Mano organizmo ypatumai yra tokie, kad man reikia arba keturių valandų, arba dešimties valandų miego, kad jausčiausi gerai visą likusią dieną. Bet tai teoriškai neturėtų tęstis ilgai.
Treniravausi aš ne "normaliai", ir ne visą nemiegojimo laiką, nes du mėnesius iš trijų gydžiausi šonkaulio lūžį, realiai dirbu gal pusantro. Tos a la normalios trešos yra du kartai per savaitę po dvi valandas, per jas niekas nesikeitė lyginti su išsimiegojimo periodais, nei fizinės galimybės, nei reakcijos laikas nei dar kas nors, išskyrus kad per mokuso visada būdavo baisus šansas užmigt ir pramiegot visą trešą...
Kadangi mažai aš miegu jau du metai, tai šalutinių poveikių yra žiaurių - vienas iš jų - absoliučiai nereali sklerozė, antras - nebegalėjimas užmigt net kai laiko tam yra, trečias - padidėjęs agresyvumas ir jautresnis reagavimas į tariamus įžeidimus (o gal tikrus, bet protas nebesugeba atskirti).
Fizinės būklės vis tik tatai neįtakoja...
