Pilnas sparingas - būtinybė ar mazochizmas :)

[stripulis]

Lonsai, aš garbės žodis neįsivaizduoju, kaip tu įsivaizduoji fudokano treniruotes? Kovos su šešėliais? Maišų lupimas? Kiekvieną treniruotę mes sparinguojamės. Keičiam partnerius. Tai patenki į kovą su už tave dvigubai sunkesniu, tai su dvigubai mažesniu. Tai su labai patyrusiu, tai su nepatyrusiu, kuris muša "neteisingai", "ne taip kaip reikia"  , bet tau reikia jo smūgius nublokuoti ir apsiginti. Skausmo treniruotėse nuo smūgių esu patyrusi tiek ir tiek. Mano vyras dar ir traumų sugeba prisigraibyti, bet daugiau dėl to, kad neteisingai kumštį suspaudžia ar kojos pirštų neužlenkia smūgiuodamas. Vienu gyvenimo momentu, kai stovėjau su partneriu, kuris kaip sykis blokavo neteisingai, (kažkur minėjau, bet pakartosiu), mano rankos buvo juodai mėlynai žalios nuo delnų iki alkūnių. Po mėnesio pana, kuri buvo dar ir medikė, liepė pasakyti treneriui, nes perspėjo, kad gali tekti tokias rankas nupjauti, nes gangrenuos elementariai. O aš ką? Nu kovos menas tai kovos menas Pasakiau treneriui, nerodydama tų mėlynių, jis man pakeitė partnerį, burčydamas, kad gatvėj dar ne taip galiu gauti. Gaila, kad tų mėlynių jam neparodžiau, nes gatvėj nebent su plentvoliu reikėtų pervažiuot, kad gaučiau taip Ir vis dėlto grįžtam prie natūralių dalykų. Esu ir į dantis gavus, ir kojos buvo mėlynėm  nusėtos, ir ranka iki šiol nyra, nes gavau per alkūnės sąnarį sparingo metu, ir išmušė iš vietos, ir pirštas kojos yra lūžęs... Nu tai prašau, pasakok, ką jūs ten tokio mįslingo darot, ko mes nedarom? Nes anksčiau tai tikrai tas mūsų menas dėl trenerių neišmanymo buvo keistokas. Pvz. daro tau kas smūgį, tu su plačiausia trajektorija nublokuoji, palauki, kontratakuoji... Fig gatvėj tau kas to lauktų, be to ir nublokuot kad galėtum, reikėdavo, kad priešininkas smūgį darytų "teisingai". Bet jau penkeri metai, kaip tokių dalykų nėra, žmonės pavažinėjo pas Nišijamą, pas kitus specus. Taip kad per sparingą mokoma pereit tris pakopas: pirma, nublokuot ir kontratakuot vienu metu, antra, išvengti smūgio neblokuojant ir kontratakuot, trečia, atspėti, kada priešininkas darys smūgį, ir jam jau pradėjus judėti (t. y. tokiu atveju, kai jis nebegali nieko pakeisti, tokia jau žmogaus judesių mechanika), bet dar nespėjus tavęs pasiekti, smogti jam. Nu čia jau vadinamoji aukštoji matematika, bet to yra siekiama. Ir kaip tu įsivaizduoji to būtų įmanoma siekti smūgiuojant į orą, kovojant su šešėliais ar su maišu? Vyksta per treniruotes normaliausios kovos, tiesiog naujokams liepiama truputį pakontroliuot smūgius, kad vieni kitiem dantų neiškaltų per nesugebėjimus, rinktinės nariai tuo tarpu kovoja su normaliu kontaktu... Ne nu chebra, gerai jus mus įsivaizduojat  :O
Čia kaip mano tėvas, man pareiškęs, kad po tiek metų treniruočių nesugebėčiau totaliai apsigint, nes būtų koks didelis, smogtų ir aš persigąsčiau ir nieko negalėčiau padaryt... Nu gali taip būti, adrenalinas vsio takoje, bet gali ir nebūti Tai gal irgi įsivaizduojat, kad mes ten susirenkam, pamedituojam, virbalus į rankas ir mezgam? Nu dar protarpiais į orą kumščiais pagrūmojam, nutaisę baisias išraiškas?

[stripulis]

Tęsiant temą apie kovos menų mokinius ir jų mokytojus, kad neišmoderuotų, va Lonsas minėjo, kad tipo mūsų treneris gatvėj gavo visus įgūdžius, o treniruotėse tik techniką pasitobulina, nes išmano kovos dvasią ir t. t. Iš tiesų tai jis treniruojasi nuo 14-os, tik kadangi baigė Vilniaus Dvariono muzikos mokyklą (blin, aš niekad nežinau, ta prie žiedo taip vadinas, ar ne), tai iki 18-os nelabai buvo kur luptis. O paskui susikraustė į Karoliniškes, pasidarė gaują ir tipo būdamas labai kietas karatistas lakstė ir dubasinosi. Taikydams "karatė" įgūdžius. Iki 25 taip linksminosi, įsivaizdavo, kad yra labai kiets karatists (iki 1998 m. jei tiksliau), ir netyčia nuvažiavo į seminarą Amerikon pas tokį Avi Rokah. Kuris jau žmogus pagyvenęs nemažai. Nu ir sako, gatvėj visas tas kovas laimėdavo, žodžiu, pasitikrindavo, kad yra kiečiausias, sustojo su tuo Rokah pakovoti. Labai savim pasitikėdamas, tarp kitko. Galvoja, ai, kažkoks senis, reakcijos nebe tos...  Ir suprato, kad tas yra visiškai nepramušamas. Ir jokia gatvės lyga jam nepadėjo. Gavo ir gavo ir gavo į snukį... Geras "taimingas" senuko buvo (trečia pakopa, kai žmogus pagauna priešininko judesio pradžią ir tuo metu smūgiuoja pats). Aišku, dar ir grįžęs į Lietuvą iš inercijos mokė "pižaminio" meno, ir dar daug seminarų ir vandens turėjo nutekėt, kol pradėjo liestis prie tikrojo tradicinio karatė... Žinot, kas linksmiausia? Gatvėj tai jis kovot sugeba, čia kas be ko, tiesa, turbūt seniai to nedarė, visgi amžius garbus - 34 metai, nepradėsi ten kokių pacukų dubasint ne į temą, o ir vaikui tėvo reikia gyvo, bet varžybose tai tiū tiū... Ten šio to daugiau reikia. Bet negaliu nepripažint, kad nors jis pats varžybose nieko daug nepasiekė, mokytojas jis yra geras. Ko pats negali, to kitus išmoko (Šiaip, spėju, jam trukdo įgimta lėta reakcija, nu bet čia jau tik spėjimas...)
Taip kad trumpai tariant karatė gatvėj padėjo, bet gatvė nepadėjo karatė... Va jums sakinuks pamąstymui 

[stripulis]

na man kaiptik NORMALUS (:p) kovos menai asocijuojasi su futbolu o ne su krepsiniu juk luaki... lauki to paskutinio gero momento, KO ar golo

Apie dekoratyvinį sakiau norėdama truputį Skeptikui įgelti (žr. aukščiau). Man va irgi normalus ir irgi asocijuojasi su futbolu kovos menai. Ypač mūsiškis

[Skeptikas]

Dėl įgėlimo - jaučiuosi pamalonintas
Dėl bokso - geras boksininkas būtent ir įdeda visą kūną į smūgį, nors ir ten paskutiniu metu jaučiamas "pasibaksnojimas" paviršiniais pliaukštelėjimais.
Kas dėl Sei-I - forumo senbuviai žino mano nedviprasmišką nuomonę apie jį kaip forumo dalyvį, žmogų ir kovų meistrą Bet koks vėjas nepalankus, jei nežinai kur plauki.
Labai malonu, kad gini savo tiesą ir darai tai tikrai argumentuotai... nors ir be kitų stilių žinojimo, kas, beje, būdinga daug kam. Aš, kaip žmogus žinantis SAMBO, boksą, pankrationą, beisbolą, bei kitus "pramoginius sportus", galiu iškilmingai pareikšti (jau ...nioliktą kartą), kad kovoja ne stiliai, o žmonės.
Kas dėl smūgiu visu kūnu - tai tikrai yra ne vien tik karatė ir kituose, sportuojančių rytais, kovose. Užtenka pasižiūrėti pvz. K1 geriausius nokautus - ten nei "ippon", nei "wazaari" tikrai nepamatysi Greičiau jau pamatysi lietuvių liaudės dainos "Virto ąžuolai" ekranizaciją su kūno masės įdėjimu į smūgi, ir priešininko smūgius galva į ringą 
Nuo MOKYTOJO (kas, beje, ir buvo tema) priklauso irgi labai daug kas. Pvz. jei bokse man mūsų treneris būtų nors ką aiškinęs, o ne tiesiog tūpai būčiau mušęs kriaušes, snukius, bei gavęs atgal , būčiau sutaupęs bent jau kokius 4 metus pasiekti tam pačiam rezultatui, kam paaukojau 6 su biškiu. 
Tiesa, Stripuli, dėl vieno nesiginčysiu, vat su dvigubai sunkesniu ir didesniu už save kautis dar nė karto neteko 

[Raimis]

Stripulis. Labai graziai ir emocionaliai aprasei savo kultivuojama mena. Taciau man, kontaktinio sporto megejui, sunku isivaizduoti save gatveje, ar varzybose laukiancio momento, kada galesiu atspeti busima priesininko veiksma. Siaip sportuojantys visi sutiks, kad varzovo akys pasako, jog jis ruosiasi smugiuoti . O, koks tai smugis ranka, ar koja, neturi reiksmes. Jei esi pasiruoses, tai ir apsiginsi.  

[Skeptikas]

Beje, bet kiek teko skaityti gudriu knyguciu, tai meistrai ne "atspeja" kada tu smugiuosi, o tiesiog juda link taves ekonomiskesne trajektorija. Cia fantastine versija. Realistine ten irgi buvo pateikta - jie tiesiog ismoksta (kartu su juodo dirzo gavimu, matyt) subjektyviai "suletinti laika" 

[stripulis]

Skeptike, pabandžiau įsivaizduot, kaip turėtų atrodyt dvigubai už tave sunkesnis  Aš matai tam tikru gyvenimo momentu svėriau 40 kg, tai dvigubai sunkesnis vos ne kiekvienas buvo...
Visiškai tau pritariu, kad kaunasi žmonės, ne stiliai (nu negi bandžiau įrodyt priešingai?) apie kitus stilius išmanau tik iš televizoriaus, tai nelabai ir  bandau apie juos putotis, nes vis viena nusikalbėsiu... Bet man "patinka", kai žmonės putojasi apie maniškį, irgi spręsdami iš vienų matytų varžybų arba išvis net ir jų nematę.
O dėl gudrių knygučių ir atspėjimo, kada smūgiuot - nėra tas taip nežmoniškai sunku, pati esu ne kartą atspėjus. Ir tada smūgiuot velniškai paprasta, nes žmogus nieko negali tau padaryti Nėr ten jokios mistikos, svarbu nespoksot žmogui į akis, nes pasiduosi įtakon ir nespėsi sureaguot. Ar į kumštį, ar į koją. Trumpai tariant, matyt visumą, o ne detales. Nu, aišku, gal kokie penkto dano meistrai nė antakio virptelėjimu neparodo, kad ketina smūgiuot, ir tu neatspėsi, ir tikrai tada reik mistikos, bet stebint žemesnius už penktą daną atspėti galima. Visada tai nepasiseka, būtume kokie kyborgai ar robotai, bet po kokį kartą į penkiolika minučių kol kas gaunasi. Bet aš asmeniškai mažai treniruojuosi per savaitę, tam, kas treniruojasi po kelias valandas per dieną, turbūt gaunasi daugiau.

[Skeptikas]

Matyti visuma o ne detales 
Kas del atspejimo viena karta i penkiolika minuciu, turiu klausima - o kam tokiu atveju atspet? Kaip ir sake raimondas (o ir as jam pritariu), daug rezultatyviau smogti pirmam Arba tiesiog nepatekti i situacija PIRMAM pasitraukus is kelio. 

Beje, apie nesugebejima nieko padaryti, prasidejus smugiui - galioja tai tik tada jei:
a) smugis nebuvo tiesiog apgaulingas manevras dengiantis kita smugi
b) zmogus nesmugiuoja serijomis
c) i smugi zmogus sudejo visa jega, arba tiesiog nebezino ka darys toliau.

Visais kitais atvejais kuriuos man teko patirti, laukti kol tau trenks pirmam neapsimoka Skauda 

[Lonsas]

Lonsai, aš garbės žodis neįsivaizduoju, kaip tu įsivaizduoji fudokano treniruotes? Kovos su šešėliais? Maišų lupimas? Kiekvieną treniruotę mes sparinguojamės. Keičiam partnerius. Tai patenki į kovą su už tave dvigubai sunkesniu, tai su dvigubai mažesniu. Tai su labai patyrusiu, tai su nepatyrusiu, kuris muša "neteisingai", "ne taip kaip reikia"  , bet tau reikia jo smūgius nublokuoti ir apsiginti. Skausmo treniruotėse nuo smūgių esu patyrusi tiek ir tiek. Mano vyras dar ir traumų sugeba prisigraibyti, bet daugiau dėl to, kad neteisingai kumštį suspaudžia ar kojos pirštų neužlenkia smūgiuodamas. Vienu gyvenimo momentu, kai stovėjau su partneriu, kuris kaip sykis blokavo neteisingai, (kažkur minėjau, bet pakartosiu), mano rankos buvo juodai mėlynai žalios nuo delnų iki alkūnių. Po mėnesio pana, kuri buvo dar ir medikė, liepė pasakyti treneriui, nes perspėjo, kad gali tekti tokias rankas nupjauti, nes gangrenuos elementariai. O aš ką? Nu kovos menas tai kovos menas Pasakiau treneriui, nerodydama tų mėlynių, jis man pakeitė partnerį, burčydamas, kad gatvėj dar ne taip galiu gauti. Gaila, kad tų mėlynių jam neparodžiau, nes gatvėj nebent su plentvoliu reikėtų pervažiuot, kad gaučiau taip Ir vis dėlto grįžtam prie natūralių dalykų. Esu ir į dantis gavus, ir kojos buvo mėlynėm  nusėtos, ir ranka iki šiol nyra, nes gavau per alkūnės sąnarį sparingo metu, ir išmušė iš vietos, ir pirštas kojos yra lūžęs... Nu tai prašau, pasakok, ką jūs ten tokio mįslingo darot, ko mes nedarom? Nes anksčiau tai tikrai tas mūsų menas dėl trenerių neišmanymo buvo keistokas. Pvz. daro tau kas smūgį, tu su plačiausia trajektorija nublokuoji, palauki, kontratakuoji... Fig gatvėj tau kas to lauktų, be to ir nublokuot kad galėtum, reikėdavo, kad priešininkas smūgį darytų "teisingai". Bet jau penkeri metai, kaip tokių dalykų nėra, žmonės pavažinėjo pas Nišijamą, pas kitus specus. Taip kad per sparingą mokoma pereit tris pakopas: pirma, nublokuot ir kontratakuot vienu metu, antra, išvengti smūgio neblokuojant ir kontratakuot, trečia, atspėti, kada priešininkas darys smūgį, ir jam jau pradėjus judėti (t. y. tokiu atveju, kai jis nebegali nieko pakeisti, tokia jau žmogaus judesių mechanika), bet dar nespėjus tavęs pasiekti, smogti jam. Nu čia jau vadinamoji aukštoji matematika, bet to yra siekiama. Ir kaip tu įsivaizduoji to būtų įmanoma siekti smūgiuojant į orą, kovojant su šešėliais ar su maišu? Vyksta per treniruotes normaliausios kovos, tiesiog naujokams liepiama truputį pakontroliuot smūgius, kad vieni kitiem dantų neiškaltų per nesugebėjimus, rinktinės nariai tuo tarpu kovoja su normaliu kontaktu... Ne nu chebra, gerai jus mus įsivaizduojat  :O
Čia kaip mano tėvas, man pareiškęs, kad po tiek metų treniruočių nesugebėčiau totaliai apsigint, nes būtų koks didelis, smogtų ir aš persigąsčiau ir nieko negalėčiau padaryt... Nu gali taip būti, adrenalinas vsio takoje, bet gali ir nebūti Tai gal irgi įsivaizduojat, kad mes ten susirenkam, pamedituojam, virbalus į rankas ir mezgam? Nu dar protarpiais į orą kumščiais pagrūmojam, nutaisę baisias išraiškas?

taigi.
1) jus per treniruote turit normalu sparinga realiu greiciu ir viskuom kitkuom?
2) jei jus taip kovojat per trefkes tai kodel to pacio nedarot per varzybas? juk kur tada psichologinis kovos momentas?

[stripulis]

Kai smogi pirmas, yra šansas, kad žmogus nublokuos ir kontratakuos, o tu nebesuspėsi blokuot ir kontratakuot, nes būsi visą jėgą sudėjęs į savo smūgį. Kai smogi kitam žmogui pradėjus smūgį, jam šansų blokuot ir kontratakuot nelieka. Nesakau, kad tai lengva ir kad to galima išmokti per kelias treniruotes. Bet kiekvienas tam ir renkasi savo kelią. Beje, jei turėčiau daug laiko, spėju, reaguočiau ne kartą į penkiolika minučių, o dažniau. Ta prasme, jei daugiau treniruočiausi. O kai nuvarai porai valandų per savaitę, tai ko norėti?
Beje, ta gatve man regis kartais per daug spekuliuojama. Tipo jei fudokan netinka gatvei, tai yra šlamštas. Nu tai tada visus sportus, išskyrus boksą, kyokushinkai, Muaythai, pankrationą ir ko dar nepaminėjau, nurašom. Futbolas netinka gatvei, tai šlamštas, plaukimas netinka gatvei, tai šlamštas, kur gatvėj panaudosi jojimą? Nepanaudosi. Nurašom... Aš asmeniškai treniruojuosi ne gatvei. Treniruojuosi sau. Noriu tobulai valdyti savo kūną, dvasią ir protą. Ne nukalt priešininką ar pan. - čia antrinis rezultatas, jei jau netyčia išmoksiu ir to, tebūnie  . Bet iš esmės tiesiog noriu tobulai valdyt save. Tiek psichologijos, tiek judesių, tiek visom kitom prasmėm. Va tokia aš kovos menų mokinė (bandau nuo temos nenutolti )

[Skeptikas]

Kai smogi pirmas, yra šansas, kad žmogus nublokuos ir kontratakuos, o tu nebesuspėsi blokuot ir kontratakuot, nes būsi visą jėgą sudėjęs į savo smūgį. Kai smogi kitam žmogui pradėjus smūgį, jam šansų blokuot ir kontratakuot nelieka.

O kas tau liepia sudeti visa jega i smugi tol, kol dar nepasiekei taikinio? 
Tokiu atveju tavo pozicija besalygiskai teisinga. Taciau tik isivaizduok, kad jega ir mase savo smugiui suteiksi tik pasiekusi taikini Juk tai keicia is karto viska. + atveria nauju galimybiu. Nors ka cia man seniui postringaut

Veiksmingiausias kaip ten bebutu, vis tiek yra triju daliu "prijomas" - spyna atgal, saugikli zemyn ir svelniai spaudi gaiduka 

[stripulis]

taigi.
1) jus per treniruote turit normalu sparinga realiu greiciu ir viskuom kitkuom?
2) jei jus taip kovojat per trefkes tai kodel to pacio nedarot per varzybas? juk kur tada psichologinis kovos momentas?

1) turim normalų sparingą su realiu greičiu ir viskuom kitkuom. Tiesiog jame nebūna tiek techniškų smūgių (vadinamų "ippon"), už kuriuos per varžybas duoda taškus. Man sunku išaiškint, sorry, aš vis dėlto ne meistras. Gausis nerišliai... Sparingo metu išsiaiškini visus psichologinius momentus, išmoksti distancijos, atlikinėt stiprius smūgius ir t. t. Nes tai treniruotė. Nes čia nebūtina daryt vien techniškus smūgius. Išsiaiškini, kaip blokuot, kaip perlaužt priešininko ritmą, kaip kas su kuo valgoma... Išsiaiškint visą tai įmanoma tik realaus sparingo metu, nelabai įsivaizduoju, kaip kitaip tai būtų galima padaryt? Susėst ir šnekučiuotis? Aišku ir tų sparingų yra kelios pakopos. Iš pradžių, kol saviniesi tam tikrą smūgį, na, kad ir Mavashi Geri, darai Juy Ippon Kumite, tai yra, priešininkas žino, kad tu darysi tą smūgį, ginasi būtent nuo jo, ir tikslas  yra būtent išmokti daryti tą smūgį. Bet gi yra ir Juy Kumite, kai atakuoja abu, blokuoja abu, nieks nežino, koks smūgis pareis, iš kur pareis. Tada ir tikriniesi psichologinius kovos momentus ir t. t. Blin, aiškinu aiškinu ir pačiai dar neaiškiau darosi. Klausk, Lonsai, klausk, kas dar neaišku, bandysiu pagal jėgas aiškinti, gerai?
2) Per varžybas neužtenka sparingo. Turi būt šis tas daugiau. Tai yra, techniškas smūgis.  O čia ir prasideda mistika, nes nežinau, kaip išaiškinti, kas yra techniškas smūgis, už kuriuos duoda taškus. Kai jį pamatau, žinau, kad tai "ippon". Bet kaip paaiškinti? Jei paprastai - į korpusą turi būti nokdaunas, į galvą - nestiprus prisilietimas. Arba dar gali būti parvertimas ir smūgis gulinčiam į galvą. Bet tai turi būti atlikta super techniškai. Kitaip nesiskaitys.
Ai, karoče, Lonsai, ateik spalio mėn. 2008 m. į "Siemens" areną, į čempionatą, susirask mane ir galėsiu paaiškinti su pavyzdžiais. O čia, neturint visko prieš akis, būna totalus pilstymas iš tuščio į kiaurą. Ne viską gali paaiškint vien žodžiais ir pacituot iš gudrių knygučių. Kai ką reikia ir pamatyti. Arba, jei nori anksčiau, kitais metais į Lietuvos čempionatą, dar nežinau, kada tiksliai vyks, bet pažadu pranešt skelbimuose. Būna apie balandį. Pliusas, kad Lietuvos čempionatai paprastai būna nemokami.

[stripulis]

Nežinau, Skeptike, kaip tu atlieki smūgį, bet aš asmeniškai, jei jau jį atlieku, tai į jį sudedu maksimalų greitį - jėga išties atsiranda tik prilietus taikinį. Tai va tą maksimalų greitį sustabdyti ir suvokti, kad reikia užuot smūgiavus ranką nukreipti į bloką, t. y. totaliai pakeisti kryptį, paprastai būna slabo. Aišku, gal būna ir antžmogių, negarantuoju, bet aš aiškiai ne iš jų  Tiesa, kai tavo toks svoris, tai tu gali ir nenaudoti greičio, tavo smūgis vis viena bus stiprus ir pakankamas kitam žmogui iškirsti. O man, deja, tenka naudoti ir greitį. Todėl jei kas mane pagaus smūgio pradžioje, mano dienos bus suskaičiuotos.

[Lonsas]

Beje, ta gatve man regis kartais per daug spekuliuojama. Tipo jei fudokan netinka gatvei, tai yra šlamštas. Nu tai tada visus sportus, išskyrus boksą, kyokushinkai, Muaythai, pankrationą ir ko dar nepaminėjau, nurašom. Futbolas netinka gatvei, tai šlamštas, plaukimas netinka gatvei, tai šlamštas, kur gatvėj panaudosi jojimą? Nepanaudosi. Nurašom...

Rasiau ankstesniam poste apie tai kur P.S. buvo

[stripulis]

Tiesa, Lonsai, galiu tau dar su humoru atsakyt į antrą tavo klausimą. Jei mes taip pat kovotume per varžybas, kaip kovojam per sparingus, mes būtume ne fudokan, o kyokushinkai  Pagauni?