Nors yra toks dalykas kaip "duok durniui kelia", ka reiskia ne ka kita o kaip nusileidima, vengima tepti sau rankas kovoje, ar liezuvi kalboje su kvailias.
Nors kaip cia durniui duoti kelia, jai tave izeidineja prie draugu, kai izeidineja tavo gera drauga, ar kai izeidineja tave esant su mergina, ar dar blogiau kai izeidineja tavo mergina (nors siap jai kazka chamiskai izeidineja ir dar viesiai, kad visi girdetu tai jau man nepatinka
, o jai uzsipula moteri tai man nepatinka
- pakelta kvadratu:D). Tad tada tenka tarti zodi, ar dar kazka padaryti....
As visada stengiuosi vengti kazkokio ten tuscio apsizodziavimo, visad stengiuosi to negirdeti, jai tai tik man sakoma (kartoju tik man, esant man vienam) gatveje ir taip bandoma irodyti tai kas yra didesnis bachuras. Bet kartais stengiesi atsikalbineti kaip tik svelniau moki, o vistiek laukia kova
Ir tada supranti, kad iskalbos menas gatve svarbus, bet vistiek svarbesne yra kumstis ir dar sis tas (ka turi kiseneje, ar dekle
)
Siap tai manau, kad jai lemta susigrumti tai gali kalbeti ka tik nori ir kaip nori, na toks likimas, matyt tavo (ar tu kitu), matyt karma tokia
Turejau gyvenime situacija, tokia akivaizdzia (tu smulkiu tai nera ir ko aptarineti, nes ju daug buvo) kai po klases susitikimo susirinkom studentiskai pagerti alaus vieno Vilniaus pilaites rajono daugiabuciu kieme, sedejom ir tylejai, kulturingai gurksnojom alu ant suoliuko, kalbedamai apie gerus n-likos metu laikus, ateities planus ir pan.
Aisku is tolo matem bachurus su motoroleriu, pana ir chamiska elgesena. Chebra nusprende prie musu priejiti, is pradziu tik dviese. Aisku sustras bazaras, mes nuolankiai, bet taip su distansija (Bachuras: - E, duok alaus! Mes: -Eik ir nusipirk!, Bachuras: Ko neziuri kaip su tavim kalbu?! Mes: Nes man neidomu i tave ziureti.). Aisku po ilgo ir nuobodzio pokalbio(Mes: Vyrai mes cia nenorim jokiu problemu, Bachurai: Kokios cia problemas matei? Grasini mums?), per kuri prie Bachuru prisijunge dar 3 bachurai, motoroleris ir pana ( tada situacija issilygino ju naudai 5 vs 5) najezdai nesibaige. Aisku tarp ju buvo du ar tris kurie ten daug kalbejo su najezdais, vienas sveiko proto, kuris juos ramino ir sake palikim juos ir einam toliau, ir pana (arba kitaip ziurke, nes kitaip tokios nepavadinsi, kuri juokiesi is musu, nes jos draugai sauniai mus varte.)
Na konfliktas astrejo, bachurai jautesi visagalias, nes mes nuolankiai, lyg bijotum (o is tiesu nenorejom daryti problemu savo draugams kurie tam rajone gyveno). Aisku, ten is "rimciausiu" kovotoju buvau as vienas, nes mano draugai kazka kazkada lanke, siap buvo fiziskai aktyvus, bet tikrai ne museikos. Priedo tuoj vienas is ju inirtingai prisikabino prie manes, kadangi matyt patrauke ji mano alternatyvi isvaizda (Lietuva tai didelis kaimas, nes kamuflazines kelnes, kerziniai batai ir dzemperis su kapisonu daro is zmogaus kazkokia balta varna, kai tuo tarpu Vakaruose ir ne tik nekas net demesio i jus neatkreips, nes nekam jus ten neidomus su tuo kaip rengiates, isskyrus lietuvisku emigrantu buduliu
). Kai pradejo man list prie kepures, nervai man neatlaike. Patarukiau jo ranka ir sakau, - Neliesk kepkes!, bet matyt bachuras buvo didzioju lituanistu ir nusprende mane pamokyti pradzioje zodzias, kaip taisyklingai kalbeti lietuviskai: -E kaip kalbi, cia ne kepke, o kepure vadinas!!! Aisku
?, o po to veiksmais, trenke man delnu per kepures stogeli.
Iki to laikio visas musu atsikalbinejimas truko maziausiai 15min!!! Manu be galo daug kaip tokiom gatves derybom
Siap nekad taip ilgai ir kantriai nekalbu su balvonais
Ir prasidejo linksma dalis, kuria as pradejau, o kuria uzbaigem kartu su mano draugais. Rezultatas 5-0 musu naudai + pergriautas motoroleris, ir klykinati verkianti pana(na aisku juos neskriaudem tiesiogiai, pries moteri kokia ji nebebutu rankos kelti nevalia, bet nuskriaudem matyt stipriokai juos sirdies drauga
)
