Bijot yra naturalu ir zmoniska tai dalis musu naturalaus savisaugos instinkto, o nebijot dalyku kur gali vienaip ar kitaip nukentet yra mazu maziausiai neatsakinga bei keista.
Kitas klausimas kaip suvaldyti baime, kad ji nevirstu panika, nes baime gali but tiek sajungininkas tiek priesas.
Baime gali peraugti tiek i panika tiek i inirsi, o kartasi gali but uzgniauziama.
"Ar bijot yra gedinga?"= "Ar buti zmogumi yra gedina?"
Jei teigiam, kad bijot yra gedinga bei neanturalu ir ta jausma reikia kaip nors isguit is savo "jausmu paletes", tada lygegreciai reiktu teigt, kad buti zmogumi yra gedinga, kad mylet yra gedinga, kad jausti yra gedinga.
Is kitos puses per didele baime yra blogai, Kovotojas turi bijot, bet baime negali dominuot.
Daznai girdziu: "oi ne pries ji tai as neturiu jokiu sansu... Jis ten toks ir anoks cempionas, man iskart sakes bus..."
Tokie pasakymai parodo zmogaus nepasitikejima savimi ir visiska baimes dominavima, tai jau nera sveikas baimes pasireiskimas, nes dazna karta jis trukdo zmogui blaiviai ivertitnt situacija.
Gi kovotojo zodziai sitoj vietoj turetu skambet mazdaug taip: "ane jis cempionas, geras... kaip nekantrauju pasibandyt savo jegas..." (tai nereiskia, kad zmogus neturi bijot, jis gal ilips i ringa drebanciom rankom, bet "kovotojo dvasia" jis ves ir pades iveikt baime bei pavers baime geru sajungininku, nes kovotojui pati kova yra tikslas kurio jis siekia ir kuo geresnis priesininkas tuo kova idomesne, bei intriga didesne
Man patiko vieno musu bachuriuko atsakymas, kai jo paklause: " O tai tu zinai kas yra tavo svory? "
Atsakymas: "Ne nezinau, bet man ir nesvarbu, niekada nezinojau, koks skirtumas pries ka kovot?"
Tai yra kovotojo atsakymas, kuriam patinka kovot del pacios kovos
Na va tiek siam kartui apie baime kovoje. Tas liecia tiek gatve tiek ringa, tiesiog baime yra tas slenkstis kurio neperziangia mes galime ivertinti situacija ir apsispresti del tolimesniu veiksmu, pvz: Begti ar kovoti
