Blogai, kad man dažniausiai tos kalbos nebelieka dovanos...
Kažkada čia skundžiausi, kad Kaune vis negaliu ramiai bėgioti, kažkam užkliūva mano pulso skaičiuoklis, žiūriu, per vasarą net gimtajame mieste nesaugu. Gal, vėlgi, ne tai, kad ne saugu, bet nėra malonu. Vis kartojuosi, kad sporto medicinos gydytoja stiprinant širdį nurodė bėgti gana didelį atstumą, bet labai lėtai, tai aš ir bėgu lėtai tuos ratus stadione, o ten chėbrytė futbolą lošia. Na, netrukus pasigirdo įvairūs komentarai iš jų pusės, atseit, kokiu greičiu aš bėgu: oho, kaip greitai jis bėga ir taip kiekvieną ratą, kai pro juos prabėgu, aišku, vėliau sustojęs keletą tempimo pratimų, smūgių į orą, tai tuomet iš viso pasileido patyčių banga... kraujas užkaista, žiūriu jau pulsas 190 k/min, bet vis nesiryžtu ką nors sakyti, nors ir ne pilna jų komanda 7x7, kaip salės futbole, bet ką aš prieš juos... reikės ieškoti naujo stadiono. Žinau, kad čia lankosi daugiau brandesnio amžiaus žmonių, tai turbūt lengviau jiems į tai nusispjauti, nors nežinau, bet man dar tas karšakošiškumas pasireiškia, kad norėtųsi jiems proto įkrėsti...