Dojo, bet tau malonu, kad dėl tokių dalykų kyla tavo saviGARBA, tau malonu, kad tu GALI padėti, ir savaime suprantama, tau būtų klaiku, jei nepadėtum galėdamas, būtų gėda (garbės antonimas)... Matai, nebūtinai yra trokšti viešos garbės (medalių, viešų pagyrimų, a la oi kaip gerai, Dojo, kad apgynei senutę, mes tau garbės raštą įteiksim)... Galima trokšti ir pojūčio, kad elgiesi GARBINGAI. Lonsas priekaištauja, kad neteisingai žodžius vartoju. Gal tada gerbiamai publikai tiktų GARBINGUMAS? Nors tai vis viena ne tas... Ko gero nėra sukurta tokio žodžio, kuris apimtų tarpą tarp GARBINGUMO ir GARBĖS TROŠKIMO. Bet va tas vidurys tarp šių dviejų žodžių turbūt ir turėtų būti būdingas kovotojui.
P. S. perskaičiau, kai jau savo parašiau - visiškai su tavim sutinku. Ir visiškai neabejoju, kad jei žmogus ir turėtų tris mano minėtas savybes ir totaliai tinginiautų, tai š... iš jo būtų, o ne kovotojas. Kaip ten tie procentai susideda, kad viskas sėkmingai būtų? 10 proc. talento, 90 proc. darbo? Pas mano minėtą bachūriuką ko gero dabar, kai jis jau sąlyginai pasiekė aukštumas, yra apie 30 proc. talento, 70 proc. darbo. Bet anksčiau buvo ko gero minėtas santykis. Tik noriu pasakyt, kad kai neturi talento, tai gali daryt ir 110 procentų darbo, ir deja, matysis, kad turi lubas, kurių pramušt negali...
