Baime kovoje

[Dainiux]

Rasa- kada bus spardomas artimas žmogus, patikėk, pas daugelį mūsų atsirastų tai, ką mačiau gvildenate kitoje temoje- " Žmogaus super sugebėjimai streso metu" ar panašiai. Pas daugelį. Pas tuos, kuriuos nesuveikia net tokiu metu, nesuveiks niekada, kad ir ką bekalbėtumėm ar berašytumėm...Šia tema daug rašytos literatūros, yra, net apie vadinamą "stabą", kada žmogus ištinkamas šoko ir jis absoliučiai nieko nepadaro. Ir tas dalykas nutinka nepriklausomai nuo mūsų pasirengimo ( fizinio ar psichologinio). Taip pats organizmas sureaguoja ir nieko jam nepadarysi...CNS sudėtingas dalykas mūsų organizme. Ir jei raumenyną galima ištreniruoti iki norim os kondicijos, CNS pasiduoda sunkiau. Buvo atvejų, kada net hipnozė baimės pilniems žmonėms nepadėdavo...

[edita]

Kuo ilgiau mastysi toje situacijoje, tuo mažiau norėsi padėt. Gal reikėtų panašias situacijas mintyse pradirbt prieš einant miegot?

Aišku, jei pradėsi galvoti, o vat kas bus jei padėsiu, gal ir mane sužeis, sužalos, o gal geriau nesikišt...ir t.t, tai tada gali kilti abejonės. Bet, jei matytum, jog yra skriaudžiamas tau artimas žmogus, tikrai manau daug negalvotum.

[coffeedrinker]

O jei tas spardomas žmogus yra tavo draugas  Kol atvyks policija jis bus negyvas... Dabar ne tik greitoji pagalba, bet ir policija dažniausiai atvažiuoja post factum 

yra toks posakis - "jei draugas pateko i beda, tai koks jis tau draugas" 
o seip tokioj situacijoj nebutina pult ant 5 ir visus juos dauzyt. galima kazkaip bandyt diplomatiskai 'issibazarint' (tiksliau isbazarint drauga). kazkaip susitart, nuramint juos ar pan. bet aisku jei pasirodytu, kad ir paciam gali blogai baigtis, tai geriau deti i kojas ir palikt viska pareigunams. nes kartais geriau 1 lavonas nei 2 

nors va, jei ten spardytu ne seip kazkoki drauga, o teva ar motina.. tada jau keblus reikalas. as asmeniskai, kaip treneruotas zmogus, turbut eiciau ir su penkiais 'pasibandyt', nes palikti negaleciau. jei butu kasnors po ranka, imciau  jei nebutu, tai nebutu. bet baime ir neveiklumas tokioj situacijoj kainuotu labai brangiai. vien del tokiu situaciju (nu aisku kiek jos imanomos...) tiek psichologinis, tiek fizinis pasiruosimas yra butinas. sito neturint nezinau kaip reiktu vyniotis.

labai jau extremalus pavyzdys su tais penkiais priesais. cia jau didele armija, kurios bijotu net ir stiprus kovotojas   

[Paladinas]

O jei tas spardomas žmogus yra tavo draugas  Kol atvyks policija jis bus negyvas... Dabar ne tik greitoji pagalba, bet ir policija dažniausiai atvažiuoja post factum 

Jeigu tai butu tavo draugas, mama, drauge, brolis (ir t.t.), tai ir bus elgiamasi atatinkamai , o kalbeti apie tai, kas butu, jeigu butu yra labai spekuletyvu... 
Kas butu jeigu bobute turetu kai ka..?
Kas butu, jeigu ash banko saskaitoje tureciau kokiu 10 000 000 atliekamu litu??? 

[Akela]

Aš nekalbu, kas būtų, jeigu būtų, aš kalbu apie tai kas buvo. Ir neišėjo man draugo palikti, nors galėjau. Nesakau kad visi turi taip elgtis, tiesiog nebūčiau ramiai miegojus. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, aš mastau, kad ir aš nenorėčiau būti palikta panašioje situacijoje. Beje seniai buvo žurnalistų suorganizuotas eksperimentas. Buvo incenizuota avarija ir buvo stebima pravažiuojančių žmonių reakcija. Nemaža dalis tiesiog pravažiavo pro šalį, o šiuo atveju tikrai nebuvo realios grėsmės jų gyvybei 

Mano pagrindinė mintis buvo ta, kad kiekvienas turi būti pasiruošęs tokiai situacijai, treniruotas, nes niekada nežinai kada gyvenimas pokštą iškrės. Kai turi rinktis arba arba. Dėl to aštrioje diskusijoje apie moterų savigyną, teigiau, kad moterys ypač turi būti pasiruošusios. Nes jos pirmas taikinys smurtui ir paniška baimė čia pats blogiausias dalykas. Nes puolantysis užuodžia kraują iškart.

[dziudoka]

Teoretikai.

Netikėto incidento metu (kai jau neturi galimybių trauktis) nebūna baimės, ji nespėja ateiti (kaip kažkas jau rašė). Smegenys užimti savisaugos ar artimo išsaugojimo instinktais, tikrai ne ateities perspektyvų paišymų.

Kitas dalykas, jei reikia įveikti grėsmę, sąmoningai pačiam įeiti į pavojingą zoną (imtis iniciatyvos). Tam reikia ryžto. Čia vėl viskas priklauso nuo "vidinių svarstyklių". Vienaip pasielgsi, kai ant kortos pastatytos tavo neginčiajamos vertybės, kitaip kai abejotinos. Kokios vertybės yra kokios, čia kiekvieno patirties ir apsisprendimo reikalas. Kitas ir dėl Ego pasiruošęs numirti. O kitas pasiruošęs numirti dėl primestų grupės normų ("Hagakurė" ar zonos "paniatjos"). Tretiems Tėvynė, artimas žmogus... yra tuščia vieta. Bet tuo metu esame tokie, kokie esame. Apie vertybių ugdymą ar saviauklą protingesni pagalvoja iš anksto.
Bėda, kad tie patys protingesni turi tokį vertybių bagažą, kad kol jį "pasveria" su visomis galimomis niuriomis perspektyvomis, tai ir be jų viskas išsisprendžia. Ar čia baimė? Ne. Pabandykit jį sustabdyti, kai jis jau apsisprendęs. Kaip pvz. Sausio 13-tą, kai stovėjom prie televizijos bokšto, aš būdamas bugajus tik iš šalies stebėjau, kai tie pilki inteligentai (kuriuos taip lengva pastumti autobuse ar dar...) susikabinę rankomis nė už ką nesitraukė nuo juos buožėmis daužančių kareivių.

[dziudoka]

Dabar kitas atvejis... Keturi jauni blogiečiai (o gal geriečiai) papuola į spastus prieš dvidešimt kart daugiau kitų blogiečių. Instinktas sako, kad reikia nešti mėsas. Ką du treniruoti - Antras ir Trečias padaro labai sėkmingai. Bet bėda, kad Pirmas paimtas tik dėl grožio (kultūristas) išsprogdina akis ir nešasi tiesiu taikymu į uždarą kiemą, kur jo perspektyvos labai apverktinos. Antras blaiviai vertina situaciją (mato galimybę) ir šaukia Trečią, kad padėti Pirmam, t.y. pramušti skylę tarp kitų blogiečių. Vėl jie sėkmingai tą daro, Pirmas pamatęs "skylę" paklaikusiom akim neria į laukus, jis nepridengia Antro, tik mato "skylę", todėl šį kartą sėkmingai pataiko reikiama kryptim ir išsirauna į laukus. Rodos viskas gerai, Trečias irgi sėkmingai neša kudašių. Bet tuo momentu viskas pasikeičia, kažkurio kito blogiečio nervai neišlaiko ir jis smegia peiliu Antram (kurio nepridengė Pirmas, nes jo matymo laukas buvo panašus į tunelį) į nugarą. Antram pažeidžiamas nervas ir jis nejaučia skausmo, tik nesupranta, kodėl negali paeiti ar pastovėti. Tuo metu blogiečiai sušoka didelį kojų, lentų ir tt. balių.
Po kažkiek laiko... Antras jau guli kraujuodamas, jį jau purto šaltis, nors jis neprarandęs sąmonės. Aplink risnoja priešai, jie dar nepatenkinę savo kraujo troškimo, todėl karts nuo karto prieina užvošti Antram kokia lenta. Pagalbos jie tikrai nesiruošia suteikti. Antras jau taip dreba, kad net prakalbėti negali. Tuo metu visų netikėtumui pasirodo Trečias. Jis eina suteikti pagalbos Antram. Jis žino kur eina, jis žino kas bus, bet jis žino ko eina. Priešai vis dar ištroškę kraujo, todėl audžia nesipriešinantį Trečią. Kuris po to tempia Antrą iki mašinos ir ligoninės, ir tuo pačiu išgelbsti jam gyvybę.
Bet dar buvo Ketvirtas. Jis buvo kaip ir nuošalyje, neprisijungė  muštynėse, tyliai pasitraukė, stebėjo viską nuo kalno. Kai viskas baigėsi (pas jį viena širdies pusė turbūt visgi didelė), jį taip užgraužė sąžinė, kad jis tol trainiojosi aplinkui, kol jį atpažino ir gerokai aplamdė priešai.
Istorijos pabaigai pasakysiu, kad visi keturi sveiki gyvi, o svarbiausia draugai, nes pasmerkti kitą lengva, o jei taip pagalvojus, visi mes tik žmonės. Todėl, kai kas nors skelbiasi bebaimiais ar priešingai, man po panašių istorijų kelią tik šypseną.
P.S. Dabar galite svarstyti kas ten buvo kas. Kas išsigando, kas neprotingai rizikavo, o kas buvo tik savimi – žmogum.
Atsiprašau už paklodę.

[EzysGazuotas]

Rasa, dabar tu pasipasakok, kas ten buvo nutikę?

[radiatorius]

Teoretikai.

 apsisprendimo reikalas[/u]. Kitas ir dėl Ego pasiruošęs numirti. O kitas pasiruošęs numirti dėl primestų grupės normų ("Hagakurė" ar zonos "paniatjos"). Tretiems Tėvynė, artimas žmogus... yra tuščia vieta. Bet tuo metu esame tokie, kokie esame. 

pagaliau kažkas sudėliojo viska i vietas .

[sakalas]

coffeedrinker:

o seip tokioj situacijoj nebutina pult ant 5 ir visus juos dauzyt. galima kazkaip bandyt diplomatiskai 'issibazarint' (tiksliau isbazarint drauga). kazkaip susitart, nuramint juos ar pan. bet aisku jei pasirodytu, kad ir paciam gali blogai baigtis, tai geriau deti i kojas ir palikt viska pareigunams. nes kartais geriau 1 lavonas nei 2 

juokinga... Matos, kad nesi tokioj situatsijoj buves ir nezinai kas buna "gauja uzuodzia kraujo kvapa"... Vienintelis dalykas, kas gali juos pristabdyt, tai paniskas suksnis kur nors is prietemu: "MENTAI!!!" jei tai tik sutrigdo priesininkus galima pridet  ziurint i koki kampa uz kurio kas vyksta gauja nemato "cia cia vaziuokit cia!!! Ten zmogu musa, greiciau!!!" ( prie viso to reiketu pridet gerai vaidyba, paniska balsa, bei atitinkamus naturalius zestus, o prie viso sito kaip galutini akorda reiktu pradet begt sutrikusiu uzpuoliku geriau nusitverus ka kas po ranka papuole  ir geriau saukiant "  nu p... dabar jums sakes!") tada arba jie pasileis begti, arba tau bus garantuotos sakes, bet bet kuriuo atveju draugui padesi, nes spardys tave  , bet siokia tokia panika paprastai paset galima, tai realiai visa "diplomatija" kuri atnesa nors sioki toki efekta tokioj situacijoj. Na dar geras "diplomatijos" draugas yra suvis i ora, bet cia tam ben jau ginkla turet reikia
Tiesa, panasius triukus pats bandziau ne karta, dazniausiai jie atnezdavo norima rezultata
Bet budavo ir taip, kad to neuztekdavo.
bet cia velgi yra labai daug niuansu. Bet ka garantuot galiu tai, kad bet kuriuo atveju draugui padesi, nes jei prisininkai neissilakstys, tai bus labai pikti ant taves o gulinti drauga pamirse

[EzysGazuotas]

Pagal Sakalo pasakymą, OT:
Joja kaubojus. Atsisukęs pamato, kad jį vejasi indėnai. Bando nuo jų pabėgt, nepavyksta... Indėnai jį apsuma.
- Nu, dabar, šakės, galvoja kaubojus.
- Ne, dar ne šakės, kažkas atsako
- Kas čia kalba, nustemba kaubojus.
- Čia aš, tavo vidinis balsas. Nebijok. Prieik prie indėnų vado ir spjauk į veidą.
Kaubojus taip ir padaro. Prieina prie vado ir spjauna į veidą.
- A vat dabar tai jau šakės, pasako vidinis balsas.

[sakalas]

EzysGazuotas:

Pagal Sakalo pasakymą, OT:
Joja kaubojus. Atsisukęs pamato, kad jį vejasi indėnai. Bando nuo jų pabėgt, nepavyksta... Indėnai jį apsuma.
- Nu, dabar, šakės, galvoja kaubojus.
- Ne, dar ne šakės, kažkas atsako
- Kas čia kalba, nustemba kaubojus.
- Čia aš, tavo vidinis balsas. Nebijok. Prieik prie indėnų vado ir spjauk į veidą.
Kaubojus taip ir padaro. Prieina prie vado ir spjauna į veidą.
- A vat dabar tai jau šakės, pasako vidinis balsas.

Siaip tai panasiai Tik ekstremalios situacijos reikalauja ryztingu ir ekstremaliu veiksmu. Da del viso pikto jei kas sugalvosit mano "konsultacijom" pasinaudot tai pries visa tai darydamai issikvieskite policija ir greitaja, visvien kazkam prireiks. ( tik beda, kad laiko tam paprastai nebuna, ech...)
Dabar kad nebutu tai sausa teorija papasakosiu dvi istorijas kur pritaikiau panase taktika, viena karta ji pasiteisino, kita ne...
Zodziu pirma istorija:
iseinu as is mokyklos, gal 10 klasej dar buvau, buvo ziema, tamsu... Staiga aki patrauke, kazkoks judejimas gal uz 50 metru, tamsiam kampe, netoli mokyklos... Na man netoli tos vietos eit reikejo, taigi einu itempes ausis, bandau iziuret, kas ten vyksta protarpiais dirsciodamas i ta puse...
Kai jau sugebejau kazka iziuret, matau, kad mano viena kasioka penkiese ar sesiese apstoja talzo... Vienas is uzpuolikiu ima ji uz pakarpos ir trenkia galva i tvora prie kurios tas stovi, po siti stumtelejimo klasiokas krenta, prasideda koju balius... Spardo pagrinde vienas bet prisitaikydamas, "neidomu smugiuot i rankas", kiti stovi karts nuo karto trenkia ar spiria...
Tiesa tas klasiokas nebuvo mano draugas, gal net atvirksciai, nelabai ji megau, bet kazkaip pamacius ta vaizda gaila pasidare, visgi niekas nenusipelno tokio ziaurumo...
Aplink tamsu, beto takeliu pastoviai eina mokiniai is mokyklos, visi vaidina, kad nieko nepastebi...
Na nebuvo ka daryt, surikau kazka pan " Menatai!!! varom is cia!!! "  ir pasileidau begt i "ivikio vietos link".
Keisciausia tai, kad prasidejo masine panika Kai kurie mokiniai kurie ejo is mokyklos ir vaidino, kad nieko nevyksta irgi pradejo begt, kas kur... Kiti atvirksciai sustojo, as net pasimeciau akimirkai ir pristabdziau tempa... O uzpuolikai is pradziu sustingo lyg stabu istikti, o paskui pamate ta masine beprotybe dejo i kojas
Tai va toliau padejau atsistot klasiokui ir greit dingom is  tos vietos, o uzpultajam klasiokui viskas normaliai baiges, neskaitant keliu melyniu ir kraujuojancios nosies.

Kitas atvejis buvo kai savo rajone, bandziau kelis savo draugus panasiai atmazint... Tik buvo diena ir kai susukau "Mentai" bei pradejau tolimesni spektakli, uzpuolikai niekaip nesuregavo... Paskui suzinojau, kad jie kliju apsiuoste buvo... nors i galva irgi negavom, nes su kordinacija jiems prastai buvo, biski nesiojo, beto ir haliucinacijos buvo prasideja... Tai zodziu pabegom be didesniu sunkumu

Ir siaip toks blefas veikia, ne karta taip savo kaili gelbejau ir dazniausiai sekmingai.

[pelkė]

Rasa- kada bus spardomas artimas žmogus, patikėk, pas daugelį mūsų atsirastų tai, ką mačiau gvildenate kitoje temoje- " Žmogaus super sugebėjimai streso metu" ar panašiai.

Pritariu, kad neišsiskirt iš minios bo ir pats gausi  su visa gauja puoli spardyt artimą    O po visko iškilmingai pareiški , kad gelbėjai 

[Dainiux]

Pritariu, kad neišsiskirt iš minios bo ir pats gausi  su visa gauja puoli spardyt artimą    O po visko iškilmingai pareiški , kad gelbėjai 

Matai , Pelke- kiekvienam savo- tu gal ir galėtum savo artimą spardyt, aš ne. Aš spardau tuos, kurie savo artimą spardo.    Bet tai- smulkmenos mūsų gyvenimuose, ar ne? 

[pelkė]

Matai , Pelke- kiekvienam savo- tu gal ir galėtum savo artimą spardyt, aš ne. Aš spardau tuos, kurie savo artimą spardo.    Bet tai- smulkmenos mūsų gyvenimuose, ar ne? 

Visi mes broliai ir seserys šioj žemėj