Kovos menus "pozicionuoja" susitarimas vadinti juos kovos menais. Galima sakyti, kad kovos menus praktikuojantys yra išdidesni už praktikuojančius sinchroninį plaukimą, ir nori taip vadintis. Kad jie gali taip vadintis iš principo, rodos, įrodžiau savo pirmajame poste šia tema. Kad sinchroninis plaukimas gali vadintis plaukimo menais, irgi būtų galima įrodyti analogiškai.
O man asmeniškai priimtinesnis žodis būtų "kovos kelias". Kaip kadaise sakė vienas karatistas, "tu pradėjai eiti kovos keliu, ir jei pradėjai rimtai, tu nebegalėsi iš jo iškrypti. Eisi juo visą gyvenimą, kad ir kas nutiktų". Tiesa, aš truputį perfrazavau, nes originalo neprisimenu - tie žodžiai buvo ištarti prieš 13 metų
Bet esmė ta pati. Tada, kaip minėjau kažkurioj kitoj temoj, net jei nesitreniruoji dėl kažkokių traumų ar pan., tavo gyvenimo kodeksas atitinka kovos kelio kodeksą. Mano atveju tai būtų Funakoši kodeksas, kurį, jei kas pageidautų, galėčiau atknist ir pacituot tiksliai. Čia jau kūryba ir perfrazavimas nepriimtini
Na, ir tada atsiranda skirtumai nuo sinchroninio plaukimo. Visgi ten yra ribojamas amžius, ir vargu bau 70-etė senutė užsiiminėja su savo draugelkom tuo sinchroniniu plaukimu beigi taiko sinchroninio plaukimo principus savo gyvenimo kely. Gal kuri ir taiko, kas žino - t. y. prisitaiko prie aplinkinių ir visokeriopai juos mėgdžioja, bet kita plaukiojanti gyvenime gali būt totali individualistė.
Ir vėlgi nesakau, kad kiekvienas lankantis "vadinamuosius kovos menus" eina kovos keliu. Tokių yra nedaug, bet tokių pažįstu. Su tokiais žmonėm būtų ramiai galima "eit į žvalgybą". Ir smagu, kad kovos sportas-menai suteikė jiem tokių savybių, kokias jie turi dabar.
