Portalo FightClub.lt diskusijų forumas
Pagrindines diskusijos => Treniruotės => Tema atidaryta: Marcius on 2008 Grd 05, 20:42:14 pm
-
Tai va uzvedziau nauja tema, nes paklausti noriu. Na jau senokai treniravausi gal pries menesi koki, nes nebera jegu. Tiesiog nera noro, jegu sportavimui. Ka patartumet ? truksta vitaminu ar ko ? ;-) Gal yra ir daugiau panasiu atveju tai sitokia tema visai neprosali :-D
-
Nueik pasisparinguot su sportininkais. Padės motyvacijai...
Tai va uzvedziau nauja tema, nes paklausti noriu. Na jau senokai treniravausi gal pries menesi koki, nes nebera jegu. Tiesiog nera noro, jegu sportavimui. Ka patartumet ? truksta vitaminu ar ko ? Gal yra ir daugiau panasiu atveju tai sitokia tema visai neprosali
-
Tai va uzvedziau nauja tema, nes paklausti noriu. Na jau senokai treniravausi gal pries menesi koki, nes nebera jegu. Tiesiog nera noro, jegu sportavimui. Ka patartumet ? truksta vitaminu ar ko ? ;-) Gal yra ir daugiau panasiu atveju tai sitokia tema visai neprosali :-D
Pas zmogu buna psichologines duobes. Tad tu joje esi. Patarciau eit i treniruotes ir ispet treneri apie esama situacija ir dirbti minimaliai. Jei visai sustosi, tai po to bus laaabaaaai sunku vel pradet. Nekarto ir man yra buve :senis:
-
Tai va uzvedziau nauja tema, nes paklausti noriu. Na jau senokai treniravausi gal pries menesi koki, nes nebera jegu. Tiesiog nera noro, jegu sportavimui. Ka patartumet ? truksta vitaminu ar ko ? ;-) Gal yra ir daugiau panasiu atveju tai sitokia tema visai neprosali :-D
1. Gal tiesiog tingi.. :)
2. Susiradai naują dragę (atmazas)
3. Daug užduoda/daug duoda darbo (atmazas)
4. Ne tavo mėnulis (absurdiškas atmazas, bet veikia)
5-begalybė - tavęs netraukia iš vis ten eiti... :)
-
Man tai dazniausiai budavo taip del treniruociu vedimo monotonijos, nes vis tas pats per ta pati, lyg kitu pratimu tai sporto sakai nebutu (kalbant apie boksa), na ir dar persitreniravimas, kai visi treneriai girasi apie individualau poziuri i besitreniruojanti, tai dazniausiai yra tik grupiniai uzsiemimai, kur visiems vienodas kruvis taip ir nualinamas organizmas.
Siap mano asmeniskas patarimas, kad jau jai nera dideles motivacijos sportuoti ir eiti i treniruote, tai:
- jai jauciates pavarges nuo monotonijos tiesiog ta diena padarykite kazka kita pvz. eikite i stangine, pasivazinekite dviraciu, pabegiokite,eikite i baseina, sauna, padarykite sau patys treniruote garaze, gaje, parke.Esme, tame, kad [pajudeti, ir kad neisimusti is ritmo.Jai yra galimybe butinai eikite ka nors pazeisti su draugais Pvz futbola, krepsini, stalo tenisa, futbola, ar netgi boulinga(bet tada tik dviese ir be alaus:-D). Manau komandiniai sportai ar tie kiti variantai ne tik sustiprina draugyste ir atnesa daug teigiamu emociju, bet ir biski duoda atpalaidoti nuo judesiu monotonijos pavargusius raumenys ir lavina maziau naudojamus judesius ir raumenys. Manau labai patartina, jai sportuojate del saves, (megejiskai) ,papildyti kovos sportu treniruotes komandinias zaidimais.
- jai esate pavarges del persitreniravimo, tai tiesiog ta diena pailsekite, nezs gal tiesiog tik tiek ir tereikia. Arba jai tai nepadeda, tai tiesiog sumazinkite treniruociu kruvi. Kam jums 5 treniruotes i savaite? Gal uzteks tik 4? kam jums 3 treniruotes i savaite? Gal uzteks tik megejiskai del saves ir 2? Argi visi sekiam sportiniu pasekimu, medaliu, tauriu, diplomu? Ir kam kankintis jai ta kova su savimi treniruoteje jau neteikia jokio dziaugsmo? Manau reikia tada susimastyti, del ko tai darot. Del to, kad buti sportinininku? Del to, kad buti kietu bicu ir visiems galetai gatveje uzpakalius atspardyti? Ar del to, kad mums patinka sportuoti, judeti, kad patinka kovos menai? ir tai teikia mums dziaugsma?
Manau tie abu budai puikiai pades isvengti ir monotonijos ir persitreniravimo, aisku nereikia jais tik piktnaudziauti, nes reikia atsiminti, kad pagrindine jusu sporto saka tai kovos sportai, o kancios treniruoteje, kiekvienos sporto sakos dalys :-)
-
Ir aisku reikia geriai maitinis, irgi isvengiant monotonijos :-) Verta ir papildyti raciona sportinias papildais. Aisku irgi nereikia jais piktnaudziauti, nes galima susigadinti sveikata, ne mazaiau nei naudojant zalingus organizmui medziagas :senis:
-
Ne ne o ka daryt jeigu as jau nebe sportuoju. Kaip atsigauti ? ;-)
-
Ne ne o ka daryt jeigu as jau nebe sportuoju. Kaip atsigauti ? ;-)
tada tavo prašymai neatitinka temos ir mūsų forumo "veido"
-
surask motyvacija kam to tau reikia ,jei grauzia sažinė dar nėra taip blogai :D man tai padedavo tokiais atvejais pora trejeta dienu :geria: jaunesniems asmenims tai nesiulyciau taip daryt :D
Radiatoriau... :ne: Ko jaunimo mokai?
-
Radiatoriau... :ne: Ko jaunimo mokai?
gerai trinu :oops:
-
Na kaip man atgauti jegas ir motyvacija ? :oho: :oho: Nes jau toks tinginys uzejo, jg nebezinau ka daryti :( :(
-
Na kaip man atgauti jegas ir motyvacija ? :oho: :oho: Nes jau toks tinginys uzejo, jg nebezinau ka daryti :( :(
Susigėsk, pagalvok, kad nesi koks seneliukas į grabą bežengiantis, ir atgausi ;) Žo, gėdink save susiimdamas, kad esi sveikas, o tinginiauji, tuščiai laiką švaistai... Kad jei toliau tinginiausi, apskritai pavirsi tokiu "senu kelmu"...
O šiaip nei mes žinom, ką tu ten sportuoji, ko nesportuoji, kiek laiko tinginiauji, kokie tavo motyvai, tai kas tau ką patart gali normaliai?
-
Na kaip man atgauti jegas ir motyvacija ? :oho: :oho: Nes jau toks tinginys uzejo, jg nebezinau ka daryti :( :(
Paprašyk, kad kas silpnavaliu lochu ir t.t. išvadintų :ruko: Gal vyriškumas sukils :punch:
-
Na kaip man atgauti jegas ir motyvacija ? :oho: :oho: Nes jau toks tinginys uzejo, jg nebezinau ka daryti :( :(
Tiesiog pagalvok, ko tau reikia...Ar tau tikrai reikia treniruotis, nu gal geriau tingėti, nieko neveikti. Pagalvok, kiek laiko sugebėsi tingėti ir nieko neveikti. ;)
ar apskritai įdomu ir norisi treniruotis? Jau supratau, kad dabar nesinori, bet apskritai.
O kalbant apie jėgas, tai kažkaip keista...kažkuriais periodais gali nebūti jėgų, bet jei ilgą laiką jautiesi be jėgų ir apskritai noro kažką veikti, tai gal irgi pats paieškok priežasčių arba kaip stripulis sakė, pasakok detaliau apie save ir bandysim ieškoti tų priežasčių.
-
Na kaip man atgauti jegas ir motyvacija ? :oho: :oho: Nes jau toks tinginys uzejo, jg nebezinau ka daryti :( :(
Laikas - visko gydytojas..
Atsipalaiduok ir mėgaukis, tuom, ką dabar darai..
Jei paskui vėl pradės traukt sportuot - pasiduok visatos tėkmei ir eik sportuot...
Kam dėl visko parintis?
-
:director: Mr. Love, žiūrėk kaip rašai, čia ne piemburnių forumas ir su žodžiais mandagiau, nepakęsiu tokių žodelių kaip buvai parašęs. Dar nemandagumo forma ir įspėjimas. Moderatorius
-
Geriausia motyvacija, kai gauni į barzdą.
-
kaip stripulis sakė, pasakok detaliau apie save ir bandysim ieškoti tų priežasčių.
Ka mazdaug papasakot apie save, kad butu lengviau padet?
-
Kokia sporto šaka ar kovos menu tu užsiimi? :chmm: Kiek laiko užsiimi? Kokie tavo tikslai?
-
ar sieki kokio tikslo savo sporte?
galbut tu to nesuprasdamas jieskojai kazko jame ir neradai, toliau nebematai jokiu iniciatyvu ir neber tu jegu
galbut tai ka tu darai neatspindi taves...
-
Na siuo metu sportuoju namie ;-) Mano tikslai tai yra sutvirteti ir tiesiog geriau jaustis :-D
-
Na siuo metu sportuoju namie ;-) Mano tikslai tai yra sutvirteti ir tiesiog geriau jaustis :-D
Sakai, kad nėra motyvacijos ir jėgų, bet randi ir to, ir to, kad sportuotum namie... Savo tikslų, kuriuos parašei, gali pasiekti tiek sportuodamas namie, tiek eidamas į treniruotes už namų ribų.
Apskritai, kažin, ar čia rašytum, jeigu nebūtų noro treniruotis.
Nesuprantu, kur gi problema? ;)
-
Žodžiu, per sparinga. Sparingojuos su vienu, nu gauna jis, ir kažkaip visai nepavargęs jaučiuosi. Va su kitu sparinguojuosi, nu gaunu aš daugmaž į vienus vartus, nu bet gaunu dėl to kad neturiu jėgų su juo sparinguotis. Tai kaip čia yra? Viena spardau kaip galėdamas, ir dar tokių 10 suspardyčiau, o va kitas ateina, ir po 15s. Kojos pakelt nebegaliu, nors padaru 1-5 spyrius... :nezino:
-
Žodžiu, per sparinga. Sparingojuos su vienu, nu gauna jis, ir kažkaip visai nepavargęs jaučiuosi. Va su kitu sparinguojuosi, nu gaunu aš daugmaž į vienus vartus, nu bet gaunu dėl to kad neturiu jėgų su juo sparinguotis. Tai kaip čia yra? Viena spardau kaip galėdamas, ir dar tokių 10 suspardyčiau, o va kitas ateina, ir po 15s. Kojos pakelt nebegaliu, nors padaru 1-5 spyrius... :nezino:
Pavargt gali ir del per didelio isitempimo, ypac jei sakai kad zinai kad nuo jo gauni i vienus vartus, atsipalaiduot pabandyk. man ir taip buna kai atsistoju su kokiu simtiniu ir reikia ten apie jy lakstyt kad i galva neprasileist, visada buni isitempes ir greit pavargsti ;-)
-
Pavargt gali ir del per didelio isitempimo, ypac jei sakai kad zinai kad nuo jo gauni i vienus vartus, atsipalaiduot pabandyk. man ir taip buna kai atsistoju su kokiu simtiniu ir reikia ten apie jy lakstyt kad i galva neprasileist, visada buni isitempes ir greit pavargsti ;-)
Gali būti. Ko gero tai ir bus pagindinė priežąstis. Jis mažesnis greitesni prišoka, ir amen....
-
Gali būti. Ko gero tai ir bus pagindinė priežąstis. Jis mažesnis greitesni prišoka, ir amen....
Aj va cia kitoj temoj perskaiciau kad tavo ugis 190cm, na mano irgi panasus tai zinai, isnaudok savo ugio privaluma, jis mazesnis, neprisileisk jo ir tada jau jam bus amen ;-)
-
Aj va cia kitoj temoj perskaiciau kad tavo ugis 190cm, na mano irgi panasus tai zinai, isnaudok savo ugio privaluma, jis mazesnis, neprisileisk jo ir tada jau jam bus amen ;-)
Lengva pasakyt neprisileisk. O kad neprisileist, reikia greitai kontratakuot, kai jis juda, o ilgos galūnės lėčiau juda už trumpas.
-
Lengva pasakyt neprisileisk. O kad neprisileist, reikia greitai kontratakuot, kai jis juda, o ilgos galūnės lėčiau juda už trumpas.
Viskas labai greit ten juda :punch: ir kaip tik tau reikia ne kontraatakuot, o atakuot pirmam jei nespeji kontraatakos padaryt, ir siaip tu taekwondo lankai tai tik kojom ar ir rankom galima sparinguotis? :-)
-
Viskas labai greit ten juda :punch: ir kaip tik tau reikia ne kontraatakuot, o atakuot pirmam jei nespeji kontraatakos padaryt, ir siaip tu taekwondo lankai tai tik kojom ar ir rankom galima sparinguotis? :-)
Aišku kad ir rankom.. :luztu: Nu nzn kur negalima būtu rankom sparinguotis. Tik jei nori siūlyt su rankom eit, tai nieko nebsu nes partnerio pagrinde rankų smūgiai yra.
-
Aišku kad ir rankom.. :luztu: Nu nzn kur negalima būtu rankom sparinguotis. Tik jei nori siūlyt su rankom eit, tai nieko nebsu nes partnerio pagrinde rankų smūgiai yra.
nu tai viskas turi but, pradejai koja uzbaigei rankomir t.t. nu ilgai cia galima diskutuot nzn as tiksliai jusu specifikos sparingo, nes kur tu imetei video kazkokiu jusu varzybu tai man labai keistai atrodo kai vienas atsitraukineja, o kitas visiskai rankas nuleides jy vejasi. pas mus muay thai uz toki dalyka atsispaudimus 2 dienas pumpuociau :D
-
nu tai viskas turi but, pradejai koja uzbaigei rankomir t.t. nu ilgai cia galima diskutuot nzn as tiksliai jusu specifikos sparingo, nes kur tu imetei video kazkokiu jusu varzybu tai man labai keistai atrodo kai vienas atsitraukineja, o kitas visiskai rankas nuleides jy vejasi. pas mus muay thai uz toki dalyka atsispaudimus 2 dienas pumpuociau :D
Tai čia yra todėl nes, nesimokino su rankom jie, mes mokinamės, todėl ir mūsų rankos veikia. Ir naudojam mes jas, bet tai kad jei aš per rankos atstuma ateisiu iki jo, tai amen, nes rankų blokuot nemoku.. :-(
-
Paskutiniai postai nebeatspindi temos, nukrypot i sparingo mandrybes ir analizavima. :teisejas: Pasieskokit kur galetumet apie tai padiskutuot. Aciu uz supratinguma
-
Idomiau butu tema vystyti ta linkme, kai eini i paskaitas, poto i darba 5 dienas per savaite, grizti namo 7-8h alkanas ir nusikales, kaip tada rasti motyvacijos begti per puse miesto i treniruote, ne alaus is saldytuvo istraukti ir issidrebti ant sofos. Arba, jei treniruote penktadienio vakare, po visos savaites labiau noreti eiti i sale, nei su draugais susitikti, kuriu ir taip nemates visa menesi.
Mane asmeniskai labiausiai motyvuoja du dalykai:
1. Kad tai darai del saves, tai yra tavo malonumas ir su savimi praleistas laikas, ir nera pareiga.
2. Stirpeji. Ir fiziskai ir psichologiskai. Tobulejimas vardan saves. Galimybe perzengti savo suvokiamas psichologines ir fizines ribas.
-
Idomiau butu tema vystyti ta linkme, kai eini i paskaitas, poto i darba 5 dienas per savaite, grizti namo 7-8h alkanas ir nusikales, kaip tada rasti motyvacijos begti per puse miesto i treniruote, ne alaus is saldytuvo istraukti ir issidrebti ant sofos. Arba, jei treniruote penktadienio vakare, po visos savaites labiau noreti eiti i sale, nei su draugais susitikti, kuriu ir taip nemates visa menesi.
Einu į paskaitas, kurias ir klausau, ir dėstau. Dirbu 5 dienas per savaite. Treniruojuos irgi 4-5 dienas per savaitę. Ir būtent penktadienį skirtingai nei kitomis dienomis važiuoju vakare į treniruotę per pusę miesto...
Jei apskritai, tai motyvacijos treniruotis man ieškoti nereikia, nes nors ir uždirbu sau duoną iš kitos veiklos, kovos meną laikau pagrindiniu savo užsiėmimu gyvenime. Viskas paprasta - arba nori, arba ne. Jei nori - surasi ir laiko, ir jėgų. Jei nenori, tai pati idėja ieškoti motyvacijos man atrodo absurdiška. Jei iš tiesų nenori treniruotis, tai nebus ir noro tapti motyvuotu treniruotis; jei iš tiesų nori tokiu tapti, dėl tos pačios priežasties JAU norėsi treniruotis... O dabar išeina "noriu, bet nenoriu"... Gal tiesiog reikėtų imti, ir apsispręsti?
Aišku, kaip ir daugumai čia esančių, atėjus laikui vykti į treniruotę su manimi būna visko - ir "tingiu", ir "atsibodo", ir t.t. ir pan. Galiu pasakyti štai ką: pasiryžęs ir nuvykęs dar nei karto nesigailėjau, ir kai užplūsta abejonės, kas kartą tai prisimenu
Dar žinau tai, kad nemėgstu nuolaidžiauti sau ir taikstytis su savo silpnybėmis, kurios trukdo tam, ko iš tiesų noriu ir ko siekiu gyvenime. Stengiuosi gyventi taip, tarsi gyvenčiau paskutinę savo gyvenimo dieną. Todėl arba treniruojuosi, arba nesitreniruoju. Būtų nelogiška, jei ilsėdamasis namie graužčiausi, kad nenuėjau, arba gailėčiausi nuėjęs, tokiu būdu gaišdamas ir savo, ir kitų laiką
Pasakiau, kad treniruojuosi, ir stengiuos laikytis žodžio, duoto SAU. Dėl to, kad nenueisiu, pragulėsiu, pratinginiausiu, ant žemės dangus nenukris. Išskyrus mane, gal ir išvis niekas to nepastebės. Tačiau būtent MAN reikės pateikti ataskaita SAU už tai, ką šiandien nuveikiau ir kiek geresnis tapau
Atsakomybė prieš trenerį, prieš klubą, prieš draugus už praleidimą yra smulkmena, palyginus su atsakomybe prieš SAVE už veltui praleistą laiką, beprasmiškai praėjusią dieną ir iš rankų slystantį gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų - pats savo likimo kalvis
Tai ko iš tiesų nori, nemotyvuotas skaitytojau? ;) Jei nori, tai vietoje to, kad ieškotum savo motyvacijos lovoje, eik į treniruotę, ir ieškok motyvacijos tenai :director:
Tikiuosi kam nors šis tekstas pravers...
P.S. Lovoje lengviau rasti kitus dalykus, negu motyvaciją iš jos pakilti :D
-
+1 gerai pasakyta. nei pridesi, nei atimsi
Einu į paskaitas, kurias ir klausau, ir dėstau. Dirbu 5 dienas per savaite. Treniruojuos irgi 4-5 dienas per savaitę. Ir būtent penktadienį skirtingai nei kitomis dienomis važiuoju vakare į treniruotę per pusę miesto...
Jei apskritai, tai motyvacijos treniruotis man ieškoti nereikia, nes nors ir uždirbu sau duoną iš kitos veiklos, kovos meną laikau pagrindiniu savo užsiėmimu gyvenime. Viskas paprasta - arba nori, arba ne. Jei nori - surasi ir laiko, ir jėgų. Jei nenori, tai pati idėja ieškoti motyvacijos man atrodo absurdiška. Jei iš tiesų nenori treniruotis, tai nebus ir noro tapti motyvuotu treniruotis; jei iš tiesų nori tokiu tapti, dėl tos pačios priežasties JAU norėsi treniruotis... O dabar išeina "noriu, bet nenoriu"... Gal tiesiog reikėtų imti, ir apsispręsti?
Aišku, kaip ir daugumai čia esančių, atėjus laikui vykti į treniruotę su manimi būna visko - ir "tingiu", ir "atsibodo", ir t.t. ir pan. Galiu pasakyti štai ką: pasiryžęs ir nuvykęs dar nei karto nesigailėjau, ir kai užplūsta abejonės, kas kartą tai prisimenu
Dar žinau tai, kad nemėgstu nuolaidžiauti sau ir taikstytis su savo silpnybėmis, kurios trukdo tam, ko iš tiesų noriu ir ko siekiu gyvenime. Stengiuosi gyventi taip, tarsi gyvenčiau paskutinę savo gyvenimo dieną. Todėl arba treniruojuosi, arba nesitreniruoju. Būtų nelogiška, jei ilsėdamasis namie graužčiausi, kad nenuėjau, arba gailėčiausi nuėjęs, tokiu būdu gaišdamas ir savo, ir kitų laiką
Pasakiau, kad treniruojuosi, ir stengiuos laikytis žodžio, duoto SAU. Dėl to, kad nenueisiu, pragulėsiu, pratinginiausiu, ant žemės dangus nenukris. Išskyrus mane, gal ir išvis niekas to nepastebės. Tačiau būtent MAN reikės pateikti ataskaita SAU už tai, ką šiandien nuveikiau ir kiek geresnis tapau
Atsakomybė prieš trenerį, prieš klubą, prieš draugus už praleidimą yra smulkmena, palyginus su atsakomybe prieš SAVE už veltui praleistą laiką, beprasmiškai praėjusią dieną ir iš rankų slystantį gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų - pats savo likimo kalvis
Tai ko iš tiesų nori, nemotyvuotas skaitytojau? ;) Jei nori, tai vietoje to, kad ieškotum savo motyvacijos lovoje, eik į treniruotę, ir ieškok motyvacijos tenai :director:
Tikiuosi kam nors šis tekstas pravers...
P.S. Lovoje lengviau rasti kitus dalykus, negu motyvaciją iš jos pakilti :D
-
Tikiuosi kam nors šis tekstas pravers...
Taip pat +1, išties daug teisingų minčių :handshake:
-
Pasakyta gerai, bet... Bepigu, kai yra kažkoks konkretus dienos režimas (darbas nuo iki), kai nėra šeimos, vaikų... Tuomet keičiasi prioritetai.
-
Pasakyta gerai, bet... Bepigu, kai yra kažkoks konkretus dienos režimas (darbas nuo iki), kai nėra šeimos, vaikų... Tuomet keičiasi prioritetai.
Auksiniai žodžiai. Šiaip visus sportininku (didelius ir mažus) pastoviai ištinka krizės. Normalu. Pas mus kovotojus panašiai kaip pas žmones.
-
Pasakyta gerai, bet... Bepigu, kai yra kažkoks konkretus dienos režimas (darbas nuo iki), kai nėra šeimos, vaikų... Tuomet keičiasi prioritetai.
Aš asmeniškai, vis vien palaikyčiau laiteriz požiūrį- jei tik yra noro, įmanoma rast laiko, kitu atveju ir jėgų nebėra, ir nuotaika ne ta, ir rūpesčiai užpuola ir galiausiai reik prisiverst rast motyvaciją sportuot. Jei žmonės neturi šeimos, dar nereiškia, kad jų dienos režimas pastovus. Iš savo patirties- universitete tvarkaraštis keičiasi kas 1-1.5mėn, vakariniai budėjimai ligoninėje (grafikas nepastovus), mokslinė veikla (visiškai neprognozuojama- būna dienų, kad per savaitę arba nieko nenuveiki, arba prasėdi prie darbo tikrai ne vieną valandikę), dar reikia kitos dienos darbų temą išmokt (būna, kad ir mintinai kone 40psl iškalti reik), tada dar reikia ir draugus kada nors aplankyt, nes tuoj pamirš kaip atrodau ir dar rast laiko sportui! Ir kažkaip pavyksta viską suderint! Aišku, man dar daug gelbėjo mano trenerio supratingumas- treniravimuisi turėjau tikrai išskirtines sąlygas, dėl ko jam ligšiol esu nepaprastai dėkinga.. Bet kai nebelieka noro sportuot, sportas tampa kone laiko gaišimu, nes niekur nebespėji.. Tuomet geriausia išeiti ir pasirinkti kitą sporto šaką- vėl gerai jautiesi ir vėl viską įmanoma suderinti
-
Aš asmeniškai, vis vien palaikyčiau laiteriz požiūrį- jei tik yra noro, įmanoma rast laiko
Pažįstu žmonių (kas prie verslo, kas prie kitų reikalų...), kuriems neįmanoma rasti laiko :P Ir nebegalioja taisyklė, kad laikas tai guma, tik turėk noro ją tampyti. Ir čia jau jokios motyvacijos nebepadės, kai žmonės darbuose miega (vienu laikotarpiu prieš dešimtmetį aš pats po dvi paras darbe sėdėdavau be miego ir praktiškai maisto, tai tikrai nekildavo mintis sportuot).
Jei žmonės neturi šeimos, dar nereiškia, kad jų dienos režimas pastovus. Iš savo patirties- universitete tvarkaraštis keičiasi kas 1-1.5mėn, vakariniai budėjimai ligoninėje (grafikas nepastovus), mokslinė veikla (visiškai neprognozuojama- būna dienų, kad per savaitę arba nieko nenuveiki, arba prasėdi prie darbo tikrai ne vieną valandikę), dar reikia kitos dienos darbų temą išmokt (būna, kad ir mintinai kone 40psl iškalti reik), tada dar reikia ir draugus kada nors aplankyt, nes tuoj pamirš kaip atrodau ir dar rast laiko sportui! Ir kažkaip pavyksta viską suderint!
Žinoma įmanoma, nes nėra įsipareigojimų šeimai. Kai turėsi vyrą, pora trejetą vaikų, situacija SMARKIAI pasikeis. Daug žmonių sukūrę šeimas apskritai užmeta sportus ir tik po daugelio metų grynai DĖL SVEIKATOS pradeda judėt.
Aš pats realiai tik dėl to retkarčiais stengiuosi pajudės, kad visai neapkerpėti. Nes nebe tie prioritetai, kažkaip į meistrus nebetaikau, į varžybas nesiruošiu važiuot, o pinigai palangėje ant kaktusų neauga, tenka dirbti per du darbus (gerai kad darbas prie kompo, o tai forumo adresą pamirščiau :D), vis kokią "chaltūrą" namie padaryt, bandyt versliukus organizuot, o čia dar krūva renginių, Kovos klubai visokie... Bet juk retkarčiais ir su šeima, žmona norisi pabūt, pamokas vaikams padėt paruošt, ar kokią vinį į sieną įkalt... Tad jei dabar dar kovos menui pasišvęst, tai grįžtų tie laikai, kaip prieš dešimtmetį buvo, namo tik permiegot (ne visada) grįždavom...
Ir čia jau ne požiūrio reikalas... Tiesiog skirstai prioritetus kas svarbiau.
-
Šiaip aišku, čia gal jau nebe ta tema pasukom, kalbėdami apie prioritetus. Žinau žmonių, kurie praeityje rimtai sportavo, buvo tikri meistrai, tačiau dabar verslininkai ir jiems tai svarbiau, nei kovos menas. Prioritetai...
Tema juk apie tai, kaip žmogus nori, bet neranda jėgų :teisejas: Tad diskusija turėtų būt labiau aktuali jauniems žmonėms (nebūtinai).
-
Na tai va sportuoti pradejau kaip anksciau. jau senokai pries visus tuos ikvepencius zodziu ;-) o jie tikrai puikus :handshake: Tai va del sporto. Tiesiog emiau ir pradejau, perlipau per pati save :D
-
Na tai va sportuoti pradejau kaip anksciau. jau senokai pries visus tuos ikvepencius zodziu ;-) o jie tikrai puikus :handshake: Tai va del sporto. Tiesiog emiau ir pradejau, perlipau per pati save :D
Šaunu :-D
-
Aš asmeniškai, vis vien palaikyčiau laiteriz požiūrį- jei tik yra noro, įmanoma rast laiko, kitu atveju ir jėgų nebėra, ir nuotaika ne ta, ir rūpesčiai užpuola ir galiausiai reik prisiverst rast motyvaciją sportuot. Jei žmonės neturi šeimos, dar nereiškia, kad jų dienos režimas pastovus. Iš savo patirties- universitete tvarkaraštis keičiasi kas 1-1.5mėn, vakariniai budėjimai ligoninėje (grafikas nepastovus), mokslinė veikla (visiškai neprognozuojama- būna dienų, kad per savaitę arba nieko nenuveiki, arba prasėdi prie darbo tikrai ne vieną valandikę), dar reikia kitos dienos darbų temą išmokt (būna, kad ir mintinai kone 40psl iškalti reik), tada dar reikia ir draugus kada nors aplankyt, nes tuoj pamirš kaip atrodau ir dar rast laiko sportui! Ir kažkaip pavyksta viską suderint! Aišku, man dar daug gelbėjo mano trenerio supratingumas- treniravimuisi turėjau tikrai išskirtines sąlygas, dėl ko jam ligšiol esu nepaprastai dėkinga.. Bet kai nebelieka noro sportuot, sportas tampa kone laiko gaišimu, nes niekur nebespėji.. Tuomet geriausia išeiti ir pasirinkti kitą sporto šaką- vėl gerai jautiesi ir vėl viską įmanoma suderinti
Kai atsiranda vaikai, be visų tokių profesinių ir kitokių laiko problemų atsiranda kelios papildomos:
1. Praleisti laiko su vaikais
2. Praleisti laoko su žmona
3. Uždirbti jiems visiems ant duonos
4. Aprūpinti padoresniu būstu, nei vieno kambario butas
5. Tą būstą išlaikyti ir padįti prižiūrėti
visi šie nesvarbūs dalykai prie įprastinio dienos režimo 8 val darbo 2 val. užklasinės veiklos kaip ruošimas straipsnių, dar prideda min. 4 val veiklos šeimoje, taigi paroje lieka 10 val kelionei į darbą ir namo, pavalgymui, miegui ir kitai poilsiniai veiklai.
Ir šitoj vietoj leisiu sau pateikti išvadą:
Jeigu nori užsiiminėti kovos menais daugiau negu 2 val per dieną, turi kažką aukoti, nes su kelione namo ir į salę susivalgo dar 3-4 val. Taigi lieka 6 val miegui ar kitai poilsiniai veiklai, o to jau lyg ir mažoka.
-
Va, va, apie ką ir kalbėjau... Tik visgi čia ne ta tema :D
Kai atsiranda vaikai, be visų tokių profesinių ir kitokių laiko problemų atsiranda kelios papildomos:
1. Praleisti laiko su vaikais
2. Praleisti laoko su žmona
3. Uždirbti jiems visiems ant duonos
4. Aprūpinti padoresniu būstu, nei vieno kambario butas
5. Tą būstą išlaikyti ir padįti prižiūrėti
visi šie nesvarbūs dalykai prie įprastinio dienos režimo 8 val darbo 2 val. užklasinės veiklos kaip ruošimas straipsnių, dar prideda min. 4 val veiklos šeimoje, taigi paroje lieka 10 val kelionei į darbą ir namo, pavalgymui, miegui ir kitai poilsiniai veiklai.
Ir šitoj vietoj leisiu sau pateikti išvadą:
Jeigu nori užsiiminėti kovos menais daugiau negu 2 val per dieną, turi kažką aukoti, nes su kelione namo ir į salę susivalgo dar 3-4 val. Taigi lieka 6 val miegui ar kitai poilsiniai veiklai, o to jau lyg ir mažoka.
-
Be abejo, kad prioritetai gali keistis. Jie netgi gali ir nesikeisti - kai kuriems kovos meno nereikia ir niekada nereikėjo
Bet tada ir problemos nėra. Jei žinai, kad kažkokį laiką skiri šeimai, tai tuo turėtum džiaugtis ir tą daryti visu 100%, o ne nervuotis, kad tuo metu nesi salėje
Pradinis klausimas buvo, ką daryti, kai sau susidėlioti prioritetai sako viena, o veiksmai sako visai ką kita - "noriu, bet nevaikštau"...
Taip, kad jokių "bet" nėra ir būti negali
-
Be abejo, kad prioritetai gali keistis. Jie netgi gali ir nesikeisti - kai kuriems kovos meno nereikia ir niekada nereikėjo
Bet tada ir problemos nėra. Jei žinai, kad kažkokį laiką skiri šeimai, tai tuo turėtum džiaugtis ir tą daryti visu 100%, o ne nervuotis, kad tuo metu nesi salėje
Pradinis klausimas buvo, ką daryti, kai sau susidėlioti prioritetai sako viena, o veiksmai sako visai ką kita - "noriu, bet nevaikštau"...
Taip, kad jokių "bet" nėra ir būti negali
Taip :handshake:
-
Atsakymas Marčiui į pagrindinį klausimą:
Jei nori kažką pakeisti - eik ir sportuok.
Kuo ilgiau tempsi, tuo sunkiau bus prisiversti vėl nueiti.
Visada būna krizinių laikotarpių ir jeigu leisi sau apsileisti, pertrauka gali išsitempti ir iki metų ar net kelių, man taip buvo su dziudo prieš 10 metų.
-
Tai va del sporto. Tiesiog emiau ir pradejau, perlipau per pati save :D
:alus:
-
Aš manau, kad jaunam žmogui neturi kilt tokių klausimų, sportuot ar ne. ŽINOMA, KAD TAIP! O jei dingsta motyvacija, tuomet kokių filmų pažiūrėt galima, gerų kovų, galų gale nueit į barą ir snukin gaut... Bet pagrindinis dalykas, ką esu pastebėjęs – neturi būti diskusijų su savimi! Jei pradedi mintyse diskutuot, galvot, svarstyt, ar čia man eiti į triešą, ar neiti, tai aišku, kad neisi, nes otmazų atsiras... Eini ir tiek, paskui pramuša :ruko:
-
Bet pagrindinis dalykas, ką esu pastebėjęs – neturi būti diskusijų su savimi! Jei pradedi mintyse diskutuot, galvot, svarstyt, ar čia man eiti į triešą, ar neiti, tai aišku, kad neisi, nes otmazų atsiras... Eini ir tiek, paskui pramuša :ruko:
+1 :-)