Pasidalinkit savo gyvenimo akimirkom, būtų labai įdomu

Baimė kovoje ir gyvenime
Yra tekę gyventi soduose už miesto, į kuriuos autobusas veždavo tik 3 kartus per dieną. Jei laiku nespėdavau išeiti iš darbo (tada dirbau vienoje darbovietėje su Saxum

), tekdavo važiuoti kitu maršrutu ir tamsoje pėdinti kelis kilometrus per negyvenamą vietovę, buvusio poligono teritoriją

Ta atkarpa buvo panaši į Twin Pykso vaizduojamą mišką, nejauku, aplink nė gyvos dvasios, nesutiksi nė vieno žmogaus. Na bet namo kažkaip grįžti reikia...
Vieną žiemos vakarą, klampojau su darbiniu kostiumėliu per sniegą ir stengiausi kuo greičiau ištrūkti iš nemaloniosios miško apsupties. Staiga girdžiu tolumoje garsą, lyg kažkas labai didelis judėtų sniego paviršiumi mano kryptimi. Pagalvojau, kad žmogui per garsiai, o į automobilį taip pat nebuvo panašu. Na manau viskas, man amen... Bet bėgti į miško tankmę pasirodė kvaila, vistik miško dvasių matyti dar neteko

Na galvoju pomerat tak s pesnei (mirti, tai su daina). Ir laukiu sustingusi šalia miško keliuko

Kelias buvo vingiuotas, ir tik už kelių metrų nuo manęs išnyra prilupęs kaimietis su vežimu. Aš taip ir stoviu sustingusi prie kelio ir tylėdama žiūriu kas bus. Tai jis pro mane tylėdamas ir pravažiavo. Įdomu ar jis po to nepasakojo savo kaime, kad matė šmėklą, nes vietiniai tos miško atkarpos vengia, ir neina ten su savo vaikais vakarais pasivaikščioti

Įdomus dalykas ta baimė ir kovoje, ir gyvenime...
P.S. Už kelių savaičių po šio įvykio laikraštyje perskaičiau, kad gretimame kaime suėmė gaują, pasižymėjusią ypatingu žiaurumu. Tas kaimas buvo keliomis autobuso stotelėmis arčiau, ten ir miškas gražesnis, atstumas iki namų panašus. Na gal geriau tada susidurti su miško dvasiomis
