Siap baime yra keistas dalykas. Dvi tikros situacijos palyginimui:
Pries metus ziema, beveik nakties metu, nuosalioje vietoje, uzmiestis, aplinkui - miskas, ejau namo pro autobusu stotele, ten stovejo tryse. Praeidamas sulaukiau komentaru, grasinimu, bet nekreipiau demesio. Praejus koki simta metru isgirdau kad ispaskos kazkas bega ir rekia "stok, pasnekesim", toliau ramiai ejau, kai tik rgiebe uz peties, apsisukdamas kirtau i nosi o kai keturiom ant zemes nurkito dar is kerzo i sonkaulius pridejau,ir dejau i kojas kol kitu du nespejo pribegti, 10 min gaude, bet visa laika tolo nuo manes. Baimes nebuvo, tik adrenalinas sukilo iki max, kirtau neziuredamas keliese pribego, nors pries tris misko gludumoj per salcius (-10 kokiu buvo laipsniu) galejo labai liudnai baigtis (atjungtu - garantuotai susales mirtinai buciau).
Siemet stoteleje su draugu sedejau, autobuso laukiau. Priejo girtas 13-14 metu pacukas, bendrai ziurint - vaikas visiskas. Paprase cigaretes, davem. Paprase pinigu, sakom neturim. Nu ir pradejo jis ant musu varyt, gasdint, dar kazka aiskint, mes demesio nekreipt stengiames. Tada pradejo jau "eiti" grynai ant manes rankas paruoses smugiui (as stovejau, draugas sedejo). Tikrai issigandau ir visiskai nezinojau ka daryt. Gauti smugi visiskai nesinorejo, kirsti pirmam vaikui irgi, juo labiau kad stoteleje zmoniu kruva, pora kaimynu, jau isivaizduoju teisme kaip aiskinuosi kodel budamas 22 metu 14 metu vaikui smegenu sutrenkima istaciau, nes jis man grasino. Pasiuliau atstoti nuo musu ir eiti savo keliais, tas artyn eiti pradejo ir gaidziu vadint. Neaisku kuo butu pasibaige, jei ne pazystamas, kuris soko nuo suolo, griebe ji uz atlapu, nutempe iki troleibuso, atreme pakeles nuo zemes i vairuotojo duris ir pagrasino ant veidrodelio pakarti, jei touj pats neses i troleibusa ir neisvaziuos is cia. Nors ir tikrai pranasesnis buvau, ir bijojau ka nors daryt...