Portalo FightClub.lt diskusijų forumas
Pagrindines diskusijos => Medicina ir sveikatingumas => Tema atidaryta: Aurelijus on 2010 Lap 23, 19:08:13 pm
-
Pasidalinkite patirtimi kaip (jeigu) stiprinate savo širdį. :)
-
HIIT. Pasidomėk tuo. Yra net tema tokia. Šiaip kai esu sveikom kojom, mėgstu šaudyklinį bėgima, taip pat atsispaudimas+pritūpimas su šuoliuku. Aš,kaip dziudo atstovas, dar darau priėjimus (shadow).
-
Širdį stiprina bėgiojimas.Lengva ristele.Ypač sveika didelis atstumas lėtu tempu, negu trumpas atstumas greitu.Kadangi taip stiprinama net tik širdis, bet ir kraujotaka, plaučių darbas.
-
Širdį stiprina bėgiojimas.Lengva ristele.Ypač sveika didelis atstumas lėtu tempu, negu trumpas atstumas greitu.Kadangi taip stiprinama net tik širdis, bet ir kraujotaka, plaučių darbas.
Mano atveju (dziudo) kova trunka 5minutes ir yra didelio intensyvumo su pertraukomis. Todėl bėgimas,o ypač ristele, gelbsti tik iš dalies.
-
Širdį stiprina bėgiojimas.Lengva ristele.Ypač sveika didelis atstumas lėtu tempu, negu trumpas atstumas greitu.Kadangi taip stiprinama net tik širdis, bet ir kraujotaka, plaučių darbas.
Tiesa lėtas bėgimas, dideliais atstumais teigiamai veikia širdį.
-
geriausiai sirdi stiprina intervalinis begimas. t.y. begi ~10km. ir kroso metu darai pagreitejimus, kaip pvz 200m beveik maksimaliu tempu, kiti 200 laisvu, sekantys 200 vel max tempu, kiti 200 vel laisvu ir taip darai kokius 4-6 pagreitejimus kas 200m (arba kas 50 ar 400, netgi iki 1km), po to tesi krosa. per dichalke duoda labai stipriai. kai begimu uzsiiminejau "shulioj" tai tokius darydavau neretai ir rezultatai jauciasi po siai dienai. cia duoda salyginai greita rezultata, bet padarius pertrauka greitai pasiekti rezultatai greit ir dingsta, todel reikia reguliariai. aisku iki tokiu nagruzkiu reikia bent pora metu pabeigiot, naujokams nerekomenduojama, be specialisto irgi nelabai rekomenduojama, nes gali neigiamai sveikatai atsilept. aisku ilgi krosai irgi gerai, o krosas begamas ne jusu vadinama 'ristale', o biski ant tempo (pagal savo galimybes) isvis labai gerai.
-
Nebegiojantiems 10km yra per daug. Su pagreitėjimais ir dar ant tempo,daug kam turbūt ir 3km būtų per daug...
-
Labiausiai širdį stiprina štangų kilnojimas. Nekalbus apie bicepso, blauzdos pratimus, kurie yra izoliaciniai. Jei esi ne pradedantysis, jie širdžiai tikrai jokio poveikio neduos.
Geriausi tavo draugai būtų pritūpimai ir m. traukos.
http://stronglifts.com/cardiovascular-fitness-aerobic-or-anaerobic-exercise/ (http://stronglifts.com/cardiovascular-fitness-aerobic-or-anaerobic-exercise/)
http://stronglifts.com/for-the-last-time-strength-training-improves-cardiovascular-fitness/ (http://stronglifts.com/for-the-last-time-strength-training-improves-cardiovascular-fitness/)
-
Labiausiai širdį stiprina štangų kilnojimas. Nekalbus apie bicepso, blauzdos pratimus, kurie yra izoliaciniai. Jei esi ne pradedantysis, jie širdžiai tikrai jokio poveikio neduos.
Geriausi tavo draugai būtų pritūpimai ir m. traukos.
http://stronglifts.com/cardiovascular-fitness-aerobic-or-anaerobic-exercise/ (http://stronglifts.com/cardiovascular-fitness-aerobic-or-anaerobic-exercise/)
http://stronglifts.com/for-the-last-time-strength-training-improves-cardiovascular-fitness/ (http://stronglifts.com/for-the-last-time-strength-training-improves-cardiovascular-fitness/)
Švelniai sakant labai abejoju štangų poveikiui širdies stiprinimui.
-
Švelniai sakant labai abejoju štangų poveikiui širdies stiprinimui.
Švelniai, ne švelniai koks skirtumas? Svarbu argumentai.
-
Nestiprina štangų kilnojimas.Izometriniai pratimai apskritai nestiprina širdies ir kraujagyslių sistemos, nei respiratorinės.Tai stiprina dinaminio pobūdžio pratimai.
-
Nestiprina štangų kilnojimas.Izometriniai pratimai apskritai nestiprina širdies ir kraujagyslių sistemos, nei respiratorinės.Tai stiprina dinaminio pobūdžio pratimai.
Pala pala? Pritūpimai ir mirties trauka yra izometriniai pratimai? Apšsviesk. :liar:
Vienaip ar kitaip...
Užsidėk štangą ant kupros ir stovėk. Svoris turėtų būti toks su kokiu nepritūptum. Tikriausiai širdis nepradės smarkiau pompuot? a?
-
Pala pala? Pritūpimai ir mirties trauka yra izometriniai pratimai? Apšsviesk. :liar:
Vienaip ar kitaip...
Užsidėk štangą ant kupros ir stovėk. Svoris turėtų būti toks su kokiu nepritūptum. Tikriausiai širdis nepradės smarkiau pompuot? a?
Kai pamatai gražią mergą širdis irgi pradeda stipriau pompuot. Tai irgi stiprina širdį? a?
-
Taip, dinaminis.Na, galima kalbėti ir plačiau, kad darbas su štangomis ir svoriais gali būti ir izometrinis ir dinaminis.Bet tai, kad tavo širdies ritmas patankėja dar nereiškia, kad jai tai sveika.Jeigu galvoji, kad kuo greičiau plaka tuo geriau, tai nėra teisinga.
-
Taip, dinaminis.Na, galima kalbėti ir plačiau, kad darbas su štangomis ir svoriais gali būti ir izometrinis ir dinaminis.Bet tai, kad tavo širdies ritmas patankėja dar nereiškia, kad jai tai sveika.Jeigu galvoji, kad kuo greičiau plaka tuo geriau, tai nėra teisinga.
Na nepradėk sugalvoti ką aš galvoju.
Tik plačiau kalbant apie svorių kilnojimą yra paliečiamas izometrinis darbas...
Jei neturi jokio supratimo ar nesi daręs normalių pritūpimų, geriau nekalbėk, kad nesitiprina širdies.
Kai bėgioji širdies ritmas patankėja, pagal tave tai irgi nebūtinai sveika?
-
Aišku, kad nebūtinai.Turėtum minimalių medicinos žinių tai ir žinotum, kad egzistuoja tokie dalykai, kaip ŠSD, maksimalus širdies susitraukimų skaičius, rezervas ir t.t. Pagal kurį apsiskaičiuoji individualų savo širdies darbą ir jį derini prie treniruočių, kai širdis dirba maksimaliu režimu ji vargsta, kai dirba, nors patankėjusi, ji nepakankamai dirba, yra tam tikri individualūs parametrai ir intervalai, kuriuose širdis dirbdama stiprėja.Viskas yra sąlygina- tiek pritūpimai, tiek bėgiojimas- gali ir gydyti ir žaloti.
-
Pas mane yra šiek tiek padidėjęs kraujospūdis. Gydytojo (sporto medicinos centre) komentaras buvo:štangų nerekomenduoju, nes jos dar labiau didina spaudimą. Išvada-širdžiai teigiamos įtakos tikrai nedaro...
-
Aišku, kad nebūtinai.Turėtum minimalių medicinos žinių tai ir žinotum, kad egzistuoja tokie dalykai, kaip ŠSD, maksimalus širdies susitraukimų skaičius, rezervas ir t.t. Pagal kurį apsiskaičiuoji individualų savo širdies darbą ir jį derini prie treniruočių, kai širdis dirba maksimaliu režimu ji vargsta, kai dirba, nors patankėjusi, ji nepakankamai dirba, yra tam tikri individualūs parametrai ir intervalai, kuriuose širdis dirbdama stiprėja.Viskas yra sąlygina- tiek pritūpimai, tiek bėgiojimas- gali ir gydyti ir žaloti.
Ne nu... Ką tu čia man aiškini?
Įrodyk, kad štangų kilnojimas nestiprina širdies.
-
Pas mane yra šiek tiek padidėjęs kraujospūdis. Gydytojo (sporto medicinos centre) komentaras buvo:štangų nerekomenduoju, nes jos dar labiau didina spaudimą. Išvada-širdžiai teigiamos įtakos tikrai nedaro...
Visų pirma reikia mokėti štangas kilnoti.
O su ta išvada :yeahhh:
Man vienas daktaras sakė, kad nuo grūdinimosi susitrauks pimpaliukas. Išvada - grūdinimasis pimpalo ilgiui teigiamos įtakos nedaro...
Tikriausiai gydytojas pasakys išgerti nuodų, išgersi, taip? :nezino:
Atsiunčiau dvi nuorodas, tikriausiai jų nepakako. Įdomu ar išvis skaitėte.
-
Tai eik į sporto salę ir stiprink savo širdį su štangom, sėkmės. :respect:
-
Cardiovascular Stresses and Adaptations.
When an individual lifts a heavy weight, several events occur t h a t stress the
cardiovascular system. O n e of t h e first is that the contracting
muscles compress t h e blood vessels in those muscles and
increase their resistance to blood flow. This increase in
resistance causes a dramatic increase in blood pressure. There
are reports of blood pressure increases as high as t w o to four
times normal values. These pressures place a tremendous load
on the heart, which has to p u m p harder to compensate and
continue t o deliver blood not just t o t h e working muscle but to
all areas of t h e body.
After long-term weight training, the heart adapts by
increasing t h e thickness of the muscular wall of the left
ventricle. The increase in heart muscle mass enables
the heart to deliver blood efficiently in spite of temporary
blood pressure increases during exercise.
Requirements for Cardiorespiratory Fitness.
An issue of importance to the s t r e n g t h / p o w e r athlete is cardiorespiratory
fitness, sometimes confused w i t h aerobic fitness or endurance.
Aerobic/endurance fitness relates directly to the efficiency of
oxidative metabolism and is not t h e same as cardiorespiratory
fitness—a healthy heart and lungs. Specifically, aerobic fitness—
the oxidative mechanisms of A T P generation for prolonged,
low-intensity exercise—does not contribute to power
performance, either directly or indirectly. Exercise scientists
trained in academic programs where aerobic exercise is the
focus will usually say that aerobic training is necessary for all athletes. Exercise scientists trained in programs where
anaerobic exercise is t h e focus will argue against that point
vehemently, as studies have shown that aerobic training can
actually interfere w i t h maximal strength and power gains.
These arguments should be evaluated w i t h three things
in mind. First, cardiorespiratory fitness is p r i m a r i l y a health
issue, and competitive athletes do not normally fall within the
population which needs to be concerned about heart attack
prevention. (The fact is that elite competitive athletes are not
concerned about their health; they are concerned about
winning.) Individuals w i t h below-average levels of
cardiorespiratory fitness are in fact at a higher risk for
developing high blood pressure and cardiovascular disease, both
of which are certainly detrimental to health and performance.
Basic stuff you need to know
Competitive athletics has already selected against these
individuals. People for w h o m aerobic training addresses a
problem that does not exist would be better served by devoting
the time to skill acquisition, more complete recovery, or a
hobby.
Second, although a degree of cardiorespiratory fitness is
needed to more efficiently recover from sets or workouts,
supply needed oxygen and n u t r i e n t s to the working muscle,
and carry away waste products fast enough for adequate
recovery, a V 0 2 max only 2-3 m l / k g / m i n above normal is
adequate for accomplishing this task in s t r e n g t h / p o w er
athletes. This is n o t a tremendous improvement in
cardiorespiratory fitness above normal level. In fact, anaerobic
training alone, over time, develops aerobic fitness to just above
average levels and therefore negates the argument for including
aerobic training in power athletes' programs. Limited earlyseason
aerobic w o r k would be sufficient to solve any endurance
problems that might be encountered. If power athletes stay in
the weight r o om year-round, there will be no real need for long
slow distance w o r k outside the weight room.
Finally, research regarding the use of endurance training
for strength/power athletes rather strongly suggests that
endurance w o r k interferes w i t h all the parameters such athletes
are concerned w i t h developing. The most recent research into
interference deals w i t h the tendency of aerobic training to
reduce the magnitude of anaerobic improvement when the two
are done together or in close sequence. And this research does
not consider what happens to existing power performance. It
has been well k n o w n since t h e 1980s that a program of
endurance training will cause large reductions in vertical jump
height. For athletes whose sport requires a mix of anaerobic
and aerobic/endurance training, studies suggest that separating
the two by as little as an hour blunts the negative effect of the
endurance workout. The studies, and practical experience,
indicate that aerobic training may be included at low volumes
and intensities, but the question remains as to whether it
contributes to effective training and time management.
Research examining aerobic-anaerobic interference
typically looks at the effects of long slow distance-type training
upon strength performance. It is quite likely that interference
between the t w o occurs due to differences in the nature of the
activities and the metabolic pathways involved. It is possible
that endurance exercise activities that more closely resemble
weight training would not have the same detrimental effect on
power and strength performance. We suggest that highintensity
glycolytic exercise not only drives improvements in
VO2 max, but that this type of t r a i n i ng can be used alongside
weight training programs w i t h o u t significantly reducing
strength gains.
The distinction between cardiorespiratory fitness and
aerobic training i s particularly important. Anyone w h o has
ever done a 20RM set of deadlifts knows that there is a
cardiorespiratory component t o t h e work . The depression in
O2 saturation produced by this high level of glycolytic intensity
i s much more disruptive to t h e homeostasis of oxygen
transport and utilization t h a n traditional low-intensity types of
aerobic training. This may be what drives t h e moderate
improvement i n VO2 max seen i n traditional weight training
programs, and the high degree of improvement associated with
high-intensity glycolytic exercise.
(http://www.ipix.lt/images/84909908.png)
There are a number of different types of cardiac hypertrophy.
The normal, unadapted heart has a "normal" ventricular chamber size and
muscle wall thickness (A). Long-term resistance training increases the
thickness of the muscle walls without significantly changing chamber size
(B). Long-term endurance training increases chamber size without increasing
muscle wall thickness (C). Pathological hypertrophy results in increased
chamber size and reduced muscle wall thickness (D
-
Tai eik į sporto salę ir stiprink savo širdį su štangom, sėkmės. :respect:
O tu aklai autoritetais (gydytojais iš sovietmečio) tikėk, sėkmės ir tau.
P.S.Čia koks noras kyu levelį užėjo pasikelt? Nieko neišmanai, tai netuščiažoždiauk. Prieš tai bent šaltinių paieškotum, kurie remia tavo pasisakymus.
-
O tu aklai autoritetais (gydytojais iš sovietmečio) tikėk, sėkmės ir tau.
P.S.Čia koks noras kyu levelį užėjo pasikelt? Nieko neišmanai, tai netuščiažoždiauk. Prieš tai bent šaltinių paieškotum, kurie remia tavo pasisakymus.
Visiem tylėt. Nuomonė paskutinė ir neginčijama.
Beje kažkur skaičiau kad siaubiakų žiūrėjimas stiprina širdį. Nu įrodykit kad nestiprina, būtinai su šaltiniais.
-
O tu aklai autoritetais (gydytojais iš sovietmečio) tikėk, sėkmės ir tau.
P.S.Čia koks noras kyu levelį užėjo pasikelt? Nieko neišmanai, tai netuščiažoždiauk. Prieš tai bent šaltinių paieškotum, kurie remia tavo pasisakymus.
Na tai kad tam tavo šaltiny aiškiai parašyta,kad kraujo spaudimas pakyla 2-4 kartus, kas mano atveju gali baigtis liūdnai.... Tas tekstas tik įrodo medikų man sakytus žodžius. :chmm: O frazėm "nieko neišmanai" tai siūlau šiame forume nesimėtyt.
-
O frazėm "nieko neišmanai" tai siūlau šiame forume nesimėtyt.
pilnai pritariu..
-
Cardiovascular Stresses and Adaptations.
... This increase in
resistance causes a dramatic increase in blood pressure. There
are reports of blood pressure increases as high as t w o to four
times normal values. ...
Gal ir butu idomi info, jei:
a ) butu isdestyta zmogaus ne tokiais kategoriskais issireiskimais (uzbainau ji, tegul pailsi)
b ) nesutampa skaiciai. Nesu labai didelis specialistas, tiesiog parasysiu tai, ka pamenu is pirmosios medicinos pagalbops ir instruktoriu Rukloje pasisakymu: Pvz. max sirdies susitraukimu skaicius yra apie 230 kartu /min . Cia pas sveika, jauna zmogu yra riba, po kurios prarandama samone arba numirstama :)
Kad nepersitempti treniruotes metu, nekenkti sirdziai, rekomenduojama nevirsyti 180-190 duziu per minute (pradedantiems ir aktyviai nesportuojantiems is viso is pradziu siuloma dirbti ne daugiau kaip iki 165-170 duziu/min). Normaliomis salygomis (nemiegant, negulint, taciau ir aktyviai nejudant)pulsas yra apie 75-85 duziai per minute. 85x4 - virsija maksimalia imanoma riba. Na, 85x 2 - skamba itikinamai, taciau kazkaip nelabai isivaizduoju, kaip 4 kartus gali padideti sakykim pulsas, jau nekalbant apie spaudima.
c ) kas del paties teiginio, kad stangos yra gerai sirdziai - na, iki kokio laipsnio? vitaminai irgi sveika.... tai gal suvalgom "ant karto" kibira?
-
Širdies stiprinimas yra šūdo vertas, jei "nestiprinamos" kraujagyslės. Todėl ir pareina širdis nuo štangų, nes anaerobinis darbas padidina širdį, o kraujagyslės nepajėgios tiek kraujo prapumpuoti. Pats patyriau, teko mesti štangas ir krosiukais bei krosu užsiiminėti. Jei duodi daug anaerobinio darbo, reikia duoti ir aerobinio, kitaip batai, atsilenksi ir niekas nepastebės (nes *** viena burna lyšna žemėje reikalinga).
-
Tegu patirtis kalba už save...
“Weight Training Increases Blood Pressure”
Myth. Plenty of studies have shown that weight training decreases systolic and diastolic
blood pressure. Granted, your blood pressure does increase during a heavy set of Squats
or Deadlifts, but it goes back to normal after your set is done. This is actually how your
cardiovascular fitness improves with strength training (without having to do that dragging
cardio ). Instead of boring you with research, here are actual case studies from StrongLifts
Members who decreased their blood pressure with Stronglifts 5x5.
First, StrongLifts Member Will (page 11) – he had borderline high blood pressure before he
started StrongLifts 5x5 His doctor told him to do cardio because weight training wouldn't
help. Will listened, did cardio, but didn't stick with it because obviously, cardio is boring.
Why do you think they put TVs and magazines in the cardio area of each gym? Will then
discovered StrongLifts 5x5, started the program and within a year his blood pressure
plummeted from 138 to 100 without any kind of cardio, rather Squatting and Deadlifting.
In case you think this only applies to younger guys, consider SL Member Bob (page 185)
who is 3x the age of Will – 64 years old. Like Will he had high blood pressure when he
started, 138. 2 years after having done StrongLifts 5x5 his blood pressure has plummeted
to 100. Again, without doing any kind of cardio, but just by increasing his Deadlift – which
he does with 410lbs at age 64, while he never did any Deadlifts before. Interestingly, Bob
claims that his blood pressure actually increased when he was doing cardio.
Another case, StrongLifts Member Norman (page 180) who is 44. His blood pressure was
almost 150/100 when he had a heart attack prior to discovering StrongLifts 5x5. At his last
checkup his blood pressure was 125/70. He hasn't been on any medication for a year, and
he does Squats and Deadlifts with 500lbs. He even won his first powerlifting meet.
Many dumb doctors who are supposedly educated will claim that weight training increases
blood pressure and that it isn't healthy. Yet the American College of Sports Medecine – the
largest sport medicine and exercise science organization in the world – recommends it.
Here's a quote from their website...
Using free weights as part of an exercise program can be a safe and effective means of
improving strength and fitness for all ages and fitness levels, for men and women. They
provide a stimulus for muscle-fitness development, which can increase the amount of
calories you burn (body fat reduction), increase muscle size, enhance muscular
strength, power and endurance, and increase strength of bones. Increased muscle
strength can also have a positive impact on quality of life for older adults.
The ACSM would obviously not recommend weight training if it was bad for your health.
Do StrongLifts 5x5 as laid out for 12 weeks, your blood pressure won't increase, it will
decrease just like it did for my StrongLifts Members.
Iš: http://stronglifts.com/secret-5x5-report/ (http://stronglifts.com/secret-5x5-report/)
Administrator, nemanau, kad kai kilnojai štangas turėjai taisyklingą supratimą kaip tai daryti.
-
Gal ir butu idomi info, jei:
a ) butu isdestyta zmogaus ne tokiais kategoriskais issireiskimais (uzbainau ji, tegul pailsi)
b ) nesutampa skaiciai. Nesu labai didelis specialistas, tiesiog parasysiu tai, ka pamenu is pirmosios medicinos pagalbops ir instruktoriu Rukloje pasisakymu: Pvz. max sirdies susitraukimu skaicius yra apie 230 kartu /min . Cia pas sveika, jauna zmogu yra riba, po kurios prarandama samone arba numirstama :)
Kad nepersitempti treniruotes metu, nekenkti sirdziai, rekomenduojama nevirsyti 180-190 duziu per minute (pradedantiems ir aktyviai nesportuojantiems is viso is pradziu siuloma dirbti ne daugiau kaip iki 165-170 duziu/min). Normaliomis salygomis (nemiegant, negulint, taciau ir aktyviai nejudant)pulsas yra apie 75-85 duziai per minute. 85x4 - virsija maksimalia imanoma riba. Na, 85x 2 - skamba itikinamai, taciau kazkaip nelabai isivaizduoju, kaip 4 kartus gali padideti sakykim pulsas, jau nekalbant apie spaudima.
c ) kas del paties teiginio, kad stangos yra gerai sirdziai - na, iki kokio laipsnio? vitaminai irgi sveika.... tai gal suvalgom "ant karto" kibira?
Vel gausiu ban tikriausiai...
Reiktų prisiminti ne tai ką pirmosios med. kursuose mokeisi, bet anglų kalbos žinias. Dar toje pačioje pastraipoje minima yra kraujo spaudimas (blood pressure), o ne susitraukimų skaičius .
-
Gausi baną, jei cituodamas užsienio kalba, nenaudosi citavimo kodo. Juk ne tavo ta info
-
Kokio išsilavinimo žmogus rašė tuos straipsnius?
-
Tegu patirtis kalba už save...
Iš: http://stronglifts.com/secret-5x5-report/ (http://stronglifts.com/secret-5x5-report/)
Administrator, nemanau, kad kai kilnojai štangas turėjai taisyklingą supratimą kaip tai daryti.
Vertimus reikia daryti, kažką cituojant. Mokam ar nemokam mes tos anglų kalbos- esmė ne tame, tame, kad Forumo kalba yra viena- lietuvių. Suprantu, kada kažkas yra juokais parašoma ir t.t., bet kada diskutuojama argumentuotai- išversk .
Ačiū.
Pagarbiai,
Dainius
-
Kokio išsilavinimo žmogus rašė tuos straipsnius?
Kad pasiskaityti mokslinių tyrimų išvadas reikia išsilavinimą turėt? :nezino: Dar tikriausiai ne bet koks tas išsilavinimas turi būti? :chmm:
http://hyper.ahajournals.org/cgi/content/abstract/35/3/838 (http://hyper.ahajournals.org/cgi/content/abstract/35/3/838)
http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&_udi=B6T84-4CPMD3C-CB&_user=10&_coverDate=05%2F31%2F1992&_rdoc=1&_fmt=high&_orig=search&_origin=search&_sort=d&_docanchor=&view=c&_searchStrId=1588824743&_rerunOrigin=scholar.google&_acct=C000050221&_version=1&_urlVersion=0&_userid=10&md5=bdd16059f26b31d834d2af368cf7245b&searchtype=a (http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&_udi=B6T84-4CPMD3C-CB&_user=10&_coverDate=05%2F31%2F1992&_rdoc=1&_fmt=high&_orig=search&_origin=search&_sort=d&_docanchor=&view=c&_searchStrId=1588824743&_rerunOrigin=scholar.google&_acct=C000050221&_version=1&_urlVersion=0&_userid=10&md5=bdd16059f26b31d834d2af368cf7245b&searchtype=a)
http://journals.lww.com/nsca-jscr/Abstract/1989/05000/Blood_Pressure_Response_After_Weight_Training.5.aspx (http://journals.lww.com/nsca-jscr/Abstract/1989/05000/Blood_Pressure_Response_After_Weight_Training.5.aspx)
http://www.jpeds.com/article/S0022-3476%2884%2980615-0/abstract (http://www.jpeds.com/article/S0022-3476%2884%2980615-0/abstract)
-
O pats medikas turbūt esate? :chmm: Ar Sveikatingumo klubo kūno rengybos treneris, sudarinėjantis visiems norintiems programas? :D
Dar minusą gausi, jei neversi savo nuorodų...Čia tipo parodai, kad googlini gerai? :chmm:
-
Vertimus reikia daryti, kažką cituojant. Mokam ar nemokam mes tos anglų kalbos- esmė ne tame, tame, kad Forumo kalba yra viena- lietuvių. Suprantu, kada kažkas yra juokais parašoma ir t.t., bet kada diskutuojama argumentuotai- išversk .
Ačiū.
Pagarbiai,
Dainius
Taip suprantu, tačiau ne straipsnių išversti aš čia atėjau.
Pamačiau, kad kažkas bėdų su kraujo spaudimu turi todėl norėjau man žinoma informacija pasidalinti. Kam ištikrųjų reikės tas ras būdų išsiversti.
-
O pats medikas turbūt esate? :chmm: Ar Sveikatingumo klubo kūno rengybos treneris, sudarinėjantis visiems norintiems programas? :D
Dar minusą gausi, jei neversi savo nuorodų...Čia tipo parodai, kad googlini gerai? :chmm:
Taip. Esu didžiausiais medikas su X metų patirtimi, specializuojantis kūno rengyboje. O googlint tikrai moku. O apie minusą pagalvojęs iškart į kelnes pridedu.
Ką tai keičia?
Nesuprantu. Ar visdar neužtenka įrodymų, kad ilgalaikis štangų kilnojimas (teisingas) yra naudingas širdžiai ir kraujo spaudimo mažinimui.
Tokiam technologijų amžiuje gyvename, o sunku išsiversti kelias pastraipas...
Kam tikrai to reikės tas taip ir padarys.
Daugiau nebediskutuosiu.
-
Į kelnes dėt nereikia, nes smirdi. Googlint moka visi. Klausimas dėl mediko, parodytų su kokiu žmogumi čia vyksta diskusija. Kiekvienas sugebame svetimomis frazėmis dalinti patarimus, tačiau chamiškai to daryti nereikia. Yra tam tikros forumo taisyklės ir jų laikytis privalu. Hau, viską pasakiau
-
Darbas su svoriais širdį tikrai stiprina, bet dėl spaudimo abejoju...Visi jėgos sporto atstovai turi didesnį kraujo spaudimą nei nesportuojantys žmonės. Ir šiaip, pas aktyviau sportuojančius žmones jis yra šiek tiek didesnis nei nustatyta gamtos.
P.S. aš, nemokantis anglų kalbos taip, kad išsiversčiau tokio lygio straipsnius, nutariau išverst paprastesnius dalykus. Paėmiau Jūsų niką...Gavosi : naktipuodis? Ar teisingai? :chmm:
-
Taip. Esu didžiausiais medikas su X metų patirtimi, specializuojantis kūno rengyboje. O googlint tikrai moku. O apie minusą pagalvojęs iškart į kelnes pridedu.
Ką tai keičia?
Nesuprantu. Ar visdar neužtenka įrodymų, kad ilgalaikis štangų kilnojimas (teisingas) yra naudingas širdžiai ir kraujo spaudimo mažinimui.
Tokiam technologijų amžiuje gyvename, o sunku išsiversti kelias pastraipas...
Kam tikrai to reikės tas taip ir padarys.
Daugiau nebediskutuosiu.
''Sugryžki jaunyste
alyvom sužydėk,
tavęs aš ilgiuosi,
sugryžk ir paaskubėk.''Tipo folkloras.
-
Vel gausiu ban tikriausiai...
Reiktų prisiminti ne tai ką pirmosios med. kursuose mokeisi, bet anglų kalbos žinias. Dar toje pačioje pastraipoje minima yra kraujo spaudimas (blood pressure), o ne susitraukimų skaičius .
Anglu kalbos zinias patikrino pries menesi, aciu - gavau NATO standarto ivertinima "gerai". :)
Kazkaip nelabai isivaizduoju, kaip 4 kartus pakelti spaudima, tiek pat kartu nepagreitinus sirdies darbo (apie ka, beje, irgi raso tavo straipsnyje). Na, nebent tik labai stipriai uzpakali uzraukt :D
O siaip - bet ka reikia daryti SU PROTU. Ir TEISINGAI. Ir tada pades ir svoriai, ir begiojimas, ir meditacija, bei dietos ;)
-
Kazkaip nelabai isivaizduoju, kaip 4 kartus pakelti spaudima, tiek pat kartu nepagreitinus sirdies darbo
4 kartus sumažinti kraujagyslų tūrį :D DD
-
4 kartus sumažinti kraujagyslų tūrį :D DD
Tai čia kiek cholesterolo į kraujagysles privaryti reikia? :D
-
Už lašinių palties ir pirmyn! :D
Šiaip yra tekę girdėti iš vieno žmogaus, kad dar sovietų laikais sportuodami praktikuodavo tokį dalyką: nusileisdavo kažkiek kraujo, tada kažkurį laiką pasitreniruodavo (kol atsigamina kraujas) ir tą prieš tai nusiurbtą kraują atgal susileisdavo. Nežinau ar čia iš pasakų srities ar ne, bet kraupokas būdas. Kiek suprantu tuo siekdavo geresnio aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagom. Faktas, kad širdžiai tas atsiliepė neigiamai :)
-
Girdėjau ir aš, kad taip darydavo.. Na,jeigu nekenktų, visi sėkmingai tai naudotų. :)
-
Už lašinių palties ir pirmyn! :D
Šiaip yra tekę girdėti iš vieno žmogaus, kad dar sovietų laikais sportuodami praktikuodavo tokį dalyką: nusileisdavo kažkiek kraujo, tada kažkurį laiką pasitreniruodavo (kol atsigamina kraujas) ir tą prieš tai nusiurbtą kraują atgal susileisdavo. Nežinau ar čia iš pasakų srities ar ne, bet kraupokas būdas. Kiek suprantu tuo siekdavo geresnio aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagom. Faktas, kad širdžiai tas atsiliepė neigiamai :)
Daro ir dabar kulturistai...Tik ten dar "priedu" prisideda, kol jis patenka atgal...
-
Daro ir dabar kulturistai...Tik ten dar "priedu" prisideda, kol jis patenka atgal...
Nieko sau, maniau cia tokie dalykai, tik senais gudziais laikais praktikuojami buvo :)
-
Sveiki , turiu tokia kaip ir beda.Zodziu mano yra gana daznas pulsas , tai greitai padustu, pradejau neseniai begioti krosus , kokie 4 menesiai kaip begiojiu , rezultatas yra , per treniruotes lengviau sparinguotis , bet vistiek gana greitai padustu..Padusimas ne tai , kad dure sona , tiesiog daznas pulsas , dauzosi sirdis...Buvome pasidare visus tyrimus , echoskopa , kardiograma , sirdis visiskai sveika , tiesiog kai kurie gydytojai sake kad yra padazdintas pulsas , nes as pats esu gana staigus , nervingas...Zodziu , dispanceryje patare begioti krosus , ka as ir darau..Bet vistiek kazkaip keistoka , kiti is viso nieko nebegioja , maziau treniruojasi ir tikrai maziau padusta...Gal kam ir panasiai yra ar buvo?Tiesiog tai tikrai labai trugdo sportuoti , nes tiesiog per kova padusti ir viskas , sunku ka ir bepadaryti...
-
Už lašinių palties ir pirmyn! :D
Šiaip yra tekę girdėti iš vieno žmogaus, kad dar sovietų laikais sportuodami praktikuodavo tokį dalyką: nusileisdavo kažkiek kraujo, tada kažkurį laiką pasitreniruodavo (kol atsigamina kraujas) ir tą prieš tai nusiurbtą kraują atgal susileisdavo. Nežinau ar čia iš pasakų srities ar ne, bet kraupokas būdas. Kiek suprantu tuo siekdavo geresnio aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagom. Faktas, kad širdžiai tas atsiliepė neigiamai :)
ir as esu girdejes apie tai. pats nebandziau, bet sake, kad nekenkia. po treneruotes kraujuje daugiau deguonies, tai ta deguonies privaryta krauja nusisiurbi (klausimas tik kaip tai padaryti ir po to nenukraujuoti negyvai, nes pvz pazeidus arterija gali buti va taip: Bad Stick (http://www.youtube.com/watch?v=l7Ki_rVNMxo#) ir nors jie ten zvengia idiotai, bet tai nejuokinga, tai gali buti mirtina), idedi i saldytuva ir laikai, o pries varzybas susileidi atgal (velgi klausimas kaip tai padaryti nepazeidus arteriju) ir esi aprupintas papildomais deguonies istekliais. sakyciau nieko ten zalingo (jeigu be jokiu "priedu"), tik tiek, kad pavojinga terliotis su tais kraujais, nes galima arba rimta kraujavima paleist ir nukraujuot, arba uzkretima koki isivaryt ir abiem atvejais varzybu nesulaukt. beto, mama atidariusi saldytuva tavo krauja gali palaikyti kechupu ir pagaminti tau kanors is to kraujo, o tada skaitysies kanibalas :kikena: :luztu: :-]
-
Šiaip tas kraujo perpylimas tai yra užbanintas reikalas ir yra priskirtas draudžiamiem preparatam AKA dopingui. Didžiosios raudonosios tėvynės laikais tai buvo įprasta praktika. Užvarydavo kalnuose krūvius ir pan., nuleisdavo dozikę ir į saugyklą. O prieš varžybas - atgal į veną.
Tik, Kavinuk, ne namų sąlygom tai daroma buvo, ir su laaaabai didele sporto medikų priežiūra.
Moterų irgi bajeriai kiti būdavo, ten pagal jų ciklus chimičinimus visokius su krauju darydavo.
Vyresni (veteranai, pagal dabartines paniatkes) sportininkai daugiau galėtų papasakot, nes yra ir tokių, kuriems tekę susidurti su šitais bajeriais
-
Ar labai blogai , kad po trefkių skauda širdi , nesmarkiai ir nevisada , bet jaučiasi...Su širdim viskas tvarkoje , tik per trefkes atiduodu visa save , tiesiog intensyviai treniruojuosi..Krūvio mažesnio imti nenoriu , nes ir taip laikinai einu į ankstesnę grupę..
-
Ar labai blogai , kad po trefkių skauda širdi , nesmarkiai ir nevisada , bet jaučiasi...
Čia retorinis klausimas?
-
Ar labai blogai , kad po trefkių skauda širdi , nesmarkiai ir nevisada , bet jaučiasi...Su širdim viskas tvarkoje , tik per trefkes atiduodu visa save , tiesiog intensyviai treniruojuosi..Krūvio mažesnio imti nenoriu , nes ir taip laikinai einu į ankstesnę grupę..
Klausimas, ar tikrai širdis? Gal plaučiai? nes jei skauda širdis, tai tikrai negerai. Tuo labiau, kad sakei, kad yra kažkas panašaus į tachikardiją. Įsigyk pulso matuoklį ir stebėk, kokie maks širdies susitraukimai būna, kokie ramybės būsenoje. Ir dar kartą pas daktarus nueik.
-
Klausimas, ar tikrai širdis? Gal plaučiai? nes jei skauda širdis, tai tikrai negerai. Tuo labiau, kad sakei, kad yra kažkas panašaus į tachikardiją. Įsigyk pulso matuoklį ir stebėk, kokie maks širdies susitraukimai būna, kokie ramybės būsenoje. Ir dar kartą pas daktarus nueik.
Manau, kad jis tikrina mūsų žinias. :laikr:
-
širdį labai stiprina pagrindinis organizmo statybinis elementas Magnis, Kalis ir Cinkas. Cinkas veikia kaip antitoksinis preparatas ląstelėms. Jis spartins raumeninio audinio regeneraciją, stiprina kraujagyslių sieneles, ir būtinas gerai baltymų sintezei. Magnis reikalingas palaikant raumenų dirglumui (o širdis juk yra raumuo, kuris nuolatos turi dirbti), taip pat saugo nuo aritmijos, stiprina kraujagysles, saugo nuo trombų susidarymo, kas taip pat turi įtakos širdies darbui. Veikia kaip spaudimo reguliatorius. Na, o kalis reikalingas norint palaikyti normalius nervinius impulsus, skaidyti medžiagas, ir tiems, kurie turi "kiškio širdį" (kurios plakimas per minutę viršyja normą, bet tam žmogui tai yra normatyva). Aišku bėgiojimas, kardiopratimai, gilus kvėpavimas ir normalus orgnizmo aprūpinimas deguonimi, kuo mažiau streso, nes jis pirmiausia kerta per širdį, ir aišku normalus poilsis.
-
Sveiki, sporto dispanceri man darė kardiograma ir pasakė kad ji bloga, israšė vaistų širdžiai, uždraudė mėnesiui eiti į sporto salę kilnoti svarmenis, leido lankyti bokso treniruotes, bet tik pusio kruvio, sakė daryti aerobinius pratimus tokius, kaip kroso bėgimas lėtu tempu, plaukimas ar dviračio minimas , ir po mėnesio ateiti pakartotinai pasidaryti kardiogramą, tai norėjau pasiklausti kiek minučiu reiktu bėgti ar mynti dviratį stiprintant širdį, kiek dienu per savaitę? :-)
-
Sveiki, sporto dispanceri man darė kardiograma ir pasakė kad ji bloga, israšė vaistų širdžiai, uždraudė mėnesiui eiti į sporto salę kilnoti svarmenis, leido lankyti bokso treniruotes, bet tik pusio kruvio, sakė daryti aerobinius pratimus tokius, kaip kroso bėgimas lėtu tempu, plaukimas ar dviračio minimas , ir po mėnesio ateiti pakartotinai pasidaryti kardiogramą, tai norėjau pasiklausti kiek minučiu reiktu bėgti ar mynti dviratį stiprintant širdį, kiek dienu per savaitę? :-)
Širdžiai sveika lengvas 30-50 minučių bėgimas (ar dviratis). 3-4 kartus per savaitę pakaks.
-
yra panaši tema, rakinu, vėliau- trinsiu.
http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,3542.0.html (http://www.fightclub.lt/forum/index.php/topic,3542.0.html)