Portalo FightClub.lt diskusijų forumas
Pagrindines diskusijos => Treniruotės => Tema atidaryta: Lonsas on 2004 Rgs 17, 14:14:59 pm
-
o as va pasigirsiu vakar i boxa nuejau :) ciut nenumiriau po puses trefkes bo sportas senokai buvo dienotvarkeje, bet nieko ***, greit ta forma igisiu :) tik va kad tolokai vazinet, bet smagu :D
-
:-D
-
aciu aciu, kam tos geles :)
-
tai papasakokit ispudzius is treniruociu - ka pradzioj boxinykus mokinas, kas normaliai o kas kreivai atrodo :)
-
nu kolkas dar nuomones nelabai susidariau nes tik viena trefke buvau. ir siaip visos mintys ant galo buvo kada atsipust leis :). dar kazkur girdejau kad tipo pradzioj sparingo nesuleidzia, bet kaip tais nors ir toks labai lengvas bet buvo... nu nzn. siaip apsilimas siek tiek paimtiniaut ant keliu leido (kas patiko, bo imtynese zymiai man maloniau nei smugiuotis), parasysiu jai kokia tinkama tema rasiu siek tiek veliau, bo dar kaip jau sakiau nelabai aisku kaip ir kas.
-
tai papasakokit ispudzius is treniruociu - ka pradzioj boxinykus mokinas, kas normaliai o kas kreivai atrodo :)
Kai kokiais 1987 metais pirmą kartą nuėjau į bokso treniruotes, tai daugiausia laiko praleisdavome stovėsenos šlifavimui :dance: Įdomu, nuo ko šiais laikais naujokėliai pradeda :ciggy:
-
nu as kaip ir naujokas, bet tai vistiek dirbt su visa grupe reik, o jie nuo rugsejo jau eina. na bet buvo nemazai stovesenai darbo, taip pat ranku raumenu, sunkius kamuolius pasimetit, kaip supratau kai kurie pratimai lankstumui buvo. dar kordinacijai sukiojimaisi visokie ore, kaip sakiau buvo lengvas apsikumsciavimas. ziureism kaip bus ateity. treneris lik ir neblogas. nespejau nei susnies klausimu dar pazert :) palauksiu kitos trefkes :) parasysiu kaip sekes veliau. na visko po truputi atsikandom, bet daugiausia matyt kad stovesenai gavom pratimu ir smugius taisiklingai vost i ora :)
-
dar kordinacijai sukiojimaisi visokie ore,
O čia kaip - kaip Jet Li?... ;)
-
ech tas Sei-i vel tema nauja sukure :D :A tuoj uzsiversim temom, neleidzia ne siek tiek nukrypti i soneli :D
o siaip nelabai supratau - Jet Li?
-
niu taigi jis mėgėjas pasišokinėt ir pasivartyt filmuose :)
-
dar kordinacijai sukiojimaisi visokie ore,
O čia kaip - kaip Jet Li?... ;)
bėgdamas pašoki ir ore apsisuki į vieną pusę, į kitą... Ir pan...
O Jet Li dar nieko, kažkada mačiau filmą kinoteatre, kaip gezai per medžius šokinėjo ir kovėsi ore (tik kiek bežiūrėjau, sparnų neįžiūrėjau :-/)...
-
niu taigi jis mėgėjas pasišokinėt ir pasivartyt filmuose :)
nu tai dabar tokiu megeju privise nemazai ir vadina tai "Martial arts tricking ( gymnastics mixed with kicks )" tik kazi kiek visa tame yra kovos meno
-
dar kordinacijai sukiojimaisi visokie ore,
O čia kaip - kaip Jet Li?... ;)
bėgdamas pašoki ir ore apsisuki į vieną pusę, į kitą... Ir pan...
O Jet Li dar nieko, kažkada mačiau filmą kinoteatre, kaip gezai per medžius šokinėjo ir kovėsi ore (tik kiek bežiūrėjau, sparnų neįžiūrėjau :-/)...
Nugi tai "Hon-gil-dongas" (dar: “Bachūriukas su dūdike“...)
mistinis bojevykas, kur gezas treniravosi nuo mazens per augancia pusi sokinedamas....:)))
As sian pasiziuriu, pas mociute tujos, per kurias pries kelis metus persokinejau, dabar kokiu 6 metru aukscio... Nebent kokis Bubka buciau ...;)
-
taigi tie kiniečiai yr labai krūti - ir vandeniu bėgioja ir per medžių viršūnėles bėgioja... pac per teliavizorių mačeu :)
-
Grįžkim prie bokso. Kaip, Lonsai, lankai toliau? Papasakok tolimesnę metodiką :D
-
vakar antra trefke buvau, ryt reiks trecia daryt. nu is esmes tas pats. tik vakar dar kriauses padauzyt leido, o didziausias demesys stovesenai ir smugiavimui. ner ko noret daugiau. pasmugiuojam i ora, svarbu taisiklingai kojom malt. paskui pasmugiuojam draugui i galva, na o veliau i kriause, bet cia jau nelabai kas ziuri kaip varai, duodi ir tiek. na bet man bent jau linksma, paskui ant ko nors prabandyt viska noras kyla :)
-
va va, ir iš karto matosi, kam žmogeliui kovos menai :)
-
.... na bet man bent jau linksma, paskui ant ko nors prabandyt viska noras kyla :)
prasideda....
-
Taigi lipk į gardą ir bandyk kiek lenda!... :D
-
Na ką jūs, gi garde pats gali per veidelį gauti. O žmogui ant gyvos "kriaušės" padirbėt norisi :)
-
as apie pacia pakilia nuotaika snekejau, niekam juk nejau ir nedauziau veido. esu susiprates ir doras LTU pilietis :)
-
as apie pacia pakilia nuotaika snekejau, niekam juk nejau ir nedauziau veido. esu susiprates ir doras LTU pilietis :)
Tikėkimės, kad netapsi dar vienu agresyviu ir naglu blogiečiu :evil: Nes dažnai žmonės kiek pramokę mosikuoti kumščiais, tuoj sumąsto , kad reikia eiti ir ką nors primušti, išbandyti gyvai.
-
nu o kaip kitaip praktikos igysi :D joke :)
-
na kadnagi vistik buvo atskirai isskirta si tem, kaip boxo tai vat klausima su tuom panasiai susijusi ir paklausiu.
kuom skiriais normalus maisai ir tos mazytes boxo kriausytes tokios (sorry nespecialistas pavadinimu nzn). na numanau kad maisai tai ir jega ir greiti lavina, o vat ka tos mazos kriauses daro? ka jis lavina? apart greicio? manau kad jegos neypac jos lavina?
-
O reakcija?
-
o vat ka tos mazos kriauses daro? ka jis lavina? apart greicio? manau kad jegos neypac jos lavina?
Angliškai jos vadinamos SPEED bag. Tai ką jos lavina? ;)
Šiaip tų mažų kriaušyčių įvairiausių būna ir visų jų paskirtis yra greičio, tikslumo, laiko jautimui lavinti.
-
aiskuma. bo tu speed begu dar trankyt kaiptais neduoda, o kriausias dideles jau duoda :) tai vat ir galvoju ko cia taip ir kokia ju paskirtis.
-
Ir teisingai Asia pastebėjo, kad dar koordinaciją lavina. Akis-ranka ;)
-
tai kaip suprantu lavina praktiskai visas pagrindines smugio savybes, isskyrus jega?
-
Jooo:)
OK pradekim nuo maisu/kriausiu. Is principo yra 3 tipai: 1) maisas - skirtas daugiausai smugiui lavinti; 2) kriause (pritvirtinta tik virsutine jos dalis, kad siubuotu smugiuojant) - skirta greiciui lavinti ir 3) kamuolys (tas kuris gumom pritvirtintas prie grindu ir lubu) - skirtas reakcijai lavint.
Nu o kas liecia treniruotes, tai .. beje, o ko tikejaisi? boksas gi yra judejimo menas. Ir svarbiausi akcentai yra technika ir fizinis pasirengimas (na cia iki pradesi varzybose dalyvaut ir ruostis taktiskai). Todel, jei jau ilindai i sita "skyle" tai ir reiks begioti, sokineti, sukinetis, tupineti, atsispaudineti, metytis kamuoliais ir slifuoti technika bei greiti. Be to tempimo pratimu ir apsilimus taip pat reik nepamirst, net jei treneris labai neakcentuoja butina juos daryti. Boksininko stovesena nera iprasta zmogaus stovesena ir judesiai is jos, bei pati laikysena turi itakos tam tikriem nevisai sveikatai naudingiems fiziologiniams pokyciams. (nesigilinsim dabar i juos) Bet pratempti, elastingi raumenys, raisciai, pramankstinti sanariai butina salyga norint isvengti tiek trumpalaikiu tiek ilgalaikiu problemu.
Man tik kazkaip labai gaila, kad treneriai neaiskina sportininkams kodel daromi vieni ar kiti pratimai, ne butinai detaliai, nors is principo, nes kai zmogus supranta, kodel jam reikia pvz atsistojus ir susisukus pries veidrodi nuo vienos kojos perkelti svori ant kitos, arba kodel tais sunkias kamuoliasi metytis jo supratimas ir todel motyvacija yra geresne.
Taigi, teoriskai, uzsiemimai turetu buti skaidomi i tam tikrus ciklus, kad vienos treniruotes metu lavinamos vienos raumenu skaidulos galetu pailseti, kol sekancia treniruote lavinamos kitos skaidulos. Tai aisku maziau aktualu, kai sportuojama kas antra diena, bet siap jau del to buna, kad viena diena begioji labiau, o kita diena dauzai maisus ir mojuoji su svareliais rankose.
Dabar del technikos. Yra keli veiksmu ismokimo lygiai - kai susipazines, kaip samoningai gali juos tiksliai ir teisingai atlikti ir kai tiksliai bei teisingai gali juos atilikti automatiskai. Automatiskai atliekamas veiksmas, reiskia kad ismoktam veiksmui ivykdyti praktiskai nereikalingas samones isikisimas, del ko tu gali naudoti savo samones resursus darydamas kitus darbus (galvodamas apie sekancia ataka, planuodamas kovos eiga ir pan.) Zmogus, kaip vienas psichologas sako, gali atlikti du darbus - viena samoningai kita automatiskai. Iki automatizmo ikales judesius i galva turesi galima mastymo pranasuma. Tas stovejimas ir judesiu slifavimas yra labai svarbus, todel turi buti atliekamas idedant dideles pastangas tikslumui. Atliekant judesi nerviniuose mazguose "uzrasoma" informacija kaip jis juda, t.y. trajektorija, kokie raumenys isijungia, kur ir kada pasisuka, kaip raumenys derinasi tarpusavyje ir tt. sitie impulsu tekejimo kanalai ir tarpraumenine koordinacija pastoviai lavinasi ir irasinejama ir "kietaji diska" su stalciuku "automatizmai". kai naudosi tuos judesiu veliau automatiskai visikai negalvojant apie juos - jie bus tavo kuno atliekami taip, kaip tu juos treniravai ir irasei i smegenine.
O kodel svarbu ta judesi ismokt tiksliai? Arba, kokia nauda is tikslaus judesio? Visa tai aiskina fizika, tiksliau biomechanika. Visu pirma smugio jega F yra lygi judancio kuno mases sandaugai su to kuno judejimo greicio kvadratu: F=mv2. Siuo atveju mase nereiskia tiesiogiai pilnos kuno mases. Mase reiskia judancio kuno mase, t.y mase judancios rankos + (galim tai pridet prie mases) nuo vienos kojos perkialiamo kuno mases ant kitos (mase juda smugio kryptimi), korpuso pasisukimo ( smugio kryptimi). Visi sitie bendrai suderinti judesiai padidina judacia mase, taip primityviai sakant. Be to kumsicio pasukimas ir korpuso pasukimas dar prideda jegos impulso pagal iscentrines jegos desnius. Todel viska ta gerai suderinus ir sustygavus atliekant tiksliai gaunamas vienas is svarbiausiu kintamuju smugio jegoje. Toliau labai svarbi yra judejimo trajektorija. Trigonometrine funkcija cosinusas (arba sinusas is kitos puses) mus gali paaiskinti viso to svarba. Jis, musu atveju, parodo vektoriaus, t.y rankos judejimo trajektorijos santyki su zmogumi i kuri smugiuojama (matematiskai turbut reiktu sakyt spinduliu ar tiese). Is esmes, praktiskai kalbant tai parodo musu jegos nukreipimo i priesininka tikslinguma. Taigi, cosinusas 180 laipsniu yra 1, vadinasi jeigu smugiuosime lygiagreciai priesininkui (t.y. kumsciu brauksime/glostysime per jo pavirsiu) musu jegos panaudojimas yra neefektyvus nes ji yra nukreipiama ir iseikvojama kita, lygiagrecia kryptimi. Keiciantis kampui ir artejant prie stataus skaicius mazeja nuo 1 artedamas link 0, tokiu budu indikuodamas vis didesni jegos tikslinga panaudojima - t.y. didesni jegos perdavima i oponenta. Ir kai musu smugis yra apskritai statmenas oponenti pavirsiui t.y 90 cosinusas yra 0. vadinasi jegos praradimo neturime ir visa anksciau ismoktos technikos bei greicio jega yra panaudojama tikslingai t.y perduodama oponentui. Todel tas tikslus techinikos ismokimas dar laibai svarbus ne tik generuojant jega bet ir ja panaudojant. Vykstant procesui automatiskai, kampu nebus kada skaiciuot, todel juos dabar reik sudet i ta "kietaji diska".
Beje dar viena spastebejimas - kad isvengti klaidos - boksininkams nereikia griebtis stangu, bent jau labai rimtai. Jei pamenat formule F=mv2. Tai is jos iseina, kad jei padidinsime (savo technika ar kuno svoriu) kuno mase dvigubai, tai smugio jega bus dvigubai didesne, taciau jei padvigubinsime greiti dvigubai, tai, kadangi skaiciuojamas jo kvadratas, smugio jega padidinsime keturgubai. Taigi greitis yra vienas svarbiausiu veiksniu smugyje - ne raumenai. Kiekvienas zmogus turi 3 tipu raumenines skaidulas - letasias, vidutines ir greitasias. Atliekant pratimus su dideliais svoriais, ugdomos letosios skaidulos, kurios susitraukia letai, bet stipriai, tuo pat metu trukdoma siek tiek ugdytis greitosiom skaidulom, kurios atsakingos uz staigu judesi. Todel nereiktu persisteng su stangom - sakau tiem kas fakultatyviai be trenerio zinojimo sugalvotu pasikacialinti.
Metomas kamuolys, nors ir sunkus, jis lavina greiti, tiksliau staigiaja jega. Nors ir atrodo kad tai siek tiek priestarauja tai logikai apie greitasias ir letasias skaidulas, taciau cia sistema veikia siek tiek kitaip - tai plyometrinis pratimas, kurio esme yra ta, kad apkrovos raumenys negali islaikyti kuri momenta ir prisinasi taip stabdydami ta kamuoli. Plyometriniai pratimai yra patys geriausi pratimai norint ugdyti staigiaja jega ir staiguma. todel metymasisi kamuolias ne siap beprasmis uzsiemimas.
Uj... jauciu issipleciau.. bet manau sugebejau pakankamai susukt galvas, kad dar labiau sudominciau boksu:)
-
Manes nesudominai.
Nekenciu matematikos (nors esu jai be galo dekingas, kai neislaikes stojamojo egzo patekau i kita grupe ir kita specialybe, kurios sferoje dirbu ir iki siol), tai sinusai ir cosinusai bokse..;)))
Juokauju, zinoma... :D
Visai neblogai aprasyta. Bent jau megejo akimis. Tiksliau jau specialistai parasliavos..
Bet as dar prideciau - ZMOGAUS IGIMTOS SAVYBES.
Pas mane klasiokas buvo - visas sausas, kudas, bet pas ji buvo igimta sprogstama jega. Jis VISKA (ne tik sporte) darydavo labai staigiai, greitai, su baisia jega, bet TRUMPAI... Istvermes jam Dievas pagailejo... Ir tu ji treniruok netreniraves - mazai ka pades...
Musantis su juo (nu zinot - mokykla, vaikyste), svarbu buvo nepraleisti pirmu dvieju-triju smugiu. Paskui jau galima buvo tvarkytis.
Ne i tema gal.. bet Kaledos gi... ;)
Tai irgi turi reiksmes...
-
OK pradekim nuo maisu/kriausiu. Is principo yra 3 tipai: 1) maisas - skirtas daugiausai smugiui lavinti; 2) kriause (pritvirtinta tik virsutine jos dalis, kad siubuotu smugiuojant) - skirta greiciui lavinti ir 3) kamuolys (tas kuris gumom pritvirtintas prie grindu ir lubu) - skirtas reakcijai lavint.
Visos išvardintos yra judančios, bet dar yra ir nejudančios, tvirtinamos prie sienos ar kito nepaslankaus pagrindo. Nors iš esmės tai elementaraus maišo variacija, skirta smūgio galiai ar retais atvejais tikslumo bei reagavimo greičiui lavinti.
Nu o kas liecia treniruotes, tai .. beje, o ko tikejaisi? boksas gi yra judejimo menas. Ir svarbiausi akcentai yra technika ir fizinis pasirengimas (na cia iki pradesi varzybose dalyvaut ir ruostis taktiskai).
Taigi boksas yra sportas, o visi sportai remiasi fizinėmis galiomis. Bet tai trumpalaikis efektas, visi sportininkai tai pajaučia :-(
Man tik kazkaip labai gaila, kad treneriai neaiskina sportininkams kodel daromi vieni ar kiti pratimai, ne butinai detaliai, nors is principo, nes kai zmogus supranta, kodel jam reikia pvz atsistojus ir susisukus pries veidrodi nuo vienos kojos perkelti svori ant kitos, arba kodel tais sunkias kamuoliasi metytis jo supratimas ir todel motyvacija yra geresne.
Treneriai prasti. Ir taip beveik visur. "Daryk, nes taip reikia" - tokia logika jiems atrodo geriausia. O gaila…
Taigi, teoriskai, uzsiemimai turetu buti skaidomi i tam tikrus ciklus, kad vienos treniruotes metu lavinamos vienos raumenu skaidulos galetu pailseti, kol sekancia treniruote lavinamos kitos skaidulos.
Taip, kuo daugiau apkraunamas raumuo, tuo daugiau jam reikia poilsio. Kitaip gresia elementarus raumenų pervargimas.
Dabar del technikos. Yra keli veiksmu ismokimo lygiai - kai susipazines, kaip samoningai gali juos tiksliai ir teisingai atlikti ir kai tiksliai bei teisingai gali juos atilikti automatiskai.
Dar galima atlikti ir netiksliai ;)
Automatiskai atliekamas veiksmas, reiskia kad ismoktam veiksmui ivykdyti praktiskai nereikalingas samones isikisimas, del ko tu gali naudoti savo samones resursus darydamas kitus darbus
Jei trumpiau ir moksliškiau, tai vadinama SĄLYGINIU REFLEKSU. Ar kitaip sakant - IŠMOKTU REFLEKSU.
Visa tai aiskina fizika, tiksliau biomechanika. Visu pirma smugio jega F yra lygi judancio kuno mases sandaugai su to kuno judejimo greicio kvadratu: F=mv2. Siuo atveju mase nereiskia tiesiogiai pilnos kuno mases. Mase reiskia judancio kuno mase, t.y mase judancios rankos + (galim tai pridet prie mases) nuo vienos kojos perkialiamo kuno mases ant kitos (mase juda smugio kryptimi), korpuso pasisukimo ( smugio kryptimi). Visi sitie bendrai suderinti judesiai padidina judacia mase, taip primityviai sakant.
...
...
...
Šaunu, tiesiog papildai kažkada sumestą mano straipsnį skaitykloje (kurį stengiausi kiek įmanoma paprasčiau parašyti :-/), bet jo taip ir nespėjau normaliai patobulinti, nes klaidos pasimato vėliausiai :-( - http://kovosklubas.naujas.com/index.php?option=content&task=view&id=78&Itemid=26
Beje dar viena spastebejimas - kad isvengti klaidos - boksininkams nereikia griebtis stangu, bent jau labai rimtai. Jei pamenat formule F=mv2. Tai is jos iseina, kad jei padidinsime (savo technika ar kuno svoriu) kuno mase dvigubai, tai smugio jega bus dvigubai didesne, taciau jei padvigubinsime greiti dvigubai, tai, kadangi skaiciuojamas jo kvadratas, smugio jega padidinsime keturgubai. Taigi greitis yra vienas svarbiausiu veiksniu smugyje - ne raumenai.
Aha, kažką panašaus ir aš dėsčiau straipsnyje... Bet visgi nereiktų įsikibti į šią formulę, nes ne tik greitis ir kumščio "masė" lemia smūgio galią. Yra dar begalė veiksnių, kurie tai įtakoja tiek tiesiogine prasme, tiek netiesiogine.
Atliekant pratimus su dideliais svoriais, ugdomos letosios skaidulos, kurios susitraukia letai, bet stipriai, tuo pat metu trukdoma siek tiek ugdytis greitosiom skaidulom, kurios atsakingos uz staigu judesi. Todel nereiktu persisteng su stangom - sakau tiem kas fakultatyviai be trenerio zinojimo sugalvotu pasikacialinti.
Ne visai tiksliai. Apie tai buvau rašęs straipsnyje, bet pasikartosiu, jog yra skirtumas, kur kačialinama masė ir kur ugdoma sprogstamoji jėga. Esmė yra ne tik svorių dydžiuose, bet ir atlikimo technikoje bei greityje.
Metomas kamuolys, nors ir sunkus, jis lavina greiti, tiksliau staigiaja jega.
Nors ir atrodo kad tai siek tiek priestarauja tai logikai apie greitasias ir letasias skaidulas, taciau cia sistema veikia siek tiek kitaip - tai plyometrinis pratimas, kurio esme yra ta, kad apkrovos raumenys negali islaikyti kuri momenta ir prisinasi taip stabdydami ta kamuoli. Plyometriniai pratimai yra patys geriausi pratimai norint ugdyti staigiaja jega ir staiguma. todel metymasisi kamuolias ne siap beprasmis uzsiemimas.
Šie pratimai ugdo tiek greitį, tiek sporgstamąją jėgą, tačiau mano nuomone, jie visgi labiau lavina raumens greitį. Sprogstamoji jėga tėra elementarus impulsas, duodantis pradžią judesiui, o greitis – visa judesio amplitudė. Mano nuomone, niekas geriau nelavina sprogstamosios galios, kaip maksimaliai greitas darbas su dideliais svoriais. Pradinio impulso galią taip geriausia išlavinti, tačiau greičio, be jokios abejonės, taip neišlavinsi…
Uj... jauciu issipleciau.. bet manau sugebejau pakankamai susukt galvas, kad dar labiau sudominciau boksu:)
Uj… ;) Man tai patiko, pagaliau forume pamačiau išmanantį boksininką :alus: Tikrai malonu, tikiuosi ir dažniau pamatyti besireiškiantį ;) Ir jei bus noro sumegzti kokį straipsniuką, jos mielai ras vietą tinklapyje, skyriuke “Skaitykla” - http://kovosklubas.ten.lt
-
Teisingai pastebejai Asia. Sporte yra labai svarbus rodiklis tos igimtos savybes. Priklausomai nuo savybes - greicio, koordinacijos, istvermes jegos ir tt - genetika lemia nuo 10 iki 40% rezultato. O 40% tai ziauriai daug. Buna taip, kad visa gyvenima saziningai uzsiiminejantis atletas, kuris neturi kazkurios igimtos savybes, tepasieks tik 60% likimo apdovanoto atleto pajegumu, kuris beje gali ir simuliuodamas tureti geresnes savybes. Deja taip yra. Musu antropogenianiai duomenys nera vienodi. Todel vieni laikomi talentingais ir perspektyviais, o kiti tik sportininkais:)
Na bet tai nereiskia kad reikia nuleist rankas, fiziniai duomenys labai svarbu, bet ju trukuma galima kompensuot taktika, strategija.. zodziu smegenimis. Trukumus galima paverst privalumais.
Beje su artejanciais Naujais visus.
-
Aciu Saxum uz silta priemima:) Gerai kad yra tokia vieta kaip si, nes labai jau truksta svietimo apie kovos menus.
O as jei ka naujo surasiu, ar siap kuo nors galesiu but naudingas tai su malonumu pasidalinsiu su bendraminciais.
Geru nauju metu.
-
Seniai norejau pasidomet, kur Vilniuj vyksta bokso treniruotes, nes noreciau pabandyt siaip... Butu gerai, kur nors apie Antakalni...
-
Kaip ir Asiai, matematikai ir man nelabai patinka.. Bet dar labiau nemėgstu manipuliuojančių statistikių, kurios yra nevykėlės matematikės!... :A
Jooo:)
OK pradekim nuo maisu/kriausiu. Is principo yra 3 tipai: 1) maisas - skirtas daugiausai smugiui lavinti; 2) kriause (pritvirtinta tik virsutine jos dalis, kad siubuotu smugiuojant) - skirta greiciui lavinti ir 3) kamuolys (tas kuris gumom pritvirtintas prie grindu ir lubu) - skirtas reakcijai lavint.
O kuo blogai dar ir teniso kamuoliukas? Ir sunkesnė kriaušė - toks “pusmaišis“?... ;)
Jau nekalbu apie visokias makivaras, kurios su boksu iš viso nieko bendro neturi... :D
O gaila. :( Būtų ne Kuinsberio, o London rules - prireiktų ir makivaros...
Nu o kas liecia treniruotes, tai .. beje, o ko tikejaisi? boksas gi yra judejimo menas.
Jei jau taip, tai taiczy - tame dar didesnis judėjimo menas!... :D
Be bajerio! Pabandykit kada pasiboksuoti su šešėliu pagal taiczy taisykles: lėtai, vienodu greičiu, nenutrūkstamu judesiu ir be pauzių!... ;)
Ir svarbiausi akcentai yra technika ir fizinis pasirengimas (na cia iki pradesi varzybose dalyvaut ir ruostis taktiskai).
O ko sporte daugiau ir reikia... ;)
Todel, jei jau ilindai i sita "skyle" tai ir reiks begioti, sokineti, sukinetis, tupineti, atsispaudineti, metytis kamuoliais ir slifuoti technika bei greiti.
Visur reiks, tik kitur - skirtingomis proporcijomis. :?
Be to tempimo pratimu ir apsilimus taip pat reik nepamirst, net jei treneris labai neakcentuoja butina juos daryti. Boksininko stovesena nera iprasta zmogaus stovesena ir judesiai is jos, bei pati laikysena turi itakos tam tikriem nevisai sveikatai naudingiems fiziologiniams pokyciams. (nesigilinsim dabar i juos)
O man kaip tik būtų įdomu, ką turi omeny... ;)
Bet pratempti, elastingi raumenys, raisciai, pramankstinti sanariai butina salyga norint isvengti tiek trumpalaikiu tiek ilgalaikiu problemu.
Man tik kazkaip labai gaila, kad treneriai neaiskina sportininkams kodel daromi vieni ar kiti pratimai, ne butinai detaliai, nors is principo, nes kai zmogus supranta, kodel jam reikia pvz atsistojus ir susisukus pries veidrodi nuo vienos kojos perkelti svori ant kitos, arba kodel tais sunkias kamuoliasi metytis jo supratimas ir todel motyvacija yra geresne.
Todėl kad pačiam treneriui niekas gal neaiškino, tai ko jis dėl to turi makaulę kvaršinti?... :D
Taigi, teoriskai, uzsiemimai turetu buti skaidomi i tam tikrus ciklus, kad vienos treniruotes metu lavinamos vienos raumenu skaidulos galetu pailseti, kol sekancia treniruote lavinamos kitos skaidulos. Tai aisku maziau aktualu, kai sportuojama kas antra diena, bet siap jau del to buna, kad viena diena begioji labiau, o kita diena dauzai maisus ir mojuoji su svareliais rankose.
Niu tep. :D
Dabar del technikos. Yra keli veiksmu ismokimo lygiai - kai susipazines, kaip samoningai gali juos tiksliai ir teisingai atlikti ir kai tiksliai bei teisingai gali juos atilikti automatiskai. Automatiskai atliekamas veiksmas, reiskia kad ismoktam veiksmui ivykdyti praktiskai nereikalingas samones isikisimas, del ko tu gali naudoti savo samones resursus darydamas kitus darbus (galvodamas apie sekancia ataka, planuodamas kovos eiga ir pan.) Zmogus, kaip vienas psichologas sako, gali atlikti du darbus - viena samoningai kita automatiskai.
Žmogus dėmesį gali sutelkti vienu metu prie 7 dalykų. Ką ir įrodo visokie akrobatai ir žonglieriai... ;)
Iki automatizmo ikales judesius i galva turesi galima mastymo pranasuma. Tas stovejimas ir judesiu slifavimas yra labai svarbus, todel turi buti atliekamas idedant dideles pastangas tikslumui. Atliekant judesi nerviniuose mazguose "uzrasoma" informacija kaip jis juda, t.y. trajektorija, kokie raumenys isijungia, kur ir kada pasisuka, kaip raumenys derinasi tarpusavyje ir tt. sitie impulsu tekejimo kanalai ir tarpraumenine koordinacija pastoviai lavinasi ir irasinejama ir "kietaji diska" su stalciuku "automatizmai". kai naudosi tuos judesiu veliau automatiskai visikai negalvojant apie juos - jie bus tavo kuno atliekami taip, kaip tu juos treniravai ir irasei i smegenine.
Jei įrašei neteisingai, tai paskui ištrinti bus galima taip pat lengvai, kaip ir iš CD-R... :D
O kodel svarbu ta judesi ismokt tiksliai? Arba, kokia nauda is tikslaus judesio? Visa tai aiskina fizika, tiksliau biomechanika. Visu pirma smugio jega F yra lygi judancio kuno mases sandaugai su to kuno judejimo greicio kvadratu: F=mv2.
Ne! :-]
Antras Niutono dėsnis apibrėžia IMPULSĄ, ir ten ne greitis, o pagreičio kvadratas.
O pagreitis apskaičiuojamas ne vien kaip baigtinio ir pradinio greičių skirtumo ir laiko santykis...
Kurios čia klasės fizika?... ;)
Siuo atveju mase nereiskia tiesiogiai pilnos kuno mases. Mase reiskia judancio kuno mase, t.y mase judancios rankos + (galim tai pridet prie mases) nuo vienos kojos perkialiamo kuno mases ant kitos (mase juda smugio kryptimi), korpuso pasisukimo ( smugio kryptimi). Visi sitie bendrai suderinti judesiai padidina judacia mase, taip primityviai sakant.
Tai va šietiems atskitiems komponentams turi dar savo formulę pritaikyti su pataisomis jų krypties vektoriams. Ir po to dar vektorines sumas gauti... :D
Tikslieji mokslai mėgsta tikslumą!... :-)
Be to kumsicio pasukimas ir korpuso pasukimas dar prideda jegos impulso pagal iscentrines jegos desnius.
Prideda greičiau jau pagreičio sąskaita, kad jau taip. :D
Todel viska ta gerai suderinus ir sustygavus atliekant tiksliai gaunamas vienas is svarbiausiu kintamuju smugio jegoje. Toliau labai svarbi yra judejimo trajektorija.
Ji svarbi todėl, kad greitis yra kelio ir laiko santykis, o greitis, kaip minėta, yra sudedamoji Antrojo Niutono dėsnio dalis...
Trumpesnis kelias - mažesnis laikas jam įveikti. Tačiau trumpesnis kelias nebūtinai naudingas pagreičiui!... :-) Todėl trumpi smūgiai nėra būtinai stiprūs - iš to paties Niutono... :D
Trigonometrine funkcija cosinusas (arba sinusas is kitos puses) mus gali paaiskinti viso to svarba. Jis, musu atveju, parodo vektoriaus, t.y rankos judejimo trajektorijos santyki su zmogumi i kuri smugiuojama (matematiskai turbut reiktu sakyt spinduliu ar tiese). Is esmes, praktiskai kalbant tai parodo musu jegos nukreipimo i priesininka tikslinguma. Taigi, cosinusas 180 laipsniu yra 1, vadinasi jeigu smugiuosime lygiagreciai priesininkui (t.y. kumsciu brauksime/glostysime per jo pavirsiu) musu jegos panaudojimas yra neefektyvus nes ji yra nukreipiama ir iseikvojama kita, lygiagrecia kryptimi. Keiciantis kampui ir artejant prie stataus skaicius mazeja nuo 1 artedamas link 0, tokiu budu indikuodamas vis didesni jegos tikslinga panaudojima - t.y. didesni jegos perdavima i oponenta. Ir kai musu smugis yra apskritai statmenas oponenti pavirsiui t.y 90 cosinusas yra 0. vadinasi jegos praradimo neturime ir visa anksciau ismoktos technikos bei greicio jega yra panaudojama tikslingai t.y perduodama oponentui.
Užlankstei čia tu... :D
Todel tas tikslus techinikos ismokimas dar laibai svarbus ne tik generuojant jega bet ir ja panaudojant. Vykstant procesui automatiskai, kampu nebus kada skaiciuot, todel juos dabar reik sudet i ta "kietaji diska".
Gerai, kad žmogus - ne ESM... :-)
Beje dar viena spastebejimas - kad isvengti klaidos - boksininkams nereikia griebtis stangu, bent jau labai rimtai.
Foremanas šiuo atveju yra išimčių taisyklėse prosenelis... :-)
Jei pamenat formule F=mv2. Tai is jos iseina, kad jei padidinsime (savo technika ar kuno svoriu) kuno mase dvigubai, tai smugio jega bus dvigubai didesne, taciau jei padvigubinsime greiti dvigubai, tai, kadangi skaiciuojamas jo kvadratas, smugio jega padidinsime keturgubai. Taigi greitis yra vienas svarbiausiu veiksniu smugyje - ne raumenai.
Kulkoje jis vienas svarbiausių komponentų, bet žmogus nesmūgiuoja, kaip kulka... :D
Kiekvienas zmogus turi 3 tipu raumenines skaidulas - letasias, vidutines ir greitasias. Atliekant pratimus su dideliais svoriais, ugdomos letosios skaidulos, kurios susitraukia letai, bet stipriai, tuo pat metu trukdoma siek tiek ugdytis greitosiom skaidulom, kurios atsakingos uz staigu judesi. Todel nereiktu persisteng su stangom - sakau tiem kas fakultatyviai be trenerio zinojimo sugalvotu pasikacialinti.
O vidutinės kur tada?... ;)
Prapuolė... Ar pasislėpė? :rolleyes: Tarp greitųjų ir lėtųjų - prisitaiko prie tuo metu vyraujančios daugumos... :D
Tarp kitko, teorija apie skaidulas dar tik teorija, ne dėsnis. Kol kas neįrodyta, bet kaip darbinis modelis turi teisę egzistuoti... :D
Metomas kamuolys, nors ir sunkus, jis lavina greiti, tiksliau staigiaja jega. Nors ir atrodo kad tai siek tiek priestarauja tai logikai apie greitasias ir letasias skaidulas, taciau cia sistema veikia siek tiek kitaip
Todėl ir sakau - dar tik teorija, ne patvirtintas dėsnis... :D
- tai plyometrinis pratimas, kurio esme yra ta, kad apkrovos raumenys negali islaikyti kuri momenta ir prisinasi taip stabdydami ta kamuoli. Plyometriniai pratimai yra patys geriausi pratimai norint ugdyti staigiaja jega ir staiguma. todel metymasisi kamuolias ne siap beprasmis uzsiemimas.
Plyn, kas?... :-]
Uj... jauciu issipleciau..
Labai gerai padarei - neįdomu skaityti tris žodžius. Čia gi ne “čatas“. Norisi platesnio minčių dėstymo... :-(
bet manau sugebejau pakankamai susukt galvas, kad dar labiau sudominciau boksu :)
Tai kad šią teoriją galima pritaikyti ne vien bokse - taip kad itin PAČIU boksu ir nesudominai... :D
-
perskaiciau siaip didzioji dalis idomu. bet moxliniais terminais ir fizikinem formulem skaityt netas... mes juk paprasti zmones :D
o del stangu tai Saxum rase kad ir taisono bicai 45cm(berots) tik buvo. taciau nemanau kad stanga labai pakenks, jai zmogus nori grazius raumenis turet, tiesiog galima lankyt kacialka ir boxa lygegriaciai, arba po sportavimo papliekt maisa. mano nuomone tokia taktika tinkama.
as iki galo vis dar nesuprantu kuo skiriasi sporgtsamoji jega nuo pagreicio. kazkaip as manau kad sprogstamoji jega tai kaip suvis, tad kuo tai skirais nuo pagreicio? jai as smugi pradesiu leciau o igysiu gera pagreiti kas tada blogai?
ziuredamas visokias universalias kovas (k1 ir pan), vis labiau pradedu isitikint kad boxininkam nekas del nesugebejimo gintis nuo koju, juo labiau pulti jomis. o dar labiau keliai. galetu bent jau ginybos mokyti.
tai tiek mano pamastymu/pastebejimu po pertraukeles forume
p.s. su naujais! nieko nepasveikinau dar :D
-
o del stangu tai Saxum rase kad ir taisono bicai 45cm(berots) tik buvo
Ir tai, jei neklystu kiek mažesni :V 43-44 cm
taciau nemanau kad stanga labai pakenks, jai zmogus nori grazius raumenis turet, tiesiog galima lankyt kacialka ir boxa lygegriaciai, arba po sportavimo papliekt maisa. mano nuomone tokia taktika tinkama.
Yra nemažai sunkiasvorių, kurie turi įspūdingus raumenis ir sugeba pakankamai greitai mušti. Viską galima išvystyti. Nors kas per daug tas nesveika. Bobas Sappas tiek užsikačialino, kad jis niekaip nesugebės greitą smūgį išmušti :D
as iki galo vis dar nesuprantu kuo skiriasi sporgtsamoji jega nuo pagreicio. kazkaip as manau kad sprogstamoji jega tai kaip suvis, tad kuo tai skirais nuo pagreicio? jai as smugi pradesiu leciau o igysiu gera pagreiti kas tada blogai?
Viskas yra susiję. Didesnė sprogstamoji jėga duoda geresnį pagreitį. Jei mašinos variklis galingesnis, tai natūralu, kad ij greičiau įsibėgės, ar ne?
ziuredamas visokias universalias kovas (k1 ir pan), vis labiau pradedu isitikint kad boxininkam nekas del nesugebejimo gintis nuo koju, juo labiau pulti jomis. o dar labiau keliai. galetu bent jau ginybos mokyti.
Viskas priklauso nuo taisyklių ir konkretaus žmogaus ;)
-
na taisykles kiek imanoma universalesnes. tarkim paskutiniu metu daugiausiai teko stebeti k1. nelabai boxininku ten yra. o jai ir yra tai jie ir kojom tada neblogai mosuoja.
kiek zinote geru BOXININKU kurie UFC ar PRIDE ar kokioje kitoje universalioje kovoje gerai kaltusi?
taspats Taisonas didelis sancas kad k1 gautu, nuo gerai mokancio smugiuot kojomis.
-
Boksininko stovesena nera iprasta zmogaus stovesena ir judesiai is jos, bei pati laikysena turi itakos tam tikriem nevisai sveikatai naudingiems fiziologiniams pokyciams. (nesigilinsim dabar i juos)
sitas man kaiptik ir idomiausia butu isgirst!!!
-
kiek zinote geru BOXININKU kurie UFC ar PRIDE ar kokioje kitoje universalioje kovoje gerai kaltusi?
O kiek tu žinai Pride kovotojų, kurie gerai bokse kaltųsi?... :D
taspats Taisonas didelis sancas kad k1 gautu, nuo gerai mokancio smugiuot kojomis.
Bijau, kad taip nebūtų... :rolleyes:
Kikbokse net taisyklę įvedė privalomų skaičių spyrių per raundą, nes boksininkai nuolat dominavo prieš “spirdžius“. Jei K1 tokios taisyklės nėra, tai amen kikboksininkui ar kam ten, jei papuls į artimą kovą.
O kad papuls, tai net neabejoju (nebent, boksininkas bandys spardytis?? :shock: ). Gardas tai ribotas, o normalus boksininkas moka į kampus užspausdinėti.
Šansų turės ne tas, kuris spardosi, o tas, kuris geriau BOKSUOJASI... :D
-
Šansų turės ne tas, kuris spardosi, o tas, kuris geriau BOKSUOJASI...
Manau, kad ne visiskai taip. Botha, kiek zinau savo laiku buvo tikrai geras boksnininkas. Bet K1 ringe jam ne itin sekasi, nors progresa daro
http://www.so-net.ne.jp/feg/k-1gp/ctop.htm
Kaip jis pats viename is interviu prisipazino vien tik bokso igudziu jam laimeti nepakanka.
Manau, kad vien ant bokso toli nevaziuosi - reiktu buti bent jau susipazinus ir su "spirdziu" :) arsenalu. Nereiskia, kad reikia moketi spardytis, bet reikia zinoti ka daryti, kad taves nespardytu. Kaip kad didieji spirdziai yra susipazine su boksu. Pvz. Juk tas pats muay thai ir artimoje kovoje yra ganetinai pavojingas del smugiu alkunėmis ir keliais.
-
O tai kur čia K1 alkūnės, tarkime?... :rolleyes: Vėlgi, kodėl nepabandžius pasiimti K1 taisyklių ir jas panagrinėti kad ir tokiu aspektu - kiek jos trukdo boksininkui?... ;)
-
Na tarkim susitiktu ne K1, o UFC, pagal anksciau galiojusias taisykles - ten juk buvo galima alkunemis - ar ne?
Arba tame paciame K1 kelioms kovoms modifikuotu taisykles.
As nesakau, kad boksinininkas pasmerktas vien del to, kad boksininkas, tiesiog noriu pasakyti, kaip parode Botha pavyzdys, kad tokiose kovose jis privalo zinoti ir kitu kovotoju arsenala ir kaip su tuo tvarkytis.
-
O kuo blogai dar ir teniso kamuoliukas? Ir sunkesnė kriaušė - toks “pusmaišis“?...
Jau nekalbu apie visokias makivaras, kurios su boksu iš viso nieko bendro neturi...
Gerai aiskui ir teniso kamuolikas ir pusmaisiai ir visa kita gerai, kad ir nesusije su boksu. Kiekvienas treneris turi savo ruosimo metodika ir kol ji duoda ka nors naudingo sportininkui, tol ji gera. Sios trys, mano anksciau isvardintos priemones yra klasikines bokso treniruociu priemones manau 99% esancios visuose klubuose. Visa kita imporvizacija, pries kuria as neturiu nieko pries ir netgi sakyciau yra sveikintina.
Jei jau taip, tai taiczy - tame dar didesnis judėjimo menas!...
Be bajerio! Pabandykit kada pasiboksuoti su šešėliu pagal taiczy taisykles: lėtai, vienodu greičiu, nenutrūkstamu judesiu ir be pauzių!...
Na, judejimo menais galima pavadinti bet kuri uzsiemima, kuriame yra keiciama kuno padetis, tik vargu ar kuris nors menas gali buti didesnis ar geresnis nei kitas. Bet cia siap.. filosofinis pamastymas:) O siap tai gera mintis kova su seseliu taiczy ritmu. Jis aisku nelavins greicio ir aerobines istvermes, bet manau turetu but naudingas tarpraumeniniai koordinacijai ir raumenu pamaitinimui uzsiemimas. Reiks jauciu pabandyt.
Žmogus dėmesį gali sutelkti vienu metu prie 7 dalykų. Ką ir įrodo visokie akrobatai ir žonglieriai...
Hmm... aisku as neatmetu tos galimybes, kad galima samoningai koncentruotis i daugiau nei viena dalyka, reiktu pasidomet tuo. Galu gale pasauly visokiu geniju pilna, nors iki siol maniau kad zonglieriai tai daro automatiskai, ilgu uzsiemimu deka.
O del automatizmo, tai be abejo, kaip ismokai neteisingai, taip pat gali ismokt ir teisingai. Tik kam gaist laika... perrasinejant ta CD-R, senatve gi ne uz kalnu:)
Antras Niutono dėsnis apibrėžia IMPULSĄ, ir ten ne greitis, o pagreičio kvadratas.
O pagreitis apskaičiuojamas ne vien kaip baigtinio ir pradinio greičių skirtumo ir laiko santykis...
Taip, butent taip ir yra. Bet yra vienas niuansas. Kai pagreitis yra nekintamas, pavyzdziui laisvo kritimo pagreicio atveju ar kitokio judesio kur jis pastovus, tuomet atstumas tiesiogiai priklauso nuo laiko kvadrato. Tokiu budu, jei objektas juda 2 kart greiciau nekintant pagreiciui, kaip judejo tai jo nukeliautas atstumas bus 4 kart didesnis. Is cia yra isvedmas tas dydis - greitis kvadratu, vietoj pagreicio. Smugis ivyksta per labai trumpa momenta, sakykim vidutinskai per 1/5 sekundes dali. Todel siap jau priimta manyti, jog smugio metu pagreitis yra lygus greicio kvadratui, t.y. pastovus dydis, nes ismatuoti pagreicio kitima kiekvienu vykstancio smugio laiko tarpu ir isvesti vidurki yra sudetinga uzduotis. Bet siap jei norint suskaiciuoti tiksliai, tai be abejones, reikia skaiciuoti pagreicius.
Be abejones, kad tiksliai suskaiciuoti sukuriama jega reikia skaiciuoti ir tuos pasisukimu vektorius. Taciau siap jau uztenka zinot kad sukuriama jega priklauso nuo siu technikos elementu - pasisukimu, mases perkelimu, greicio ir tt. Sukuriama smugio jega galima ismatuoti prietaisais ir filmuojant smugiavimo momenta galima paskui analizuot kuris techninio veiksmo pokytis padidino ar sumazino jega. Bet cia jei kam olipiadai reiktu ruostis.
Ji svarbi todėl, kad greitis yra kelio ir laiko santykis, o greitis, kaip minėta, yra sudedamoji Antrojo Niutono dėsnio dalis...
Trumpesnis kelias - mažesnis laikas jam įveikti. Tačiau trumpesnis kelias nebūtinai naudingas pagreičiui!... Todėl trumpi smūgiai nėra būtinai stiprūs - iš to paties Niutono...
Na taip, paprastai kalbant, nevisada trumpas atstumas yra pakankamas igyti maksimaliai dideliam pagreiciui. Mes tam ir laviname staigiaja jega, kad galetumem sugeneruoti maksimaliai galima judejimo galinguma, per maksimaliai trumpa laika. Sitas judejimo greitis ir yra igytas pagreitis, kadangi smugio pradzioje musu rankos judejimo greitis yra 0, o smugio momentu jos judejimo greitis yra jau kazkoks dydis, tai greicio pokytis yra lygus greiciui (x-0=x). Siuo atveju pats svarbiausias kintamasisi yra tas startinis greitis, atstumas nera toks svarbus, tuo atveju, jei sugebame sugeneruoti maksimalu greiti per trumpesni atstuma. Beje, ilgesnis atstumas taip pat nebutinai naudingas pagreiciui, isvyste startini greiti, visa likusia distancija musu pagreitis gali nesikeisti (jei judejimo greitis vienodas) arba net mazeti. Cia ir is to paties Niutono:)
Bet kalbedamas apie smugio trajektorija, as labiau galvoje turejau ne atstuma bet ta kosinusu principa - smugis turi buti statmenas priesininko plokstumai - tada jo jega didziausai. Ir visokie improvizuojamieji smugiai, kurie nesudaro stataus kampo su smugio pavirsiumi yra is esmes energijos netikslingas eikvojimas.
Aisku trumpas atstumas taip pat be galo svarbu - kadangi maksimaliai trumap atrajektorija ispildytas smugis trunka maksimaliai trumpa laika (esant tam paciam greiciui), vadinasi priesininkui sureaguoti i veiksma trunkanti trumpiai yra sudetingiau o ir veiksmu per ta pati laika galima atlikti daugiau.
Na as gal ne visai tikslaii issireiskiau apie tuos svorius, mane gerai pataise Saxum. Labai priklauso nuo to kaip dirbi su svoriais. As pasiliksiu prie tu skaidulu teorijos, nors ir sakai kad ji dar nera patvirtinta, taciau, maciau konkreciais pavyzdziais kaip ji veikia. Protingas ir atitinkantis sporto sakos keliavmus reikalavimus atleto savybems darbas su svarmenimis yra netgi naudingas. Taciau mases auginimas vis tik lavina letasias skaidulas. Be to, dideliems raumenims reikalingas didelis kiekis energijos, o taip pat susidaro didelis kiekis atlieku sukurus ta energija, kurias reikia isvalyti. O kas liecia Foremana, tai sunku pasakyt ar jis isimtis ar jis tik svarscius kilnoje ne taip, kaip koks kulturistas.
Del plyometriniu pratimu (kamuoliuo gaudymo, arba atsispaudimu su suplojimais, pritupimu su pasokimais ir pan.) Jie visiskai nepriestarauja skaidulu teorijai ir net priesingai, ja dar labiau patvirtina, jei zinosime kas vyksta su raumenimis, atliekan siuos pratimus. Teisingai Saxum sake, kad staigiaja jega ugdyti reikia dirbti su dideliu apkrovimu ir greitai. Kai dirbame su nedideliu svoriu, panaudojamos yra tik dalis raumeniniu skaidulu, reikalingu atlikti darba. Tokiu budu dalis skaidulu tinginiauja ir nesilavina. Dirbti dideliu greiciu negalime su maximaliai galimu pakelti svoriu, jis bus siek tiek mazesnis, todel logiska manyt, kad dirba ne visos raumens skaidulos. Jegos trikovininkai naudoja praktikoje tokius pratimus, kai uzsideda svori virsijanti ju galimybes arba karta per savaite daro su maksimaliu svoriu. Tokiu budu ijungiamos visos raumenu skaidulos i darba. Atliekant plyometrinius pratimus taip pat apsikrauna visos skaidulos, kadangi apkrova kuria patiria raumuo yra didesne negu esamas to raumens pasirengimas. Taciau visos skaidulos mobilizuojasi per maksimaliai trumpa laika. Jei kalban su pavyzdziais, tai gaudant kamuoli raumenys yra visiskai atpalaiduoti taciau tik sugriebus kamuoli, del jo greicio ir mases sukurtos jegos, musu raumenys patiria didziuli apkrovima (cia ir tas pats Niutono desnis:) ir siek tiek juda kamuolio judejimo kryptim. Staigiai isijungia visos raumenu skaidulos, kad pasipriesintu kamuolio jegai, tokiu budu stabdo ji. Iki 0 greicio, kur apkrova sukuriama kamuolio yra maziausia. Taigi. atliekant siuos pratimus yra pasiekiamas dvejopas efektas - maksimaliai apkraunamas raumuo ir jis labai greitai susitraukia. Tai ir yra pagrindiniai galingumo rodikliai, lemiantys staigiaja jega. Tiesa, su siais pratimais reik atsargiai - metant taip 200 kg stanga nuo krutines i ora ir gaudant ja labai lengvai galima suplesyti raumenis.
O del to sudominimo - tai ka jau cia jumi senus vilkus tokiasi triukais sudominsi. Sitie principai ne tik kad bet kurioje kovineje sporto sakoje gali buti taikomi, bet ir apskritai sporte. Taciau zmonems kurie nori pradet sportuot ir jau sportuoja, labai naudinga tokia "aukstoji matematika" principai ir pan., kad suprastu savo atliekamu veiksmu prasminguma ir tt. As visad maniau, kad tai kelia kovine dvasia ir motyvacija.
Zodziu gal jau uzteks su matematika?:) Bet siap labai liuks surast geru specialistu ir tikiuos (as kaip savanaudis, egoistas:) man bus naudinga jusu draugija kuriant kokias imporvizacijas:) Be to labai liuks kad kai kuriasi atvejais skiriasi nuomones - sportas kaip sakoma yra ne tik mokslas, bet ir menas. Todel visai aisku kad kiekvienas ji gali taikyt ne kaip akla formule 2+2, bet ivairiai varijuojant formulemis, kad pasiekti rezultato. As cia dar i tema?:)))
-
kiek zinote geru BOXININKU kurie UFC ar PRIDE ar kokioje kitoje universalioje kovoje gerai kaltusi?
O kiek tu žinai Pride kovotojų, kurie gerai bokse kaltųsi?... :D
Pride juk ne stilius o turnyras! jame ir boxininku ir kitu yra. bet tie kurie universalai kaltusi boxe gal ir gautu, bet taisykles juk labai ribotos. o as kalbu kaip kautusi boxininkai kai kaip imanoma neribojamos taisykles. man labai patinka kaip boxuoja Vovciancinas ar Sefo (vieni mano mylimiausiu kovotoju) taciau pagalbiniai (manau kad ju arsenale vistik tai eina 2 numeriu) koju spyriai jiems ziauriai dauk padeda!
taspats Taisonas didelis sancas kad k1 gautu, nuo gerai mokancio smugiuot kojomis.
Bijau, kad taip nebūtų... :rolleyes:
Kikbokse net taisyklę įvedė privalomų skaičių spyrių per raundą, nes boksininkai nuolat dominavo prieš “spirdžius“. Jei K1 tokios taisyklės nėra, tai amen kikboksininkui ar kam ten, jei papuls į artimą kovą.
O kad papuls, tai net neabejoju (nebent, boksininkas bandys spardytis?? :shock: ). Gardas tai ribotas, o normalus boksininkas moka į kampus užspausdinėti.
Šansų turės ne tas, kuris spardosi, o tas, kuris geriau BOKSUOJASI... :D
na galbut tai priklauso daugiau nuo asmeniniu zmogaus savybiu ir jo kovojimo stiliaus. nzn nzn...
tarkim 7dieni rode LTU bushido. ir ten vyrukas Thaicas is "Titano" pravarde vandamas (neprisimenu pavardes) Latviesa baxiora sumuse labai paprastai. tiesiog sparde i viena vieta (i vidine kojos puse salia kelio) ir kova baigesi. nes zyrga galva nebegalejo jos testi :D paprasta ir elementaru! :D[/quote][/quote]
-
:director: Kelkitės į kitą temą: "Boskas prieš kikboksą". O čia "Bokso treniruotės"!!!
-
Kiek pamenu Vilniuj buvo bokso klubas ten prie Olifejos, prie Neries. As aisku nezinau kur tas Antakalnis bet gal sis tau pakeliui ?
-
Geras boksininkas bus visada geresnis uz prasta kikboksininka ir atvirksciai :) Kojos tai tik dar viena kliutis, kuria turint geresni greiti, reakcija, mastyma galima apeiti:) Bet gal as ir klystu :)
-
Na tarkim susitiktu ne K1, o UFC, pagal anksciau galiojusias taisykles - ten juk buvo galima alkunemis - ar ne?
Arba tame paciame K1 kelioms kovoms modifikuotu taisykles.
Tai boksininkui tos alkūnės kaip tik nebūtų paranku. Mano pastaba anksčiau - lietė muaythai. :D
As nesakau, kad boksinininkas pasmerktas vien del to, kad boksininkas, tiesiog noriu pasakyti, kaip parode Botha pavyzdys, kad tokiose kovose jis privalo zinoti ir kitu kovotoju arsenala ir kaip su tuo tvarkytis.
Taip, bet atėjo va toks tūlas Bobas Sappas, ir paneigė visas teorijas... :-] Dėl ko Saxum puolė į depresiją ir sistemingai ėmė didinti savo solidumą iki trijų bulvių maišų... :D
-
BUS ILGAS TEKSTAS. Nes išeina už bokso smūgio teorijos ribų, tad ir pavadinimą temos papildysiu...
Gerai aiskui ir teniso kamuolikas ir pusmaisiai ir visa kita gerai, kad ir nesusije su boksu. Kiekvienas treneris turi savo ruosimo metodika ir kol ji duoda ka nors naudingo sportininkui, tol ji gera. Sios trys, mano anksciau isvardintos priemones yra klasikines bokso treniruociu priemones manau 99% esancios visuose klubuose. Visa kita imporvizacija, pries kuria as neturiu nieko pries ir netgi sakyciau yra sveikintina.
Tai kad tas kamuoliukas - tai “dinaminė kriaušė“, o minėtas pusmaišis - tai pati klasikinė kriaušė!... :-) Šios priemonės bokse yra dar seniau, nei atsirado tavo aprašyti kaip pagrindiniai “horizontalios plokštumos“ kriaušelė “greičiui“ ir net dabar toks priprastas maišas!!! :D
Pirmoji atsirado dėl išpopuliarėjusių džebų bokse, o antrasis - dėl įvestų pirštinių ir tapusių vertingesniais smūgių į korpusą! Viskas per tą papildomą “taškų skaičiavimo“ sistemos įvedimą, kada gali laimėti ne vien K.O., bet ir taškais!
KODĖL pamirštama tai, kas buvo, taip pat buvo pakeista ar išmesta, ir SVARBIAUSIA - kodėl įvyko šie pokyčiai?... :-)
Kolegos, tai juk BOKSO ISTORIJA!!! Kodėl gi nepasidomėjus, kaip ten ir kas iš tikro vystėsi? ;) Net matau, kaip liūdnas Saxum veidas pradeda giedrėti!... :D
Na, judejimo menais galima pavadinti bet kuri uzsiemima, kuriame yra keiciama kuno padetis, tik vargu ar kuris nors menas gali buti didesnis ar geresnis nei kitas. Bet cia siap.. filosofinis pamastymas:) O siap tai gera mintis kova su seseliu taiczy ritmu.
Tą patį siūlau padaryti ir bet kuriam karatekai su jo katomis! :-)
Jis aisku nelavins greicio ir aerobines istvermes, bet manau turetu but naudingas tarpraumeniniai koordinacijai ir raumenu pamaitinimui uzsiemimas. Reiks jauciu pabandyt.
Tai kad KAIP TIK lavins greitį ir ištvermę!!! :-]
Paradoksas? ;) Tai dabar pasiimkite gerą puodą kavos ir pilnas kišenes kantrybės... :D
Esmė tame, kad efektyviam veiksmui (smūgiui) nebūtinai reikia didelių fizinių pastangų ir, kaip taisyklė, dėl tokių pastangų daugkartinio panaudojimo, būtinos ištvermės!
Čia aš kalbu “ereziją“, tiesa?... ;)
Paskaičiuokite kada, kiek žmogui kainuoja energetiškai (turiu omeny fizikoje apibrėžiamą sąvoką “darbas“) perkelti savo kūną iš vieno taško į kitą žengiant, ir kiek jis tam sunaudoja tų energetinių sąnaudų. TAI - yra efektyvus judėjimo būdas! Nors, kol tik pradedi mokytis vaikščioti, reikia oi kiek daug pastangų ir prakaito išlieti... ;)
Kalbėdamas apie tavo pateiktą formulę, aš paminėjau ignoruojamą dažniausiai, kai aiškinama taip supaprastintai, vektorinį greitį. ŠIS yra svarbiausias elementas toje “smūgio teorijoje“, nes tu gali judinti galūnes labai greitai, ir net įtraukti dideles mases į judesį, tačiau jei jis nebus KOORDINUOTAS ta pačia kryptimi (t.y. vektoriai jų nesipliusuos!), tai bus tik DAUG ENERGETINIŲ sąnaudų, prie MENKO GALUTINIO jų impulso!!! :D
Pameni, ką Asia sakė, kad jo “sausuolis“ turėjo gerą smūgį?... ;) Gerą, bet dar nepakankamai gerą. Nes jis sugebėdavo išnaudoti gerai greitį ir net dalinai savo masę (kiek ten jos bebuvo) koordinacijos prasme, tačiau NE VISA ji nueidavo ten, kur reikia. Dalį jis nukreipdavo į save, todėl ir padusdavo.
Stipresni žmonės iš viso įdeda daug pastangų į smūgį, nes nori, kad jis būtų stipresnis. Noras logiškas, tačiau... ;)
Neefektyvus judesys, kaip minėjau, iššaukia prakaitavimą (nes pastangos iš tikro verčia prakaituoti). Jei stengiesi smūgiuodamas - prakaituoji. Labai geras indikatorius, kad judesys atliekamas neefektyviai, nes dalis pastangų yra nukreipta tam, kad kompensuoti ne ta pačia kryptimi judančių kūno masių vektorinius greičius (čia reiktų man jau schemas paišyti dėl suprantamumo). Tada pasirinktam masės objektui suteikti didesnį greitį stengsitės pridėti daugiau raumenų jėgos, kad neutralizuoti kitus judesius.
Tiek tavo, tiek ir Saxum pateiktos teorijos yra ganėtinai supaprastintos, bet bendram pažinimui tinkamos. Taip, tiesą sakant, visur ta teorija ir aiškinama. Bendram susipažinimui. Bet ne visai taip, jei pasidomėsi iš biomechanikos pusės (pižaminiams: bioenergetikos... osu!... :D).
Taiczy, kaip ir kiti dveji VISIŠKAI SKIRTINGI “vidiniai kovos menai“, iš tikro mokina be pastangų sujungti visus šiuos vektorinius greičius į vieną ir gauti DIDESNĘ vektorinių greičių sumą. O kadangi nebuvote įsitempę, tai ir ištvermės kartoti ŠIAS PASTANGAS nebereikia... ;)
Džo Sulivanas, kad taptų bene pirmuoju žinomiausiu bokso čempionu, kovojo BE PIRŠTINIŲ kiek, žinote? Ar ne 74 raundus?!... ;) O ilgiausias mačas bokso istorijoje truko... 114 raundų! Irgi be pirštinių! Pilnu kontaktu!!! Ir nemanau, kad “London rules“ čempionai labai taiczy kokį žinojo, tačiau neabejoju, kad PRINCIPUS taikė tuos pačius (čia tiems, kurie aukština rytiečius ir nusisuka nuo mūsų protėvių, sugebėjusių ne tik tą patį, bet ir daugiau - vien dėl kitų gyvenimo sąlygų ir sveikesnio kūno sudėjimo!). Aišku, jei su dabartiniu boksu ir aukščiau paminėta teorija - tai ir pusės tiek neištempsit!. :D
(žmona sako, kad aš esu tiek tinginys, kad net ir pasirinkau “sportą“, anot jos, kuriame net prakaituoti nereikia!... :D ).
Taip kad tikrai geras patarimas: NESIPARINKIT smūgiuodami! :D
Išlietas prakaitas treniruotėse nebūtinai rodo, kad ji buvo naudinga. Kartais jis rodo, kad pastangas nukreipėt nenaudinga linkme.
Tačiau yra DAR BLOGIAU. :?
Prisiminus energijos tvermės dėsnį, tampa akivaizdu, kad ši smūgio metu neatiduoda lauk energija niekur nedingo... JŪS ją sugėrėt. JŪSŲ organizmas ir kūnas!
Dėl šitos va priežasties koks nors taiczy (atliekamas teisingai) yra sveikesnis, nei dabartinis boksas, net jei pastarąjame tik maišą daužysit. Nors čia siejasi su ki, bet ta pati ki paaiškinama šiuo atveju ta pačia fizika... ;) (yra tokia tema Kovos menų skyriuje!)
Hmm... aisku as neatmetu tos galimybes, kad galima samoningai koncentruotis i daugiau nei viena dalyka, reiktu pasidomet tuo. Galu gale pasauly visokiu geniju pilna, nors iki siol maniau kad zonglieriai tai daro automatiskai, ilgu uzsiemimu deka.
Tu irgi tą gali, jei išmoksi koordinuoti savo kūną ir mintis teisingai. Kada nors pažiūrėk, kaip vaikas atlieka prašymą atsisėsti ant kokios kėdės - kiek nekoordinuotų ir bereikalingų judesių!... :D Suaugęs daro mažiau, bet, jei jam tam reikia pastangų, laiko ar dar ko nors - geriau įsižiūrėjęs rasi paaiškinimą tokį patį...
Kartais naudojamas toks “fizinis IQ“ terminas (beveik kaip ki/qi, tik raidės apsuktos!... :D). Ir Maiklas Džordanas šiuo atveju tikrai prilyginamas Einšteinui... :D Jei jų IQ lyginti pagal jų specializacijas... ;)
O del automatizmo, tai be abejo, kaip ismokai neteisingai, taip pat gali ismokt ir teisingai. Tik kam gaist laika... perrasinejant ta CD-R, senatve gi ne uz kalnu:)
Tai kad pastangos nebūtinai reiškia teisingai - pora minčių aukščiau žr.! :D
Taip, butent taip ir yra. Bet yra vienas niuansas. Kai pagreitis yra nekintamas, pavyzdziui laisvo kritimo pagreicio atveju ar kitokio judesio kur jis pastovus, tuomet atstumas tiesiogiai priklauso nuo laiko kvadrato. Tokiu budu, jei objektas juda 2 kart greiciau nekintant pagreiciui, kaip judejo tai jo nukeliautas atstumas bus 4 kart didesnis. Is cia yra isvedmas tas dydis - greitis kvadratu, vietoj pagreicio.
Nieko nesupratau - tiek pripainiojai elementarioje matematikoje, skiesdamas per nesusijusius palyginamuosius pavyzdžius... :D
Pateik mums, prašau, pagreičio apskaičiavimo per greičius ir laiką formulę, laikant, kad kelias yra konstanta, ir kaip tu formulėje F=maa pakeiti tada a į v, turėdamas omeny, kad v pradinis yra lygus 0... ;)
Smugis ivyksta per labai trumpa momenta, sakykim vidutinskai per 1/5 sekundes dali. Todel siap jau priimta manyti, jog smugio metu pagreitis yra lygus greicio kvadratui, t.y. pastovus dydis, nes ismatuoti pagreicio kitima kiekvienu vykstancio smugio laiko tarpu ir isvesti vidurki yra sudetinga uzduotis. Bet siap jei norint suskaiciuoti tiksliai, tai be abejones, reikia skaiciuoti pagreicius.
Formulę, kaip apskaičiuojamas pagreitis, duok prašau... ;)
Be abejones, kad tiksliai suskaiciuoti sukuriama jega reikia skaiciuoti ir tuos pasisukimu vektorius. Taciau siap jau uztenka zinot kad sukuriama jega priklauso nuo siu technikos elementu - pasisukimu, mases perkelimu, greicio ir tt. Sukuriama smugio jega galima ismatuoti prietaisais ir filmuojant smugiavimo momenta galima paskui analizuot kuris techninio veiksmo pokytis padidino ar sumazino jega. Bet cia jei kam olipiadai reiktu ruostis.
Ne, čia TAM, kad suprastum, kur dingsta tavo visa tiek generuojama jėga! :D Ir kodėl tiek pastangų reikėjo tau, ką kitas padaro be pastangų ir didesnės kūno masės... ;) Bruce Lee pavyzdys, tarkime. :D Nors tas “kačiokas“ irgi fanatiškas buvo, tai nelabai tinkamas, tačiau su “lakūnais-bandytojais“ lyginti tiks... :-)
Na taip, paprastai kalbant, nevisada trumpas atstumas yra pakankamas igyti maksimaliai dideliam pagreiciui. Mes tam ir laviname staigiaja jega, kad galetumem sugeneruoti maksimaliai galima judejimo galinguma, per maksimaliai trumpa laika.
Ar matei kada kokį impulsą generuoja kokie taiczy meistrai, tiesiog pridėję delną prie kieno nors krūtinės?... ;)
O kodėl?
Ki kalta?... :D
O jei vis tik į tą formulę pažiūrėti? KIEK JIE masės į judesį įdeda, prie to paties pagreičio? Būtent PAGREIČIO, o ne greičio, nes pradinis, kaip ir minėtame - lygus 0, kai galutinis bus lygus tokiam pačiam, koks yra ir prie Thomaso paimto tipinio smūgio...
Sitas judejimo greitis ir yra igytas pagreitis, kadangi smugio pradzioje musu rankos judejimo greitis yra 0, o smugio momentu jos judejimo greitis yra jau kazkoks dydis, tai greicio pokytis yra lygus greiciui (x-0=x). Siuo atveju pats svarbiausias kintamasisi yra tas startinis greitis, atstumas nera toks svarbus, tuo atveju, jei sugebame sugeneruoti maksimalu greiti per trumpesni atstuma.
Dėl atstumo yra mano pavyzdys, o fizikoje galutinai susipainiojai. Pradėkim iš pradžių, kai rasi pagreičio apskaičiavimo formulę, kur figūruoja greitis ir laikas. ;)
Beje, ilgesnis atstumas taip pat nebutinai naudingas pagreiciui, isvyste startini greiti, visa likusia distancija musu pagreitis gali nesikeisti (jei judejimo greitis vienodas) arba net mazeti. Cia ir is to paties Niutono:)
Nevisai iš Niutono, bet maždaug mintis aiški... :D Sutinku ta prasme, kad galutinis greitis yra baigtinis dydis. Formulę! :pc:
Pabandysime pritaikyti mokslinį metodą, ir pamatysi, kaip viskas įdomiai apsiverčia ir susidėlioja... :-)
Bet kalbedamas apie smugio trajektorija, as labiau galvoje turejau ne atstuma bet ta kosinusu principa - smugis turi buti statmenas priesininko plokstumai - tada jo jega didziausai.
Gal ne visai taip: bendro vektorinio greičio projekcija turi būti nukreipta tiesiai į poveikio tašką.
Smūgis į spindulinį rezginį yra veiksmingesnis kiek kylantis iš apačios, nei tiesus. :-)
Ir visokie improvizuojamieji smugiai, kurie nesudaro stataus kampo su smugio pavirsiumi yra is esmes energijos netikslingas eikvojimas.
Jei laikyti, kad smūgis yra tik vieno tipo, taip. :D Bet smūgiai yra dar kokių 5-6 tipų, įskaitant tokius “prabraukiančius“. Kada nors pabandykite “loumavaši“ ne tiesiai, kaip įpratę, o lyg praslysdami, pragremždami priešininko raumenį, lyg susukant, kaip skalbinį grežiant... ;)
Ir paklauskite jo, kokie įspūdžiai - prie to paties greičio ir jėgos... :D
Ir paskui bėkite (greitai kurį laiką dar nebus būtina), nes atsistojęs jis fiziškai išreikš, ką mano apie jūsų klausimą... :-)
Panašiai veikia ir “antausiniai“ smūgiai atviru delnu - pasibandykite į dilbį... ;)
O tu - tik toks smūgis... “Abyžajieš, načalnyk“ (kažkoks filmas).
Aisku trumpas atstumas taip pat be galo svarbu - kadangi maksimaliai trumap atrajektorija ispildytas smugis trunka maksimaliai trumpa laika (esant tam paciam greiciui), vadinasi priesininkui sureaguoti i veiksma trunkanti trumpiai yra sudetingiau o ir veiksmu per ta pati laika galima atlikti daugiau.
Kitaip tariant, jei vienas geras smūgis yra lygus 10 kokių nors matavimo vienetų, tai trumpučiai-greitučiai 10 po 1 turės sumoje tokį patį kumuliatyvų efektą?... ;) O jei geras atsivėdėjus lygus 5, o greitas - 2, tai trys tokie bus sumoje daugiau - jau 6.
Viena bėda su tokia teorija - gezas nelabai norės laukti, kol tu “suma sumarum in actum reum“ atliksi... :D
Na as gal ne visai tikslaii issireiskiau apie tuos svorius, mane gerai pataise Saxum. Labai priklauso nuo to kaip dirbi su svoriais. As pasiliksiu prie tu skaidulu teorijos, nors ir sakai kad ji dar nera patvirtinta, taciau, maciau konkreciais pavyzdziais kaip ji veikia. Protingas ir atitinkantis sporto sakos keliavmus reikalavimus atleto savybems darbas su svarmenimis yra netgi naudingas. Taciau mases auginimas vis tik lavina letasias skaidulas.
Aš tai galvoju, kas labiau lavina: maistas ar svarsčiai?... :rolleyes: Kaip ten, Saxum?.. ;)
Be to, dideliems raumenims reikalingas didelis kiekis energijos, o taip pat susidaro didelis kiekis atlieku sukurus ta energija, kurias reikia isvalyti. O kas liecia Foremana, tai sunku pasakyt ar jis isimtis ar jis tik svarscius kilnoje ne taip, kaip koks kulturistas.
Didesnė teisingai pajungtų atskirų masių elementų masė sukuria didesnę bendrą impulso masę... Susakiau - šakės... :D
Bet idėja tame, kad Foremanas išmoko smūgiuoti teisingai be tos masės, o paskui ją uždėjo ant judančių šarnyrų ir gavo pasekoje prie to paties vektorinio greičio didesnę jų masę ir baigtinį didesnį smūgį!... :-)
Del plyometriniu pratimu (kamuoliuo gaudymo, arba atsispaudimu su suplojimais, pritupimu su pasokimais ir pan.) Jie visiskai nepriestarauja skaidulu teorijai ir net priesingai, ja dar labiau patvirtina, jei zinosime kas vyksta su raumenimis, atliekan siuos pratimus.
Plyo - kas?... :D
Teisingai Saxum sake, kad staigiaja jega ugdyti reikia dirbti su dideliu apkrovimu ir greitai. Kai dirbame su nedideliu svoriu, panaudojamos yra tik dalis raumeniniu skaidulu, reikalingu atlikti darba. Tokiu budu dalis skaidulu tinginiauja ir nesilavina. Dirbti dideliu greiciu negalime su maximaliai galimu pakelti svoriu, jis bus siek tiek mazesnis, todel logiska manyt, kad dirba ne visos raumens skaidulos.
Čia man reikia jau pasinerti į apmąstymų procesą, nes nuo biomechanikos pereinam prie biochemijos kokios... :rolleyes:
Jegos trikovininkai naudoja praktikoje tokius pratimus, kai uzsideda svori virsijanti ju galimybes arba karta per savaite daro su maksimaliu svoriu. Tokiu budu ijungiamos visos raumenu skaidulos i darba. Atliekant plyometrinius pratimus taip pat apsikrauna visos skaidulos, kadangi apkrova kuria patiria raumuo yra didesne negu esamas to raumens pasirengimas. Taciau visos skaidulos mobilizuojasi per maksimaliai trumpa laika. Jei kalban su pavyzdziais, tai gaudant kamuoli raumenys yra visiskai atpalaiduoti taciau tik sugriebus kamuoli, del jo greicio ir mases sukurtos jegos, musu raumenys patiria didziuli apkrovima (cia ir tas pats Niutono desnis :) ir siek tiek juda kamuolio judejimo kryptim. Staigiai isijungia visos raumenu skaidulos, kad pasipriesintu kamuolio jegai, tokiu budu stabdo ji. Iki 0 greicio, kur apkrova sukuriama kamuolio yra maziausia. Taigi. atliekant siuos pratimus yra pasiekiamas dvejopas efektas - maksimaliai apkraunamas raumuo ir jis labai greitai susitraukia. Tai ir yra pagrindiniai galingumo rodikliai, lemiantys staigiaja jega.
Pataisysiu kiek: šie rodikliai matuoja RAUMENS, o ne JUDESIO savybes. :)
Tiesa, su siais pratimais reik atsargiai - metant taip 200 kg stanga nuo krutines i ora ir gaudant ja labai lengvai galima suplesyti raumenis.
Arba pažeisti stuburą kaip Bruce Lee ir gulint lovoje rašyti kokią Tao Boks Do... :-(
O del to sudominimo - tai ka jau cia jumi senus vilkus tokiasi triukais sudominsi. Sitie principai ne tik kad bet kurioje kovineje sporto sakoje gali buti taikomi, bet ir apskritai sporte. Taciau zmonems kurie nori pradet sportuot ir jau sportuoja, labai naudinga tokia "aukstoji matematika" principai ir pan., kad suprastu savo atliekamu veiksmu prasminguma ir tt. As visad maniau, kad tai kelia kovine dvasia ir motyvacija.
Labai tikiuosi, kad mano pastabos buvo suprastos... :D
Kam per sunku buvo, pateiksiu menišką (va, dizaineriai visokie matematikos nemėgsta) pavyzdį. Smūgį-darbą galima atlikti trimis būdais, bet tik vienas iš šių variantų bus efektyviausias:
Įsivaizduokite, kad prieš jus vandens kliūtis. Vandens iki pažastų. Ir jums reikia į aną krantą...
1. Galite bristi. Pasipriešinimą jaučiate? Kiek pastangų įdedate - irgi.
2. Galite įsibėgėti ir pulti krūtine į vandenį. Kurį tai kelią įveiksite efektyviai, bet po to vis tiek brisite. Čia kaip smūgiuojant iš pradžių atpalaiduojama, o po to įtempiama galutinėje fazėje. Maždaug, Asios pateikto “sausuolio“ sugebėjimas smūgiuoti... ;)
3. Galite tiesiog plaukti... :D
Maždaug, filosofija pagal taiczy... Pats sugalvojau, eidamas pro Tru namus... :-)
Zodziu gal jau uzteks su matematika? :)
Ne-a! :D Jei pradėjai, tai ir pabaikime su tomis formulėmis!!! :A
Bet siap labai liuks surast geru specialistu ir tikiuos (as kaip savanaudis, egoistas :)) man bus naudinga jusu draugija kuriant kokias imporvizacijas :)
Dabar angelų choras trys-keturi Saxum:
“Ačiū tau už šį forumą!!!“
Choras lenkiasi!... :D
Be to labai liuks kad kai kuriasi atvejais skiriasi nuomones - sportas kaip sakoma yra ne tik mokslas, bet ir menas. Todel visai aisku kad kiekvienas ji gali taikyt ne kaip akla formule 2+2, bet ivairiai varijuojant formulemis, kad pasiekti rezultato. As cia dar i tema? :) :) :)
Viskas į temą... :D
P.S. nieko neatradau toje teorijoje, kurią pateikiau. Atradau, kad reikia gilintis į biomechaniką... :rolleyes:
-
Pride juk ne stilius o turnyras! jame ir boxininku ir kitu yra. bet tie kurie universalai kaltusi boxe gal ir gautu, bet taisykles juk labai ribotos.
Aha, tai vis tik TAISYKLĖS kaltos... ;)
o as kalbu kaip kautusi boxininkai kai kaip imanoma neribojamos taisykles. man labai patinka kaip boxuoja Vovciancinas ar Sefo (vieni mano mylimiausiu kovotoju) taciau pagalbiniai (manau kad ju arsenale vistik tai eina 2 numeriu) koju spyriai jiems ziauriai dauk padeda!
Spyriai netrukdo. Aš turėjau galvoje, kad kikbokso ringuose, deja, ilgą laiką dominavo būtent boksininkai, kad net tą privalomų spyrių taisyklę įvedė... ;)
na galbut tai priklauso daugiau nuo asmeniniu zmogaus savybiu ir jo kovojimo stiliaus. nzn nzn...
Jei boksininkas lochas, tai Taisono imidžas jo galvoje tikrai nepadės.... :D Sutinku!... :-)
tarkim 7dieni rode LTU bushido. ir ten vyrukas Thaicas is "Titano" pravarde vandamas (neprisimenu pavardes) Latviesa baxiora sumuse labai paprastai. tiesiog sparde i viena vieta (i vidine kojos puse salia kelio) ir kova baigesi. nes zyrga galva nebegalejo jos testi :D paprasta ir elementaru! :D
Apie mano mylimą muaythai - yra kita kalba... :D
-
Sei-i, cia reikia daryt meeta, kur nors prie alaus ar proteino kokteiliu:) Is esmes tai mes praktiskai apie ta pati, su labai smulkiais nukrypimais, kurie blusinejami prie alaus bokalo:) Bent jau man taip atrodo:) Arba as neteisingai issireiskineju:)
Nesutariam tik del fizikos, bet ryt, surasysiu formules ir bus aisku, kaip tas pagreitis virsta i greiti:)
O del istvermes, tai ... Istvermes gi yra ivairios - jegos istverme, kaip sugebejimas palaikyti jega ilga laiko tarpa, greicio istverme, kaip sugebejimas palaikyt greiti ir hmmm.. lai buna taip aerobine istverme, kaip sakykim, sugebejimas palaikyti ir tiekti energijos lygi/energiniuose procesuose reikalingas medziagas. Tai lavinant sia istverme,mano nuomone, Taiczy metodika negali treniruoti. Gal but kokia kita istverme, bet reikia pabandyti kad suprasciau. As siap jau esu tos nuomones salininkas, jog sportas yra stresas. Kad organizmas lavintusi jam reikia duoti sveiko streso ir poilsio kad po jo atsistatytu. Tokiu budu, istverme lavinama bus, kai pulsas pasieks 70-80% maksimalaus. Ramus, ritmingi judesiai vargiai ar gali pakelti ji iki tokio lygio. Bet tai aisku mano, sakykim, vakarietiska sporto nuomone. Neabejoju, kad rytu metodikos turi daug savu paslapciu, todel megaujuos skaitykla ir postingais (ir dar kart tris kart valio forumui:)), bandydamas surast kaip cia ka pritaikius, kad ir tuos visai neboksiskus smugius, vakarietiskoje metodikoje. Zinot gi, dabar kai daug nepatenkintu teisejavimu bokse....:)
-
nepatinka man matematika ir fizika!!! dar karta perskaitysiu viska, bet geriau pasistenkit rasyt zmoniskai! :D nes formules nieko nesako.
-
beja Thomai nesigirdau apie boxo stovesenos zala organizmui. noreciau isgirsti.
-
jai gerai supratau: tai kuo tobuliau ismoksti smugiut, pajungiant visa kuna (koju, korpuso sukimasis ta pacia linkme kaip ir smugio ir pan.) tuo maziau energijos isnaudoji? ir smugis turi but suduodamas be dideliu pastangu. teisingai?
-
dar kadangi tema apie boxa imesiu gera linka kuri saxium kazkada buvo imetes kaip elastini viniot http://www.boxinggyms.com/ . kad geras daiktas nebutu pamirstas :) mano galva neblogas puslapis, ir i saita imest galima butu.
-
Sueigas organizuoja Asia ir Saxum - į juos kreipkis. Aš ten tik kviestinis svečias... :D
Formulės nėra sudėtingos, kai išsiaiškini, ką jomis norima pasakyti. Mes kalbame beveik apie tą patį, tiesiog F=m*a*a yra nepilna formulė. Kaip sakiau, supaprastintai galima aiškinti ir naudoti tik kaip darbinę teoriją, tačiau dar ne dėsnį (dėsniu tampama, kada teorijos yra visapusiškai patvirtinamos, o hipotezė tampa dėsniu, kai ji yra pagrindžiama. Tarp “pagrįsti“ ir “patvirtinti“ yra skirtumas).
Rytietiškas mistikas galima paaiškinti normaliai, jei tik noro yra. Tarkime, kitoje temoje mano prikelta “ki teorija“ yra naudojama kaip darbinė kovos menuose, tačiau kodėl gi nepabandžius jos pilnai išsiaiškinti? Taip ir šiuo atveju apie smūgį. Juolab, kad nėra ko atradinėti dviratį - biomechanika yra jau stabilus mokslas su puikiais rezultatais ir sporto pasaulyje (čia siūlau nueiti į Senčiukovo tinklapį www.conten.ru ir susirasti straipsnį apie rusą biomechaniką, kuris dirbo su tenisininkais, bet pradedantiesiems boksininkams “statė“ per kelias savaites nokautuojančius smūgius, kol šią praktiką jam, kaip “suknistam mokslininkėliui“ uždraudė - negalima be darbo SSRS palikinėti visos armijos “specialistų“... :D).
Dėl žalos organizmui - ne pati stovėsena, o smūgio impulso dalis, nukreipta į save, ne išorę - gal tą Thomas turėjo omeny?... :rolleyes:
Kas dėl pajungimo viso kūno, tai taip: už impulso turi stovėti masė. Ji formulėje yra iškelta netgi į pirmą vietą ne šiaip... ;) Per didelis susižavėjimas greičiais naudingas tik taškiniuose sparinguose. Galop, dar kartą prisiminkite Foremano pavyzdį... ;)
Ir prisiminkite senąjį boksą - čia kas liečia ištvermę... Taiczy ar ne taiczy - tačiau muštynėse ištvermės reikia tik skuodžiant iš muštynių vietos... :D
Aha, dar prisiminiau: tos teorijos apie “greičio ištvermes“ ir “jėgos greičius“ buvo labai žavios ir darbinės kokiais 1986-1993 metais sporto pasaulyje. Šiuo požiūriu yra labai gerai išdėstyta VDR sporto mokslininkų išleista knygelė “Jaunojo sportininko treniruotė“, jei neklystu - galite rasti bibliotekoje. Joje su vokišku kruopštumu sudėliota, kas yra jėga, greitis ir ištvermė bei jų variantai kombinuotai vienas su kitu, kaip kiekviena ši rūšis treniruojama, kokiai sporto šakai būdinga ir pan. Aš pats ja naudojausi - labai vertinga.
Teorija buvo ilgokai darbinga - beveik dešimtmetį. Po to amerikiečiai, jei neklystu, ją praktiškai olimpiadose ir pasaulinėse varžybose ir paneigė - ir dopingas niekuo čia nebuvo dėtas... Tuo būdu amerikiečiai kaip ir pasitaisė reputaciją dėl kažkada jų grubiai kitų atletų praktiškai paneigtos izometrinio jėgos treniravimo būdo teorijos sunkiojoje atletikoje... Bet čia šiaip - už temos ribų...
Deja, Lietuva, kaip visada, liko atsilikusi ir gūdi provincija, tad ši teorija dar klaidžioja pas mus kaip komunizmo šmėkla po KKA koridorius ir sporto bazes... :D
Kita vertus, jeigu kam reiki ar koks kitas astralinis masažas veikia, kaip ir ši teorija, tai tegul tam ji ir lieka tokia darbine teorija, neturint nieko geresnio po ranka. Tačiau inovacijomis pasidomėti vis tik reikėtų... :-)
-
Gal biški ne į temą, bet..
Jei šalia manes stovėtų šitas koks nors "matematikas" ir bandytų man išaiškinti smūgio koeficientus ir sinusų su kosinusais perpendikuliaciją su integralo šaknies trupmenos išvestine SMUGIAMS, tai aš jam kalčiau tiesų ir niekada nesusikertantį su kitu tiesiu (kadangi lygegretės), sekančiu iš paskos smūgiu i čainiką, kad jis išsilenktų kaip riestinis skliaustas ir parabolės kritimo laipsnio ir gravitacinės žemės traukos paveiktas nudribtų į nulinę X tiesės plokštumos padėtį, kur aš jį paspardyčiau kojom..
Paskutiniu metu tenka stebėti, kaip jaunikliai (o gal net ir ne visai jaunikliai - 16-25 metai) patranko maišą. Jei trinkteltum stipriau - ranką nusilaužtum.. Gerai, kad smūgio jėgos nedaug..
-
Tai tik fizika, tėvuk... :D Oi, nemėgstate jūs matematikų... ;) Nepatinka jums moksliškas požiūris į reikalo esmę - jums geriau pasakas apie senovės patriarchus duoti, taip?... :-)
Kaip iš to anekdoto apie mentus, bezdžiones ir mokslinį eksperimentą su prie medžio pririštu bananu... Bezdžionė nenupurtė, tai pasiėmė pagalį ir nusimušusi sugraužė bananą. Mentas ilgai purtė, kol mokslininkai neapsikentę jam pasiūlė pagalvoti...
- O ko čia galvoti? :O PURTYTI REIKIA!.. :A
:-]
-
pritariu Asiai. as tik dadeciau savo kuju spyrius tam matematikui :D
-
ir tada dar vinas klausimas, jai jau buvo apie tai sneketa, atsiprasau, bet noreciu zmoniskai isgirst.
tai kaip gi to smugiu impulso kuo maziau i save nukreipt, o ne i isore?
-
O tu dabar to matematiko paklausk, kurį kūju pritvojai ir kojomis suspardei... :-(
-
pervelu :-( deja :)
-
Straipsnis anglų kalba http://clip00.spymac.net/Physics%20of%20Striking.pdf
-
gaila,bet neatidaro.
-
*.pdf atidaryti reikia turėti Acrobat Reader. :rolleyes:
Ir ten formulytės yra rimtesnės - va dabar tą matematiką spardykit!... :D
-
MODERATORIAUS PASTABA:
Džiugi ir entuziastinga žinutė ne į temą, ir dar skirta asmeniškai Lonsui (tam yra P.M. funkcija), ištrinta.
Draugiškas patarimas Packui: rekomenduojama ne vien “atsižymėti“, kas primena ciucikų elgseną pamačius savo kelyje stulpelį, o dar ir paskaityti, ką kiti rašo.
Ačiū.
-
nu vat zinute man skirta ir nespejau paskaityt :-( tironas tas sei-i :D
-
Paskutiniu metu tenka stebėti, kaip jaunikliai (o gal net ir ne visai jaunikliai - 16-25 metai) patranko maišą. Jei trinkteltum stipriau - ranką nusilaužtum.. Gerai, kad smūgio jėgos nedaug..
:yes: :yes: :yes: PRITARIU :clap: :clap: :clap:
Kartais (islindes is misko) nueinu i sale... ir TA PATI VAIZDA MATAU :-]
Lupa'aaaa... Oiii (dauzo savo rankas per maisa'aaaa) :-]
Kai pasiziuri kokiais kampais (plastakos kaulai) atsitrenkia i "kliuti".... :-]
Taip ir norisi pakisti (10 mm. fanieros) lapa :D - "tai linksma butu".
"Smugiuotojui" linksma tikrai nebutu. :-( :-( :-(
Ko gero... apie 70% "tokiu smugiuotoju", plastakos kauliukus tikrai susilauzytu ;)
Vienas paklause: ...o kodel taip "negalima"???
Sakau... galima , jei tik nori, bet jei kam pataikysi i kaktos kaula... va tada, tai tikrai suzinosi :yikes:
-
jai gerai supratau: tai kuo tobuliau ismoksti smugiut, pajungiant visa kuna (koju, korpuso sukimasis ta pacia linkme kaip ir smugio ir pan.) tuo maziau energijos isnaudoji? ir smugis turi but suduodamas be dideliu pastangu. teisingai?
Lonsas... pabandykime dar karta. ;)
Kai ka sukeiskime vietomis ir viskas bus OK.
"Jei gerai SUPRATAU: tai TOBULIAU BUS = Kai, ismoksiu (maziau energijos isnaudodamas) pajungti visa kuna (koju, korpuso sukimasis ta pacia linkme, kaip ir smugio ir pan.) ir TAIP ismoksiu smugiuoti.
Tada, SMUGIUI atlikti nereikes dideliu pastangu. DABAR - TEISINGAI"