Ar ir daugiau yra žmonių, manančių, kad kovos meno žemėje nebuvo, o po to kovos meną išrado vienas iš Šaolinio vienuolių ir po to jis pasklido po pasaulį? Eskrima- tai tas pats ninjutsu tik su kitais regiono tradicijų įtakos ypatumais? Nemanau, kad blaivios nuovokos kritiškai vertinantis reiškinius žmogus tokią teoriją gali nupirkti.
Dėl skautų:
žinau dar porą istorijų, tokių kaip "girdėjau, kad nindzės prislenka prie turistų stovyklaviečių ir stebi, kaip merginos myža". Mes žaidžiame laikas nuo laiko karinius žaidimus su skautais, savanoriais, kitom organizacijom, kuriom aktualu saugoti stovyklą. Taip pat skatinam elgtis ir juos (bandyti praslinkti į mūsų stovyklą). Treniruojam savo įgūdžius. Grasint pagautam vaikui ar paaugliui kardu- nėra mūsų stilius. Nekalbu apie tai, kad tai būtų ne skauto, o savęs žeminimas. Gal užgautos savimeilės skautijos atstovas nutarė paplakti liežuviu, nežinau. O ir teisintis būtų juokinga, kaip ir priimti tas istorijas už gryną pinigą. Ta tema neturiu ką pridurti.
Dėl dvasinių ninjutsu aspektų:
Vėl gi yra rimtų problemų, norint kildint šią ninjutsu dalį iš Šaolinio. Grubiai supaprastinant, ezoteriniai mokymai į ninjutsu migravo iš vadinamųjų Yamabushi (jap. kalno kariai), keliaujančių vienuolių, kurie savo dvasinėje praktikoje sugebėjo suderinti budistinius mokymus bei sintoistinę praktiką. Vienas iš labiausiai išpopsintų navarotų yra Kuji Kiri- vadinamoji pirštų joga, kurią ne vieną kartą matėme jau filmuose apie amerikietiškąjį nindzę. Vėliau milžinišką įtaką ninjutsu, kaip ir kitiems kovos menams, padarė dzen budizmas. Be abejo, budizmas į Japoniją migravo iš Kinijos. Bet teigti, kad tas pats vienuolis, kuris išrado Šaolinio vienuolyne kovos menus, apgreidino juos budizmu, būtų netikslinga, manau. Nes į Kiniją budizmas, kaip ir į visas kitas tolimųjų rytų ir pietų Azijos šalis, atkeliavo iš Indijos. Tada jau reiktų formuluoti taip: ninjutsu dvasinio aspekto branduolys buvo sukurtas apie 2570 metų atgal princo Sidhartos Gautamos, kažkur dabartinės šiaurės Indijos teritorijoje. :)
Yamabushi perdavimas gyvuoja iki šiol. Apie jį daugiau galima sužinoti ieškant informacijos apie japoniškąją ezoterinio budizmo mokyklą Singon. Arba Tendai... Bet ten, bus tik dvasiniai aspektai. Galiu užtikrinti, kad jie nemoko dingti ar pasiversti ėriukais.
Nežinau, su kuo tu bendravai iš lietuviškos ninjutsu organizacijos, bet jei paimtum bent vieną Bujinkan vadovo Hatsumi Masaaki knygą, tai suvoktum, kokio gylio dvasiniai mokymai yra šioje sistemoje. Lietuvoje atstovaujama yra būtent Bujinkan. Iš kitos pusės, būtų keista, pasišnekėjus su trim antrokais, išeiti į viešumą su pareiškimu "jūsų vidurinė mokykla yra totalus šūdas! Kalbėjau su kai kuriais iš jūsų, tai ten tik moko dalinti iš trijų bei rašyti 8 sakinių diktantus...O kur trigonometrija, klimatinių zonų analizė, ar mitochondrijų funkcijų aprašymas?". Sistema mokyme turi būti. Ypač jei mokykla gyvuoja ne pirmą šimtą metų.
Ir, galų gale, apie panašumus su senovės Japonija. Taip, pas mus ne šeimos mokykla. Taip, mūsų niekas nemedžioja ir nukapojęs rankas, kojas, liežuvį, nosį ir ausis, nemeta šunims. Taip, iš mūsų pragyvenimo šaltinių yra išbrauktos žmogžudystės :)) Dauguma kitų puikiai tinka bet kokioj profesinėj veikloj :))))) Visa tai dėl elementarios priežasties- pasikeitė sąlygos. Šiais laikais naudingiau paduoti į teismą, o ne gyvulius išnuodyti. Kad ir dėl to, kad mieste niekas jų nelaiko. Jei jau esate puikus ninjutsu filosofijos žinovas, ponas Agira, turėtumėte žinoti, kad ninjutsu- tai ne japoniškas ( ar Šaolinietiškas) funkcionavimo metodas, bet metodas suformuotas Japonijoje. Jis turi veikti kitose sąlygose. Vienas iš kertinių ninjutsu principų yra gebėjimas adaptuotis prie sąlygų. Prie vakarietiškų duotam aspekte. Būtent dėl to ninjutsu gali funkcionuoti XXI amžiuje. Kitaip tai būtų jau istorijos reliktas.
Pabaigai, norėčiau paprašyti nežeminti savęs viešai nepagrįstais teiginiais. Čia renkasi pakankamai kritinio vertinimo žmonės, atsirenka be vargo.:))))
