Manau, kad karinių struktūrų (plačiąja prasme) nereikia sutapatinti su kažkokių "slaptų žinių saugyklomis". Taip, karinė informacija specifinė. Taip, ji yra klasifikuojama pagal slaptumo lygį, bet atskiram individui jokio viršžmogiško pranašumo koviniame plane ji neduoda. Kodėl? todėl, kad:
- kariuomenė yra institucija, kuri orientuota į rezultatus, o ne individo ugdymą. Jei individas ten tapo ....-esnis, tai jau daugiau šalutinis produktas, o ne tikslas.
- karinės ir sukarintos struktūros - labai konservatyvios ir biurokratinės (čia slypi tam tikra jų jėga), ir "pramušti" kažką, o tuo labiau įdiegti, yra labai sunku. Paprasčiau duoti įsakymą, o jau vykdytojų reikalas, kaip tai bus padaryta.
- kariškiams pritaikytos kovos sistemos (gal greičiau - būdai) turi būti standartizuotos, o jų mokymo metodikos paprastos. O, kaip rodo dabartinė praktika, laikoma, kad artima kova jau darosi anachronizmas. Tad vakarai vis mažiau kreipia dėmesio į "pasiskeryčiojimus", o plytas galvomis vis dar daužo rusai, Š. korėjiečiai ir kinai. Ir tai daugiau saviveikla ar pokazūcha.
- ir aplamai, jei karys priverstas kautis plikomis rankomis, reiškia, jis blogai šaudė
Išvados. I. Kas turėjo reikalų su kariuomene, to nepaimsi ant viešai deklaruojamų "specnazo technikų" reklamos. Iš viso, pats pavadinimas - nonsensas. Pagal logiką tada turi būti ir "karinių oro pajėgų" ar "motopėstininkų" kovos sistemos
II. Kariuomenė, ypač didelė - gera rinka, todėl nenuostabu, kad Rusijos kariuomenei atskiri "kūrėjai" stengiasi "pasumti" ir formalizuoti būtent savo sistemas. Juk tai šlovė...ir pinigai
III. Visa kas pasakyta, nereiškia, kad kariškiui nereikia užsiimti kovinių sistemų studijavimu. Tačiau tai turi būti daroma savo iniciatyva ir sąmoningai, pas klasikinių kovos menų specialistus. Tai gali duoti nemažai naudos, bet tai nebus kariuomenės nuopelnas.
