Portalo FightClub.lt diskusijų forumas
Pagrindines diskusijos => Kovos menai => Tema atidaryta: Wind on 2004 Grd 15, 16:31:39 pm
-
Taip ir bus visada - eisi atrankos budu, kol gyvenimo gale suprasi - kad niekas taip ir neprilipo, kad tai tik tarpines stoteles tavo tobulejimo (gal net ir dvasinio) kely.
Bet viskas i nauda...
manau kad i kiekvieno kovos menu megejo "programa" ieina ir dvasinis tobulejimas, nes nori jis to ar ne nori jo psichologija bei morale keiciasi. o Jei jis dar to ir siekia tai manau tada "procesas" pagreiteja.
-
manau kad i kiekvieno kovos menu megejo "programa" ieina ir dvasinis tobulejimas, nes nori jis to ar ne nori jo psichologija bei morale keiciasi. o Jei jis dar to ir siekia tai manau tada "procesas" pagreiteja.
Nu didesne dalis tu, kurie sedi ten, kur erdves trukuma kompensuoja laiko perteklius, irgi uzsiiminejo kovos sportais/menais ar kaip jie ten pas mus vadinasi... Bet dvasinis tobulejimas juos aplenke...
Arba as kitaip suprantu ta "dvasinio tobulejimo" savoka?... :)))
-
Nu didesne dalis tu, kurie sedi uz ten, kur erdves trukuma kompensuoja laiko perteklius, irgi uzsiiminejo kovos sportais/menais ar kaip jie ten pas mus vadinasi... Bet dvasinis tobulejimas juos aplenke...
Arba as kitaip suprantu ta "dvasinio tobulejimo" savoka?... :) :) :)
Čia gal apie tą Bagua meistrą straipsnyje apie saugos paslaugas senovės Kinijoje?... :D
Bet gi Bagua - labai dvasingas, netgi “vidinis“ menas... :-)
O gal todėl ir “vidinis“, kad patalpa labai uždara buvo?... ;)
-
Cia jau Vaivada galetu savo petaka ikist apie dvasinius tobulejimus apribotoje erdveje esant nedvasiskam kitu dvasneliu spaudimui...
Bet manau, kad dvasinis tobulejimas visu pirma - Teisingas kelias, i kuri tave istato tevai. Paskui jau tavo issiauklejimas ir aplinka lemia - kokiu keliu pasuksi...
O meditacijos ir visi kiti Svento Nimbo ieskojimai savo bamboj - jau saviaukla, kaip patapti geresniu SAU..
Ne visada pavyksta adaptuot tas TIESAS aplinkoje, kurioje jus tarpstat...
:)
-
Aš esu labai nekarminis ir nedvasingas pragmatikas... :-(
O viskas, matyt, prasidėjo gal nuo tada, kai per 5 minutes sugebėjau išvesti iš kantrybės krišnaitą :peace:, kuris prakeikė mane sakydamas, kad dabar jau įgrūdo stambų pagalį į mano karmos ratą... :D
-
įgrūdo stambų pagalį į mano karmos ratą
Gerai, kad tik tiek, o galejo ir istatyti plytgali i langa. Suprasi tu juos.
-
Gerai, kad tik tiek, o galejo ir istatyti plytgali i langa. Suprasi tu juos.
Krišnaistai per daug išdvėsę, kad tiek aukštai tokį sunkų daiktą mestelėtų... :-]
-
Butu idomu, kaip jus suprantate savoka 'dvasinis tobulejimas'. Tada jau galima butu diskutuoti, ar tai susije su kovos menais ar ne. Ir, aishku, reiktu kovos menus atskirti nuo kovinio sporto. Bent jau man taip atrodo.
-
Dvasinis tobulėjimas ir susijęs, ir tuo pačiu VISIŠKAI nesusijęs su kovos menu.
Susijęs jis tiek pat, kiek ir ikebana su origami ar tankų (trieilių) rašymas. Ir ne daugiau. :-)
-
Dvasinis tobulėjimas ir susijęs, ir tuo pačiu VISIŠKAI nesusijęs su kovos menu.
Susijęs jis tiek pat, kiek ir ikebana su origami ar tankų (trieilių) rašymas. Ir ne daugiau. :-)
Na, bet kuriuos du dalykus galima susieti-kad ir minima ikebana su origamiu. Lygiai taip pat ir kovos mena su dvasiniu tobulejimu :-)
Svarbu tik, kiek tenkina sios sintezes rezultatas :?
-
Na, bet kuriuos du dalykus galima susieti-kad ir minima ikebana su origamiu. Lygiai taip pat ir kovos mena su dvasiniu tobulejimu :-)
Svarbu tik, kiek tenkina sios sintezes rezultatas :?
Tai kad rezultatas bus apverktinas - kaip dabar ir yra... :(
Matai, aš vis tik palaikau nuomonę, kad visos meditacijos ir kiti ATSIPALAIDAVIMO būdai nors ir BUVO senovės kario Edo periode gyvenimo dalimi, tačiau jų paskirtis buvo ne pagerinti kovos meną, o atstatyti psichinę pusiausvyrą PO SKERDYNIŲ.
O visa kita tėra kultūros dalis. Pas mus riteriai damas garbino, pas juos - origami lankstė... ;)
-
Man atrodo,kad kaip tik dvasinis tobulejimas ir skiria kovos mena nuo kovinio sporto.
Manau,patirti,igyta uzsiiminejant kovos menais,reikia moketi panaudoti ir kitur,ne vien saleje ar gatveje.Juk pazvelgus i bendravima,galime pamatyti tuos pacius gynyba ir puolima,ir jei gerai suprantame ju principus,mums bus lengviau bendrauti.O mokejimo bendrauti ugdymas man jau primena dvasini tobulejima.Arba tarkim zmogus sparinguodamasis supranta,kad jei supyks ant priesininko,bus labai pazeidziamas.Jis mokosi savo pykti kontroliuoti.O tada pastebi,kad supykes jis darosi pazeidziamas ne tik sparinguose-piktu zmogumi lengva manipuliuoti ir gyvenime.Tada jau jis mokosi savo pykti kontroliuoti ir kasdieniame gyvenime.Mokymasis suvaldyti savo pykti-tai ne dvasinis tobulejimas?O stai zmogus atidirbineja technika.Jam siaubingai nuobodu,norisi vemti nuo nezinia kelinta karta daromo smugio.Taciau jis vis tiek daro toliau,nes supranta,kad tai atnes jam naudos.Mokymasis nepasidoti nuoboduliui ir valios ugdymas-galbut tai dvasinis tobulejimas?Arba tarkim,tas pats zmogus pabando i technika paziureti kurybiskai-ir jam jau nebera nuobodu daryt smugius,jam norisi dar ir dar atidirbinet.Kurybiskumo ugdymas-argi ne dvasinis tobulejimas?O stai i sale ateina jaunuolis,nepripazistantis jokiu vyresniuju ir niekinantis bet kokia disciplina ("vivat anarchia").Ir jam tenka daryti nusilenkimus mokytojui bei salei,gerbti ne tik treneri,bet ir kartu uzsiminejancius zmones,nesikeikti saleje ir pan.Pagarbos ugdymas-ar tai nera dvasinis tobulejimas?
Manau,tokie dalykai,kaip rysis tarp kovos menu ir dvasinio tobulejimo priklauso nuo zmogaus ir nuo to,ko jam reikia.Jei tau reikia ismokt tik gerai duot i galva ir negaut paciam-tu to rysio ir nematai,vadinasi,tau jo ir nera.Jei tau rupi ne vien moket duot galvon,o noretum ir kazkaip pakeisti savo charakteri,issiugdyti tam tikras savybes,tu to rysio ieskai ir randi-tau jis yra.
-
Man atrodo,kad kaip tik dvasinis tobulejimas ir skiria kovos mena nuo kovinio sporto.
Taip, tai vienas iš skiriamųjų bruožų... ;) Aš tiesiog čia pats jus suklaidinau, iš pradžių pripratinęs prie šiuolaikinio kovos meno termino vartojimo (Budo), o paskutinėse žinutėse tiesiog persimetęs prie senojo jo konteksto (Bujutsu). Apie tai yra tinklapio Skaitykloje, kuo vienas nuo kito skiriasi.
Manau,patirti,igyta uzsiiminejant kovos menais,reikia moketi panaudoti ir kitur,ne vien saleje ar gatveje.Juk pazvelgus i bendravima,galime pamatyti tuos pacius gynyba ir puolima,ir jei gerai suprantame ju principus,mums bus lengviau bendrauti.O mokejimo bendrauti ugdymas man jau primena dvasini tobulejima.
Šiuo požiūriu kovos menai tikrai duoda daugiau, nei kiti laisvalaikio praleidimo būdai - pritariu!... :hug:
Arba tarkim zmogus sparinguodamasis supranta,kad jei supyks ant priesininko,bus labai pazeidziamas.Jis mokosi savo pykti kontroliuoti.O tada pastebi,kad supykes jis darosi pazeidziamas ne tik sparinguose-piktu zmogumi lengva manipuliuoti ir gyvenime.Tada jau jis mokosi savo pykti kontroliuoti ir kasdieniame gyvenime.Mokymasis suvaldyti savo pykti-tai ne dvasinis tobulejimas?
Tai charakterio tobulinimas, jei tiksliau... :D
Tačiau teisinga ir priešingas teiginys, kad ne visi tokias išvadas sugeba pasidaryti. ;)
O stai zmogus atidirbineja technika.Jam siaubingai nuobodu,norisi vemti nuo nezinia kelinta karta daromo smugio.Taciau jis vis tiek daro toliau,nes supranta,kad tai atnes jam naudos.Mokymasis nepasidoti nuoboduliui ir valios ugdymas-galbut tai dvasinis tobulejimas?
Čia yra valios tobulinimas... ;)
Arba tarkim,tas pats zmogus pabando i technika paziureti kurybiskai-ir jam jau nebera nuobodu daryt smugius,jam norisi dar ir dar atidirbinet.Kurybiskumo ugdymas-argi ne dvasinis tobulejimas?
Na, jei taip plačiai viską vadini dvasiniu tobulėjimu, tai tebūnie!... :D
O stai i sale ateina jaunuolis,nepripazistantis jokiu vyresniuju ir niekinantis bet kokia disciplina ("vivat anarchia").Ir jam tenka daryti nusilenkimus mokytojui bei salei,gerbti ne tik treneri,bet ir kartu uzsiminejancius zmones,nesikeikti saleje ir pan.Pagarbos ugdymas-ar tai nera dvasinis tobulejimas?
Ordnung ist Ordnung, kaip sakė naciai... :D
Vis tik pagarbą priskirčiau daugiau prie tos pačios asmenybės tobulinimo srities. Dvasinis tobulėjimas yra kiek kitka... :rolleyes:
Manau,tokie dalykai,kaip rysis tarp kovos menu ir dvasinio tobulejimo priklauso nuo zmogaus ir nuo to,ko jam reikia.Jei tau reikia ismokt tik gerai duot i galva ir negaut paciam-tu to rysio ir nematai,vadinasi,tau jo ir nera.
Tarp kitko, Šocikas buvo vadinamas ringo džentelmenu. Taicai irgi ten vieną tokį čempioną turi, vėliau tapusį muitininku (nepaisant Jėzaus Kristaus kalambūro apie muitininkus ir jų dvasinį pasaulį... ;)).
Taip kad nereiktų visiškai teigti, kad sportas tėra primityvių žmonių užsiėmimas.
Yra begalė tuščių ir tuščiagarbių kovos meno meistrų su N-taisiais danais ir azijietiškais genais, kaip yra ir tikrai kilnių ir garbingų sportininkų.
Jei tau rupi ne vien moket duot galvon,o noretum ir kazkaip pakeisti savo charakteri,issiugdyti tam tikras savybes,tu to rysio ieskai ir randi-tau jis yra.
Jei tai, ką tik čia įvardinai, tu vadini dvasiniu tobulėjimu - tada taip, esi teisi... ;)
Tačiau dvasinis tobulėjimas - ne vien asmenybės ar charakterio pagerinimas. Jis, kaip supranti iš tų sporto pavyzdžių, yra įmanomas ir be dvasingų užsiėmimų ar kovos menų. Deja, ar kad ir kaip norėtųsi kovos menų adeptams dėl to jaustis kažkiek pakylėtais ar išskirtiniais... :rolleyes:
Čia kažkaip prisiminiau sceną iš “Krikštatėvis-3“, kur būsimasis popiežius Jonas Paulius kalba Maikui Korleonei apie akmenį, ištrauktą iš fontano... ;)
-
Na, jei taip plačiai viską vadini dvasiniu tobulėjimu, tai tebūnie!... :D
As taip placiai viska vadinu dvasiniu tobulejimu,nes nesu sumascius kokio nors tikslesnio sio zodziu derinio apibrezimo :oops:
Vis tik pagarbą priskirčiau daugiau prie tos pačios asmenybės tobulinimo srities. Dvasinis tobulėjimas yra kiek kitka... :rolleyes:
Tai kas gi yra tas dvasinis tobulejimas? 8)
Taip kad nereiktų visiškai teigti, kad sportas tėra primityvių žmonių užsiėmimas.
As to pasakyti nenorejau,todel atsiprasau,jei mano zodziai negraziai nuskambejo..:oops:
Yra begalė tuščių ir tuščiagarbių kovos meno meistrų su N-taisiais danais ir azijietiškais genais, kaip yra ir tikrai kilnių ir garbingų sportininkų.
hm,bent jau as tusciagarbiu zmoniu meistrais nelaikau,ir nesvarbu kiek jie turi danu,dirzu ar diplomu..o del kilniu ir garbingu sportininku nesiginciju..
Tačiau dvasinis tobulėjimas - ne vien asmenybės ar charakterio pagerinimas. Jis, kaip supranti iš tų sporto pavyzdžių, yra įmanomas ir be dvasingų užsiėmimų ar kovos menų. Deja, ar kad ir kaip norėtųsi kovos menų adeptams dėl to jaustis kažkiek pakylėtais ar išskirtiniais... :rolleyes:
na tai kas gi yra tas dvasinis tobulejimas???
Čia kažkaip prisiminiau sceną iš “Krikštatėvis-3“, kur būsimasis popiežius Jonas Paulius kalba Maikui Korleonei apie akmenį, ištrauktą iš fontano... ;)
eee...mmm..o kokia tai scena? :)
-
As taip placiai viska vadinu dvasiniu tobulejimu,nes nesu sumascius kokio nors tikslesnio sio zodziu derinio apibrezimo :oops:
Platesnis terminas būtų asmenybės tobulinimas, bet į tai įeina ir fizinės savybės bei dvasinės. :rolleyes: Tad vadink geriau charakterio savybių arba tiesiog - charakterio, būdo tobulinimu (“karmos šviesinimu“... :D ).
Tai kas gi yra tas dvasinis tobulejimas? 8)
Tiki į Dievą?... ;)
Jei ne, tai kas yra tavo tikėjimo pagrindas? ;)
Kas tai, kas sudaro pamatus tavo etinei ir moralinei sistemai, kuri pasireiškia kaip tavo požiūris į gyvenimą, elgsenoje, poelgiuose, mintyse ir pan.?... ;)
As to pasakyti nenorejau,todel atsiprasau,jei mano zodziai negraziai nuskambejo..:oops:
Ne, čia aš tiesiog perfrazavau. Nors gal kam ir susidaro įspūdis, kad aš už realią savigyną, todėl žeminu sportą ir kovos meną, tačiau - tai tik tokį įspūdį susidariusiojo išvada. Ir klaidinga, sakyčiau!... :?
Man visos šios sritys vienodai gerbtinos - su savais trūkumais (o taip - ir savigynoje yra trūkumų! :D) ir privalumais.
Todėl kalbant bendrame kontekste aš visada “ginu“ tą pusę, kuri yra “pažeminama“ argumente... ;)
hm,bent jau as tusciagarbiu zmoniu meistrais nelaikau,ir nesvarbu kiek jie turi danu,dirzu ar diplomu..o del kilniu ir garbingu sportininku nesiginciju..
Na, tai turi kiek idealizuotą pasaulio suvokimą, sakyčiau... :D
Pavardink man meistrus, kuriuos laikai dvasiškai tobulais ar tikrai pažengusiais, o aš tau atskleisiu jų asmenybės tamsiąją pusę!... :burn:
Tiesiog, kai domėjausi kovos menų istorija ir filosofija, ji tapo neatskiriama nuo asmenybių, ją kūrusių. O tos asmenybės... ;)
...banditai, žmogžudžiai, melagiai, girtuokliai, sukčiai, melagiai, marazmatikai, sociopatai, tiesiog ir išskirtiniai niekšai bei niekšeliai, smurtautojai, svetimoteriautojai, prievartautojai, plėšikai, fašistai, rasistai, seksistai - čia aš kalbu apie tikrai žymius PATRIARCHUS!... :-)
Ar tu TIKRAI norėtum, kad prie kiekvieno šio epiteto aš pridėčiau PLAČIAI ŽINOMO meistro pavardę ir argumentus?... ;)
Nemanau. :evil:
Pakaks, kad žinotum - ir kovos meistrai yra žmonės! Paprasti mirtingieji... :(
Galop, jei jau Antikos dievai buvo su visomis žmogui būdingomis silpnybėmis ir niekšybėmis (paskutinės Olimpiados simboliais pasidomėk - “o sporte, tu taika“ ir “broliška dvynukų meilė“... :-] ), tai ir Budo mirtingiesiems “dievams“ tas yra neišvengiama... :-(
Tegul miręs kuinas guli ramiai. :?
na tai kas gi yra tas dvasinis tobulejimas???
Atsakyk į mano klausimą aukščiau apie “pamatus“... ;)
O tobulėjimas - tai va tų pamatų stiprinimas ir bus... :-)
eee...mmm..o kokia tai scena? :)
“- Kad ir kiek šis akmuo gulėtų vandenyje - vanduo į jį neprasisunkia - ir kardinolas suskaldo akmenį, jį parodydamas Korleonei. - Matai? Taip ir žmonės Europoje - Jėzus ir tikėjimas niekaip per tiek amžių į juos neprasisunkia, kaip ir vanduo į šitą akmenį“...
Tai čia apie TRADICINĘ krikščionybę... O tu nori, kad dar ir rytietiškas dvasingumas prasisunktų į šį užsigulėjusį akmenį... ;)
Gaila, kad Pūgžlys prapuolė su savo dvasinėmis depresijomis, ar koks Tru... :-(
Tema iš tikro platesnė ir gilesnė, nei visas šitas forumas, pakeltas kvadratu... :rolleyes:
-
Platesnis terminas būtų asmenybės tobulinimas, bet į tai įeina ir fizinės savybės bei dvasinės. :rolleyes: Tad vadink geriau charakterio savybių arba tiesiog - charakterio, būdo tobulinimu (“karmos šviesinimu“... :D ).
Tai ir tobulina kiekvienas savo charakteri, kaip tai supranta...
As manau, kad viskas priklauso nuo to, kaip tu supranti ta tobulejima-ar kaip baigtini procesa (turiu omeny, pvz., budizma, kur tobulinant save siekiama nusvitimo/praregejimo/U), ar tiesiog nuolatini kazkokiu pasirinktu savo fiziniu ir dvasiniu bruozu lavinima :rolleyes:
Galu gale daug kas priklauso nuo to, ar davsiniam tobulejimui daro itaka kazkoks etosas, ar jo atsisakoma kaip tokio apskritai :D
-
Tai ir tobulina kiekvienas savo charakteri, kaip tai supranta...
As manau, kad viskas priklauso nuo to, kaip tu supranti ta tobulejima-ar kaip baigtini procesa (turiu omeny, pvz., budizma, kur tobulinant save siekiama nusvitimo/praregejimo/U), ar tiesiog nuolatini kazkokiu pasirinktu savo fiziniu ir dvasiniu bruozu lavinima :rolleyes:
Kad ir budizme jis nėra labai baigtinis... ;) Netgi satori gali būti keli per gyvenimą... :-P
Galu gale daug kas priklauso nuo to, ar davsiniam tobulejimui daro itaka kazkoks etosas, ar jo atsisakoma kaip tokio apskritai :D
Gal geriau vadinkime “kultūrine ir etnine aplinka“ bei “tavo gimtoji etninė grupė, rasė“ - bus aiškiau, apie ką kalbame, kai nesuplaksime dviejų dalykų į vieną... ;)
Atsisakyti jo niekaip negali. Jei gimei “baobabu“ - tai ir būsi baobabas 1000 metų, kol numirsi, anot Vysockio. :D
Kitas reikalas, kad gali pakeisti kultūrinę aplinką. Kokią tai padarys įtaką tavo asmenybei, teigiamą ar neigiamą, irgi priklauso ir nuo tavo pastangų, ir nuo tos naujos aplinkos poveikio. Palyginus Eminemą tarp juočkių ir Maiklą Džeksoną, su jo bandymais tapti baltuoji - matai du skirtingus rezultatus, bet kartu ir turinčius daug panašumų.
Tai čia “išorė“. O ką kalbėti apie efemerinius sielos dalykus?... ;)
Būsi akmuo ar kempinė? Jei kempinė, tai kiek gali sugerti? Ir kada tave gręžti?... ;)
O jei akmuo - tai ar upelyje, ar jūros bangų mūšoje, ar akvariume? Nors niekur nepermirksi, bet aplinka tave gludins skirtingai... ;)
O jei atsisakai tos aplinkos, kaip tu siūlai, tai ar tobulėjimu galima vadinti sausumą, kurioje kempinė perdžiūna ir sudūlėja ant saulės, o akmuo apkerpėja arba sueižėja?... ;)
Pafilosofavau ir be vyno... :D
-
Citata:
O jei atsisakai tos aplinkos, kaip tu siūlai, tai ar tobulėjimu galima vadinti sausumą, kurioje kempinė perdžiūna ir sudūlėja ant saulės, o akmuo apkerpėja arba sueižėja?...
Jei nera vandens, tai tada butinai sausuma?
O jei tai pavyzdziu paimsim juros pakrante, su potvyniais ir atoslugiais-kai kempine ir nepersigeria, ir neperdziuna guledama ant kranto, o akmuo buna pakankamai slapias, kad nesueizetu? :rolleyes:
Utopija, aisku :-]
Bet mano nuomone, uzsiimant kovos menais, ypac priziurint Mokytojui, ir bandoma apsisaugti nuo griaunanciu veiksniu, kai grudinamas ir kunas, ir dvasia...
Irgi prifilosofavau :D
-
Jei nera vandens, tai tada butinai sausuma?
O jei tai pavyzdziu paimsim juros pakrante, su potvyniais ir atoslugiais-kai kempine ir nepersigeria, ir neperdziuna guledama ant kranto, o akmuo buna pakankamai slapias, kad nesueizetu? :rolleyes: Utopija, aisku :-]
Tipo - blaškytis po margąjį pasaulį, kaip dūšia be vietos?... ;)
Deja, čia labiau prisimenu Borisą Grebenščikovą:
“O žmogus - kaip medis:
Jis iš čia, ir niekur kitur...“
Deja todėl, kad ilgai neprisiblaškysi... Kaip ir ta kempinė: bangos per daug piktos, kad palinktų ją vis išdžiūti - jos ją nuolat drėkins.
O akmuo bus negailestingai gludinamas. Labiau, nei upės tėkmėje... ;)
Bet mano nuomone, uzsiimant kovos menais, ypac priziurint Mokytojui, ir bandoma apsisaugti nuo griaunanciu veiksniu, kai grudinamas ir kunas, ir dvasia...
Va ČIA yra utopija!... :D
Niekad neuždavei sau klausimo, kodėl net didžiausi patriarchai palikdavo savo dojo ir ropodavo į kalnus pas kokį nors vienuolį, ieškodami dvasinio kelio?... ;)
Tai - du SKIRTINGI dalykai. Kovos menas - tai ne moneta su dviem pusėm. Tai para - naktis keičia dieną, diena - naktį... Nors ir yra vienos paros dalys, tačiau jos yra savarankiškos ir skirtingos.
Gal ne pats geriausias pavyzdys, bet toks į makaulę tiesiog atėjo... :D
Kovos meno mokytojas gali turėti kažkokį tai patyrimą dvasiniame tobulinime. Jei jis yra patyręs kovos meno PANAUDOJIME realiose situacijose (čia kai “sekir baška“ - “daloj golova s plieč“), tada jam reikėjo tą žiaurią skylę dvasioje kažkuo užkišti. Ir ŠITUO jis gali pasidalinti ir su tavimi.
Tačiau kario kelias ir vienuolio ar dvasininko kelias - yra du skirtingi keliai. Nors neuropatologas ir terapeutas yra abu gydytojai, tačiau neisi skrandžio skausmų šalinti pas psichoanalitiką, kuris pasakys, kad viską čia tu išsigalvoji, o skrandžio skausmų priežastis, matyt, slypi tavo vaikystės santykyje su motina... :D
Absurdas?... ;) Tačiau gyvenime, kaip ir taviškė frazė tą rodo, šitai suplakama dažnai į vieną. Bet tu duok chirurgui gydyti dvasines problemas - taigi jis galvą amputuos iš įpročio!... :D
Neseniai visai ta tema papuolė straipsnis, kurį nusiunčiau Pūgžliui - palauksiu jo komentarų. :rolleyes:
Arba tai pribaigė jį visiškai... :D Ką ten depresija, neradus dvasingumo kovos mene - nosim į asfaltą yra daug skaudžiau... :-)
Irgi prifilosofavau :D
Tema tam ir skirta!... :alus:
-
Zinai, as cia dar pamasciau-sunku nesutikti del kario ir vienuolio kelio skirtumu...
Kita vertus, turim viena nebloga kariu-vienuoliu pavyzdi...gaila nebera jau:(
Daryciau tokia isvada-marsrutas dvasiniam tobulejimui eina kario keliu, kazkurioj sankryzoj pasukant i vienuolio keliuka :D
-
Zinai, as cia dar pamasciau-sunku nesutikti del kario ir vienuolio kelio skirtumu...
Kita vertus, turim viena nebloga kariu-vienuoliu pavyzdi...gaila nebera jau:(
Čia Šaolinį turi omeny?... :-)
Tai kad ir ten, atkreipk dėmesį, buvo vienuoliai - sau, o kariai - sau. :D Kaip ir bet kuriame kryžiuočių ordine: nors ir vadinosi riteriai-vienuoliai, tačiau celibatas neturėjo nieko bendro su dvasiniu keliu, todėl visi ordinai buvo pilni vienuolių maldininkų, šventikų, raštininkų ir pan... ;)
Daryciau tokia isvada-marsrutas dvasiniam tobulejimui eina kario keliu, kazkurioj sankryzoj pasukant i vienuolio keliuka :D
Ne per daug Kastanedos prisiskaitei?... ;)
-
Kastanedos isvis neskaiciau...nors gal be reikalo :?:
-
Tau patiktų... :-)
-
o manes tai Kastaneda per daug nesuzavejo...grybukai,zolytes..nors gal kai vel paimsiu i rankas,kitaip sios knygos atrodys.. :rolleyes:
Tačiau kario kelias ir vienuolio ar dvasininko kelias - yra du skirtingi keliai.
hm,o man atrodo,kad viskas nuo zmogaus poziurio priklauso..beje,o ka tu vadini kario keliu ir ka vienuolio keliu?
-
Tu dar jauna, nenorėk, kad kitaip būtų ;) Suaugsi, visai kitaip suvoksi egzistenciją ir filosofus, rašančius apie tai...
-
Kas toks buvo tas Kastaneda?
-
Kas toks buvo tas Kastaneda?
Vakar vakare tu mylėjai mane -
Šiandien ryte supratau, kad meilės nėra!...
www.google.lt :D
-
hm,o man atrodo,kad viskas nuo zmogaus poziurio priklauso..beje,o ka tu vadini kario keliu ir ka vienuolio keliu?
Aš suprantu, kad karys gali būti nevedęs, ir gal net celibato laikytis, kaip ir vienuolis gali būti tam tikra prasme karys (žr. kryžiuočių ordinus, tarkime), tačiau ir šiame pavyzdyje reiktų dar paklausti savęs, ko ten daugiau - kario ar vienuolio... ;)
Žudyme nėra NIEKO ŠVENTO IR DVASINGO. Kario amatas - žudyti priešą. Kadangi tai yra nuodėmė, galima žudymą pateisinti aukštesnėmis, neva, idėjomis.
Vienuolio - atsiskirti ir pasišvęsti kokiai nors idėjai ar vertinamoms dorybėms.
Dvasingumo abu nebūtinai pasieks... :D
-
Apie Sifu Wong Kiew Kit išskirta į atskirą temą.
-
Aš tai vis laikas nuo laiko pasuku galvą - kaip man atskirti, kada aš progresuoju, tobulėju, o kada "grįžtu į medžius"?
Nerandu atskaitos taško, nuo kurio būtų galima pradėti matavimą... Kažkokios abstrakčios moralinės sąvokos - na tipo "gėris","teisingumas" per daug plačios ir nepritaikomos.
Apskritai pastebėjau, kad kuo daugiau galvoji tokiom tematikom, tuo labiau painiojiesi.
štai jums hipotetinis pavyzdys:
paprasta, atrodytų situacija - ėidamaspro šalį, pamatei, kad trise vieną lupa...
na, žinoma, kaip tikras gerasis Džonas, visų chamų siaubas, papiktintas akivaizdaus jėgų nelygumo, įsikišai ir, jei pasisekė, tuos tris atlupai, taip sakant atlikai gerojo Batmano (arba Kulmano, arba Vatmano... whatever) darbą.
po to paaiškėja, kad tas vienas - apsivogęs ir gaudomas buvo su tikslu perduoti teisingumo struktūroms, o tie trys pasirodo struktūrų atstovai besą...
ir kaip tada savo poelgį vertinti?
dilema.
nors paprastai būna, kad pastebi savyje naują bruožą, kurio neturėjai.
tada nusistebi ir tiek, bet po kiek laiko pradedi galvoti - "ar gerai tai man ar blogai...", "ar aš apskritai norėjau kad pasidaryčiau toks..."," o kaip aš toks atrodau kitiems..." etc. etc. etc.
Neradau aš tų kriterijų nei knygose - per daug jos prieštaringos, nei televizijoje - per daug kanalų, nei bandydamas medituoti iki pamėlynavimo. Atrodo, aplink visi siūlo dvasiškai tobulėti, o kurlink tas tobulėjimas - paaiškinti dorai nesugeba...
Gal jūs žinote?
-
Siaip jau laikausi tokio vartotojisko principo "o kas man is to"...
Manu, kad ir "zengdamas dvasinio tobulejimo keliu" turi susismastyti-o kur jis nuves?
Tai yra-tureti aisku tiksla, ka savo dvasioje tobulinsi, kas siuo metu netenkina ir neduoda ramybes.
Yra nuomone (ir ne tik mano), kad dvasinio tobulumo virsune-sugebejimas nebeskirstyti i "gera" ir "bloga", o priimti viska taip, kaip yra...
Bet cia jau kiekvienas renkasi pats :-)