O vis dėlto: kas tas kario kelias? Skamba gražiai, bet dauguma girtų rusų desantininkų, matyt, irgi teigtų, kad eina kario keliu 
Dabar esame laisvi: laisvai viską vadiname tuo, kuo norime vadinti. Gal dėl to atsiranda nuolatinė painiava.
Kiek domėjausi japonų kovos menų istorija, kario kelias yra, bendrąja prasme, harmonijos kelias. Bet harmonija nėra pasaulis kupinas gėlyčių, rūžavos spalvos, cukraus vatos ir teletabių soundtracko fone. Visų pirma, kario kelias vadinamas praradimo, arba mirties keliu. Skamba gana dramatiškai, bet taip nėra. Kiek suprantu, taip įvardinamas laikinumas. Viskas pasirodo erdvėje, kurį laiką žaidžia erdvėie, dingsta į tą pąčią erdvę. Laikinas yra kūnas, draugai, mokiniai, moterys, sotumas, pergalė, pralaimėjimas.. Viskas. Mirtis yra toks pats natūralus reiškinys, kaip ir gimimas. Taip viskas tiesiog yra. Ir gilus laikinumo suvokimas leidžia kariui turėti ypatingą motyvaciją kelyje ir ypatingą stabilumą. Dėl to japonų kariai vaizduojami bebaimiai akistatoje su mirtim. Mirtis yra tiesiog natūrali visko dalis. Laikinumo suvokimas taip pat mažina prisirišimo prie žmonių, daiktų ar reišinių stiprumą. Daug yra stiprių bachurų, kurie užiima kovos menais, yra stiprūs, greiti, atrodo nepažeidžiami ir t.t. Bet pakanka prarasti darbą, merginą, mylimiausią mokinį patirti rimtą traumą, po kurios krinta kūno efektyvumas, ir jie palūžta. Kuo daugiau prisirišimo- tuo daugiau priklausomybės. Kuo daugiau priklausomybės, tuo didesnis pažeidžiamumas. Prisiminkit tipinę istoriją apie Zatoichi. Man ji- visiškai japoniška. TAi- kad tu aklas- dar nieko nereiškia.
Dar viena savybė, kuri kertasi su harmonijos keliu- išdidumas (nepainioti su orumu). Išdidumas verčia tave galvoti, kad esi geresnis, nei iš tikro esi. Tai iškreipia tikrąjį gyvenimo vaizdą. Tad nesugebi išžvelti tikrųjų visuotinės įvykių eigos dėsningumų. O kai nesuvoki harmonijos dėsnių, negali jais vadovautis.
Dar vienas aspektas- DO. Do- tai kelias. Kelias turintis pradžią ir neturintis pabaigos. Prizai, diržai ir t.t. skirti šerti savimeilei ar konstatuoti savo statusą aplinkai. Tikrasis kelias yra kasdienio tobulėjimo kelias, kopimas į kalną be viršūnės. Čia svarbiausia- kopimo procesas.
Čia keli aspektai, kuriuos galiu daugmaž konkrečiau suformuluoti iš tos košės, ką skaičiau apie kario kelią. Šiandien jie gali būti taikomi tiek kickboxininkui, tiek aikidokai. Būtent dėl to sakiau, kad mano galva šiandien galima kalbėti apie kovos menininkus, o ne apie kovos menus.
