O del senu "geru" laiku, tai visi mano klasiokai lanke koki nors bureli. Is dabartinio jaunimo pasakojimu supratau, kad dabar taip nera.
Pritariu. Kai aš mokiausi, vos ne visi buvo kažką lankę. Nebūtinai kovos menai, bet tai sunkioji atletika, lengvoji atletika... O dabar...

Sėdi prie kompo, žaidimus drožia kiauras dienas, perbalę, perkarę... Maniškis pasakoja, kad pas juois klasėje vos keletas kuris kažką užsiima. O kiti paprasčiausiai - TINGI... Arba kai kurių žmonos draugių vaikai, net į sportinę stovyklą bijo važiuot, nes "bus per sunku"... Aš pažiūriu į tuos jaunuolius, gi kaip stuobriai kokie.
O jei grįžti prie temos, kovos menai bei sportas pirmiausia žmogui duoda vidinės stiprybės, pasitikėjimo. Iš užguito ir prislėgto berniuko gali užaugti tvirtas, savimi pasitikintis vyras. Tik bėda, kad nemaža dalis jaunuolių į tai žiūri kaip į priemonę "išmokti muštis"...
