Sveiki, aš čia naujokė, ir man, nakčia beskaitant, kilo toks klausimas - ar kurie nors jūsų, senbuvių forumiečių, vertina kovos meną kaip kovos meną (kaip jį apibūdino viename straipsnių SeI, dabar nepamenu kokiam, atskirdamas jį nuo sporto ir savigynos), o gal jus domina tik savigyniškoji pusė? T. y., ar sugebėsit snukį atidaužyt kam nors ar ne?
Šiaip aš pvz. esu šiuo metu tradicinio karatė atstovė, ir niekada nenorėjau ten išmokti ką nors sudaužyti gatvėje - nežinau, gal merginoms tai būdinga. Gatvei turiu susigalvojus keletą prijomų, duok dieve, niekada nepavyks panaudoti, ir jie nieko bendra neturi su tokiu kovos menu kaip karatė. Apie savigyną mano pirmas treneris per treniruotes kaldavo nuolat tą patį - geriausias karatisto ginklas gatvėje - kojos. Nereikia rodyt savo "išmanymo", jauti pavojų - bėk kiek kojos neša. Jei jau prieita prie kontakto, smok į kokią skausmingą vietą, ir gink dieve nepasilik pasididžiuoti, kaip šauniai smogei, o tiesiog bėk kiek kojos neša. Suprantu, kad tai gal "nevyriška", bet labai padeda išlikti gyvam
Ai, offtopicas čia apie tą savigyną, bet pirmą kart rašau, o jūs čia irgi apie ją šnekėjot, tai gal atleisit? Dabar kalbant apie tuos kovos menus... Man malonu tai, kad tradicinis karatė - toks menas, kurio gali mokytis visą gyvenimą, ir kaip tau užplaukia tam tikrais gyvenimo periodais, gali koncentruotis į smūgio stiprumą, o gal į stovėsenos tikslumą, o gal į dar ką. Taip, tradicinis karatė, be abejonės, yra savigynos menas - bent jau šiuolaikinėj variacijoj. Nes yra saldi pasakėlė apie tai, kad karatistas pirmas nepuola
Ką dar čia nerišliai parašius? Visgi naktis, atleistina
Čia kalbama, kad žmonės nori gaut pinigus už tai, už ką jie užsimokėjo, išmokt savigynos, nes sieja karatė su savigyna ir t. t. ir t. p. Žinoma, masės niekada neįžvelgia meno, tai jiems ir lieka, kaip tas mano buvęs treneris dabar vienam vaikų žurnale sakė, laikytis diržus, kurie yra sugalvoti specialiai europiečiam patraukti, nes Japonijoj diržų nėra - yra dvi pakopos - mokinys ir mokytojas.
Bet masės tegu lieka masėm... Pačiai keista, bet nuo 93 m., kai pradėjau lankyti, iki dabar, neskaitant trenerių, iš tos bangos (tada karatė buvo populiaru), mūsų klube liko keturi žmonės, lankantys iki šiol. O žmonių buvo daug. Atsisijojom
Nu tai spėju, gal tai bus drąsiai pasakyta, bet visgi išdrįsiu, kad mes keturi ir suprantam karatė kaip kelią ir kaip meną.
Ir man žodžiu įdomu, kas svarbiau jum - savigyna, ar menas?
O apskritai - džiaugiuosi suradus jūsų tinklapį. Gera ką nors tokio pasiskaitinėt, ne vien apmąstymus, kieno stilius geresnis ir kas geriau kam snukį sudaužys, ir kaip delfyje, kad fuku go rungtis yra fu.k and go rungtis...
Sėkmės jums savo kelio paieškose
