarbus ir pačiai sistemai. O jei tu neturi lygio treniruojiesi tik sau, kokybiška mokykla nežino išvis ar verta į tave investuoti ir laikyti pilnavertišku mokyklos mokiniu.
-
Neberašysiu nieko :angel: Žiūriu, čia nei klausimų, nei komentarų, nei atsakymų nebereikia. Visi postai ir postintojai vienas į kitą ir atsako, ir perklausia ir patys pasikomentuoja. Nieko nereikia daryti, va taip forumas ir gyvena. :clap:
-
Budo, bujutsu - šie japoniški terminai labai seni. Kada jie atsirado, tai kas tę daba sužinos, bet tikrai viduramžiais :nezino:
Budo - šiais laikais, kai žudymo meną nusprendė panaudoti žmogaus tobulėjimui (o konkrečiau po Rusų - Japonų karo siekiant ugdyti tautos kovinę dvasią).
-
Budo - šiais laikais, kai žudymo meną nusprendė panaudoti žmogaus tobulėjimui (o konkrečiau po Rusų - Japonų karo siekiant ugdyti tautos kovinę dvasią).
Mokėjimas žudyti, kaip ir bet kurie kiti įgūdžiai GALI tapti menu, jei juos nugludinus iki tam tikro lygio ir prikergus filosofiją :) Vakaruose, t.y. ir pas mus, labiau visada buvo vertinama PRAKTINĖ įgūdžių pusė, o filosofija... filosofija gerai prie bokalo...
-
...
Va BWTA labai geras pavizdys kur uždirbama iš kiekybės, o ne iš kokybės. Mokiniai mokyklos vardo visai negarsina. Kokybė visai nesvarbu todėl lygiai labai lengvai dalinami. Turi krūvas instruktorių ir mokinių iš kurių nauda yra tik pinigai. Čia egzaminai neturi jokios reikšmės. Tu gali būti kad ir antro lygio meistras, jei neduosi sistemai finansinės naudos tave paprasčiausiai išmes, nes tu visiškai neturi kitokios vertės. O ten kur svarbiau kokybė ar ne kiekybė, tavo lygis parodo kad tu sistemoje turi tam tikrą vertę, esi tam tikro lygio žinių saugotojas, todėl būsi svarbus ir pačiai sistemai. O jei tu neturi lygio treniruojiesi tik sau, kokybiška mokykla nežino išvis ar verta į tave investuoti ir laikyti pilnavertišku mokyklos mokiniu.
O kaip tu įsivaizduoji mokyklos vardo garsinimą?
-
Mokėjimas žudyti, kaip ir bet kurie kiti įgūdžiai GALI tapti menu, jei juos nugludinus iki tam tikro lygio ir prikergus filosofiją :) Vakaruose, t.y. ir pas mus, labiau visada buvo vertinama PRAKTINĖ įgūdžių pusė, o filosofija... filosofija gerai prie bokalo...
Turbūt nelabai draugauji su filosofija. :-)
-
O kaip tu įsivaizduoji mokyklos vardo garsinimą?
NG atsakys, bet manau čia viskas gan paprasta. sakykim, koks Karolis Žaltauskas (Wing Chun kungfu, treneris L. Gudonavičius) laimėjo RealFights13. :-D Kitaip tariant valio draugai. :D
Čia būtų mokyklos (stiliaus) garsinimas.
Nežiūrint to, kad minėtas vaikinas iš tikrųjų laimėjo kovą, jis neatstovavo nei wingchuno, nei savo buvusio Sifu, nei savo mokyklos.
Aišku, kuo daugiau tam tikro stiliaus (mokyklos) adeptai skina pergales įvairuose turnyruose, tuo geriau būtų. Bet faktas, kad tai ne apie wingchuną.... bent jau kol kas. :chmm: ir.... dar pridėkim, kad greičiausiai to nebus niekada. :chmm:
-
Dziudoka čia vis gramatikos liniją varo. Kai kur pritariu, kai kur abejoju.
Mano supratimu kovos menas kaip sistema šiandien yra baigtinė veiksmų ir kitokių dalykų "krūva". Baigtinė, nes kol kas nėra vieno universalaus, vienareikšmiškai geriausio kovos meno, skirtingos mokyklos turi savo "krūvas". O jei taip, vadinasi yra (gali būti) sąrašas to, ką pilnai savo sistemą žinantis žmogus t.y. meistras yra įsisavinęs. Nuansai ir lieka nuansais, o patys esminiai dalykai yra aprašomi, net nupiešiami. Įsisavinęs kovos meno požiūriu reiškia žino, treniruojas ir yra taikęs bent jau sparinge. Kuo daugiau sparingų/kovų, tuo daugiau galimybių pritaikyti kokį nors veiksmą, iš čia netikėtai atsiranda ir minimalaus laikotarpio didelės sistemos meistriškumui terminas.
Diržų sistema tą "krūvą" yra išmėčiusi per lygių pakopas. Tuo pačiu tas išmėtymas yra dalis mokymo sistemos pagrindas, nes tai, kaip yra išmėtyti įvairūs sistemos dalykai yra didelio įdirbio ir know-how rezultatas.
Bet tai, kad be egzamino negali pasitikrinti sparinge savo lygio nesutinku. Yra sąrašas dalykų, kurį turi mokėti žmogus x lygiui ir jei jis netaiko to lygio elementų, tai ir nėra x lygio. Kai sparinguose pritaikys efektyviai- tada bus.
Ir kaip jau tikriausiai nujaučiat, tai aš nelabai mėgstu Katų čempionatus. Tiksliau nelabai noriu priskirti juos kovos meno sferai, jei tas "atlikėjas" kartu dar ir priverstine tvarka nevaro į kumite.
-
Klausimas kovos menų veteranams: kaip sovietiniais laikais dalindavo atskyrius ir vardus "kandidatas į sporto meistrus", "sporto meistras" ir t.t.?
-
Ir kaip jau tikriausiai nujaučiat, tai aš nelabai mėgstu Katų čempionatus. Tiksliau nelabai noriu priskirti juos kovos meno sferai, jei tas "atlikėjas" kartu dar ir priverstine tvarka nevaro į kumite.
Ech, Gediminai, o tai kaip tavo nuomone Karate be kata apskritai gali egzistuoti? :) Na ir pridėkim... be Kata varžybose.
-
Ech, Gediminai, o tai kaip tavo nuomone Karate be kata apskritai gali egzistuoti? :) Na ir pridėkim... be Kata varžybose.
Ar aš kalbėjau apie karate be kata? Ji turi savo vietą. Bet nemanau, kad gerai ją atlikdamas esi kažko nors čempionas.
-
Mokėjimas žudyti, kaip ir bet kurie kiti įgūdžiai GALI tapti menu, jei juos nugludinus iki tam tikro lygio ir prikergus filosofiją :) Vakaruose, t.y. ir pas mus, labiau visada buvo vertinama PRAKTINĖ įgūdžių pusė, o filosofija... filosofija gerai prie bokalo...
Taigi filosofija yra Vakarų išmislas (tiksliau graikų), o vėliau praktiškai tik Vakaruose ir plėtojama. Rytuose filosofijos nebuvo (Konfucijus gal toks va tik išimties tvarka gimė tę). Kaip teigia dauguma šiuolaikinių filosofų, Rytuose yra IŠMINTIS, o ne FILOSOFIJA. Bent jau taip man dėstė filosofijos mokslų daktarė, kai pradėjau kalbėti apie Rytų filosofiją :angel:
-
Bet tai, kad be egzamino negali pasitikrinti sparinge savo lygio nesutinku. Yra sąrašas dalykų, kurį turi mokėti žmogus x lygiui ir jei jis netaiko to lygio elementų, tai ir nėra x lygio. Kai sparinguose pritaikys efektyviai- tada bus.
Ir kaip jau tikriausiai nujaučiat, tai aš nelabai mėgstu Katų čempionatus. Tiksliau nelabai noriu priskirti juos kovos meno sferai, jei tas "atlikėjas" kartu dar ir priverstine tvarka nevaro į kumite.
Savo lygį gali pasitikrinti, bet koks ryšys tarp tavęs ir mokyklos?
-
Ar aš kalbėjau apie karate be kata? Ji turi savo vietą. Bet nemanau, kad gerai ją atlikdamas esi kažko nors čempionas.
Paklausk dainiux apie tai.
Man šioje vietoje Badiuko komentaras prisiminė, kur jis pasakojo apie meistrus karate, kurie gerai kovoja ir visiškai arba nemoka (arba nedaro) jokių kata, ir deja tokių vienetai.
Kaip tu pats įsivaizduoji mokintis karate nesimokindamas kata? Kiek ilgai tave tokį sensėjus laikys, ar kentės užpakalio neišspardęs (paplitus praktika tarybiniais laikais buvo)? :chmm:
-
Taigi filosofija yra Vakarų išmislas (tiksliau graikų), o vėliau praktiškai tik Vakaruose ir plėtojama. Rytuose filosofijos nebuvo (Konfucijus gal toks va tik išimties tvarka gimė tę). Kaip teigia dauguma šiuolaikinių filosofų, Rytuose yra IŠMINTIS, o ne FILOSOFIJA. Bent jau taip man dėstė filosofijos mokslų daktarė, kai pradėjau kalbėti apie Rytų filosofiją :angel:
Taip ir yr, galiu patvirtint, šitai mums kalė į galvą prof. Šliogeris. Filosofija yra grynai graikiškas išmislas, o Rytuose yra religija ir išmintis. Galų gale, filosofija negali būt be logikos, gi dzen negali būt su logika :kikena:
Bet tai jokiu būdu nesumenkina dvasingosios KM pusės :angel:
-
Baramujau, manau, kad jis turėjo raumeny, kad laikas mokytis katas, ir laikas mokytis pritaikyti tą techniką, kurią darai katose. Aš irgi nemėgstu technikos atlikimo varžybų, bet kompleksus praktikuoju. Tačiau mano mokinys, kuris kompleksus atlieka, nepabijosiu to žodžio, šlykščiai, duoda į kaulus tam, kuris juos atlieka pagal visus reikalavimus. nes jis, nors ir kreivai, bet moka veiksmus taikyt. Katos būtinos, bet vien jų neužtenka. Jos yra treniruotės dalis.
-
Savo lygį gali pasitikrinti, bet koks ryšys tarp tavęs ir mokyklos?
Na, mokinys žinias gauna iš savo mokytojo/meistro. Ir mano vertybių skalėj mokytojas yra aukšiau nei santykinai beasmenė mokykla. Mokyklą (su jos technika) ir kuria šiaip ar taip keli išskirtiniai meistrai, kiti labiau pritaria. Manau, kad mokinys labiau įsipareigoja prieš mokytoją, nei organizaciją, kuriai priklauso mokytojas. Nebent jau ateidamas planuoja keisti savo mokytoją, tada mokykla tampa svarbesnė. Žodžiu, kaip kam.
Paklausk dainiux apie tai.
Man šioje vietoje Badiuko komentaras prisiminė, kur jis pasakojo apie meistrus karate, kurie gerai kovoja ir visiškai arba nemoka (arba nedaro) jokių kata, ir deja tokių vienetai.
Kaip tu pats įsivaizduoji mokintis karate nesimokindamas kata? Kiek ilgai tave tokį sensėjus laikys, ar kentės užpakalio neišspardęs (paplitus praktika tarybiniais laikais buvo)? :chmm:
Kartoju- kata yra svarbi ir būtina tiek mokymosi, tiek treniruočių dalis, kadangi apima/primena daugiau nei rimtai atidirbinėji per konkrečią treniruotę. Tu nesupranti mano kitos pozicijos- kovos menuose treniruojasi kovotojai. Tam kad NUGALĖTI savo priešininkus. Ir tu negali tapti kovos meno disciplinoje čempionu, kurioje ne nugalėjai tiesiogiai, o BUVAI PRIPAŽINTAS geriausiu. Tiksliau mano akyse tas nelabai.... Kita vertus kas aš toks žmonėms trukdydamas "tapti" čempionais...
-
NG atsakys, bet manau čia viskas gan paprasta. sakykim, koks Karolis Žaltauskas (Wing Chun kungfu, treneris L. Gudonavičius) laimėjo RealFights13. :-D Kitaip tariant valio draugai. :D
Čia būtų mokyklos (stiliaus) garsinimas.
Nežiūrint to, kad minėtas vaikinas iš tikrųjų laimėjo kovą, jis neatstovavo nei wingchuno, nei savo buvusio Sifu, nei savo mokyklos.
Aišku, kuo daugiau tam tikro stiliaus (mokyklos) adeptai skina pergales įvairuose turnyruose, tuo geriau būtų. Bet faktas, kad tai ne apie wingchuną.... bent jau kol kas. :chmm: ir.... dar pridėkim, kad greičiausiai to nebus niekada. :chmm:
Bet tokių stilių, kuriuose nėra varžybų, ar tos varžybos pritraukia labai siaurą entuziastų ratą, juk yra nemažai. Kad ir Auglio variantas, juk labai mažai žmonių apie jo dabartinius pasiekimus žino...
O eiti į narvą, vėl, sava specifika, savas kontingentas ir net savo mokyklos.... O dalyvaut dėl dalyvavimo - :chmm:
-
arimanai, gediminai, supratom vienas kitą :handshake:
p.s. over and out
-
Klausimas kovos menų veteranams: kaip sovietiniais laikais dalindavo atskyrius ir vardus "kandidatas į sporto meistrus", "sporto meistras" ir t.t.?
Nu kiek aiškino tata, tai būdavo "lygiai" dalinami pagal laimėtas kovas ir laimėtus (dalyvautus) čempionatus.
-
Saxum:
Taigi filosofija yra Vakarų išmislas (tiksliau graikų), o vėliau praktiškai tik Vakaruose ir plėtojama. Rytuose filosofijos nebuvo (Konfucijus gal toks va tik išimties tvarka gimė tę). Kaip teigia dauguma šiuolaikinių filosofų, Rytuose yra IŠMINTIS, o ne FILOSOFIJA. Bent jau taip man dėstė filosofijos mokslų daktarė, kai pradėjau kalbėti apie Rytų filosofiją :angel:
Čia tik žodžių žaismas, juk filosofija tai "išminties meilė", taigi sakydama jog rytuose nėra filosofijos dėstytoja turbūt turėjo omeny, kad rytiečiai išminties nemyli :D nors pas juos ji yra keistas paradoksas :D
dainiux:
mintyse turėjau kovos formas, kurios padėdavo išgyventi, o ne tokias, kurias paminėjai- sportines, religines...Išgyventi buvo svarbiau, nei pasirodyt prieš čiuvichas per genties suvažiavimą, kad esi kietas. Gal ne taip išsireiškiau :oops: O norint išgyventi, ko gero, jau reikėjo dėlioti veiksmus, atrinkti juos pagal veiksmingumą, treniruotis ir žiūrėti kaip tas veikia. O tai jau- sistema, kurią nesunku būtų tapatinti su kovos menais...Aišku, sporte irgi tai yra- sistemingumas- bet žiūrint iš kovos menų palapinės- karate, jiu-jitsu- tai jos kaip koviniai menai atsirado ankščiau, nei kaip sportinės disciplinos...
Šiaip turbūt išgyvenimui svarbiausia buvo dėliot veiksmus kaip sėkmingai medžiot.
Kad biški aiškiau būtų reiktų išskirti vieną pagrindinių sporto aspektų tai varžymasis (visa veikla skirta pagerinti savo varžimosi sugebėjimus ir net pats varžymasis yra sportinė veikla) Antras ne mažiau svarbus aspektas: sportas dažniausiai (ne visada) neturi tikslo sunaikinti priešininko (kuo ir skiriasi nuo kovos meno), o tik parodyti savo pranašumą. Iš principo jei elnias grumiasi su kitu elniu dėl patelės jis užsiema sportine veikla, o ne kovos menu.
Taigi kai vaikai pešasi, vienas su kitu tai jau yra tam tikra sportinė veikla, dėl tos priežasties negalima teigti, kad sportas atsirado vėliau nei kovos menai, nes sportas viena ar kita forma yra tiek laiko kiek egzistuoja žmonija.( ir turbūt buvo dar kai žmonių nebuvo) Aišku yra ivairių sporto formų ir ši veikla yra labai plati, beto be galo tampriai susijus su tais pačiais kovos menais, nes dažną kartą kovos menai naudoja sportą kaip įrankį saviems tikslams įgyvendinti.
Tai tiek lyrinio nukrypimo, nenoriu daugiau gilintis nes tema ne apie tai :)
-
Kovotojo meistriškumas ir diržai - du skirtingi dalykai. Ko jūs juos plakat į vieną vietą? :-/ Tavo tekstą suprantu, kad iš viso nereikia jokios bazinės technikos, fizūchos, ištvermės... juk viską galima gauti sparinge.
Diržai - Gramatika.....
Aišku, vien gramatikos neužtenka, kad taptum išminčium, kaip ir bazinės technikos neužtenka, kad taptum meistru. Bet turint pagrindus abiem atvejais paprasčiau siekti savo tikslo.
Mano tekstas anaiptol neturėjo implikuot riebiom raidėm išreikštos minties. Kaip tik be bazės, BFR (ištvermės tame tarpe), nusiteikimo ir tikslingo atkaklumo nepasieksi nieko. O ar bazės prigimtis svarbi - čia jau kita diskusija, kurią visai įdomu būtų pavystyt kažkur kitur.
O visa kita, kas buvo išreikšta per kalbos/gramatikos prizmę - tai nėr kam prieštaraut. Patiko nesenas pavyzdys su galvos trankymu į sieną. :handshake:
Bet va su dabartinėm diržų dalinimo madom (gerai, nekalbu apie dziudo, nutolęs labai esu), tai jie vertės turi labai mažai. Ar būtina dar ir asmeninį pavyzdį įkišt?
-
Mano tekstas anaiptol neturėjo implikuot riebiom raidėm išreikštos minties. Kaip tik be bazės, BFR (ištvermės tame tarpe), nusiteikimo ir tikslingo atkaklumo nepasieksi nieko. O ar bazės prigimtis svarbi - čia jau kita diskusija, kurią visai įdomu būtų pavystyt kažkur kitur.
O visa kita, kas buvo išreikšta per kalbos/gramatikos prizmę - tai nėr kam prieštaraut. Patiko nesenas pavyzdys su galvos trankymu į sieną. :handshake:
Bet va su dabartinėm diržų dalinimo madom (gerai, nekalbu apie dziudo, nutolęs labai esu), tai jie vertės turi labai mažai. Ar būtina dar ir asmeninį pavyzdį įkišt?
Va dziudo šituo klausimu nelabai skiriasi nuo kitų. Iki juodo diržo - bile kaip, o juodą diržą duoda už pergalę LT čempionate arba nuopelnus Prezidentui. Žodžiu kažkoks briedas.
Čia, manau, diskusija susipainiojo keliais aspektais ir išėjo už Temos ribų.
-
Va dziudo šituo klausimu nelabai skiriasi nuo kitų. Iki juodo diržo - bile kaip, o juodą diržą duoda už pergalę LT čempionate arba nuopelnus Prezidentui. Žodžiu kažkoks briedas.
Čia, manau, diskusija susipainiojo keliais aspektais ir išėjo už Temos ribų.
Už pergalę LT čempionate kad duoda juodą diržą, manau normalu. Juk LT čempionate dalyvauja ne vienas juodaodisdiržis. Jei juos įveikė – kodėl turėtų negaut? Prie ruso irgi sporto meistrus duodavo už pirmą vietą sąjungos (o gal ir LT, nepamenu) čempionate.
-
Už pergalę LT čempionate kad duoda juodą diržą, manau normalu. Juk LT čempionate dalyvauja ne vienas juodaodisdiržis. Jei juos įveikė – kodėl turėtų negaut? Prie ruso irgi sporto meistrus duodavo už pirmą vietą sąjungos (o gal ir LT, nepamenu) čempionate.
Vėl viskas iš naujo - laimėti gali dviem veiksmais ir gera fizūcha. Pagal Kodokan'ą turi mokėti 40 metimų. Tokios LT praktikos rezultatas - skursta technika, silpnėja mokykla. :lauzo: Beje, tai palikimas nuo CCCP, už 1-ąją vietą - sporto meisras.
-
Turbūt nelabai draugauji su filosofija. :-)
Turbūt.
-
Vėl viskas iš naujo - laimėti gali dviem veiksmais ir gera fizūcha.
O ar taip dažnai būna, kai technišką kovotoją numeta technikos neturintis "fizūchistas"? Juk kovojama svorio kategorijos ribose. Vadinasi per prasta technika, jei nesugeba apsiginti. Sutinku, būna ir beždžionė iš medžio iškrenta. Bet LT čempionu norint tapti, gi ne vieną kovą reikia laimėti. Kiek dziudo, manau minimum 4-5? Tai jei tiek juodadiržių koks mėlyndiržis (juolab rudadiržis) įveikė, kokios problemos? Ir galų gale juk baltų diržų neleidžia dalyvaut. Jau ateina pasiruošę, mokantys metimus. Ir galų gale čia kovos menas, ne metimų. Jei metimų, tai ok, varžybas iš viso naikinti ir katas tegul daro.
-
O ar taip dažnai būna, kai technišką kovotoją numeta technikos neturintis "fizūchistas"? Juk kovojama svorio kategorijos ribose. Vadinasi per prasta technika, jei nesugeba apsiginti. Sutinku, būna ir beždžionė iš medžio iškrenta. Bet LT čempionu norint tapti, gi ne vieną kovą reikia laimėti. Kiek dziudo, manau minimum 4-5? Tai jei tiek juodadiržių koks mėlyndiržis (juolab rudadiržis) įveikė, kokios problemos? Ir galų gale juk baltų diržų neleidžia dalyvaut. Jau ateina pasiruošę, mokantys metimus. Ir galų gale čia kovos menas, ne metimų. Jei metimų, tai ok, varžybas iš viso naikinti ir katas tegul daro.
Šiaip tai man čia jau viskas aišku. Bet panašios, kaip tavo nuomonės laikosi nemažai sportininkų... bandau suprasti jų logiką.
-
+ 1 Dziudokai, grazu skaityti tokias mintis :clap:
-
Bet kad ir ką Jūs visi berašytumėt, diržų sistemos (dziudo, karate ir visų kitų) panaikinimo reforma fiziškai neįmanoma. :chmm:
Priešintis tai sistemai irgi beprasmiška...
Nemanau, kad tai įmanoma būtų, jei kokios nors Tarptautinės karatė asociacijos (ar federacijos - nežinau kaip vadinasi) Prezidentas atsibustų
vieną rytą ir nuspręstų: - psio, nuo šios dienos diržų karate nebebus. :senis:
Jei šiuolaikinėje kovinio sporto praktikoje buvo tokių precedentų, prašau pasidalinkit. Tik pabrėžiu šiuolaikinėje, t.y. 50-60 metų senumo.
Buvo federacijoje diržų sistema, reformavo - panaikino. Nuo šiol nebėra ir visi laimingi. :chmm:
Naujų, dirbtinai sukurtų stilių pavyzdžiai su savom novatoriškom tasyklėm, kaip Kočergino KOI karate, kaip pavyzdys netinka, nes ten diržai ir danų sistema veikia kaip ir visur.
-
Vėl viskas iš naujo - laimėti gali dviem veiksmais ir gera fizūcha. Pagal Kodokan'ą turi mokėti 40 metimų. Tokios LT praktikos rezultatas - skursta technika, silpnėja mokykla. :lauzo: Beje, tai palikimas nuo CCCP, už 1-ąją vietą - sporto meisras.
Hmmm.... Tik pasitikslinimui. O ką Kodokan'as kalba apie juoduosius diržus, kurie atėjus išbandymo laikui (kovai varžybose) negali atsilaikyti prieš savo svorio kategorijos, bet žemesnio rango varžovą?
Suprantu jei dar ne meistrai, tai ne viską moka, nekontroliuoja savo emocijų. Bet meistro užduotis išlaikyti fasoną varžybose. Be to, kad žinoti 40 metimų.
-
Ech, Gediminai, o tai kaip tavo nuomone Karate be kata apskritai gali egzistuoti? :) Na ir pridėkim... be Kata varžybose.
Be kata karate negali agzistuoti. O be kata varzybose - puikiausiai. Kata yra metodas. Metodas technikos isisavinimui, igudziu suformavimui, geresniam pasiruosimui kovai.
Rezultatas yra ne kata, o pati kova. Tad nors dauguma karateku mane akmenim uzmetytu, bet as tikrai nevykdyciau kata varzybu. Beprasmiska ir beje iskreipiama pati kata esme. Is jos padaromas sokis.
-
Be kata karate negali agzistuoti. O be kata varzybose - puikiausiai. Kata yra metodas. Metodas technikos isisavinimui, igudziu suformavimui, geresniam pasiruosimui kovai.
Rezultatas yra ne kata, o pati kova. Tad nors dauguma karateku mane akmenim uzmetytu, bet as tikrai nevykdyciau kata varzybu. Beprasmiska ir beje iskreipiama pati kata esme. Is jos padaromas sokis.
Varžybos yra efektyviausias treniruočių metodas, jo dėka Kata dabar yra aukštumoje. Bet "katistams" kumite turi būti privaloma, kaip savo ruožtu "kumitistams" turi būti privaloma - tameshivari. :lauzo:
-
Bet "katistams" kumite turi būti privaloma, kaip savo ruožtu "kumitistams" turi būti privaloma - tameshivari. :lauzo:
Ką tik supratau, kad aš tolimas ne tik nuo filosofijos.... :nezino: "Tu ne žvejys, vis tiek nesuprasi" :D
-
O statybines medžiagas kam gadint? Su viskuo sutinku, kas ten Dziudokos parašyta, bet tamešivaris? Kam?
-
O statybines medžiagas kam gadint? Su viskuo sutinku, kas ten Dziudokos parašyta, bet tamešivaris? Kam?
Užgrūdintas smūgio paviršius - karate vizitinė kortelė. Čia tas pats, kaip kad dziudakai kristi nemokėtų.
-
+ 1 Dziudokai, grazu skaityti tokias mintis :clap:
pritariu ir +1
O statybines medžiagas kam gadint? Su viskuo sutinku, kas ten Dziudokos parašyta, bet tamešivaris? Kam?
Užgrūdintas smūgio paviršius - karate vizitinė kortelė. Čia tas pats, kaip kad dziudakai kristi nemokėtų.
Manau, ne tik dėl to reikalinga tameshiwari.
Prisiversti nugalėti baimę ir sugebėti susikaupti stojant į "kovą" prieš krūvą čerpių, ledo luitą, šampano butelį ir pan., sulaužyti/sudaužyti juos nepadarant žalos sau ir dar tiksliai tai atlikti įvairiose padėtyse ir įvairiomis kūno vietomis. Be to storį ir laužomų objektų skaičių varžybose (ir treniruotese bei pasirodymuose) turi pasirinkti pats, o tai verčia objektyviai vertinti savo jėgas. Čia tam tikras savo fizinio ir psichologinio pasiruošimo pasitikrinimas - maždaug taip: jei negali įveikti nejudančio priešininko, negali susikaupti ir įveikti pvz. 2cm medžio lentelės, tai kažin kaip bus realioje kovoje... .
-
Nu, tada sutinku. Pats, mat, kažkaip nesu praktikavęs tokio daikto, gal tik senovės laikais TKD teko pabandyt. pastoviai tik maišas, letenos... Dabar, kai pagalvojau, tai valią parodo tas laužymas-daužymas.
-
pritariu ir +1 Manau, ne tik dėl to reikalinga tameshiwari.
Prisiversti nugalėti baimę ir sugebėti susikaupti stojant į "kovą" prieš krūvą čerpių, ledo luitą, šampano butelį ir pan., sulaužyti/sudaužyti juos nepadarant žalos sau ir dar tiksliai tai atlikti įvairiose padėtyse ir įvairiomis kūno vietomis. Be to storį ir laužomų objektų skaičių varžybose (ir treniruotese bei pasirodymuose) turi pasirinkti pats, o tai verčia objektyviai vertinti savo jėgas. Čia tam tikras savo fizinio ir psichologinio pasiruošimo pasitikrinimas - maždaug taip: jei negali įveikti nejudančio priešininko, negali susikaupti ir įveikti pvz. 2cm medžio lentelės, tai kažin kaip bus realioje kovoje... .
:respect: osss. geriau nepasakysi...
-
Šiaip tai man čia jau viskas aišku. Bet panašios, kaip tavo nuomonės laikosi nemažai sportininkų... bandau suprasti jų logiką.
protingos pas Tave mintys, Žmogau :handshake: net necituosiu kur, bet daugumoje šios temos vietų su Tavo mintimis sutinku.+1
-
Šiaip tai man čia jau viskas aišku. Bet panašios, kaip tavo nuomonės laikosi nemažai sportininkų... bandau suprasti jų logiką.
Tu mianininkas, nesuprasi :angel:
Aš iš esmės nesu prieš diržų sistemą, bet kai aplink matau, jog ta sistema paversta elementariu verslu, tai... :shit: Ir taip matau beveik visur vyksta. Ypač nevaržybiniuose stiliuose diržų sistema yra labai išaukštinta ir pervertinta, popieriniai meistrai už dideles babkes įsigiję diržus. Geriau jau jų visai nebūtų ir meistriškumą įrodo kova. Senovėje kardo meistrais vadinosi ne tie, kurie mokėjo tobulai mosikuoti į orą, o tie, kurie išlikdavo gyvi.
-
Na, tada visi sutinkam, kad egzaminai ir vienokia ar kitokia gradacija reikalinga, tik tada turi būt sudėtingiau tuos lygius pasiekt. Tada ir kovos rezultatai nebus tokie keisti- juodi kovos kaip juodi, žali-kaip žali. Ar bent į tą pusę.
-
Na, tada visi sutinkam, kad egzaminai ir vienokia ar kitokia gradacija reikalinga, tik tada turi būt sudėtingiau tuos lygius pasiekt. Tada ir kovos rezultatai nebus tokie keisti- juodi kovos kaip juodi, žali-kaip žali. Ar bent į tą pusę.
Prieš 20 metų juodas karate diržas buvo rodiklis. Dabar tų juodų belenkiek ir tas lygis daugelio abejotinas...
-
Prieš 20 metų juodas karate diržas buvo rodiklis. Dabar tų juodų belenkiek ir tas lygis daugelio abejotinas...
Išvada- diržas už nieką, kaip ir sakiau. Dargi: teoriškai, patyrusio kovotojo ir botaniko atliekama kata juk skiriasi? Ir patyrusi akis turėtų atskirt, kad žmogus supranta, ką daro?
-
Išvada- diržas už nieką, kaip ir sakiau. Dargi: teoriškai, patyrusio kovotojo ir botaniko atliekama kata juk skiriasi? Ir patyrusi akis turėtų atskirt, kad žmogus supranta, ką daro?
ne tik teoriskai, bet ir praktiskai, Arimanai. Tu velniskai cia esi teisus :clap:
-
Išvada- diržas už nieką, kaip ir sakiau. Dargi: teoriškai, patyrusio kovotojo ir botaniko atliekama kata juk skiriasi? Ir patyrusi akis turėtų atskirt, kad žmogus supranta, ką daro?
Manau, kad skirsis, ir manau, kad skirsis botaniko naudai...
-
Manau, kad skirsis, ir manau, kad skirsis botaniko naudai...
butent :senis:
-
butent :senis:
O kodėl? Nepatyręs (ar nekovojęs) karateka, jei jis to vardo vertas, atliks švaresnę choreografiją todėl, kad jo judesių nebus apšlifavusi/tiuningavusi/koregavusi kovos/sparingų patirtis? Ar kaip?
-
Vėl viskas iš naujo - laimėti gali dviem veiksmais ir gera fizūcha. Pagal Kodokan'ą turi mokėti 40 metimų. Tokios LT praktikos rezultatas - skursta technika, silpnėja mokykla. :lauzo: Beje, tai palikimas nuo CCCP, už 1-ąją vietą - sporto meisras.
Daug niuansų. Tarkim, kad fizinis pasiruošimas vienodas, bet vienas yra puikiai atidirbęs vieną veiksmą, kitas - silpniau atidirbęs kelis veiksmus, ir kuris variantas geresnis? :)
Aš būdama maža labai norėjau spalvoto diržo, klausdavau, kiek metų reiks treniruotis, kad gaučiau geltoną, ..., juodą diržą. Man sakė, kad daug, bet aš vis tiek norėjau - ne treniruotis, o gauti diržą :D. Ir džiugu yra gauti išties.
Nelaikiau nė vieno diržo, deja. Dabar sakau deja, o tada aš tingėjau laikyti, džiaugiausi, kad neverčia. To rezultatas - nemoku aš japoniškų terminų, vos kelis tik žinau, bet kas daug blogiau - nemoku daugelio metimų, kuriuos būčiau kažkiek pramokusi diržų laikymui. Dar nevėlu. Bet dabar spaudžia laikas.
Dažnai turiu pasirinkimą - mokytis naujų veiksmų ar atidirbinėti senuosius - ir tuos, kuriuos neblogai moku, ir tuos, kuriuos reikia dar daug atidirbinėt. Ir dažniausiai aš nesimokau naujų veiksmų, nebent jau labai liptų jie man. Nes tada aš mokėsiu visko po truputį, bet nieko gerai. Man jau taip buvo, ir dabar kartais yra. Ne tiek jau daug veiksmų moku, bet kartais pasimetu - kurį bandyt daryt, nes kai kurie daromi iš skirtingų stovėsenų ir paėmimų, tad kokį paėmimą imt? kaip kovot?
Būt gerai tą jaust instinktyviai, deja, ne visada taip man gaunasi.
Dabar man atrodo lengviausia atšlifuoti tam tikrą veiksmų arsenalą, kovojimo būdą, ir tada kovoti. Man taip atrodo lengviau. Sunkesniam keliui kol kas neturiu laiko.
Hmmm.... Tik pasitikslinimui. O ką Kodokan'as kalba apie juoduosius diržus, kurie atėjus išbandymo laikui (kovai varžybose) negali atsilaikyti prieš savo svorio kategorijos, bet žemesnio rango varžovą?
Suprantu jei dar ne meistrai, tai ne viską moka, nekontroliuoja savo emocijų. Bet meistro užduotis išlaikyti fasoną varžybose. Be to, kad žinoti 40 metimų.
Ir ką kalba Kodokan'as?
-
O kodėl? Nepatyręs (ar nekovojęs) karateka, jei jis to vardo vertas, atliks švaresnę choreografiją todėl, kad jo judesių nebus apšlifavusi/tiuningavusi/koregavusi kovos/sparingų patirtis? Ar kaip?
Manau todėl, kad botanikas yra labiau suinteresuotas mokintis katas, nei kad savo gležna esybe ragauti pikti praktiko smūgius. Piktas praktikas suinteresuotas atidirbinėti realiais veiksmais, o ne maišyti orą. Botanikas bus išstudijavęs katas iki smulkmenos, žinos kur ranka kokiu kampu bus, bus idealu. Praktikas mokės ir viskas. Iš šalies neatrodys super gražiai. Katos pritaikymo taip pat praktikui sunkiau seksis.
Čia bent jau iš mano varpinės pastebėjimas. Ir ypač žemesniuose lygiuose.
-
Daug niuansų. Tarkim, kad fizinis pasiruošimas vienodas, bet vienas yra puikiai atidirbęs vieną veiksmą, kitas - silpniau atidirbęs kelis veiksmus, ir kuris variantas geresnis? :)
Manau, kad daugiau šansų turės tas, kuris žinos kelis veiksmus. Su vienu veiksmu daug neprikovosi, jis nebus tinkamas visoms situacijoms. Kalbu apie ringą, ne gatvę.
-
Manau, kad daugiau šansų turės tas, kuris žinos kelis veiksmus. Su vienu veiksmu daug neprikovosi, jis nebus tinkamas visoms situacijoms. Kalbu apie ringą, ne gatvę.
Žinau, kas laimėjo varžybose vienu veiksmu. Aišku varžybos varžybom nelygu, bet... kartais tikrai užtenka vieno, bet labai atidirbto...
-
Žinau, kas laimėjo varžybose vienu veiksmu. Aišku varžybos varžybom nelygu, bet... kartais tikrai užtenka vieno, bet labai atidirbto...
Kas be ko (beveik Kazbekas). Išpuolė veiksniai, tinkantys tam vienam veiksmui ir vualia - laimėjai. Žinoma, ne ką mažesni meistriškumas yra privesti priešininką prie tau patogios pozicijos....
-
Bet vėl grįžtant prie egzaminų, katų ir botanikų. Parodykit man karate mokyklą, kur naujokus nieko nemokančius iš karto "ant pilno kontakto" statytų?
Kitaip tariant nusidiskutavom šiek tiek į lankas.
Ta taip vadinama "praktika" puikiai gali visas technikas sugadinti, ir rezultatas bus, kad nei technikos, o galų gale ir "praktikos" jokios nebus.
Karate Kyokushin' kiek žinau (su treneriu kalbėjau) antrų metų pabaigoje naujokus po truputį pradeda išleisti ant sparingų. Ir tai palengva.
Na aišku, ten sava specifika, idealu kyokushiną ankstyvoje vaikystėje pradėti mokintis, nes ten pas juos 12 metų vaikas jau yra vos ne "per senas".
pataisykit, gal klystu.
-
Bet vėl grįžtant prie egzaminų, katų ir botanikų. Parodykit man karate mokyklą, kur naujokus nieko nemokančius iš karto "ant pilno kontakto" statytų?
Kitaip tariant nusidiskutavom šiek tiek į lankas.
Ta taip vadinama "praktika" puikiai gali visas technikas sugadinti, ir rezultatas bus, kad nei technikos, o galų gale ir "praktikos" jokios nebus.
Karate Kyokushin' kiek žinau (su treneriu kalbėjau) antrų metų pabaigoje naujokus po truputį pradeda išleisti ant sparingų. Ir tai palengva.
Na aišku, ten sava specifika, idealu kyokushiną ankstyvoje vaikystėje pradėti mokintis, nes ten pas juos 12 metų vaikas jau yra vos ne "per senas".
pataisykit, gal klystu.
Mano laiku, grūdinimasis ėjo nuo beveik pirmų treniruočių. Sparingai po gero pusmečio prasdėjo. Dar po kelių mėnesių, keli mūsų grupės geresnių karatistų jau į varžybas važiavo (kokios - nebepamenu), dar net diržų neturėjo...
-
Rimbai- va sioje frazeje atsakymas- Ir ypač žemesniuose lygiuose. Bet, kada Meistriskumas kovotojo aukstas, jis ir kata ir kumite darys gerai. Tokiu pvz. bent jau karate- labai daug. Tik ten tokia tendencija, kad geraskovotojas turi savo kata, kuria labiausia myli ir jai skiria daugiausia demesio...Sakykim, atsirenka ne tik kas jam pagal fiziologija tinka, bet ir dusiai. Yahara- puikus kovotojas, UNSU kata ekspertas ir t.t.
-
Mano laiku, grūdinimasis ėjo nuo beveik pirmų treniruočių. Sparingai po gero pusmečio prasdėjo. Dar po kelių mėnesių, keli mūsų grupės geresnių karatistų jau į varžybas važiavo (kokios - nebepamenu), dar net diržų neturėjo...
Nu va, dėl to matyt ir neišėjo iš tavęs kyokušinkistas. :kikena:
p.s. no offence, just joking. :-)
-
Žinau, kas laimėjo varžybose vienu veiksmu. Aišku varžybos varžybom nelygu, bet... kartais tikrai užtenka vieno, bet labai atidirbto...
Pritariu Rūtai, nes tikrai pasitaiko kovotojų, kurie laimi vienu veiksmu. Ir neretai jų priešininkai žino tą veiksma, bet prasileidžia... Manau kovotojas turi mokėti savo šakos veiksmų bazę, ruošimasis egzaminui, tai motyvacija, saves tobulinimas, visa tai manau tik į naudą... bet praktinis taikymas, čia sudėtingiau, nes juk neretai būna, kad tam tikri veiksmai neatitinka individualaus žmogaus fiziologijos, na tarkim dešinrankiui daryti veiksmus su kaire daug sudėtingiau nei dešine, o varzybose norisi to rezultato, tad daugelis kaip ir aš manau kovoja tais "įaugtais" veiksmais, kuriais pasitiki arba pasitiki savimi,darant juos :-)
-
Nu va, dėl to matyt ir neišėjo iš tavęs kyokušinkistas. :kikena:
p.s. no offence, just joking. :-)
Buvau vienas tų, kuris nuoširdžiai treniravosi. O baigėsi treniruotės dėl finansinių priežasčių... "Tais" laikais treniruotės kainavo 20 LTL/mėn (alga 350-400 LTL/mėn)
-
Ir ką kalba Kodokan'as?
Tai buvo klausimas. Kas gi iš lietuvių tuos japonus supaisys, ką jie ten kalba :angel: Bet gal kas tiksliai žino reakciją/komentarą į juodų diržų pralaimėjimus žemesniems diržams?
Iš tiesų tai buvo šiokia tokia aliuzija į deklaracijas, kad juodas diržas judo suteikiamas asmeniui, kuris įrodė mokąs taikyti judo principus visur ir maksimalų stabilų atsidavimą reikalui. T.y. situacija, kad juodas diržas pasirodys varžybose blogesnės "fizūchos" nei žemesnis yra kaip ir "ne pagal fengshui". O kur dar reikalavimai geresnei technikai.
-
Kažkada prancūzai įvesdami spalvotus diržus norėjo gero; tipo adeptas turės aiškią programą tobulėjimui ir t.t. Bet kadangi šita sistema galutinai išsigimė, tai diržus reikia panaikinti. Nu nepasiteisino jie lygio prasme. Marketingo - taip. Todėl dabar pilna botanikų su juodais diržais. Jus tai džiugina? Mane ne.
Dėl laužymo, tai irgi vienas iš metodų. Kaip ir atsispaudimai tarkim. Tai gal atsispaudimų varžybos irgi karate? Beje laužymai yra daugumoje rytietiškų stilių, tad tai nėra karate išskirtinė sritis.
Kata daroma varžybose apskritai nieko bendra su kata neturi. Grynas šokis. Vaikomasi gražaus vaizdo, o bunkai... tai ir meistrai nežino kur tikras, o kur primąstytas visokių botanikų.
Vargši boksininkai. Jie nei kata, nei tamašewari varžybų neturi..slabakai belekokie :kikena:
-
Vargši boksininkai. Jie nei kata, nei tamašewari varžybų neturi..slabakai belekokie
jiems ir nereikia, juk su pirštinėm boksuojasi, kam jiems tamešiwari? Tamišewari- kaip pati sąvoka- yra sena ir neturi nieko bendro su dabar Oyamos iškeltu varžybiniu variantu. Tamishewari- rankų, kojų ir t.t. atmušimas, smūginio paviršiaus paruošimas be traumų sutikti kitą paviršių...Nepamirškim, kad kovose buvo naudojami ginklai, - šarvai, skydai- tai jau nuo tada kovotojai ruošė smūginius paviršius tokiems netikėtumams, -"o kas jei neužtaikysiu". Kovos - greičiau karo metu- tas buvo labai svarbu ir aktualu. Apie tokius principus aiškino jau Bodhidharma...Tik vėliau tai tapo kaip pakazūha, o Oyama net varžybom padarė...Kas liečia kata- man gražu, reikalinga, nes, kaip rašė Dziudoka- kata lygis pakeltas iki aukštos kartelės. Tam pritariu 100 proc. nes lygiai tas pats būtų su kovom, jei jas paliktume "kaip antrą vaiką" po kata...Tik nesuprantu bunkai "variacijų" ir mistinių 3 kata atlikimo... Va čia gal nereikia, nes nesąmonė kažkokia...Nemanau, kad kata nukenčia, kai ją kažkas šlifuoja iki tobulumo , varžybom...Negali kruopštumo, atsidavimo reikalaujantis monotoniškas darbas nukentėti, jei yra daromas daugybę kartų...Kaip rikiuotė armijoje. Gali malt ir malt ant placo- lyg nelabai to reikia, nes ruošiesi kariaut, - bet va, žygiuoji ir žygiuoji...Ne visada net dėl disciplinos- kas būdavo dažnai, -bet vardan "meno"...Taip ir kata. Aš pritariu vienetų varžyboms, nes tada kata tampa kata. Vaikai bent pamato, kaip jos daromos gerai, nes ne visi treneriai jas gerai padaryt moka ir gali parodyt savo vaikams :(
-
Vargši boksininkai. Jie nei kata, nei tamašewari varžybų neturi..slabakai belekokie
jiems ir nereikia, juk su pirštinėm boksuojasi, kam jiems tamešiwari? Tamišewari- kaip pati sąvoka- yra sena ir neturi nieko bendro su dabar Oyamos iškeltu varžybiniu variantu. Tamishewari- rankų, kojų ir t.t. atmušimas, smūginio paviršiaus paruošimas be traumų sutikti kitą paviršių...Nepamirškim, kad kovose buvo naudojami ginklai, - šarvai, skydai- tai jau nuo tada kovotojai ruošė smūginius paviršius tokiems netikėtumams, -"o kas jei neužtaikysiu". Kovos - greičiau karo metu- tas buvo labai svarbu ir aktualu. Apie tokius principus aiškino jau Bodhidharma...Tik vėliau tai tapo kaip pakazūha, o Oyama net varžybom padarė...Kas liečia kata- man gražu, reikalinga, nes, kaip rašė Dziudoka- kata lygis pakeltas iki aukštos kartelės. Tam pritariu 100 proc. nes lygiai tas pats būtų su kovom, jei jas paliktume "kaip antrą vaiką" po kata...Tik nesuprantu bunkai "variacijų" ir mistinių 3 kata atlikimo... Va čia gal nereikia, nes nesąmonė kažkokia...Nemanau, kad kata nukenčia, kai ją kažkas šlifuoja iki tobulumo , varžybom...Negali kruopštumo, atsidavimo reikalaujantis monotoniškas darbas nukentėti, jei yra daromas daugybę kartų...Kaip rikiuotė armijoje. Gali malt ir malt ant placo- lyg nelabai to reikia, nes ruošiesi kariaut, - bet va, žygiuoji ir žygiuoji...Ne visada net dėl disciplinos- kas būdavo dažnai, -bet vardan "meno"...Taip ir kata. Aš pritariu vienetų varžyboms, nes tada kata tampa kata. Vaikai bent pamato, kaip jos daromos gerai, nes ne visi treneriai jas gerai padaryt moka ir gali parodyt savo vaikams :(
Va, va... tas "trijų" katos sinkronizavimas ir man nelabai, nes tame nėra jokios kovinės prasmės.
-
Pats baisiausias yra amerikoniškas variantas ( o visi kažkodėl nori būt amerikonais) - kažkokie privalomi gimnastikos elementai, kurie niekada nebuvo jokios katos dalis, kažkokie gabalai kapoeros ir ušu, suplakti į vieną, bedieviškas makalavimasis KATANA ir klyksmas. Nereik pamiršt klyksmo. Nors ranka kaip mazgotė, kumštis nesuformuotas, jokios jėgos niekada nebuvo ir nebus, bet klyksmas pragariškas. Ir baisus veidas. Taip žudomas kovos menas :-(
-
Vargši boksininkai. Jie nei kata, nei tamašewari varžybų neturi..slabakai belekokie
jiems ir nereikia, juk su pirštinėm boksuojasi, kam jiems tamešiwari? Tamišewari- kaip pati sąvoka- yra sena ir neturi nieko bendro su dabar Oyamos iškeltu varžybiniu variantu. Tamishewari- rankų, kojų ir t.t. atmušimas, smūginio paviršiaus paruošimas be traumų sutikti kitą paviršių...Nepamirškim, kad kovose buvo naudojami ginklai, - šarvai, skydai- tai jau nuo tada kovotojai ruošė smūginius paviršius tokiems netikėtumams, -"o kas jei neužtaikysiu". Kovos - greičiau karo metu- tas buvo labai svarbu ir aktualu. Apie tokius principus aiškino jau Bodhidharma...Tik vėliau tai tapo kaip pakazūha, o Oyama net varžybom padarė...Kas liečia kata- man gražu, reikalinga, nes, kaip rašė Dziudoka- kata lygis pakeltas iki aukštos kartelės. Tam pritariu 100 proc. nes lygiai tas pats būtų su kovom, jei jas paliktume "kaip antrą vaiką" po kata...Tik nesuprantu bunkai "variacijų" ir mistinių 3 kata atlikimo... Va čia gal nereikia, nes nesąmonė kažkokia...Nemanau, kad kata nukenčia, kai ją kažkas šlifuoja iki tobulumo , varžybom...Negali kruopštumo, atsidavimo reikalaujantis monotoniškas darbas nukentėti, jei yra daromas daugybę kartų...Kaip rikiuotė armijoje. Gali malt ir malt ant placo- lyg nelabai to reikia, nes ruošiesi kariaut, - bet va, žygiuoji ir žygiuoji...Ne visada net dėl disciplinos- kas būdavo dažnai, -bet vardan "meno"...Taip ir kata. Aš pritariu vienetų varžyboms, nes tada kata tampa kata. Vaikai bent pamato, kaip jos daromos gerai, nes ne visi treneriai jas gerai padaryt moka ir gali parodyt savo vaikams :(
Manau kai kovose būdavo naudojami skydai ir šarvai tai būdavo ruošiami ne kumščiai o kardai, ietys ir peiliai, nebent tikėsime gražiomis Okinavos pasakomis ar niekur istoriniuose šaltiniuose nepatvirtinusio savo egistavimą Bodhidarma. Lygiai kaip atsiradus šaunamiesiems ginklams nebebuvo ruošiami šarvai ir skydai.
Čia šiaip, lyrinis nukrypimas.
-
niekur istoriniuose šaltiniuose nepatvirtinusio savo egistavimą Bodhidarma
Bodhidharma paliekam ramybėje. :ne: Apie buvusius ir pėdsaką istorijoje palikusius žmones arba gerai arba nieko.
Savo egzistavimą jis ir neprivalėjo niekur patvirtinti, šiuo atveju galima abejoti tiek Jezaus, tiek visų kitų egzistavimu. :senis:
Taigi nebetikėkim niekuom, arba kas belieka.... tikėti tik tuo ką matai, arba matyti tik tai kuo tiki? :ne:
-
Dabar labai daug žmonių iš kovos menų siekia išmokti šito: http://youtu.be/ms_9iuGxyQA (http://youtu.be/ms_9iuGxyQA) aišku ateis koks kačiakas turbūt ir nujungs iš vieno tiesaus smūgio...
Bet manau tikras kovos menas turi būti visapusiškas orientuotis ,o ne tik į mokymąsi muštis. Ir proto šviesumas ir fizinis pasirengimas ir plastika ir lankstumas ir sveikatingumas ir greitis ir drąsa- kūnas ir protas turi būti lavinamas visapusiškai vat tada mano nuomone yra tikras kovos menas. Vien su sparingais to neišmoksi. Egzaminai reikalingi tam, kad išsiaiškinti kiek visapusiškai žmogus išlavino savo kūną. Bet čia yra duoklė menui. O reikia duoklės ir kovai. Tam yra sparingai ir varžybos . Ir jei nori gaut kokį tai lygi turi įrodyti kad dar ir kovoti moki. Nes kitaip kaip mokykloje turėsi iš dailės kad ir dešimt, o iš matematikos 2 į kitą klasę tavęs nepraleis. Jei jau ateini, kovos meno mokyklą turi stengtis išmokti viską ką ten duoda, o ne aiškinti, kad man nepatinka katos aš muštis noriu...puiku tada eini į kokį tai mma ar boksą, kur nėra jokių egzaminų, nes tai tik sportas orientuotas tik į vieną tikslą - laimėti kovą.
Kovos menas jau seniai nebėra lygus karo menui, kaip tiesiog išmokti išgyventi. Dabar kovos menas yra kova su savimi. su savo tinguliu su savo baimėmis, su savo trūkumais. Žinoma koks nors juodas diržas ar šiaip koks meistras turėtų mokėti ir kovoti kad būtų visapusiškas meistras. Bet jei jis įvaldęs labai gerai viską kitą kas yra jo kovos mene, tai jis yra tos kovos menų mokyklos meninės dalies meistras , nors nėra kovotojas. Nesuprantu kodėl to negalima įvertinti? Juk skaldyti plytas ar tobulai gražiai atlikti katas irgi reikia įdėti daug pastangų...
Gal tiesiog tuos diržus ne naikinti reikėtų, o sukonkretinti? Pvz. sparingo meistras, katų meistras, sveikatingumo meistras ir panašiai. Kuo daugiau skirtingų sričių meistro diržų turi tuo kietesnis meistras. Ir žmonės kurie pvz pas tokius eis mokytis neapsigaus. Žinos ko tikėtis iš savo mokytojo, kokias mokyklos sritis jis įvaldęs.
-
Jeigu šituos vaizdus vertint kaip kovos meną, tai čia mėšlas, o ne kovos menas. Nieko bendra nei su katom ( tao, kuenais ir t.t.), nei su kovos menu apskritai. Jeigu vertint kaip akrobatiką- super. Bet techninis ir emocinis turinys- :shit: Tuščias ardymasis.
Kada kažkuriam poste kalbėjau apie amerikonišką kovos meno žudymą, būtent tai ir turėjau raumeny.
Jau geriau va- estetika ir tradicija. Bent jau gražu. Ir be isterijos, tik grakštumas.
Baguazhang (http://www.youtube.com/watch?v=DuyFKZapaVE#)
-
Arba va:
Real Taichi, Bagua and Xingyi :: Beijing Milun Kungfu School (http://www.youtube.com/watch?v=vfAWlJYZ5g4#ws)
-
Dabar labai daug žmonių iš kovos menų siekia išmokti šito: http://youtu.be/ms_9iuGxyQA (http://youtu.be/ms_9iuGxyQA) aišku ateis koks kačiakas turbūt ir nujungs iš vieno tiesaus smūgio...
Ką išmokti? Aerobikos ir gimnastikos?
...puiku tada eini į kokį tai mma ar boksą, kur nėra jokių egzaminų, nes tai tik sportas orientuotas tik į vieną tikslą - laimėti kovą.
Čia yra egzaminas ir gali būti labai nemalonus...
-
Jeigu treneris yra TRENERIS, tobiš atsakingas pedagogas, auklėjantis jaunimą, tai ir boksas, ir MMA gali reikšti žymiai daugiau, negu tik ,,laimėti kovą". MMA galima užsiiminėt ne vien dėl narvo. Yra trenerių sporto, ir netik kovinio, kurie iš gatvės padugnių žmones padarė.
-
Statom iškart ant pilno kontakto. Žinoma, pasisaugant ir kas turi su apsaugomis. Bet čia liečia daugiau suaugusius. Su vaikais kita specifika. Jie pilnai su apsaugom, bet sparingai yra.
Kas liečia amžių, tai manau bet kokį sportą geriau pradėti kuo anksčiau. Pats nesu girdėjęs, jog 12m. tai jau senas :)
Bet vėl grįžtant prie egzaminų, katų ir botanikų. Parodykit man karate mokyklą, kur naujokus nieko nemokančius iš karto "ant pilno kontakto" statytų?
Kitaip tariant nusidiskutavom šiek tiek į lankas.
Ta taip vadinama "praktika" puikiai gali visas technikas sugadinti, ir rezultatas bus, kad nei technikos, o galų gale ir "praktikos" jokios nebus.
Karate Kyokushin' kiek žinau (su treneriu kalbėjau) antrų metų pabaigoje naujokus po truputį pradeda išleisti ant sparingų. Ir tai palengva.
Na aišku, ten sava specifika, idealu kyokushiną ankstyvoje vaikystėje pradėti mokintis, nes ten pas juos 12 metų vaikas jau yra vos ne "per senas".
pataisykit, gal klystu.
-
Betkokiu atveju, į egzamino klausimą reik žiūrėt realistiškai. O realybėj tarp dviejų kraštutinumų ( gulinčiųjų ant sofkės ir MMA profesionalų) egzstuoja dar tarpinis sluoksnis. Tai yra žmonės, kurie turi savo sritį, kurioje yra profesionalai+ dar užsiima kovos menais ar koviniu sportu. Jiems egzaminas, kokį mes įsivaizduojam, yra priimtinesnis savęs patikrinimo būdas, negu narve praleistas laikas. Pasakyt, kad jie dėl to blogesni, ar kažkokie ,,lievi" mes negalim, gi kiekvienas, anksčiau ar vėliau, laikom tą egzaminą, apie kurį kalba Ežys.
-
Betkokiu atveju, į egzamino klausimą reik žiūrėt realistiškai. O realybėj tarp dviejų kraštutinumų ( gulinčiųjų ant sofkės ir MMA profesionalų) egzstuoja dar tarpinis sluoksnis. Tai yra žmonės, kurie turi savo sritį, kurioje yra profesionalai+ dar užsiima kovos menais ar koviniu sportu. Jiems egzaminas, kokį mes įsivaizduojam, yra priimtinesnis savęs patikrinimo būdas, negu narve praleistas laikas. Pasakyt, kad jie dėl to blogesni, ar kažkokie ,,lievi" mes negalim, gi kiekvienas, anksčiau ar vėliau, laikom tą egzaminą, apie kurį kalba Ežys.
į dešimtuką :handshake:
-
Betkokiu atveju, į egzamino klausimą reik žiūrėt realistiškai. O realybėj tarp dviejų kraštutinumų ( gulinčiųjų ant sofkės ir MMA profesionalų) egzstuoja dar tarpinis sluoksnis. Tai yra žmonės, kurie turi savo sritį, kurioje yra profesionalai+ dar užsiima kovos menais ar koviniu sportu. Jiems egzaminas, kokį mes įsivaizduojam, yra priimtinesnis savęs patikrinimo būdas, negu narve praleistas laikas. Pasakyt, kad jie dėl to blogesni, ar kažkokie ,,lievi" mes negalim, gi kiekvienas, anksčiau ar vėliau, laikom tą egzaminą, apie kurį kalba Ežys.
Pilnai sutinku su arimanu, kad egzaminas yra saves patikrinimo budas, ir iskart parodo ar zmogus "neveltui lanke keleta metu" savo kovini mena ar sporta.
-
Betkokiu atveju, į egzamino klausimą reik žiūrėt realistiškai. O realybėj tarp dviejų kraštutinumų ( gulinčiųjų ant sofkės ir MMA profesionalų) egzstuoja dar tarpinis sluoksnis. Tai yra žmonės, kurie turi savo sritį, kurioje yra profesionalai+ dar užsiima kovos menais ar koviniu sportu. Jiems egzaminas, kokį mes įsivaizduojam, yra priimtinesnis savęs patikrinimo būdas, negu narve praleistas laikas. Pasakyt, kad jie dėl to blogesni, ar kažkokie ,,lievi" mes negalim, gi kiekvienas, anksčiau ar vėliau, laikom tą egzaminą, apie kurį kalba Ežys.
Šiandien aš geras esu ir duosiu arimanui pliusą.
Tos kelios eilutės labai gerai išreiškia tai, ko kartais ne visi supranta ar nenori suprasti. Narvuose vieta tik jaunimui ir profesionalams, nu arba tiems kurie be to gyventi negali. Visi kiti užsiima kovos menais savo malonumui, ir smerkti juos už tai nereikia.
+1 arimanui
-
Betkokiu atveju, į egzamino klausimą reik žiūrėt realistiškai. O realybėj tarp dviejų kraštutinumų ( gulinčiųjų ant sofkės ir MMA profesionalų) egzstuoja dar tarpinis sluoksnis. Tai yra žmonės, kurie turi savo sritį, kurioje yra profesionalai+ dar užsiima kovos menais ar koviniu sportu. Jiems egzaminas, kokį mes įsivaizduojam, yra priimtinesnis savęs patikrinimo būdas, negu narve praleistas laikas. Pasakyt, kad jie dėl to blogesni, ar kažkokie ,,lievi" mes negalim, gi kiekvienas, anksčiau ar vėliau, laikom tą egzaminą, apie kurį kalba Ežys.
100% sutinku. Tikrai ne visi nori daužytis ringe ar narve. Bet koks profesionalus sportas lygus traumoms (mažos ar didelės, bet jos yra neišvengiamos, čia laiko klausimas! ). Todėl egzaminai kovos menuose turi būti :-)
-
Betkokiu atveju, į egzamino klausimą reik žiūrėt realistiškai. O realybėj tarp dviejų kraštutinumų ( gulinčiųjų ant sofkės ir MMA profesionalų) egzstuoja dar tarpinis sluoksnis. Tai yra žmonės, kurie turi savo sritį, kurioje yra profesionalai+ dar užsiima kovos menais ar koviniu sportu. Jiems egzaminas, kokį mes įsivaizduojam, yra priimtinesnis savęs patikrinimo būdas, negu narve praleistas laikas. Pasakyt, kad jie dėl to blogesni, ar kažkokie ,,lievi" mes negalim, gi kiekvienas, anksčiau ar vėliau, laikom tą egzaminą, apie kurį kalba Ežys.
Na taip. Šiaip aš mėgstu į reiškinius žiūrėti per "laiko testo" prizmę. Ir diržų/egzaminų masinio mokymo kovos menuose tą laiko testą išlaikė, vadinasi reikia galvoti, kad realiai naudos daugiau, nei žalos.
Tik va man atrodo, kad ši sistema neužtikrina išsilaikyto lygio palaikymo. Pvz., asmeniškai norėčiau laikyti, kad juodąjį diržą einantis laikyti žmogus suvokia kartu ir kaip savanorišką įsipareigojimą laikyti to lygio markę. Iš to išeina, kad realybėje juodas diržas vargiai galėtų derinti juodojo diržo lygį ir rimtą profesionalų darbą su fiziniu judėjimu nesusijusiose pareigose (t.y. pvz., ne jėgos struktūrose, ne karinėje sistemoje, ne privačioje apsaugoje). Vien dėl reikalaujamo laiko abiem veikloms plius asmeniniam gyvenimui.
Gal verta galvoti apie atimamus lygius nevykdant kažkokių normatyvų? O ir žinios netaikomos pasimiršta.
-
Na taip. Šiaip aš mėgstu į reiškinius žiūrėti per "laiko testo" prizmę. Ir diržų/egzaminų masinio mokymo kovos menuose tą laiko testą išlaikė, vadinasi reikia galvoti, kad realiai naudos daugiau, nei žalos.
Tik va man atrodo, kad ši sistema neužtikrina išsilaikyto lygio palaikymo. Pvz., asmeniškai norėčiau laikyti, kad juodąjį diržą einantis laikyti žmogus suvokia kartu ir kaip savanorišką įsipareigojimą laikyti to lygio markę. Iš to išeina, kad realybėje juodas diržas vargiai galėtų derinti juodojo diržo lygį ir rimtą profesionalų darbą su fiziniu judėjimu nesusijusiose pareigose (t.y. pvz., ne jėgos struktūrose, ne karinėje sistemoje, ne privačioje apsaugoje). Vien dėl reikalaujamo laiko abiem veikloms plius asmeniniam gyvenimui.
Gal verta galvoti apie atimamus lygius nevykdant kažkokių normatyvų? O ir žinios netaikomos pasimiršta.
Arba čia kažką ne taip supratau, bet nesutinku su nuomone. Turiu du pavyzdžius, kurie nėra jėgos struktūrininkai (abu +- vadybininkai). Abu juodadiržiai (I lygio danai/meistrai). Abu kelis kartus per mėnesį treniruojasi su savo lygio meistrais, mokina kitus ir neskuba kopti aukštyn.
-
Arba čia kažką ne taip supratau, bet nesutinku su nuomone. Turiu du pavyzdžius, kurie nėra jėgos struktūrininkai (abu +- vadybininkai). Abu juodadiržiai (I lygio danai/meistrai). Abu kelis kartus per mėnesį treniruojasi su savo lygio meistrais, mokina kitus ir neskuba kopti aukštyn.
Šaunuoliai tada, lygį laiko. Bet tai nėra dažnos profesijos galimybės, nes reikia nenutrūkstamų 8+ valandų per dieną darbui plius kelionėms į/iš darbo ir salę, plius asmeniniai reikalai ir dėmesys artimiesiems.
-
Na taip. Šiaip aš mėgstu į reiškinius žiūrėti per "laiko testo" prizmę. Ir diržų/egzaminų masinio mokymo kovos menuose tą laiko testą išlaikė, vadinasi reikia galvoti, kad realiai naudos daugiau, nei žalos.
Tik va man atrodo, kad ši sistema neužtikrina išsilaikyto lygio palaikymo. Pvz., asmeniškai norėčiau laikyti, kad juodąjį diržą einantis laikyti žmogus suvokia kartu ir kaip savanorišką įsipareigojimą laikyti to lygio markę. Iš to išeina, kad realybėje juodas diržas vargiai galėtų derinti juodojo diržo lygį ir rimtą profesionalų darbą su fiziniu judėjimu nesusijusiose pareigose (t.y. pvz., ne jėgos struktūrose, ne karinėje sistemoje, ne privačioje apsaugoje). Vien dėl reikalaujamo laiko abiem veikloms plius asmeniniam gyvenimui.
Gal verta galvoti apie atimamus lygius nevykdant kažkokių normatyvų? O ir žinios netaikomos pasimiršta.
Na kaip čia švelniau išsireiškus,- absurdas gal būt. Japonijoje apstu meistrų kurie dirba normalius darbus, pradedant metro konduktoriais baigiant inžinieriais ar floristais. Kiek žinau Lietuvos karate tėvas R.Navickas irgi niekada nedirbo darbo susijusio su jėgos struktūrom (na vadybininko darbas apsaugoje nemanau kad įeina į šią kategorija) veikla bet jo teisė turėti juodą diržą gali kelti abejonių tik ..... net nežinau kam.
-
Vėlgi, kalbam apie normalius žmones. Anas neturi treniruotis 3 kart per dieną, nes negyvena iš kovų. ir, be abejo, gali jis turėt tą juodą diržą. Pasižiūrim, kiek laiko yra iššvaistoma nenaudingai veiklai vakarais. Sėdėjimui prie teliko ar kompo ( dabar sėdžiu virvutėj, kad nebūtų taip gėda). Pakeitus visa tai treniruotėmis, proto ribose ir nesiplėšant, galima turėt kad ir 5 treniruotes per savaitę ( nuo daugiau jau kenčia asmeninis gyvenimas). Štai tokie protingi fanatikai ir turi rezultatą.
-
Na kaip čia švelniau išsireiškus,- absurdas gal būt. Japonijoje apstu meistrų kurie dirba normalius darbus, pradedant metro konduktoriais baigiant inžinieriais ar floristais. Kiek žinau Lietuvos karate tėvas R.Navickas irgi niekada nedirbo darbo susijusio su jėgos struktūrom (na vadybininko darbas apsaugoje nemanau kad įeina į šią kategorija) veikla bet jo teisė turėti juodą diržą gali kelti abejonių tik ..... net nežinau kam.
Pritariu Tau ir, jei teisingai supratau Gedimino psaisakyma, tai sachmatais gali zaisti tik fizikai, matematikai ir kiti, turintys tiksliuju mokslu issilavinima...Arba ne taip supratau, soriukas tada...As manau- ir is kazkokios savo asmenines patirties galiu pasakyt- nera butina pachalinti kas diena po 2-4 ar 5 valandas, kad lygi pasiektum ir islaikytum. Uztenka 2 , jei pavyksta 2.5val. darbo karate pirmad. trec ir sestadieni, kitas dienas-pora kokiu krosiukas, stangytes. Jei neiseina 3 per savaite- buna 2... Laiko tarpas, per kuri pasieksiu toki lygi, koki turi super meistrai bus ne kaip ju 10 metu, o mano 20, bet tikiu ir einu link to, kad bus...Mano tikslas nera tapti 5 dan Meistru iki rudens...Mano tikslas tobuleti ir dziaugtis tuo tobulejimu. O dirzai- kad ir po 15metu pertraukos = vel grizo , issilaikiau, ruosiuosi kita laikytis, nes jauciu, kad dabar tai mano laikas. Busena tokia, o jos ilga laika nebuvo...Nezinau, kaip paaiskint, bet man tas rudas dirzas dabar kazka sveria, nei ,sakykim , butu sveres pries kokius 10 metu...kaifuoju dabar nuo to, kad vel kita programa ariu...Saziningai, be jokiu isimciu, o tai nera lengva. Jausiu, kad nepriariau, nevaziuosiu, arsiu dar toliau, nes bet kaip nemoku ir nenoriu, o jei nebus gerai- vidisnis "as " neleis...
-
Mano postai išplaukė iš pasisakymo, kad diržus laikosi savo srities profesionalai (ne šiaip kokie dirbantys konkrečioje vietoje ir ten išlikę, o būtent profesionalai- t.y. savarankiškai toje srityje galintys priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę). Nenoriu ginčytis, kad kovos meistru negalima tapti dirbant kur nors kitur pilną darbo dieną, nes tai yra netiesa. Ką jūs ir nurodėt.
Pradėsiu nuo to, kad nuoširdžiai džiaugiuosi jūsų ir jūsų pažįstamų darbais/pareigomis. Be juokų.
Tačiau ir aš ne vakar gimęs. "Viską spėt galiu, tereik stipriau pasistengt" taip pat praėjęs. Kiek matau aplink save, tai tie, kuriuos vadinu be jokių išlygų savo darbo Profesionalais jaunystėj ir dabar darbui savo srityje skiria tikrai daugiau nei 9-10 h. per parą. Ir ne 5, o daugiau dienų per savaitę. Kartais 7. Taip pat turi jie ir savų nesėkmių, kurias taiso kada ir kaip, kartais naktimis. Tai ir yra jų sėkmės bei profesionalumo rinkos ekonomikoje paslaptis. Ir atmetus būtinas 6-7 h. sveikam miegui, transportavimuisi ir buities minimumui lieka laikas būtinas poilsiui ir dėmesiui artimiesiems.
Kovos meno meistro tapimui (ne užsiėmimui savo malonumui) laiko paprasčiausiai nelieka. Nors tam ir nereikia arti per dieną 4-5 h. 5 kart per savaitę, nes 3 kart per savaitę 2 h. įpiešt jau gali tapt iššūkiu. Ir to užtenka tapti Kovos meno meistru, bei tą lygį išlaikyti? Tuo labiau dar skirti laiko ir kitų mokymui?
"Easy going" profesionalumu netikiu. Taigi kažką jie aukoja. Pirmi kandidatai- asmeninis gyvenimas arba dirba jie tikrai mažiau nei deklaruoja 9 h (8+pietų 1h) per parą, t.y. jokie jie ten ne profesionalai. Pvz., ar jums darbo laiku asmeninių reikalų tvarkymas negirdėtas? Savo pareigų permetimas kitiems naujiena? "Šiltos vietelės" su mažai realaus darbo (energijos sąnaudų) ir atsakomybės dėl teisingos partijos ar draugų yra tik gandai? Nuolatinis ekonomistų bambėjimas, kad darbo organizavimas Lietuvoj neefektyvus- išmislai? Gink Dieve, nieko nekaltinu, bet apsidairykit, paklausykit ką žmonės kalba. Apskritai, o ne kovos menus.
Mano išvada sau yra tokia: tikru Profesionalu gali būti tik vienoj srityj. Arba 2, jei jos viena kitai padeda ir laiko sąnaudos profesionalumui palaikyti persidengia. Apie ką ir parašiau. Jei ką mano postas dėl kažkokių priežąsčių žeidžia, tai atsiprašau, tyčia to nenorėjau, tiesiog toks mano pasaulio matymas. Bet ir savo nuomonės nekeisiu, nes ne "iš oro" ji susidarė.
-
... Kiek matau aplink save, tai tie, kuriuos vadinu be jokių išlygų savo darbo Profesionalais jaunystėj ir dabar darbui savo srityje skiria tikrai daugiau nei 9-10 h. per parą. Ir ne 5, o daugiau dienų per savaitę. Kartais 7. ...
Čia yra darboholizmas, o ne profesionalizmas.
-
Čia yra darboholizmas, o ne profesionalizmas.
Gal. Kita vertus šiuolaikinis civilizuotas pasaulis pastatytas dirbant daugiau nei 40 val. per savaitę. Visi jie buvo kvailiai matyt, galėjo pailsėt kaip dabartiniai žmonės.
Profesionalas prisiima atsakomybę už darbą. Net jei reikia padirbėt viršvalandžius. Žmogus "Nuo skambučio iki skambučio (o tai jau 40h/sav gryno darbo plius pietų pertrauka netoli nuo darbo)"- tik jei pasiseks. Ir naudingus dalykus sukuria paprastai dirbantis ilgiau. Tokia realybė ir nežinau kas dėl to kaltas.
Tik tai jau offtopic'as, smarkiai nepykit, kad atsakiau. Jei reikia- trinkit.
-
Kovos meno meistro tapimui (ne užsiėmimui savo malonumui) laiko paprasčiausiai nelieka. Nors tam ir nereikia arti per dieną 4-5 h. 5 kart per savaitę, nes 3 kart per savaitę 2 h. įpiešt jau gali tapt iššūkiu. Ir to užtenka tapti Kovos meno meistru, bei tą lygį išlaikyti? Tuo labiau dar skirti laiko ir kitų mokymui?
"Easy going" profesionalumu netikiu. Taigi kažką jie aukoja. Pirmi kandidatai- asmeninis gyvenimas arba dirba jie tikrai mažiau nei deklaruoja 9 h (8+pietų 1h) per parą, t.y. jokie jie ten ne profesionalai. Pvz., ar jums darbo laiku asmeninių reikalų tvarkymas negirdėtas? Savo pareigų permetimas kitiems naujiena? "Šiltos vietelės" su mažai realaus darbo (energijos sąnaudų) ir atsakomybės dėl teisingos partijos ar draugų yra tik gandai? Nuolatinis ekonomistų bambėjimas, kad darbo organizavimas Lietuvoj neefektyvus- išmislai? Gink Dieve, nieko nekaltinu, bet apsidairykit, paklausykit ką žmonės kalba. Apskritai, o ne kovos menus.
Mano išvada sau yra tokia: tikru Profesionalu gali būti tik vienoj srityj. Arba 2, jei jos viena kitai padeda ir laiko sąnaudos profesionalumui palaikyti persidengia. Apie ką ir parašiau. Jei ką mano postas dėl kažkokių priežąsčių žeidžia, tai atsiprašau, tyčia to nenorėjau, tiesiog toks mano pasaulio matymas. Bet ir savo nuomonės nekeisiu, nes ne "iš oro" ji susidarė.
sorry, nežinau, kaip kiti, bet aš su tavim nesutinku. Kodėl? Todėl, kad kartu teko susidurt su žmonėmis, kurių vienas turi karate diržą ir yra architektas, kitas dirba inžinieriumi, turi juodą diržą ir dar sugeba ansamblyje vienam pagrot :-) dar vienas buvo mechanikas, tačiau tai nesukliudė išlaikyti diržą sulaukus 23m. Į kikbokso varžybas nevažinėjo, nes nematė tikslo dėl metalo gabalo luptis, bet jo kojų darbas ir greitis darė įspūdį ne vienam kartu sportavusiam įskaitant ir patį mūsų trenerį. Galėčiau sąraše dar pridėt, tačiau išvada tokia - žmogus ir yra tuom ypatingas, kad jame vienu metu galima suderinti atrodytų nesuderinamas savybes :director: :rolleyes: aišku, jei mes vadinsim profesionalu tokį, kuris privalo atiduoti po 10-12 val per dieną darbui tai logiškai mastant paroje nebus tiek valandų. Tačiau labai retai žmonės vienu metu dirba intensyviai vienu metu keliomis kryptimis. Dažniau būna, kad vienam skiriama daugiau dėmesio nei kažkam kitam. Tačiau pasiekus tam tikrą lygį tam, kad neprasti sugebėjimų nebereikia dirbti tiek, kiek dirbai iki užaugant iki to lygio :senis:
-
Mano postai išplaukė iš pasisakymo, kad diržus laikosi savo srities profesionalai (ne šiaip kokie dirbantys konkrečioje vietoje ir ten išlikę, o būtent profesionalai- t.y. savarankiškai toje srityje galintys priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę). Nenoriu ginčytis, kad kovos meistru negalima tapti dirbant kur nors kitur pilną darbo dieną, nes tai yra netiesa. Ką jūs ir nurodėt.
Pradėsiu nuo to, kad nuoširdžiai džiaugiuosi jūsų ir jūsų pažįstamų darbais/pareigomis. Be juokų.
Tačiau ir aš ne vakar gimęs. "Viską spėt galiu, tereik stipriau pasistengt" taip pat praėjęs. Kiek matau aplink save, tai tie, kuriuos vadinu be jokių išlygų savo darbo Profesionalais jaunystėj ir dabar darbui savo srityje skiria tikrai daugiau nei 9-10 h. per parą. Ir ne 5, o daugiau dienų per savaitę. Kartais 7. Taip pat turi jie ir savų nesėkmių, kurias taiso kada ir kaip, kartais naktimis. Tai ir yra jų sėkmės bei profesionalumo rinkos ekonomikoje paslaptis. Ir atmetus būtinas 6-7 h. sveikam miegui, transportavimuisi ir buities minimumui lieka laikas būtinas poilsiui ir dėmesiui artimiesiems.
Kovos meno meistro tapimui (ne užsiėmimui savo malonumui) laiko paprasčiausiai nelieka. Nors tam ir nereikia arti per dieną 4-5 h. 5 kart per savaitę, nes 3 kart per savaitę 2 h. įpiešt jau gali tapt iššūkiu. Ir to užtenka tapti Kovos meno meistru, bei tą lygį išlaikyti? Tuo labiau dar skirti laiko ir kitų mokymui?
"Easy going" profesionalumu netikiu. Taigi kažką jie aukoja. Pirmi kandidatai- asmeninis gyvenimas arba dirba jie tikrai mažiau nei deklaruoja 9 h (8+pietų 1h) per parą, t.y. jokie jie ten ne profesionalai. Pvz., ar jums darbo laiku asmeninių reikalų tvarkymas negirdėtas? Savo pareigų permetimas kitiems naujiena? "Šiltos vietelės" su mažai realaus darbo (energijos sąnaudų) ir atsakomybės dėl teisingos partijos ar draugų yra tik gandai? Nuolatinis ekonomistų bambėjimas, kad darbo organizavimas Lietuvoj neefektyvus- išmislai? Gink Dieve, nieko nekaltinu, bet apsidairykit, paklausykit ką žmonės kalba. Apskritai, o ne kovos menus.
Mano išvada sau yra tokia: tikru Profesionalu gali būti tik vienoj srityj. Arba 2, jei jos viena kitai padeda ir laiko sąnaudos profesionalumui palaikyti persidengia. Apie ką ir parašiau. Jei ką mano postas dėl kažkokių priežąsčių žeidžia, tai atsiprašau, tyčia to nenorėjau, tiesiog toks mano pasaulio matymas. Bet ir savo nuomonės nekeisiu, nes ne "iš oro" ji susidarė.
Mūsų 80-metis Soke yra pareiškęs - negyvenkit vien kovos menu - jūs privalot turėt specialybę. Ir jis ir visi jo artimiausi mokiniai ir didžioji dalis daugiatūkstantinio Bujinkan pasaulio gyvena taip pat - turi savo specialybes ir skiria laiko mokytis senojo kovos meno. Ne dėl to, kad naudot - o dėl to, kad smagu gilintis. Vėlgi priepirčio lygio pašnekesiai.. :)
Tema apie egzaminus, o ji vėl krypsta į pievas. Laikykit kursą jungos.. :)
-
sorry, nežinau, kaip kiti, bet aš su tavim nesutinku.
.....
aišku, jei mes vadinsim profesionalu tokį, kuris privalo atiduoti po 10-12 val per dieną darbui tai logiškai mastant paroje nebus tiek valandų. Tačiau labai retai žmonės vienu metu dirba intensyviai vienu metu keliomis kryptimis. Dažniau būna, kad vienam skiriama daugiau dėmesio nei kažkam kitam. Tačiau pasiekus tam tikrą lygį tam, kad neprasti sugebėjimų nebereikia dirbti tiek, kiek dirbai iki užaugant iki to lygio :senis:
Tai ir reikia kiekvienam turėti savo nuomonę. Ją formuojam iš savo patirčių ir ginčytis dėl to nelabai prasminga.
Su egzaminų tema tai susiję tiek, kiek galima aptarinėti "botanikų su juodais diržais" (cituota Smauglys) atsiradimą ir taip pat juodų diržų (ne?)stabilumą rezultatuose/formoj. Aš asmeniškai matau savo išdėstytas priežąstis (ne tiek diržų komercializavimą, kiek išgyvenimo realybę), nors pilnai sutinku apie palaikymui reikalingą mažesnį kiekį laiko nei įgijimui.
Dėl profesionalo (kaip aš suprantu)- skaičiuojam darbui skirtą laiką: minimalus pagal kodeksą darbo laikas 8 val. per darbo dieną + valanda pietų su bendradarbiais komandos dvasios labui + į priekį žengiančio profesionalo papildomi darbai ateičiai ("papildoma mylia") 0.5-1.5 h darbe + savarankiško tobulėjimo srityje laikas (įvairūs profesiniai kursai ir jų n. darbai, pasiskaitymai prie interneto darbo temom ir pan.) dar kokia 2-3 h per darbo savaitę arba 0.5 h dienai. Kas išeina- grynai 10-11 h. per darbo dieną skirta tik profesionalumui. Čia yra kur nors ekstremalumų ir darbaholizmo?
Tačiau kadangi išdėstytos visos pusės, tai diskusiją iš savo pusės baigiu. Sutarimo kažin ar bus. Vargu ir ar reikia.
-
Manau kai kovose būdavo naudojami skydai ir šarvai tai būdavo ruošiami ne kumščiai o kardai, ietys ir peiliai,
pastebėjimas tinka ;-) bet yra vienas bet ,kažin kelintas karys ar kareivis ar šeip koks razbainikėlis galėjo sau lesti turėt peili, karda ar šalma nekalbu jau apie šarvus ir t.t
-
ir dar pratesiant Arimano mintį juk galima padaryt diržų laikymo egzaminus treniruojantiem ant sofkutės ,atskira lygi treniruojantiems narve ,ir kaip tarpini treniruojantiems tarp sofkutės ir narvo
-
Mūsų 80-metis Soke yra pareiškęs - negyvenkit vien kovos menu - jūs privalot turėt specialybę. Ir jis ir visi jo artimiausi mokiniai ir didžioji dalis daugiatūkstantinio Bujinkan pasaulio gyvena taip pat - turi savo specialybes ir skiria laiko mokytis senojo kovos meno. Ne dėl to, kad naudot - o dėl to, kad smagu gilintis. Vėlgi priepirčio lygio pašnekesiai.. :)
Tema apie egzaminus, o ji vėl krypsta į pievas. Laikykit kursą jungos.. :)
Soke yra teisus. Tegu darbas būna pinigams uždirbti, pragyvenimui (išskyrus tuos atvejus, kai darbas ir hobby sutampa), o kovos menas - žmogaus saviraiškos forma. Apskritai jei žmogus nieko nedaro asmeninei saviraiškai, o tik rūpinasi pragyvenimu, tai jis ne ką toliau pažengė nei bet koks gyvūlys. Saviraiška gali būti įvairi. Ir kovos menas tai tik viena iš formų.
Dėl egzaminų ir diržų, tai Soke apskritai gerai pasityčiojo iš tos kvailos sistemos: įvedė belekokį kiekį Dan laipsnių, dalija juos į kairę ir dešinę ir daro gražų pinigą. Gilus sarkazmas, tik ne visi tai supranta :luztu:
Bet žiūrint į jo mokinius nekyla jokių abejonių dėl to ar Soke tęsia tradiciją. Beje jei pažiūrėsite, tai Soke asmeninių mokinių net eisena skiriasi nuo viso Pasaulio ninjutsu entuziastų.
Liksiu prie savo nuomonės: gilinimuisi į kovos menus, praktikai, diržai yra visiškai nereikalingi.
-
Soke yra teisus. Tegu darbas būna pinigams uždirbti, pragyvenimui (išskyrus tuos atvejus, kai darbas ir hobby sutampa), o kovos menas - žmogaus saviraiškos forma. Apskritai jei žmogus nieko nedaro asmeninei saviraiškai, o tik rūpinasi pragyvenimu, tai jis ne ką toliau pažengė nei bet koks gyvūlys. Saviraiška gali būti įvairi. Ir kovos menas tai tik viena iš formų.
Dėl egzaminų ir diržų, tai Soke apskritai gerai pasityčiojo iš tos kvailos sistemos: įvedė belekokį kiekį Dan laipsnių, dalija juos į kairę ir dešinę ir daro gražų pinigą. Gilus sarkazmas, tik ne visi tai supranta :luztu:
Bet žiūrint į jo mokinius nekyla jokių abejonių dėl to ar Soke tęsia tradiciją. Beje jei pažiūrėsite, tai Soke asmeninių mokinių net eisena skiriasi nuo viso Pasaulio ninjutsu entuziastų.
Liksiu prie savo nuomonės: gilinimuisi į kovos menus, praktikai, diržai yra visiškai nereikalingi.
Taigi. Aš nelysiu į gilumas, nes tik mes su tavim nutuokiam apie ką šneka. Kitiems gal ir nesvarbu.. :) Todėl aš ir mano šaika rėblioja šiek tiek kitu keliu, na bet švyturys yra, negaliu sakyt, kad blogas.. :)
Lieku prie nuomonės, kad vaikams reikalinga motyvacija. Suaugusiems - (ne visiems) "po barabanu".
-
Liksiu prie savo nuomonės: gilinimuisi į kovos menus, praktikai, diržai yra visiškai nereikalingi.
Asmeniniu požiūriu - taip, mokyklos - jūs tamsta neteisus. :senis:
-
Soke yra teisus. Tegu darbas būna pinigams uždirbti, pragyvenimui (išskyrus tuos atvejus, kai darbas ir hobby sutampa), o kovos menas - žmogaus saviraiškos forma. Apskritai jei žmogus nieko nedaro asmeninei saviraiškai, o tik rūpinasi pragyvenimu, tai jis ne ką toliau pažengė nei bet koks gyvūlys. Saviraiška gali būti įvairi. Ir kovos menas tai tik viena iš formų.
Dėl egzaminų ir diržų, tai Soke apskritai gerai pasityčiojo iš tos kvailos sistemos: įvedė belekokį kiekį Dan laipsnių, dalija juos į kairę ir dešinę ir daro gražų pinigą. Gilus sarkazmas, tik ne visi tai supranta :luztu:
Bet žiūrint į jo mokinius nekyla jokių abejonių dėl to ar Soke tęsia tradiciją. Beje jei pažiūrėsite, tai Soke asmeninių mokinių net eisena skiriasi nuo viso Pasaulio ninjutsu entuziastų.
Liksiu prie savo nuomonės: gilinimuisi į kovos menus, praktikai, diržai yra visiškai nereikalingi.
Apie saviraišką- super pasakyta. Sutinku visu 100 procentų. :respect:
Apie tuos darboholikus- jeigu žmogus iš savo darbo gauna kaifą, ne išsenka, o atvirkščiai-pasikrauna batareiką, tai jis gali varyt 24/7. Ir dar paroj atrast kažkokiu mistiniu būdu dar laiko kokį paveikslą nutepliot ar su draugais patusavot. Kada darbas malonus, jis nesukelia įtampos, tu jame natūraliai gyveni ir viskas super.
-
pastebėjimas tinka ;-) bet yra vienas bet ,kažin kelintas karys ar kareivis ar šeip koks razbainikėlis galėjo sau lesti turėt peili, karda ar šalma nekalbu jau apie šarvus ir t.t
Na bent Japonijoje valstiečiai gana sėkmingai naudojo bambukines ietis.
-
Neblogas video :) Как сдать на черный пояс? (http://www.youtube.com/watch?v=uthaVASKicQ#)
-
Neblogas video :) Как сдать на черный пояс? (http://www.youtube.com/watch?v=uthaVASKicQ#)
1:07 - puiki fraze :respect: