Portalo FightClub.lt diskusijų forumas
Pagrindines diskusijos => Kovos menai => Tema atidaryta: dziudoka on 2008 Grd 12, 08:29:25 am
-
Dabartinėse "specializuotose" sistemose nėra "per anksti". Kuo anksčiau pradėsi gilintis į vieną sritį, tuo didesnis įdirbis bus. Imu normalų variantą, kai sistema dėstoma klasikiniu būdu, o ne "makaronais ant ausų".
Manau, nuo maždaug pirmo-antro dano galima padėti domėtis artimomis sistemomis (kad nepradėti "virti savo sultyse"), o maždaug po trečio - pradėti paralelias kokios nors kitos disciplinos studijas.
Bet visiškam "pradinukui" toks maišymas būtų ragas... Todėl ir tvirtinu, kad antras studijas geriau pradėt tik tada, kai apšyli kojas kur nors kitur.
Toks klausimas daugelį temų liečia, galvoju, gal verta panagrinėti atskiroje temoje? :chmm:
Žmogus ateina į kažkokį užsiėmimą, aišku žalias, nieko neišmano, jam ten pravedama reklaminė akcija :senis:, ir žmogus ten lieka ilgam laikui :bo:. Po kažkiek laiko apsičiupinėja (praregėja) ar gauna į barzdą ir sako: nu blyn, kur aš čia įlindau? :bijo:
Bet sugaišto laiko kažkaip gaila :chmm:
-
Gal ir nieko tema butu, bet ar Lietuvoje ji aktuali? Per mazas krastas...
-
Kadangi esu siek tiek susipazines su aikido tai apie ji ir rasysiu :oops:.
Cia as matau trys galimas kryptis:
1. Autentiskas - siais laikas yra pakankamai nemazai ivairiu aikido krypciu, bet juos visus jungia Ueshibos mokymas, filosofija. Sioje kryptyje yra gana aiski mokytoju linija iki Ikurejo. Cia dazniausia yra mazai kas pakeista nuo Ueshibos mokymo, gali keistis tik destymo metodai, kas siaip yra naturalus dalykas, bet pagrindine esme islieka nepakitus.
2. Autorinis - sioje kryptyje islieka aiski mokytoju linija,aukstas aikido ziniu lygis, daznai ir mokymas mazai kuo skiriasi nuo pirmojo. Skirtumas tarp 1 ir 2 varianto mano manymu tame, kad i aikido ivedami nauji (kitu kovos menu) elementai. Ryskus sio atvejo pavyzdys yra taip vadinams "Real aikido" kuri sukure Sensei L.Vraciarevic (Serbija). I savo aikido jis ivede dziudo ir bokso elementus, ko is principo nebuvo Ueshibos variante. Kitas sios "grupes" atstovas Sensei S.Nishio Aikido Toho sistemos kurejas. I savo aikido technikas ivedes iaido ir karate smugiu rankomis (nieko nuostabaus jis buvo gana auksto rango karate meistras, berods 4 dan ir turejo auksta iaido ranga 7 dan :chmm:) technikas. Ko irgi nebuvo Ikurejo aikido. Siai grupei galima priskirti ir kitu aikido meistru, kurie aikido pagrindu isvyste savo stilius ir kuriu pavadinimuose islieka pavadinimas aikido.
3. Salyginai sia grupe pavadinsiu "Makaronu kabintojai" - dazniausia sios grupes atstovai negali aiskiai nurodyti savo mokytoju linijos ir aikido kilmes. Kuriamos ivairios legendos, kad "legalizuoti" savo aikido kilme. Zemas ar visiskas supratimo neturejimo kas yra aikido, jo principai, technika, filosofija. Sioje grupeje dazniausia buna ivairiu kovos menu elementu "miksai" kurie neturi jokio logisko apjungimo tarpusavio rysio, nera aiskios mokymo metodikos (del auksciau isvardintu priezasciu). Kaip nebutu gaila, bet Lietuvoje mano manymu yra sios grupes atstovu.
-
Labai įdomi aikido klasifikacija, be je gal ir teisiga. Na LT makaronų kabintojas, tai Si-ni-ci-nas, autentiška atstovauja Aiki-kami, o kokiam klube randasi autorinis aikido :nezino: ???
-
Labai įdomi aikido klasifikacija, be je gal ir teisiga. Na LT makaronų kabintojas, tai Si-ni-ci-nas, autentiška atstovauja Aiki-kami, o kokiam klube randasi autorinis aikido :nezino: ???
Na jei del pirmo ir trecio varianto tai kaip ir aisku, ju Lietuvoje yra, tai del antro "autorinio" berods Kaune yra aikido klubas kuris praktikuoja Aikido Toho (Nishio), bet del lietuviu "autoriniu" darbu tai dar neteko girdeti, nei matyti to viesai. Gali buti ,kad egzistuoja kokia grupe (es) kuri (ios) tai daro :chmm:
-
O gal ten-chi po iwamos vėliava autentiką praktikuoja?
-
Žmogus ateina į kažkokį užsiėmimą, aišku žalias, nieko neišmano, jam ten pravedama reklaminė akcija :senis:, ir žmogus ten lieka ilgam laikui :bo:. Po kažkiek laiko apsičiupinėja (praregėja) ar gauna į barzdą ir sako: nu blyn, kur aš čia įlindau? :bijo:
Bet sugaišto laiko kažkaip gaila :chmm:
Sutinku, nors isties mazai esu susidures, gal tik karta kai kuri laika (gal savaite) vaiksciojau i nekonaktinio karate uzsiemimus, jau buvau gal 3 metus uzsiiminejas boksu, norejau smugiu kojomis pasimokint tai draugas parekomendavo viena kluba kurio pavadinimo neminesiu (jis pats ten treneravos). Zodziu viskas lyg normaliai ir loiskai atrode, kol kazkaip netycia nekilo mintis pasisparinguot, ten chebra labai pasitikinti atrode, na ir ju teneris pritare (gal "pakrikstyt" mane norejo), na as ir galvojau kieti vyrukai bus idomu isbandyt save, graziai kojas kiloja. Tik va beda, kad tik pradejus sparinguotis visas "kietumas" kazkur dingo, jie net priekines kojos man nesugebejo pramust, nors pirma treneruote treneris mano stovesena taise ir aiskino kokia bloga ji yra ir kaip paprasta koja boksininkui atmust. O dar blogiau,kad pas vyrukus jokios kovines patirties nebuvo, ipac nuo smugiu i veida, jie pastoviai nusisukdavo, uzdimerkdavo, o soniniu smugiu isvis nemate ipac jei eidavo konbinacija. Zodziu moviau as is to klubo neatsigrezdamas, nes kai sparinge iveikiau 2 ju "kieciausius" karatistus su melinu ir rudu dirzu atrodo (tiksliai nepamenu), bijojau, kad treneris nesugalvotu su manim pasispainguot, gal jis ir butu mane iveikes nezinau, bet siaip budu be rysio senseju mokiniu akivaizdoj nugalet, tai ir nesiaiskinau.
Tai va tiek makaronu.
O del aikido esu girdejas apie pona 10 dana, bet nesu susidures su juo nei su jo pasekejais asmeniskai.
Nepilnus 2 metukus studijavau aikido, bet jokiu makaronu ten tikrai nebuvo, bent jau mano klube.
Kai atejau i pirma treneruote su naujoku grupe uzsiiminet aikdo laukiau "makaronu" apie aikido efektyvuma kietuma ir pan. Taciau nieko panasaus neisgirdau atvirksciai mums jau pirma diena buvo pasakyta, kad jei norim greitai ismokt efektyios saviginos mes ne cia pataikem. Buvo pasiulyta eiti i karate, judo ar kita kovos mena.
O antrasis klubo instruktorius isvis niekada neuzsimine apie aikido priaikyma saviginai, o paklaustas, atsakydavo mazdaug: "as niekada nesakiau, kad aikido efektyvus savigynos budas, taip aikido galima ismokt kaip efektyvu saviginos buda, bet yra kurkas paprastesniu stiliu kaip karate ir pan, kur savigynos ismoksi daug greiciau, taigi mokintis aikido vien del savigynos yra neprasminga"
Arba man patikdavo trenerio teiginiai kai mes mokydaomes tam tikrus kata mazdauk: "tai ka mes siandien mokomes jus niekada gyvenime nepanaudosite gatveje, pamirskit apie tai, tiesiog jums reikai suprast kai kuriuos aikido principus, kad butu paprasciau mokintis toliau, del to ir atidirbinejam sias formas"
Taigi del tokio priejimo prie stiliaus ir makaronu nebuvimo likau labai patenkintas aikido uzsiemiais ir tikrai dar grysiu prie sio stiliaus, tik truputuka veliau, kolkas dar noriu imtynes tipo bjj ar kazka pan pastudijuot, kol dar visiskai nenusenau :)
-
O kokia jusu nuomone butu i vieno mokytojo pamokyma, kad nera gerai mokintis ivairiu stiliu. Reikia tureti tiksla ir jo siekti. Ji pasiekus, siekti jo tobulumo. T.y. jei jau pradejai aikido - tobuleji jame. Jei jau pradejai bjj - tobuleji jame. Ir nesokineji nuo vieno stiliaus i kita kas keli metai.
Kokia nuomone cia butu?
-
Tai, kad atsitreniravęs porą metų vieną ar kitą kovos meną vienam ar kitam klube, ir gavęs po to į galvą gatvėje, nėra rodiklis, kad tame klube kabinami makaronai.
Prasitreniravęs aikido buvau kiek daugiau nei metus, ir atsitiko taip, kad iš gatvės mane išgabeno greitosios automobiliu be samonės. Tai ką? Man dabar savo klubą ir aikido kaltint? :nezino: Yra daugybė faktorių nesusijusių su tuo, bet įtakojančių rezultatą, pradedant alkoholiu, baigiant savimone ir supratimu ir sugebėjimu panaudoti arba nepanaudoti to ką moki. Todėl "makaronų kabininmo" atpažinimo kriterijai turi būti kiti.
Mano 12 metų pusbrolis pasitreniravęs metus karate, buvo nuskriaustas peštukų kieme, dėl to jis padarė išvadą, kad karate neveikia ir nuėjo į futbolą. Tai kaip čia dabar yra?
-
Kodėl manote, kad pagrindinis normalumo kriterijus yra mokytojų linija?...
-
O kokia jusu nuomone butu i vieno mokytojo pamokyma, kad nera gerai mokintis ivairiu stiliu. Reikia tureti tiksla ir jo siekti. Ji pasiekus, siekti jo tobulumo. T.y. jei jau pradejai aikido - tobuleji jame. Jei jau pradejai bjj - tobuleji jame. Ir nesokineji nuo vieno stiliaus i kita kas keli metai.
Kokia nuomone cia butu?
Kaip kam, vienas nori būti kuo įvairesnis, kitas kuo gilesnis. Todėl ir renkasi, kas ką nori. Aš pvz. linkęs išsiaiškinti viską iki galo, taip aš išmanau mažiau dalykų, bet suprantu juos pilnai (nebūtinai apie kovos meną čia), kitas gal nori tik žinoti kažką apie vieną ar kitą stilių, bet nesiekia į jį gilintis. Manau ir viena ir kita turi savo +/-. Aš renkuosi vieną, bet iki galo.
-
Aš renkuosi vieną, bet iki galo.
OT, bet to galo nėra, nes nėra ribų tobulumui. Nepamirškime ir to, kad KARTAIS verdant savo sultyse ir nesimokant kitų dalykų už savo stiliaus ribų, paprasčiausiai neįmanoma jo suprasti, nes patirtis būna nepilnavertė
-
OT, bet to galo nėra, nes nėra ribų tobulumui. Nepamirškime ir to, kad KARTAIS verdant savo sultyse ir nesimokant kitų dalykų už savo stiliaus ribų, paprasčiausiai neįmanoma jo suprasti, nes patirtis būna nepilnavertė
Turbut daugumoje stiliu priaugi iki tokio rango, kai yra reikalaujama zinoti apie kitus stilius :senis:
-
OT, bet to galo nėra, nes nėra ribų tobulumui. Nepamirškime ir to, kad KARTAIS verdant savo sultyse ir nesimokant kitų dalykų už savo stiliaus ribų, paprasčiausiai neįmanoma jo suprasti, nes patirtis būna nepilnavertė
Nesikabinėjam prie žodžių, puikiai supratai ką norėjau pasakyti. O dėl "sulčių" - taip, pilnai sutinku, bet turi pakankamai į savąjį stilių būti įsigilinęs, kad galėtum kitur atsišviežint. Jei paviršiais bėgiosi, nieko taip ir nemokėsi dorai.
-
Nesikabinėjam prie žodžių, puikiai supratai ką norėjau pasakyti
Manau kad supratau, todėl ir parašiau...
Jei paviršiais bėgiosi, nieko taip ir nemokėsi dorai.
Sutinku. Tiesiog apsiribojimas vienu stiliumi dar nereiškia gilumo, o vaikščiojimas per įvairius ne visada reiškia bėgiojimą paviršiais...
Kartais kaip tik priešingai. Būtent todėl aš gana skeptiškai vertinu kriterijų "jis išbuvo su savo mokytoju 20 metų ir turi 20 daną"...
-
Tiesiog apsiribojimas vienu stiliumi dar nereiškia gilumo, o vaikščiojimas per įvairius ne visada reiškia bėgiojimą paviršiais...
Tai jei į vieną nesugebi įsigilint, tai kur sugebėsi 5 suprast?
-
O kokia jusu nuomone butu i vieno mokytojo pamokyma, kad nera gerai mokintis ivairiu stiliu. Reikia tureti tiksla ir jo siekti. Ji pasiekus, siekti jo tobulumo. T.y. jei jau pradejai aikido - tobuleji jame. Jei jau pradejai bjj - tobuleji jame. Ir nesokineji nuo vieno stiliaus i kita kas keli metai.
Kokia nuomone cia butu?
As asmeniskai pritariu bet su viena salyga: jei zmogus pastudijavo aikido metus, karate metus, dar koki stiliu metus tai greiciausiai jis nieko neismoko, nes mano manymu metu uztenka tik nuomonei susidaryt, o ne igyt meistriskumui. Bet kitas atvejis yra tada, kai zmogus igija sioki toki meistriskuma kazkokiam stiliuj, o paskui noredamas ismokt kazkokiu dalyku ko nera jo stiliuj pereina i kia stiliu manau tai nera blogai.
Asmeniskai as 5 metus uzsiiminejau boksu, neturejau dideliu sportiniu pasiekimu ir turejau mazai varzybu, bet tik todel, kad neturejau tikslo siekt sportiniu aukstumu, tai buvo daugiau hobis, daug atidirbinejau ir slifavau technika, vienu metu buvau trenerio asistentu klube. (na kad jau visai nepagalvotumet, kad buvau prastas boksininkas siek tiek pasigirsiu turejau tik 10 oficeliu kovu is ju 9 laimejau 1 pralaimejau (pries tuometini europos bokso cempiona) ir tai sugebejau laimet pirma raunda akivaizdzia persvara, paskui pritruko fizinio pasirengimo, o gal priesninkas tiesiog buvo labiau patyres).
Atejo laikas,kai tik boksas manes nebetenkino ir nebemaciau perspektyvu, taigi pradejau dometis kitais stiliais, del to pradejau lankyt aikido, veliau palikau si stiliu nors jis man ir labai patiko (pagrindine priezastis gal ir ne logiska, bet man truko kontakto, sparingo), taigi nusprendziau kad grysiu prie sio stiliaus, kai jam subresiu.
Neseniai (sia vasara) teko pasitrenereuot pas smaugli imtyniu, tai buvo visai nauja man, bet labai patiko, del asmeniniu priezasciu kolkas niekuo neuzsiimineju, bet galvoju artimiausiu metu pradet uzsiinet imtynem, manau tai padetu man tapt universalesniu ir suteiks daug daugiau naudos nei slifavimas tu techniku kurias jau ir taip moku, aisq tobulumui nera ribu, bet visos technikos veikia tik su tam tikrom saligom, pvz iki siol nezinau, ka reiketu daryt jei mane kas pabandytu uzpult su peiliu rankoje ir boksas tikrai atsakymo i si klausima neduos,(kazkaip nesinoretu tikrint as geitesnis ar mano kustis ar jo peilis) arba kaip blokuot smugi su kastetu, nemanau, kad butu faina leist tokiam smugiu praslyts per peti, arba blokuot tiesiog uzsidengiant( gluxae zascita), tuo labiau nenoreciau tokio smugio alkune blokuot kaip kazkurioj cia temoj sitam forume (video) aiskino kazkoks ale gatves boksininkas.
Mano manymu nera tobulo stiliaus kuris duotu asakymus i visas gatveje iskylanciases problemas, todel vien konkretaus meistriskumo neuztenka, reikia ir tam tikro uiversalumo. Yra keli varijantai, arba eit i taip vadiamus "saviginos kursus" arba "super duper universalu gatvini stiliu", arba pasirinkt kelis kovos stilius, kad suderines juos galetum parsigriauti smugiuotoja i parteri, o imtynininka pasitikt smugiu krusa, o jei ir atsidursi partery tai bent pasipriesint galesi.
Mano galva geriau pasirinkt autentiskus dalykus negu miksa, nes kiek teko susidurt su "super duper universaliu gatviniu stilium", tai kaip smugiuotojas galiu pasakyt, kad didzioji dalis ju treneriu nemoka elementarios smugiu technikos, ka jau ten apie aukletinius kalbet.Manau tapati pasakytu ir imtynininkas apie is savo puses.
dar vienas argumentas universalumo naudai tai amzius, ateina laikas, kai supranti, kad dar 10 metuku ir nesvarbu kaip as gerai smugiuosiu ar kokio auksto lygio meistras bebusiu, galiu sutikt 18 -kini pacuka,gorilos sudejimu ir puikiais smugevimo igudziais ir tokiu atveju jei nesugebesiu jo parvest ir uzbaigt kova, tai galesiu ligoninej visiems aiskint kaip graziai mane muse ir kaip mano meistriskumas man padejo likt gyvam :)
-
Tai jei į vieną nesugebi įsigilint, tai kur sugebėsi 5 suprast?
Aš jau rašiau, kad kartais tie 5 ir reikalingi tik tam, kad padėtų pilnai suprast sąvąjį :senis:
-
Kol daugiau mažiau neišmokstami vieno dalyko techniniai pagrindai, kiti dalykai blaško ir klaidina.
Bet kada formalią techniką jau darai patenkinamai (idealų nebūna!), susipažinimas su "kitomis galaktikomis" padeda. Bent jau pamatai, kad kiti fizikos dėsniai ten tokie patys. :D Arba kad su kitų stilių atstovais, pasirodo, irgi galima gerti alų :alus:
Aišku, ar pažindintis ir kokiu būdu - paties žmogaus pasirinkimo reikalas...
Dėl "makaronų". Ši tema buvo daugiau mažiau nagrinėjama, pvz., temoje "šarlatanai" ir t.t. Iš tiesų labai sunku suklasifikuoti, kas yra kas. Gal kas vienam atrodys "šarlatanų irštva", kitam pagal išprusimo lygį bus "dvasinė oazė" :D
Man rodos, kad vadinamiesiems "makaronininkams" būdinga viena tipinė savybė: pas juos kažko per mažai, o kažko per daug. Tokie kontrastai patinka mažiau išsilavinusiems žmonėms, gyvenantiems emocijomis ir įsitikinusiems savo reikšmingumu.
-
Man rodos, kad vadinamiesiems "makaronininkams" būdinga viena tipinė savybė: pas juos kažko per mažai, o kažko per daug. Tokie kontrastai patinka mažiau išsilavinusiems žmonėms, gyvenantiems emocijomis ir įsitikinusiems savo reikšmingumu.
Na ziurint i tam tikrus klubus to net nedrisciau teigti :D, atvirksciai jie sugeba savo "mistinemis" galiomis ir idejomis pritraukti musu intelegentija (suprask ,issilavinusiuos zmones :D).
-
Na ziurint i tam tikrus klubus to net nedrisciau teigti :D, atvirksciai jie sugeba savo "mistinemis" galiomis ir idejomis pritraukti musu intelegentija (suprask ,issilavinusiuos zmones :D).
Kas ta mūsų inteligentija? Dažnam statistiniam inteligentui žagrė iš kišenės kyšo... :D
Keturi-penki metai aukštojoje, žinant jų lygį, dar nėra išprusimo garantas... Ypač prisimenant, kaip forume kažkas rašė apie savo dėstytoją - orientalistikos žinovą...
Be to, inteligentas (blogąja prasme) tam ir yra inteligentas, kad atei tų į salę ne dirbti, o klausyti postringavimų apie dangiškųjų sferų muziką :banging:
-
Kodėl manote, kad pagrindinis normalumo kriterijus yra mokytojų linija?...
Na ziurint ka tu turi omeni rasydamas "normalumo kriterijus" :chmm:
Na as sitaip atsakyciau i tavo klausima. Remiantis auksciau isvardintais mano kriterijais , 1 punkte yra labai svarbi mokytoju linija ir testinumas, kitu atzvilgiu taip vadinamas "autentiskumas" yra prarandamas.
2 punkte tai nera itin svarbu, kadangi cia galutiniame rezultate pereinama prie "autorinio" darbo remiantis asmeninia patirtimi ir dadedant nauju disciplinu.
3 punkte to dazniausia isvys nebuna arba gautos zinios yra gana skurdzios.
Specialiai nelieciau "pritaikomumo" aspektu, kadangi manau ,kad visuose mano isvardintuose punktuose (1-3) jis gali buti arba ne. Tai manau daugiau priklauso nuo besitreniruojanciojo asmens savybiu ir "statomu" uzdaviniu.
-
As asmeniskai pritariu bet su viena salyga:
labai daug prirasyta, bet minties aiskumo :nezino:
-
1. Autentiskas
Va su šituo sunkiausia susitaikyti :chmm:
1.Net ir atskiras kovos būdas pernelyg plati tema, kad būtų galima išsaugoti autentiką visu gyliu ir pločiu iki detalių, o vėliau jos ir sudaro esminius skirtumus. Net ir uoliausias mokinys perteiks mokytojo sistemą savaip. Kitaip visi būtų ueshibos.
2.Rytai-Vakarai. Mūsų mąstymo, perdavimo būdas kitoks, nei rytiečių. Rytiečiai pasiruošę 1000 kartų pakartoti formą, kad suvokti esmę, aš linkęs (negaliu atsakyti už visus vakariečius) pirma suprasti, po to "šlifuoti".
3.Pati "autentika" kažkada buvo modernas. Tai nuo kada autentika yra autentiška?
-
3.Pati "autentika" kažkada buvo modernas. Tai nuo kada autentika yra autentiška?
Čia galima ir disertaciją parašyt. "Stilių kaita", "tradicija ir inovacija" ar pan. :D Ir ne tik koviniam mena, bet ir aplamai mene. Buvo, pavyzdžiui, barokas. Vienu metu jis įsigalėjo, po to išsigimė... kodėl?
O autentiką apibrėžia keletas parametrų.
Pirma, jai būdingi vieningi standartai. Pirmiausia tai techninis ir ideologinis pagrindas.
Antra, tie standartai daugumoje visuotinai įteisinti ir pripažįstami. Taigi bendram kontekste gali būti "geresnis" ar "blogesnis" judo turinio ar formos prasme. Bet nekils abejonių, kad tai judo, o ne kas kita.
Trečia, autentika visada susilaukia kopijavimų "iš šalies", ir ekspertas visada pamatys, kad jų kokybė visada mažiau atitinka autentikos etalonus.
Na, o jei kopija geresnė už originalą, tada jau gimsta naujas stilius. :chmm:
gal būt taip..
-
Na ziurint ka tu turi omeni rasydamas "normalumo kriterijus" :chmm:
Ką reiškia "normalus variantas" reikėtų klausti temos autoriaus :P O "normalumo kriterijai" yra tai, pagal ką tas "normalus variantas" atskiriamas nuo "makaronų ant ausų" :P
Na as sitaip atsakyciau i tavo klausima. Remiantis auksciau isvardintais mano kriterijais , 1 punkte yra labai svarbi mokytoju linija ir testinumas, kitu atzvilgiu taip vadinamas "autentiskumas" yra prarandamas.
2 punkte tai nera itin svarbu, kadangi cia galutiniame rezultate pereinama prie "autorinio" darbo remiantis asmeninia patirtimi ir dadedant nauju disciplinu.
3 punkte to dazniausia isvys nebuna arba gautos zinios yra gana skurdzios.
Išeitų taip, kad jei nei esi savos sistemos autorius, nei gali nurodyti mokytojų liniją ir paliudyti tęstinumą, tai esi makaronų kabintojas? Heh... :D
-
Išeitų taip, kad jei nei esi savos sistemos autorius, nei gali nurodyti mokytojų liniją ir paliudyti tęstinumą, tai esi makaronų kabintojas? Heh... :D
Manau niekam nekils problemu nurodyti savo aikido kilme zinant bet jau 1-2 savo linijos mokytojus, kita vertus jei to nera tai galima suabejoti pateiteikiamu ziniu tikrumu. Kaip Lietuvoje yra populiaru sakyti "Kas geletu paneigti, kad tai vis dar yra aikido" :D
-
Turbut daugumoje stiliu priaugi iki tokio rango, kai yra reikalaujama zinoti apie kitus stilius :senis:
Kokiame stiliuje turint tam tikrą RANGĄ yra REIKALAUJAMA žinoti apie kitus stilius?
jei to nera tai galima suabejoti pateiteikiamu ziniu tikrumu
Pasakyk tą kad ir boksininkui
Įdomu, kodėl pirkdamas batus pirma žiūri, kad jie būtų patvarūs, patogus ir t.t., o ne domiesi, koks gamyklos adresas, kokiais keliais juos vežė, kokius muitinės postus praėjo, kokie muitininkų vardai ir pavardės...
Kas iš to, kad tai firmos X batai, jei jie atplyšusiu padu?
Nesakau, kad kilmė ar istorija nesvarbu. Bet kai vardai užgožia visa kita, tai lieka galbūt ir šaunus prekinis ženklas egzotikos mėgėjams, bet nebe kovos menas. IMHO
-
Ką reiškia "normalus variantas" reikėtų klausti temos autoriaus :P O "normalumo kriterijai" yra tai, pagal ką tas "normalus variantas" atskiriamas nuo "makaronų ant ausų" :P
Išeitų taip, kad jei nei esi savos sistemos autorius, nei gali nurodyti mokytojų liniją ir paliudyti tęstinumą, tai esi makaronų kabintojas? Heh... :D
Temos autorius ("provokatorius") yra Kensen per Aikido temą :rolleyes:
Pasitvirtinusio dalyko mokytojų linija - rimtas argumentas. Kiek tai pasitvirtinęs dalykas, kiek išreklamuotas, kits klausimas. :chmm: Antra, man vis tiek kelia abejonę perdavimo kelias (laikas, kultūriniai skirtumai).
Vėl cituojant Kensen "Na, o jei kopija geresnė už originalą, tada jau gimsta naujas stilius". Čia testavimą pradėti geriausiai tinka Smauglio siūlomu būdu :punch:. Nors yra tikslai netelpantys į sparingo rėmus :senis:. Ir šis būdas tinka tik gerokai pažengusiems. Beje jiems ši tema neaktuali. :nezino:
Manęs dažnai klausia "Kur geriausia vesti vaikus? Arba vat "padžioviau irklus", kur dar galiu nueiti į "senatvę"?". Pirmu atveju sakau "ai vesk į dziudo :rolleyes:", antru net nežinau ką pasiūlyti... :nezino:
Man buvo lengviau, buvo dziudo-sambo ir "tipo" karate (be jokiu shotokan ar kyokushin... ). Boksas buvo beveik nurašytas... Visi tada žinojom, kad karate yra "krūčiausias". :ruko:
Kas dabar yra "krūčiausias", nuomonių ir reitinguotojų yra daug, bet argumentų nesigirdi. Tuo labiau kriterijų pagal ką... :chmm: Tai taip jau gaunasi, kad kriterijai šitoje temoje svarbiausia :teisejas:
-
Pasitvirtinusio dalyko mokytojų linija - rimtas argumentas
Aš nesakau, kad nerimtas. Rimto žmogaus suteiktas rimtas laipsnis gali daug pasakyti apie žmogaus kompetenciją
Tačiau būtent kompetencija ir yra svarbi. Mokytojas ar titulas svarbus tik tiek, kiek jis siejasi su kompetencija, ir tikrai ne daugiau. Tai neturėtų būti pamirštama
Neskubėčiau pavadinti "makaronų kabintojų" vaikinuko, kuris boksavosi 15 metų po pusvalandį į dieną. Ir neskubėčiau teigti, kad pas jį boksas mažiau "tikras", ir kad pas kokį nors ant titulų ir medalių užmigusį trenerį mokytis būtų geriau...
-
Manau, bet kokio stiliaus rimtesnis praktikuotojas, gali nurodyti mazu maziausiai kluba, kuriame sportuoja, savo treneri, kazkokius pasiekimus, etc. Zmones gi paprastai didziuojasi savo pasiekimais ir sugebejimais. Didziuojasi, kad treniravosi ar treniruojasi pas kazkoki tai garsu treneri ar meistra. Tai normalu.
Is kitos puse, jai "kruts meistras" sako, kad buvo mokinys to, kuris buvo mokinys to, kuris yra toj senoj fotografijoj penkioliktas is desines, bet ta fotografija kazkur uzsimete pes paskutini kara, tai :nezino: Na aisku jis lengvai ismokys kaip isdurti akis ar panasiai... :oho:
Ir dar, is rimtu sportininku retas kuris gali buti rimtu treneriu, mokanciu dirbti su zmonem.
-
Ir dar, is rimtu sportininku retas kuris gali buti rimtu treneriu, mokanciu dirbti su zmonem.
Gal reikėtų taip formuluoti... geriausi treneriai dažniausia nebūna praeityje labai krūti sportininkai. :-) Beveik sutinku, bet ir iš tų kitų galima gauti kruopelytę cinkelio. :teisejas: