Kovotojo charakteris ir laimetojo mentalitetas igimta ar igijama?

[stripulis]

Nu tai aš iš bėgimo temos - buvo kalbėta, kad geriausias kovotojas yra natūralus otmorozkas ar panašiai.
 Tai va klausimas - ar geriausias kovotojas yra žudymo mašina? Jei taip, tada dėl otmorozkų sutinku.
 Bet gal geriausias kovotojas yra tas, kuris ne kiša galvą bet kur, kur karšta, ir kapojasi iki paskutinio, negalvodamas apie pasekmes (tiesa, neabejotinai, jei jis turi kokių nors įgūdžių, tarkim, kad turi, tokiu atveju jo priešininkui gali būti riesta) bet gi riesta gali būti ir pačiam kovotojui, ir kiek jo užteks, žiūrint į ateitį?
Galbūt geras kovotojas gali būti ir tas, kuris ne tiek įgimtomis atmorozko savybėmis naudojasi, o tas, kuris kūrybingai panaudoja tai, kas jam įgimta (rankos, kojos, raumenys, šioks toks įgimtas troškimas būti pirmam) bei prideda tai, ką įgijo. O tam jau įgimto atmorozkiškumo nebepakaks. Pavyzdžiui, kai vietoj fizinės kovos kovotojas išnaudoja savo pranašumą, akivaizdžiai jį pademonstruoja priešininkui kokiu nors būdu, ir kova neįvyksta, bet kovotojas lieka laimėtoju, nes priešininkas traukiasi pabrukęs uodegą. Nelabai įsivaizduoju, kad kam nors tokia taktinė kova būtų įgimta, to reikia mokytis, IMHO...

[Lonsas]

i sita tema, tai kovotojas yra tas kuris kovoja, net ir pats zodis nuo zodzio kova eina o jei jis nekovoja o isvengia kovos, tai ji reiktu pavadint kokiu "isvenkoviu" ar panasiai pademonstruotas fizinis pranasumas neibaugins kito kovotojo, nes kovotojui tai neturi but svarbu. daznai, ypac zekai ar siaip gatviniai, bando ibauginti zodziu, ir jei manysi, kad jis turi tokiu panasumu, kokiu tariasi turys, teks begiot nuo 50 kilograminiu gaidziu

otmarozkas turbut tureta galvoja nebutinai igimtos intelektualines savybes, bet daugiau tai, kad kovoja neziurint i nieka, be dideliu jausmu, gailescio ar baimes (baime = isgastis, noras pasitraukti, manymas kad esi silpnesnis)

[laiteriz]

Nu tai aš iš bėgimo temos - buvo kalbėta, kad geriausias kovotojas yra natūralus otmorozkas ar panašiai. Tai va klausimas - ar geriausias kovotojas yra žudymo mašina?

turint omenyje, kas parasyta begimo temoje apie kovos savoka kaip tokia, nesinoretu kalbeti vien apie snukdauzi, lauzybes ir smaugizacijas

geras kovotojas yra tas, kuris turi laisve pasirinkti, zudyti ar ne

priesingu atveju, kaip kazkur rasiau, laikytume kokius nors monstrus, kuriuos paleistume naikinti, o paskui sunaikintume juos pacius. Kaip kad filmuose pabaisos buna, kurioms vis imeta kovotojus, kol galiausiai koks nors super-duper veikejas ja nugali.. Nors tiesa, ir laikome - visokie cheminiai, biologiniai, branduoliniai ir t.t. ginklai..

tai karas. Tai kai naikiname. Kovotas kovodamas turi kurti!  Jei jis nekuria, o griauna, velniam jis reikalingas? Ateinancioms kartoms turime palikti kazka daugiau, kazka geriau ir tikrai jau ne maziau, nei turime..

o laisvas yra tas, kuris zino savo pasirinkimo kaina. Ir yra pasiruoses ja sumoketi  Atskiras to atvejis atsispindi - "nekovok su zmonem, kurie neturi ko prarasti" Nes kaina jiems nebesvarbi...

kiekvienas zmogus turi svajoniu ir tikslu. Bet ka jis pasirenges sumoketi uz tai, kad juos pasiektu? Jei nieko, tai jis joks kovotojas uz savo tikslus. O jei viska..

grizkime prie fizino konteksto. Yra keturios savybes, kurios "matuoja" kovotoja (Matt Thornton):
1. agresyvumas. Ne kaip pyktis, bet kaip nepalauziamas noras nepralaimeti. Nugaleti ne visada pavyksta, nugaletojas visada tik vienas  Antra, trecia vieta, "beveik pergale" - that's bullshit  Tai geriausiu atveju paguodos prizai (Andrej Kochergin)
2. fizinis pasirengimas
sitos dvi savybes jau duoda labai daug. Laaaabai sunku kovoti pries zmogu, kuris yra geros formos and is there to get you... Net jei jis neturi jokios technikos...

bet ne viska, toliau:
3. techniniai igudziai. Kurie leidzia dirbti patogiai, efektyviai naudoji jega, greiti ir pan.. Pats nuolat mokiniams kartoju, kad "stengiames naudoti technika, o ne pakeisti ja greiciu ir jega"
4. inteligentiskumas. Cia kurybingumas, sugebejimas naudotis savo galva tikslingai

mano nuomone ivertinimai veikiau dauginasi, nei sumuojasi.. t.y. totalus krachas (nulis) vienu poziuriu reiskia, kad kitos kaip ir bevertes. Tad visgi otmorozku buti nepakanka... reikia buti.. inteligentisku otmorozku   

p.s. anksciau buvusiu sios temos postu neskaiciau

[stripulis]

P. S. Paskaityk - pravers gyvenime 

[Lonsas]

turint omenyje, kas parasyta begimo temoje apie kovos savoka kaip tokia, nesinoretu kalbeti vien apie snukdauzi, lauzybes ir smaugizacijas

geras kovotojas yra tas, kuris turi laisve pasirinkti, zudyti ar ne

priesingu atveju, kaip kazkur rasiau, laikytume kokius nors monstrus, kuriuos paleistume naikinti, o paskui sunaikintume juos pacius. Kaip kad filmuose pabaisos buna, kurioms vis imeta kovotojus, kol galiausiai koks nors super-duper veikejas ja nugali.. Nors tiesa, ir laikome - visokie cheminiai, biologiniai, branduoliniai ir t.t. ginklai..

tai karas. Tai kai naikiname. Kovotas kovodamas turi kurti!  Jei jis nekuria, o griauna, velniam jis reikalingas? Ateinancioms kartoms turime palikti kazka daugiau, kazka geriau ir tikrai jau ne maziau, nei turime..

o laisvas yra tas, kuris zino savo pasirinkimo kaina. Ir yra pasiruoses ja sumoketi  Atskiras to atvejis atsispindi - "nekovok su zmonem, kurie neturi ko prarasti" Nes kaina jiems nebesvarbi...

kiekvienas zmogus turi svajoniu ir tikslu. Bet ka jis pasirenges sumoketi uz tai, kad juos pasiektu? Jei nieko, tai jis joks kovotojas uz savo tikslus. O jei viska..

manau, kad cia jau nukrypimas i beletristikas. idealizavimas ir filosofavimas. jo, grazu paskaityt kaip apie poziuri i gyvenima (kastaneda skaitei? turetu patikti), bet mes juk snekam apie brutalia kova, snukdauzi nors is esmes kovotojo charakteris turbut pasireiskia visose gyvenimo sitoacijose. bet taip smarkiai idealizuot... hmmm, na nzn, grazu aisku, bet...

[stripulis]

i sita tema, tai kovotojas yra tas kuris kovoja, net ir pats zodis nuo zodzio kova eina o jei jis nekovoja o isvengia kovos, tai ji reiktu pavadint kokiu "isvenkoviu" ar panasiai pademonstruotas fizinis pranasumas neibaugins kito kovotojo, nes kovotojui tai neturi but svarbu. daznai, ypac zekai ar siaip gatviniai, bando ibauginti zodziu, ir jei manysi, kad jis turi tokiu panasumu, kokiu tariasi turys, teks begiot nuo 50 kilograminiu gaidziu

otmarozkas turbut tureta galvoja nebutinai igimtos intelektualines savybes, bet daugiau tai, kad kovoja neziurint i nieka, be dideliu jausmu, gailescio ar baimes (baime = isgastis, noras pasitraukti, manymas kad esi silpnesnis)

Kaip pats galvoji, ar norėtum susikauti su vilku? Vienas prieš vieną? Kaip manai, ar vilkas geras kovotojas? Bet vilkai dažnai naudojasi būtent taktika, kai priešininkai tiesiog pademonstruoja pranašumą, neįsiveldami į kovą dėl gyvybės, kad vienas būtinai žūtų...
Niekas ir nekalba apie bailius, kurie bet kada vengia bet kokios kovos. Bet net ir kare yra atsitraukimo taktikos, ir kareivis, kuris pasiryžęs bėgti slomia golovu į ataką ir aukoti save, yra vertinamas mažiau nei visokie ten jūrų pėstininkai, kurie galbūt nešoks į kiekvieną kovą - ne tam juos ruošė, bet išlauks tinkamo momento, o belaukdami vietomis ir atsitrauks, vietomis ir tiesiog fizinį pranašumą pademonstruos...

P. S. Manau, kad šnekam ne vien apie brutalią kovą, bet ir apie kovotojo mentalitetą, charakterį. Mentalitetas - ne kova Ne veiksmas, o prielaida veiksmui atsirasti. Iš ten ir filosofavimai atsiranda. 
Tai yra, Lonsai, tada atsakyk į mano klausimą - ar kovotojas lygu žudymo mašinai?

[Lonsas]

laiteriz > iki 3 yra atmarozkas, zudikas ir siaip kietas bachuras. 4 prideda jau proto toks tampa protingu "zudiku" aisku pavojingiau. bet siaip labai patiko, super (apie tuos 4 punktus).

na del 4 pasigincyciau, nebent tu ji isplestum

[stripulis]

Lonsai, techniniams įgūdžiams irgi reikia proto. Giliajai jų prasmei. Mojuoti kumščiu gali išmokti kiekvienas, mojuoti kumščiu maksimaliai efektyviai pagal savo stilių (taip, kaip tinka TAVO kūnui, o ne Petriuko ar Jonuko) - čia jau ntilekto reikia

[Lonsas]

Kaip pats galvoji, ar norėtum susikauti su vilku? Vienas prieš vieną? Kaip manai, ar vilkas geras kovotojas? Bet vilkai dažnai naudojasi būtent taktika, kai priešininkai tiesiog pademonstruoja pranašumą, neįsiveldami į kovą dėl gyvybės, kad vienas būtinai žūtų...
Niekas ir nekalba apie bailius, kurie bet kada vengia bet kokios kovos. Bet net ir kare yra atsitraukimo taktikos, ir kareivis, kuris pasiryžęs bėgti slomia golovu į ataką ir aukoti save, yra vertinamas mažiau nei visokie ten jūrų pėstininkai, kurie galbūt nešoks į kiekvieną kovą - ne tam juos ruošė, bet išlauks tinkamo momento, o belaukdami vietomis ir atsitrauks, vietomis ir tiesiog fizinį pranašumą pademonstruos...

P. S. Manau, kad šnekam ne vien apie brutalią kovą, bet ir apie kovotojo mentalitetą, charakterį. Mentalitetas - ne kova Ne veiksmas, o prielaida veiksmui atsirasti. Iš ten ir filosofavimai atsiranda. 

is kur cia tokio zinios is gyvunijos pasaulio? vilkai naudojasi instinktais, daugiau nieko
kiek teko dometis, tai vertinami yra spec daliniai (pvz minejai juru pestininkai, arba specnaziorsai pvz). kiek apie GRU domejausi (minimaliai) pas juos butent ir buvo auksciausias tikslas ne givybe ar sveikata o uzduotis. spec daliniai turbut dazniausiai naikinimui o ne taktikai skirti buvo. taktika vyksta generolu kabinetuose o ne musio lauke

jei zmogus yra rimtas, ir jis nusiteikes tave zaloti, tuomet nelabai tu ji isgazdinsi savo pranasumais. nekalbam dabar apie ginklus. ka, parodysi didele bycka? spagata padarysi?

[Lonsas]

Lonsai, techniniams įgūdžiams irgi reikia proto. Giliajai jų prasmei. Mojuoti kumščiu gali išmokti kiekvienas, mojuoti kumščiu maksimaliai efektyviai pagal savo stilių (taip, kaip tinka TAVO kūnui, o ne Petriuko ar Jonuko) - čia jau ntilekto reikia

taisonas nebuvo pats intelektualiausias asmuo, bet jam puikiai sekesi. dirbi dirbi dirbi ir... isdirbi... nemanau, kad esmes pagavimas yra BUTINAS. man aisku idomu kodel taip o ne kitaip ir tt. bet jei mes paleisim kovos masina i darba, kad jis eitu ir baladotu visus, kas pasitiake jo kely, perdaug intelekto jam nereik ir jam *** del ko kumsti reik laikyt vienaip ar kitaip, jis laiko ji taip kaip ismoke treneriai (kurie turejo intelekto), ir ka? ar tai nebus kovotojas?

[laiteriz]

manau, kad cia jau nukrypimas i beletristikas. idealizavimas ir filosofavimas. jo, grazu paskaityt kaip apie poziuri i gyvenima (kastaneda skaitei? turetu patikti), bet mes juk snekam apie brutalia kova, snukdauzi nors is esmes kovotojo charakteris turbut pasireiskia visose gyvenimo sitoacijose. bet taip smarkiai idealizuot... hmmm, na nzn, grazu aisku, bet...

manau mane sunku skaityti, nes as universalizuoti megstu.. pabandysime konkreciau. Mano teiginys buvo, kad reikia zinoti kaina, kokia gali sumoketi. Antra, jei ji maza, snipstas gausis..

grizkime prie brutalios kovos. Kodel kazkam duodi i snuki? Jei neturi pakankamai motyvacijos, tai geriau net nepradek. Cia kaip zmones, kurie issitraukia pistoleta tik pagasdint, bet nusaut nepasiruose.. O paskui trauktis nebera kur

jei zinai kodel duodi, ar esi pasirenges pats gauti pora melyniu? O trauma? O zuti kovoje? Tai TIESIOGIAI susije su tuo, ka ir kaip darysi. Berods rasiau apie tai 

dabar geriau? 

laiteriz > iki 3 yra atmarozkas, zudikas ir siaip kietas bachuras. 4 prideda jau proto toks tampa protingu "zudiku" aisku pavojingiau. bet siaip labai patiko, super (apie tuos 4 punktus).

na del 4 pasigincyciau, nebent tu ji isplestum

jeigu zmogus kvailas, jokios technikos nepades. Visu pirma, kiekviena karta situacija kita. Sugebeti atlikti pratima - technika. Sugebeti remiantis principais visada atlikti tinkama technika laiku ir vietoje - inteligentiskumas. Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti - pirmos trys eilutes

tad, jei tau daro mae geri (pvz. spyris i klyna), o tu darai age uke (blokas keliant ranka is apacios i virsu), net ir pati tobuliausia technika tau nepades. Pavyzdys kvailas (cia daugiau technika, nei inteligentiskumas), bet pamokantis - viskas, kas laiku ir vietoje yra teisinga

kitas pavyzdys - visokie savigynos scenarijai. Lifte, laiptinej, gatvej, masinoje ir t.t. Kiek tu scenariju besimokytum, situacija bus vis vien kitokia, tokia, kokios niekada nematei ir atidirbinejes nebuvai. Ir tada it's all up to intelligence

pakankamai ispleciau?

[laiteriz]

apskritai tai pirmiausia, apibrezkime savokas..

mano pasaulyje kovotojo savoka yra priespriesa plaukimui pasroviui. Ir taskas, nei daugiau nei maziau. Ir pasakykite man, kad koks nors ligonis, ligos patale nepasiduodantis mirciai is paskutiniuju, nera kovotojas..

o kitkas atsiremia i elementaru teigini, kad esame cia daryti gerus darbus. Tai reiskia, kad jei musames, tai ne PRIES priesininka, o UZ kazka. Uz taika, uz sveikata, uz gerove, uz visuomene, whatever..

ir nevisada UZ reiskia ir PRIES kazka. Daznai galima padaryti taip, kad abi puses laimetu. O jus - zudymas, mustynes, ... Tada ir klauskime, ko reikia kad gerai mustis, kad gerai zudyti ir pan..

P. S. Paskaityk - pravers gyvenime 

perzvelgiau, aciu. Del prigimties, Smaugliui ir kitiems:

gimstame skirtingi, bet tai nereiskia, jog negalime buti vienodi. Jei as esu Vilniuje, o Vardenis yra Kaune, kam arciau iki Klaipedos? O jei Vardukas yra Palangoje, ir i Klaipeda nusigauti mums duodama valanda?..  Tam daznai tiesiog nepakanka laiko

antra, labai daznai matome 14meti zmogena, kuris bando kazka daryti, ir kai jam nesigauna, sakome jog tai prigimtis. Bet pamirstame, kad jis jau 14 metu mokosi, ir galbut vaziavo i visai priesinga puse, galbut jam reikia persimokyti, o ne ismokti?.. Jei norite "svariai" diskutuoti apie prigimti, tuomet pavyzdziais pasirinkite ka tik gimusius vaikus. Ir kazkodel as leidziu sau speti, kad kaip pradzioje bus suformuota, taip ir bus..

trecia, mes labai daug ko nezinome. Kazkada galvojom kad lytis nulemta. Dabar yra lyties keitimo operacijos. Yra genetiniai tyrimai, i kuriuos metamos fantastiskos lesos ir tai viena populiariausiu sriciu.. Kazkada gal spragtelsite pirstu ir akiu spalva pasikeis. Tad neteikime "neimanoma". Bukime atviri ateiciai.. Sakysite, jog tokie baeriai tai jau kazkas kito, sukciavimas? Tai tuomet Jus apsiribojate priemonemis. Ir as apsiriboju, pavyzdziui, mastydamas apie zmoniu klonavima, nes man tai nepatinka. Taciau ir suvokime, jog tai pasirinkimas

viskas be abejones nulemta is anksto. Jei neatsiranda, kas tai pakeicia 

manau tai daugiau nei pasako mano nuomone apie kovotojo savybes, prigimtines jos ar islavinamos/sukuriamos..

[stripulis]

Dėl vilkų, Lonsai, tai ten elementaru, gyvūnai iš tiesų dažniau įbaugina nei kaunasi iš rimtųjų. Žmonėm reikėtų pasimokyti. O kas dėl kovos išvengimo realybėje... Jei žmogus, kuris nusiteikęs tave pulti, pamato, kad puolęs gerokai gaus, kartais ima ir visai netyčia atvėsta. Kad tas žmogus pamatytų, jog puolęs gerokai gaus, savo pranašumą bedemonstruojantis iš tiesų turi tą pranašumą turėti. Turi būti patyręs kovotojas realiose kovose, turėti tiek galvą ant pečių, tiek paruoštas galūnes galvos įsakymams vykdyti. Kaip pademonstruoti? Kartais žvilgsnis viską pasako... Toliau - kūryba, kiekvienam savo. Pats turbūt irgi nepuoli ant visko, kas juda, vadinasi, kartais kovos imi ir išvengi. Ir turbūt ne visada pralaimi išvengęs...
O kalbant apie Taisoną, kuris dirbo dirbo ir įsidirbo... Visų pirma nesu tikra dėl Taisono intelekto nebuvimo, kai pati nebendravus, tai jei man atrodo, kad jis kažką durnai daro, nebūtinai pas jį to intelekto nėra. Antra, patikėk, prie Taisono būsimų kovų priešininkų dirba didelė komanda, analizuojanti, kaip reikės su jais kovoti, ir kažką pasufleruojanti. Trečia, ringas yra įprasta vieta ir veikti ten galima paprastai - svarbu duoti į galvą taip, kad priešininkas nukristų, tiesa? Gyvenimas nėra tokia paprasta vieta, ir esu linkusi manyti, kad ten daugiau laimi protingesnieji.
Dabar vėl žiūrim - ką laimi? Mano galva, kiekvieno žmogaus su sveikais instinktais didžiausias laimėjimas - nugyventi ilgą gyvenimą santarvėje su savim, aplinkiniais, nepadaryti pakeliui baisių nusikaltimų, tačiau nugyventi išdidžiai, nepadlaižiaujant ir nebėgant nuo sunkumų bei esant galimybėms padedant aplinkiniams. Ar beatodairiškas grūdimasis į visas kovas iš eilės, atiduodant visą save be išgąsčio, įtvirtinant 'kovotojo' įvaizdį, padeda pasiekti tokį tikslą?
Ir dar - įdomu kodėl tokiais va beatodairiškais 'kovotojais' tampama po kelių mėnesių treniruočių (tokių pavyzdžių irgi forume turim, vardais neminėsiu), bet kai žmogus pasitreniruoja 20 metų, kažkaip jo kovos filosofija pasidaro visai kita. Argi tai reiškia, kad jis yra silpnesnis nei tada, prieš 20 metų be kelių mėnesių?

Tarp kitko, atgaivinant temą - laiteriz, ar sutinki, kad laimėtoju visgi reikia gimti? Kovotojo charakterį galima išugdyti galbūt net ir įgimtam lūzeriui - jis "persilauš". Bet kad kovotojas visada norėtų laimėti, reikia tokiam gimti... Juk ir kiekvienoj klasėj visada yra vaikų, kurie tirta, kad tik jų nepakviestų atsakinėti, ir tokių, kurie į kiekvieną mokytojo klausimą kelia ranką, kad tik galėtų atsidurti dėmesio centre. Ir tam, kuris gimė su troškimu būti dėmesio centre arba "laimėti", bus lengviau tapti kovotoju - laimėtoju. Nes kai jis pavargs, jį varys mintis, kad jei jis dabar nusileis ir patingės, jis nebus pirmas, o to jis sau leisti negali. Ir ta mintis, mano galva, yra ne įgyta, o įgimta.

[Lonsas]

Dėl vilkų, Lonsai, tai ten elementaru, gyvūnai iš tiesų dažniau įbaugina nei kaunasi iš rimtųjų. Žmonėm reikėtų pasimokyti. O kas dėl kovos išvengimo realybėje... Jei žmogus, kuris nusiteikęs tave pulti, pamato, kad puolęs gerokai gaus, kartais ima ir visai netyčia atvėsta. Kad tas žmogus pamatytų, jog puolęs gerokai gaus, savo pranašumą bedemonstruojantis iš tiesų turi tą pranašumą turėti. Turi būti patyręs kovotojas realiose kovose, turėti tiek galvą ant pečių, tiek paruoštas galūnes galvos įsakymams vykdyti. Kaip pademonstruoti? Kartais žvilgsnis viską pasako... Toliau - kūryba, kiekvienam savo. Pats turbūt irgi nepuoli ant visko, kas juda, vadinasi, kartais kovos imi ir išvengi. Ir turbūt ne visada pralaimi išvengęs...
O kalbant apie Taisoną, kuris dirbo dirbo ir įsidirbo... Visų pirma nesu tikra dėl Taisono intelekto nebuvimo, kai pati nebendravus, tai jei man atrodo, kad jis kažką durnai daro, nebūtinai pas jį to intelekto nėra. Antra, patikėk, prie Taisono būsimų kovų priešininkų dirba didelė komanda, analizuojanti, kaip reikės su jais kovoti, ir kažką pasufleruojanti. Trečia, ringas yra įprasta vieta ir veikti ten galima paprastai - svarbu duoti į galvą taip, kad priešininkas nukristų, tiesa? Gyvenimas nėra tokia paprasta vieta, ir esu linkusi manyti, kad ten daugiau laimi protingesnieji.
Dabar vėl žiūrim - ką laimi? Mano galva, kiekvieno žmogaus su sveikais instinktais didžiausias laimėjimas - nugyventi ilgą gyvenimą santarvėje su savim, aplinkiniais, nepadaryti pakeliui baisių nusikaltimų, tačiau nugyventi išdidžiai, nepadlaižiaujant ir nebėgant nuo sunkumų bei esant galimybėms padedant aplinkiniams. Ar beatodairiškas grūdimasis į visas kovas iš eilės, atiduodant visą save be išgąsčio, įtvirtinant 'kovotojo' įvaizdį, padeda pasiekti tokį tikslą?
Ir dar - įdomu kodėl tokiais va beatodairiškais 'kovotojais' tampama po kelių mėnesių treniruočių (tokių pavyzdžių irgi forume turim, vardais neminėsiu), bet kai žmogus pasitreniruoja 20 metų, kažkaip jo kovos filosofija pasidaro visai kita. Argi tai reiškia, kad jis yra silpnesnis nei tada, prieš 20 metų be kelių mėnesių?

argumentas elementaru man netinka sutinku, kad gyvunai kaunasi tik tada kai reikia. bet ar ten daug takrikos... smarkiai smarkiai abejojiu.
jeigu zmogus puole ir pamate kad gerokai gaus ir pasitrauke, reiskia jis nebuvo kovotojas. patikek zinau neviena zmogu kurie puola kaip inirse monstrai... ir jau tu ju su lazda neatvaikysi, kabinsis i gerkle kaip pitbulis... vat butnet kovotojo pavizdys yra pitbuliai, stafordcyrai... nesvarbu kas, jie nepaleis taikinio.
beja, gatvej dar paprasciau nei ringe. kas pirmas pataike tas ir laimejo (nagrinejant pacia kova, o ne IKI jos ).
taip kovos as isvengt stengiuos jai tai imanoma, bet cia pasireiskia ne mano kaip kovotojo gyslele, o mano kaip sveiko proto zmogaus gyslele
o gyvenimo tikslas, cia jau asmeninis reikalas ka tu pasakei, tai tavo gyvenimo tikslas

p.s. del tu kas po poros menesiu tampa "kovotojais" ziureti nuo tos vietos kur sneku apie pasitraukima gerokai gavus

[Lonsas]

laiteriz, del tavo kovotojo savokos. dauguma zmoniu neplaukia pasroviui... jei tu dirbi, mokaisi ar dar kazka, tai pagal tave tu JAU esi kovotojas. nesamone! visiska nesamone! nepritariu. zmogus naturaliai stengiasi isbristi is tos sitoacijos kuri jam nepatogi (vat ar visiem uztenka jegu, cia kitas klausimas, bet juk ne jega esminis variklis, pagal tavo savoka. jega netik brutaliaja prasme).
uz kazka? uz save

p.s. cia mes gal jau nebepataikom i temos remus. daugiau diskusija del savoku. tai jei daugumai kolegu moderatoriu tai uzklius, persikraustysim