Ar prasminga užsiiminėti kovos menais ar koviniu sportu?

[Smauglys]

Sveiki,
paskutinius kelis metus susiduriu su labai liūdnu reiškiniu. Jaunimas baigia mokyklą, įstoja mokytis ir nutolsta nuo dodžio . Vis dažniau praslysta mintis, kad "iš sporto (ar kovos menų) duonos nevalgysi". Man atrodo, kad labai supaprastėjo gyvenimo prasmės suvokimas. Nusileidžiama iki "gyvuliško egzistencializmo" lygio. T.y.: pavalgyti, įsikurti erdvesnę olą, pratrauk... patelę.
Kur žmogaus saviraiška, dvasinis tobulėjimas, siekiai? Man atrodo, kad kovos menai-viena saviraiškos formų. Tai netgi ne tiek fizinė, kiek dvasinė praktika. Įdomu, kokią prasmę randate jus tyrinėdami kovos menus, sportuodami salėse ar besipraktikuodami dodžio?

[Akira]

Nemanau, kad tai staiga atsitiko. Bet kokios legendos, bet kokie pasakojimai ar true stories dazniausiai kalba apie mokytoja ir jo mokini (ne apie 86 jo geriausius mokinius.. o apie viena). Be to verslas irgi gali buti saviraishkos priemone, kaip ir savo ivaizdzio formavimas (kas klaikiai populiaru paskutini desimtmeti). Nenoriu vertinti kas geriau, kas ne. Tiesiog gal nereiktu kalbeti apie senus gerus laikus. Nes vienintelis procesas, kuris vyksta nuolat- laikinumas. Ir kaip tik jis (pasak Uesibos) puikiausiai gudina vidini kario stabiluma.

Kovos menais per daug neuzsiimu. Ant tatamio jauciuosi gerai. Gal del to ant jo nuolat ir griztu. Kito poreikio nejauciu.

[Lonsas]

Sveiki,
paskutinius kelis metus susiduriu su labai liūdnu reiškiniu. Jaunimas baigia mokyklą, įstoja mokytis ir nutolsta nuo dodžio . Vis dažniau praslysta mintis, kad "iš sporto (ar kovos menų) duonos nevalgysi". Man atrodo, kad labai supaprastėjo gyvenimo prasmės suvokimas. Nusileidžiama iki "gyvuliško egzistencializmo" lygio. T.y.: pavalgyti, įsikurti erdvesnę olą, pratrauk... patelę.
Kur žmogaus saviraiška, dvasinis tobulėjimas, siekiai? Man atrodo, kad kovos menai-viena saviraiškos formų. Tai netgi ne tiek fizinė, kiek dvasinė praktika. Įdomu, kokią prasmę randate jus tyrinėdami kovos menus, sportuodami salėse ar besipraktikuodami dodžio?

Na man kovos menai, per ganetinai trumpa laika dave labai daug... Suformavo dali charakterio, poziuri ir tt. Kuo toliau tuo labiau jauciu, kad tai mano kelias. Taciau... Siam keliui reik nemazai laiko... Ir kazka del jo reikia aukoti, dazniausiai. Galbut del to zmones ir pasirenka tuos dalykus kurie svarbesni isgyvenimui, o juk isgyvenimas yra svarbiausias dalykas. Del to jie ir pasirenka, darba - pinigus, moteris ir tt
Kaip sakoma, vienu uzpakaliu keliu kampu neap...

[Berserk]

Pabandysiu įkišti savo IMHO i šia tema, jaunystei dazniausei tėvai nusiunčia vaiką kažką sportuoti, ne tam kad jis tobuletu dvasiškai, o tam kad jis ištobulėtu fiziškai (deja posakis – v zdorovom tele, zdorovyj dux – ne visada pasiteisina).  Todėl atėjus laikui, kai jaunas žmogus gali spręsti savo gyvenimą pats, jis meta savo vaikystes užsiėmimus – gal būt, tai protesto poreikis, arba tiesiog dažniausiai jo tai daugiau nebedomina.  Man pačiam taip buvo,  tik po kurio laiko aš supratau jau pats nieko nepadedamas, kad  man tai padės daugiau suvokt save, pastovios treniruotes padedu man gyvenime įvest kažkokios tvarkos, o ne blaškymosi ir gal būt turėsiu daugiau šansu duot kam nors i snuki    .  Dar man kova nėra savęs išreiškimo būdas, aš to net nesekių, šio atveju man arčiau tinka Fight Club‘o filosofija, tiesiog pakovojus aš jaučiuos kitaip, esu ramesnis i aplinkinius žiuri visiškai kitaip. Žmogus niekad nieko nedarys, jei nematys prasmes tame ką jis daro, arba bent naudos sau.
 

[Tomasas]

Nu as turbut tada busiu is nedaugelio tu, kurie patys norejo sportuoti. Tevai, jokios itakos nedare. O norejau sportuoti, turbut delto, jog norejosi sustipreti fiziskai ir turbut, kaip daugelis prisiziureje filmu su kietaisiais kovotojais tokias, kaip B. Lee, Van damme ir t.t.  Dabar as sportuoju todel, kad saleje atsigaunu. Istikruju man nera pats svarbiausias dalykas kovoti. Galbut svarbu pati disciplina. Vien izengus i dodzio jautiesi kitaip. Siaip manau jog is sporto gaunu daug geru dalyku.
O del mazejancio susidomejimo. Tai sakyciau, jog kuo toliau tuo zmones darosi vis didesni tinginiai. Kam jaunam zmogui, eit i sale lieti prakaita, vargti ir gauti, kaip turbut jis galvoje labai mazai. Jam paprasciau pazaisti su kompiuteriu, kur tai nereikia judeti, tiesiog sedi kedeje ir gali tapti bet kuo. Kitas variantas, kam sportuoti, kaip gali nusipirkt sautuva ir viska pabaigti greiciau.

[Voodoo]

Kitas variantas, kam sportuoti, kaip gali nusipirkt sautuva ir viska pabaigti greiciau.

O kodėl žmogus turėtų viską daryti lėčiau? Kodėl reikėtų viską apsunkint? Jei yra galimybė viską sutvarkyt greičiau ir patogiau - tai puiku. Praktiškai reikia mąstyt. Beje, kad efektyviai naudotis šaunamuoju ginklu - fizinis pasirengimas irgi reikalingas.
Bet šiaip teisingai pasakyta. Iš tiesų labai suglebo šiais laikais žmonės. Kas bjauriausia - priviso daug visokių "intelektualų", kurie paniekinamai atsiliepia apie fizinį tobulėjimą. Maždaug čia "jiems ne lygis", "dabar modernūs laikai ir viską lemia ne fizinė jėga" ir t.t.

[Rasheed]

Sveiki,
paskutinius kelis metus susiduriu su labai liūdnu reiškiniu. Jaunimas baigia mokyklą, įstoja mokytis ir nutolsta nuo dodžio . Vis dažniau praslysta mintis, kad "iš sporto (ar kovos menų) duonos nevalgysi". Man atrodo, kad labai supaprastėjo gyvenimo prasmės suvokimas. Nusileidžiama iki "gyvuliško egzistencializmo" lygio. T.y.: pavalgyti, įsikurti erdvesnę olą, pratrauk... patelę. Kur žmogaus saviraiška, dvasinis tobulėjimas, siekiai?

Dabar aš panašioje situacijoje, kai mokslai ir kita veikla susijusi su mano specialybe (jei taip galima pasakyti) labai kertasi su treniruotėmis. Laiko treniruotėms katastrofiškai trūksta ir tiesiog jaučiu kaip "tirpsta" turėtas įdirbis, vyksta lėtas regresas. Ir tas yra natūralu, nes norint kažko siekti reikia kažką aukoti. Ne visam laikui, bet tam tikram tarpsniui - taip. Nepavadinčiau to "gyvulišku egzistencializmu", nes galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad dabar treniruotės man yra svarbus, bet tikrai ne pats svarbiausias dalykas. Yra ir kitos veiklos rūšių kur kuri žmogus gali išreikšti save ir dvasiškai tobulėti, pasiekti tam tikrų aukštumų. Beje, mokykloje laiko būdavo daugiau, todėl tokių problemų "ką rinktis" neiškildavo. O tame pragmatiškame pasakyme, kad iš sporto duonos nevalgysi yra tam tikras grūdas tiesos. Juk ne visi sugeba ar nori mokyti, ar būti profesionalais, kad galėtų ne tik patys treniruotis, bet ir iš to pragyventi. Vien lozungais ir skambiomis frazėmis gyvas nebūsi, ir tą, nors ir kaip nesinori, iš dalies tenka pripažinti. Be abejo šita sunkiausiai priima būtent treneriai ar mokytojai kurie stengėsi palikti ir suformuoti kažką gero savo mokinyje. Ir nemanau, kad verta labai nusiminti, nes dažnai tas nuotolimas tebūna epizodinis ir žmogus galų gale vėl grįžta ten, kur viską paliko. O jei negrįžta, vadinasi, kovos menai buvo ne jam ir anksčiau ar vėliau visa tai jis būtų metęs.

Man atrodo, kad kovos menai-viena saviraiškos formų. Tai netgi ne tiek fizinė, kiek dvasinė praktika. Įdomu, kokią prasmę randate jus tyrinėdami kovos menus, sportuodami salėse ar besipraktikuodami dodžio?

Man, asmeniškai treniruotės davė daug. Ypač dėl to, kad viską pradėjau labai jaunas ir augau treniruodamasis. Tai garantuotai darė įtaką mano charakteriui, ugdė pagarbą žmoniems, formavo tam tikrą gyvenimo discipliną ir išmokė nepasiduoti niekada, niekam ir jokiomis aplinkybėmis. Nekalbu jau apie pačią kovą, kuri yra svarbiausias dalykas dėl ko treniruojuosi. Kovos metu dingsta visi rupesčiai ar pašalinės mintys - protas lieka budrus ir sutelktas tik į vieną dalyką. Labai geras jausmas.

[Rasheed]

Kas bjauriausia - priviso daug visokių "intelektualų", kurie paniekinamai atsiliepia apie fizinį tobulėjimą. Maždaug čia "jiems ne lygis", "dabar modernūs laikai ir viską lemia ne fizinė jėga" ir t.t.

O žinai tai ir yra tiesa. Protas yra pranašesnis prieš buką jėga. Net ir kovoje galioja toks principas. Argi kovos mene matai vien tik fizinį tobulėjimą? Jeigu viską lemtų fizinės jėgos faktorius dabar sedėtum kokiame medyje ir drebėtum, kad nesuvalgytų meška.

[Voodoo]

Protas yra pranašesnis prieš buką jėga. Net ir kovoje galioja toks principas.

Teisingai, bet užleist savo kūną ir rūpintis vien tik savo dvasios tobulinimu yra labai neprotinga. Mano manymu - ir tas ir tas turi būti suderinta.

[Asia]

Mano nuomone atsakymas paprastas - pažiūri mokinys į savo mokytoją ir nuspręndžia, kad "aš jau taip biednai tai tikrai negyvensiu".
Jei mus treniruotų milijonieriai - va tada (ŠIAIS LAIKAIS), pasekėjai lauke eilėj stovėtų...
O dabar - kitokie prioritetai...
Visi žiūri, kaip čia kapeiką prasukus, tad kažkokiam "bevaisiui sportui", ar "neaišku pro kurią pusę dvasingam kovos menui" - neatsiranda vietos....
Mano nuomone...

[radiatorius]

Kas bjauriausia - priviso daug visokių "intelektualų", kurie paniekinamai atsiliepia apie fizinį tobulėjimą. Maždaug čia "jiems ne lygis", "dabar modernūs laikai ir viską lemia ne fizinė jėga" ir t.t.

O žinai tai ir yra tiesa. Protas yra pranašesnis prieš buką jėga. Net ir kovoje galioja toks principas. Argi kovos mene matai vien tik fizinį tobulėjimą? Jeigu viską lemtų fizinės jėgos faktorius dabar sedėtum kokiame medyje ir drebėtum, kad nesuvalgytų meška.

prisiminiau sena rusu filma,pavadinimo neatsimenu,nu tipo bahuras su pana is rusijos gilumos  parvarinejo zigulius kuri gavo  pagal paskyra ,nu jiems ten bevaziuojant nakty baigesi benzinas.Artimiausia gyvenviete  lauke minus 30 na bando bahuras uzkurt lauza,bet  jam nesiseka,tada jis labai susinervina  ir sako ;ble baigiau dvi aukstasias ,o lauzo uzkurt nieks neismokino  na ir taip toliau....zinoma ir dar asaros jam pasipyle    graudzios,na paskui ir pana  verkt pradejo  irgi graudziai.

[Danas79]

Kas bjauriausia - priviso daug visokių "intelektualų", kurie paniekinamai atsiliepia apie fizinį tobulėjimą. Maždaug čia "jiems ne lygis", "dabar modernūs laikai ir viską lemia ne fizinė jėga" ir t.t.

O žinai tai ir yra tiesa. Protas yra pranašesnis prieš buką jėga. Net ir kovoje galioja toks principas. Argi kovos mene matai vien tik fizinį tobulėjimą? Jeigu viską lemtų fizinės jėgos faktorius dabar sedėtum kokiame medyje ir drebėtum, kad nesuvalgytų meška.

Svarbiausia, kad tie intelektualai, apie kuriuos cia kalbate, net nebando nors siek tiek isigilint i tai, kas yra kovotojas ir kas yra kovos menas. Buna, pasakai kokiam zmogeliui kad treniruojies, tai paziuri kaip i koki bandita ar panaisiai, tai kita kart geriau patyli

[Rasheed]

ir sako ;ble baigiau dvi aukstasias ,o lauzo uzkurt nieks neismokino na ir taip toliau....zinoma ir dar asaros jam pasipyle graudzios,na paskui ir pana verkt pradejo  irgi graudziai.

Mano nuomone, protas ir žinios yra skirtingi dalykai.

[Akira]

Griztant prie temos, kovos menais uzsiimineti prasminga, taciau nereikia reikalauti, kad kiti tavo uzsiemime matytu prasme. Nes mes skirtingi

[-kobra-]

man tiesiog patinka sportuot..as duomiuosiu tuom ir pan..tai juk prasminga..tarkim kiekwienas gi noretu gerai atrodyt ir mustis nerealiai..tam ir reikia sportuot..