Matau jau savotiška mada tapo į šuns dienas kyokushin dėti... :-/ Labai daužo - blogai, galvos neatitranko - irgi negerai, dar be to ir komercinis! Na tai dabar klausimas natūraliai stojasi - tai tikriausiai kito kovos meno ar sporto (čia, kaip suprantu, irgi daug nuomonių kas yra kas) treneriai ir federacijos šventa dvasia gyvi? Ar ne čia tas komerciškumas? Tai gal komercinis dėl to, kad kyokushin vienas masiškiausių kovos menų (jei kam kitaip atrodo - kovinis sportas) Lietuvoje? Na į bokso treniruotes, mano žiniomis, irgi labai nemažai žmonių vaikšto. O gal turėtų būti atvirkščiai - į treniruotes eitų tik kokių 20 "išrinktųjų grupelė" ir būtų vienas klubas per visą šalį?
Vadinasi, viskas priklauso nuo to, ko žmogus nori. Vieniems patinka ne tik per visur dubasinti, bet dar ir pakumščiuoti bei gauti į galvą ("realu"), kitiems gi prioritetas - gera savijauta, sveikatingumas ir sveiki šonkauliai (tokie renkasi tai czi :) ), o tretiems (va kad ir man pvz.) galbūt norisi ir to ir ano ir dar sveikos galvos (negirdėjau kad žmogaus galvą būtų galima užgrūdinti). Žodžiu visiems pagal poreikius... :maisas:
Nesiimsiu neigti, kad problemų kyokushin, kaip ir visur kitur, yra. Tiek su treneriais, tiek federacija. Bet ar dėl to jis tapo nieko vertas? Per savo ne tokį ir ilgą gyvenimą susidūriau ne vien su kyokushin ir galiu pasakyti, kad iki McDojo lygio klubai tikrai nėra nusiritę ir kovotojus išugdo gerus ir labai galingus. Matyt, kai kam labai patinka sutirštinti spalvas ir nuolat laidyti akmenis į svetimą daržą užuot žiūrėjus savęs. Žinot ko ko visų pirmą išmoko kovos menas? Pagarbos. Tiek kitam kovotojui, tiek vyriasniam rangu/amžiumi ar patyrimu, tiek ir aplinkiniams.
