Tai vat, sveiki fightclub.lt nariai, rašau čia, nes neliko normalaus tinklapio, kuris yra aktyvus, tai vat mačiau jau 1 panašią temą, bet taip ir neradau atsakymo.
Istorija prasideda kaip visad su pradžia, pradžios baimės tikrai nežinau, bet man jos kaip buvau pradinukas nebuvo, dabar įgavau patirties ir baimės, tad ji ir atsirado.
Kaip vienas žmogus sakė man tokia pati istorija - ereliai vienas metais vyresnis ir šeip kokie 5, bet atskirai kabinėjasi prie manęs, kartais užnervina, kad nežinau prasideda agresija - sulinksta kojos atrodo lyg aš medinis pradeda labai širdis plakti, nemoku net ir paaiškinti, bet aš to nesustabdau. Tai vat man 13 metų, aš rimtai beveik niekad nesu mušesis, nu gal bent 2 min rimčiau biškį, bet tai ne kova tai tik akistata, aš esu stambaus sudėjimo tai minusas ir išaukia visus kabinėjimusis, ūgis 1,80 cm, esu 7-tokas, tai manau susidarėt bendrą vaizdą apie mane. Vieną kartą kaip klasiokas labai labai vaidino erelį pradėjo stumdytis ir dar taip mandrai pašokęs, aš jį pradėjau - pakrito debilėlis (buvo bene stipriausias iš klasės) tai tada ir atsikėle jis ir viskas aš tiesiog nieko rimtai nemušęs, bet dar vieną kartą su tuo ereliu ėjom biškį rimčiau prie kabineto susikvirčijome ir pradėjome lyg ir muštis, jo plaukai ilgūs aš jam griebiau ir pradėjau stumdyti, atsileidau biškį ir neapskaičiavau savo jegos tada apleido mane ir pastūmė link klasės draugių vėliau aš jį, ir visas mušimasis. Na suprantat man ši problema itin svarbi, nes aš dažnai patyriu tokes priekabšas ir tiesiog ta gerąją žodžio prasme nenoriu tapti koks išprotėjas maniakas, kuris pasiimtų šautuvą ir eitų žudyti kažkokių vaikų. Esu lankęs sporto salę, sėkėsi neblogai, treneris sakė eiti 3 kartus į savaitę, ėjau kaip ir sakė, bet vat matot žiema - ligų metas, paėjau mėnesį ir nustojau, tai dabar žadu vėl eiti, šeip esu aukščiausias iš visų dažnas už mane galva mažesnis, ir šeip jei suduodu smūgį visi iš manęs pasijuoke, bet dabar supratau dėl ko, nes aš duodavau kabliu į nugarą, o reikėjo tiesiai į nosį ir nežiūrėti, man nėra tos baimės, kad atvarys policiją, direktorius tėvams skūs, nes tėvas pats sako, kad duot į galvą, tėvas pats prasportavęs visą gyvenimą, užsigrūdinęs, o aš kaip koks mėmė visi gali stumdyti. Dar vieną kartą kaip su draugu rimtai susipykom jis už mane didesnis tai buvo prieš mėnesį atėjo su klasiokais ir pradėjo stumdyti dėl to ką sakiau per laidą ant jo kito virtualaus draugo, aš sakau nu tau pzdc gaidį pamatysi rytoj mokykloj, tas sako eik eik, nu ir aš grįžes jau tikrai buvau įsitikinęs, jog duosiu į galvą, bet vėl baimė sutrukdė.
Šita tema noriu paklausti kaip nugalėti baimę? Ar ji išaugoma ar ją reikia kažkaip psichologiškai, žmonės prašau padėkit jūsų maldauju, nes šita problema tapo gyvenimo problema, baimė ir dar kartą baimė, mušt muščiausi, bet baimė ir tikiu, jog galėčiau sudaužyti bent normalius erelius.
Šaunu, kad skaitinėji, bet tai nesuteikia teisės kurt naujos temos. Sujungiau tavo temą su šia. E.G.
