Papasakosiu viską nuo pradžių, į kokias istorijas galima įsivelti per savo aktyvumą
Prieš 2 metus jaunimo organizacija paprašė pašefuoti svečią iš gražiosios Norvegijos, kurioje žmonės nerakindavo durų, kol neatvyko armija „neaiškaus plauko“ lietuvių
Aš buvau atsakinga už sostinės pristatymą ir svečio nuvežimą į oro uostą. Nelabai turėjau patirties šioje srityje, bet pagalvojau, kad susitvarkysiu. Darbe gi tekdavo spręsti didesnes problemas...
Sekmadienį senelis į namus pasikvietė svečių, mes visi smagiai pasėdėjome, aš saikingai pavartojau tauriųjų gėrimų, gi man į miestą tą dieną važiuoti nereikėjo, bent jau aš taip galvojau. Kažkokio jausmo vedina vėlai vakare paskambinau svečiui patikrinti ar viskas gerai. Mano nuostabai norvegas sunkiai apvertė liežuvį, o anksti ryte jau turėjome būti oro uoste. Bandžiau išsiaiškinti kur jis yra, tai jis tesugebėjo man pasakyti, kad Double Coffee Pilies gatvėje. Pagalvojau, kad geruoju tai nesibaigs ir į oro uostą jis neatsikels arba naktį nenueis iki viešbučio. O jam pirmadienį privaloma būti darbe, man taip pat.
Taigi esant galimybei pripūsti šiek tiek virš 0,4 promilės, aš sėdau į mašiną ir išvažiavau į senamiestį. Kas gali atsitikti senamiestyje, gerai apšviestoje gatvėje, prie visiems gerai žinomos paprastos kavinukės. Pagalvojau, gi sekmadienis ir ne į klubą važiuoju. Taigi visiškai rami išvažiavau patikrinti situaciją. Kas atsitiko vėliau, pranoko visus mano lūkesčius ir dar kartą įrodė, kad neveltui 6 metus treniravausi karate.
Važiuojant į miestą bandžiau skambinti svečiui, bet telefono jis jau nekėlė, taigi jo būklė sunkėjo ir oro uostas tolo. Mašiną pasistačiau patogiai skersgatvyje, priešais įėjimą į kavinę ir ramiai išlipau, tikėdamasi rasti svečią tik įkaušusį, tiesa jis minėjo kažkokius sugėrovus, kurie beje negudriai ir nurodė, kur randasi, gal tikėjosi, kad mergina papuoš jų kompaniją
Tik man patogiai priparkavus mašiną, iš nekaltos kavinukės išgriuvo klubo lygio girtumo kompanija. Svečias iš Norvegijos, kažkokie 2 jauni aukšti jaunuoliai ir 2 kultūringai atrodančios merginos. Bandžiau kalbėtis su norvegu ir sakyti, kad laikas važiuoti į viešbutį, nes paryčiais reikia būti oro uoste. Mano nuostabai, visą viešnagės laiką buvęs ramus norvegas, elgėsi agresyviai ir iškilmingai pareiškė, kad važiuos mano mašina tik su visa kompanija. Reikėjo pamatyti mano veido išraišką tuo momentu
Kadangi jis buvo nedidelio ūgio ir smulkus, aš lengvai įpykusi bandžiau įgrūsti jį į savo automobilį ir atsikratyti ne tik 2 jaunuolių, bet ir 2 kultūringai atrodančių jaunų apyblaivių merginų. O čia ir prasidėjo netikėtumai...
Norvegas ne tik buvo kažkoks neaiškiai apsvaigęs, bet ir su pakilusiu tonusu, taigi į mašiną įsodinti jo vieno nepavyko. 2 jaunuoliai pajutę, kad situacijos kontrolė slysta man iš rankų, lipo į mano automobilį savo iniciatyva, aš vis juos stumdžiau ir traukiau lauk. Tuo metu jie bandė atsisėsti į vairuotojo sėdynę, tikriausiai tikėdamiesi, kad ten bus automobilio rakteliai. Rankinuką visos šios sumaišties metu spėjau pagriebti ir patogiai laikyti. 2 kultūringos mergičkos trynėsi viso šito veiksmo metu ir taip pat lipo į mašiną. Kviesti policiją net nebuvo kada, nes nebuvo kada ir galvoti, iš esmės vyko neblogas pasistumdymas, o aš jo metu garsiai aiškinau, kad mašina mano ir aš nenoriu vežti nepažįstamų žmonių. Norvegas šaukė, kad jie jo draugai. Kaip suprantu, visa tai vyko kokias 15 min, kavinės lankytojai ir personalas nusprendė, kad neverta kviesti policijos, tegu išsiaiškina patys.
Į pirmo raundo pabaigą, pajutau, kad man jau stinga jėgų, taigi tipo draugiškai susisodinau visą kompaniją į mašiną ir pajudėjome link viešbučio, kuris yra netoli stoties. Važiuodama draugiškai plepėjau su kultūringomis merginomis, ir galvojau kaip atsikratyti 2 neaiškių jaunuolių. Netoli viešbučio pamačiau policijos mašiną, taigi ramiai sustojau už jos ir sakau 2 jaunuoliams, kad liptų lauk, kitaip aš einu link pareigūnų. Jie ryžtingai atsisakė, nepaisant to, kad visiems būtų tekę vykti į nuovadą. Pagalvojau, kad iki lėktuvo liko tik 2 valandos, taip pat buvo tikimybė viršyti 0,4 promilės, o tada jau aš turėčiau labai daug problemų. Taigi pastovėjusi už policijos mašinos ir supratusi, kad kompanija smagiai įsitaisiusi mano automobilyje nieko nebijo, pasukau link viešbučio. Reikėjo skubėti...
Pasistačius mašiną netoli viešbučio, visi kelionės dalyviai buvo priversti išlipti. Va tada pradėjo aiškėti kas ir kaip. 2 jaunuoliai dėl neaiškių priežasčių nesitraukė nuo automobilio, nors likusi kompanija: 2 merginos, aš ir norvegas ketinome eiti į viešbutį daiktų. Iki lėktuvo buvo likusios 2 valandos. Tada, aš bijodama, kad jaunuoliai supjaustys man padangas, klausiu ko jūs norite. Sako, norvegas mums tipo skolingas. Na čia jau man kantrybė trūko, sakau kiek jums reikia ir jau pradėjau suvokti kam. Sako, 30 Lt užteks, taigi aš riaumoju apsvaigintam norvegui, kad greitai duotų tuos pažadėtus 30 Lt, kad jaunuoliai galėtų vykti ten, kur visą naktį svajojo. Ir jie kaip dūmas skubiai išnyko iš mūsų akiračio.
Taigi likome keturiese, ir aš jau turėjau progos normaliai išsiaiškinti kas tos merginos ir ko jos iš mūsų nori. Pasirodo jos dirba oro uoste ir norėtų mano mašina vykti į darbą, vistik tokiu metu paryčiais ten nuvežtų tik taksi. Pagalvojau, kad jų pagalba man praverstų, ir priverčiau parodyti darbo pažymėjimus. Mano didelei nuostabai, jų istorija pasirodė ne iš piršto laužta, be to norvegas buvo sužavėtas jų grožiu
Pagalvojau, kad man bus lengviau įsodinti jį į lėktuvą ir kuo greičiau juo atsikratyti. Taigi mes visi draugiškai patraukėme į viešbutį daiktų...
Viešbutyje paaiškėjo, kad personalas jau ketino kviesti policiją, nes girdėjo mūsų garsų aiškinimąsi gatvėje. Be to jie žinojo, kad norvegas anksti ryte išskrenda. Lengviau atsipūčiau... Pasiteiravau, ar galiu grįžusi iš oro uosto papusryčiauti ir visi draugiškai patraukėme rinkti norvego daiktų. Merginos surinko ir sudėjo jo drabužius ir mes patraukėme mašinos link. Laiko iki skrydžio buvo likę apie 1,5 valandos. Norvegas darėsi ramesnis, bet liko apdujęs.
Prie oro uosto patogiai ir nemokamai pastatėme mašiną, pradėjo snigti ir mes visos trys merginos, ramiai besišnekučiuodamos rūkėme. Pagalvojau, kad reikia atsiskaityti už paslaugas, nes jos patikino, kad tikrai įsodins jį į lėktuvą. Norvegas burbėdamas padavė pinigus ir paprašė jų telefono numerių, o aš jau pamačiau šviesą tunelio gale
Oro uoste jos priėjo prie personalo, paklausė kada joms prasideda pamaina ir visi atsistojome į besiregistruojančių eilę. Apdujęs norvegas, gal tik tuo momentu pradėjo suvokti kas vyksta ir tyliai laukė registracijos. Aš tuo metu meldžiausi, kad jis vėl nepradėtų siautėti, o merginos mane ramino, kad ramiai besielgiančius išgėrusius keleivius oro linijos skraidina.
Registraciją jis praėjo ir mes visos trys jam draugiškai pamojavome, o aš mintyse pagalvojau, tik pabandyk atvažiuoti į Lietuvą vėl
Merginos nusivedė mane į tarnybines patalpas, kur rūko oro uosto personalas. Paplepėjome ir išsiskirstėme kas sau, jos į darbą, o aš išvažiavau į viešbutį papusryčiauti ir atsipūsti. Gi jau pirmadienis, o manęs laukia rytinis posėdis...
