Kovotojo charakteris ir laimetojo mentalitetas igimta ar igijama?

[Mokytojas]

"..... Gimstama ar igyjama , koks skirtumas ..."
"Kai isalkstam mes neuzduodam sau klausimo ar tai igyjama ar gimstama(su tokiu apetitu), tiesiog valgai ..."

 

P.S. " ir...  Del skonio nesigincyjama  "

[Smauglys]

............
taigi. visi gimstam su kazkokiu "paketeliu" savybiu. taigi, kaip manote ar kovotojo dvasia ir nora laimeti kovoje zmogus atsinesa i pasauli? ar tai vistiki reikia isugdyti ar atskleisti? o gal vieni tai turi, o kitiems nelemta?
jai kas nesupratote duosiu pavizdi: buna geri kovotojai, jai turi gera technika, greiti ir visas kitas savybes, taciau jiems truksta kazkokios ugneles... kazkokio visa griaunancio ejimo i prieki kad ir kas nutiktu. bet buna tiesiog TIKRI kovotojai (pavadinima galit betkoki sugalvot, bet supratote apie ka as). ju kova tai gyvybes ar mirties klausimas, jis atiduoda visa save, jei reikes atrodo kad toks zmogus gali perzengti per priesininko lavona. tai kazkoks chempiono mentalitetas, ar kaip tai pavadint net nzn.

taigi kaip manote ar galima sita dalyka isugdyti ar ji vistik atsinesa Dievo duota? kalbu nebutinai apie ringa, kalbu aplamai apie kovotojus.

Kuo ilgiau treniruoju, tuo labiau linkstu prie išvados, kad kovotoju gimstama. Aišku reikia sąlygų, trenerio ir t.t., kad ši savybė atsiskleistų. Toks žmogus jis visur siekia lyderiauti, yra maximalistas. Ir kuo sunkesnės sąlygos tuo labiau pasireiškia įgimtos kovotojo savybės. Kol kas manau taip. Gal gyvenimas dar pakeis mano nuomonę

[stripulis]

Atradau dar vieną kovotojo savybę - turi būti garbėtroška visose gyvenimo srityse. Panikė mūsų čempionka buvo treniruotėj prieš savaitę (gal ir vakar buvo, bet aš nebuvau), ir vienas bachūrėlis uždrėbė jai, kad katas jai matyt geriau sekasi daryt nei čiuožti, atseit matė ją Akropoly ledo arenoj. Ji dar neįsikirtus nuėjo persirenginėt, paskui pradėjo man burčyt, kad ji į priekį gerai čiuožia, kad matyt jis ją matė besimokančią čiuožti atgal, nuėjo ir išskėlė jam pamokslą, kad ji čiuožia gerai Ko gero, toks dalykas irgi būna įgimtas, kaip ir greita reakcija bei sadomazochizmas 

[barsa]

Atradau dar vieną kovotojo savybę - turi būti garbėtroška visose gyvenimo srityse.

priestarauju!
garbetroskiskumas ir yra garbetroskiskumas, o kovotojo charakteris ir mentalitetas cia ne prie ko 

[stripulis]

Prieštarauju  Kodėl kovotojas yra geras kovotojas? Todėl, kad nori garbės už laimėtas kovas. Ir vardan garbės daro viską. Nekalbu apie vienkartinius susidūrimus gatvėj ar pan. Pagal juos irgi nepasakysi, ar žmogus geras kovotojas. Gal jam tiesiog pasisekė?

[Lonsas]

Prieštarauju  Kodėl kovotojas yra geras kovotojas? Todėl, kad nori garbės už laimėtas kovas. Ir vardan garbės daro viską. Nekalbu apie vienkartinius susidūrimus gatvėj ar pan. Pagal juos irgi nepasakysi, ar žmogus geras kovotojas. Gal jam tiesiog pasisekė?

nebutinai garbes, todel irgi nesutinku galima isvardinti N priezasciu del ko tai daro. tai tokia pat profesija kaip ir kitos, todel netikslinga butu vadinti zmones kurie ka nors siekia garbetroskom

[stripulis]

Kas profesija? Kovotojas?
Tarp kitko, Lonsai, žinai, kodėl aš gera ir kieta savo profesijoj? Todėl, kad mane į priekį varo būtent garbės troškimas, būtent noras padaryti geriau, greičiau ir kiečiau už kitus... Tai jei kovotojas, kaip sakai, profesija (pvz.?), tai nematau, kodėl jis negali trokšti garbės. Apskritai žmones į priekį varo, IMHO, būtent garbės troškimas, aišku, nebūtinai įsisąmonintas. Pasakyčiau tai panelei, kad ji garbėtroška, galiu lažintis, kad nežmoniškai nustebtų ir išpūtusi akis tai neigtų. Tiesa, mūsų visuomenėj gal dar nuo tarybinių laikų garbės troškimas laikomas neigiama savybe. Juk turėjom būt visi lygūs vienodi ir neišsikišti per aukštai. Bet mano galva tai grynai teigiama savybė.

[Raimis]

Sutinku. Manau garbes troskimas kaip ir kitos priezastys itakoja kovotojo charakteri.

[Lonsas]

Kas profesija? Kovotojas?
Tarp kitko, Lonsai, žinai, kodėl aš gera ir kieta savo profesijoj? Todėl, kad mane į priekį varo būtent garbės troškimas, būtent noras padaryti geriau, greičiau ir kiečiau už kitus... Tai jei kovotojas, kaip sakai, profesija (pvz.?), tai nematau, kodėl jis negali trokšti garbės. Apskritai žmones į priekį varo, IMHO, būtent garbės troškimas, aišku, nebūtinai įsisąmonintas. Pasakyčiau tai panelei, kad ji garbėtroška, galiu lažintis, kad nežmoniškai nustebtų ir išpūtusi akis tai neigtų. Tiesa, mūsų visuomenėj gal dar nuo tarybinių laikų garbės troškimas laikomas neigiama savybe. Juk turėjom būt visi lygūs vienodi ir neišsikišti per aukštai. Bet mano galva tai grynai teigiama savybė.

o jei kovoja del pinigu, nes nieko kito daryt nebemoka, arba del astriu pojuciu?
o gal tu gera savo profesijoj nes nori gerai ir pareigingai atlikti savo darba? ar tau labai svarbu kad kasnors grazu zodi pasakytu ir galvyte paglostytu? Man asmeniskai ka nors darant svarbu galutine is to gaunama nauda, na bet jei kas pagirs mano darba tai bus tik sirdies paglostymas. bet nemaisykim to kas siaip mums malonu ir to del ko mes darom tai ka darom
kai kovoju, as noriu laimet, noriu kraujo, noriu parodyt sau kad as kietesnis. bet ar man labai rupi kad visi apie tai zinotu? nelabai
todel pasikartosiu, niekaip nesutinku del garberoskiskumo

p.s. yra labai kukliu zmoniu, taciau puikiu kovotoju. bet isjudint toki zmogu kovai manau reiktu pasistenkt

[barsa]

Kas profesija? Kovotojas?
Tarp kitko, Lonsai, žinai, kodėl aš gera ir kieta savo profesijoj? Todėl, kad mane į priekį varo būtent garbės troškimas, būtent noras padaryti geriau, greičiau ir kiečiau už kitus... Tai jei kovotojas, kaip sakai, profesija (pvz.?), tai nematau, kodėl jis negali trokšti garbės. Apskritai žmones į priekį varo, IMHO, būtent garbės troškimas, aišku, nebūtinai įsisąmonintas. Pasakyčiau tai panelei, kad ji garbėtroška, galiu lažintis, kad nežmoniškai nustebtų ir išpūtusi akis tai neigtų. Tiesa, mūsų visuomenėj gal dar nuo tarybinių laikų garbės troškimas laikomas neigiama savybe. Juk turėjom būt visi lygūs vienodi ir neišsikišti per aukštai. Bet mano galva tai grynai teigiama savybė.

garbes troskimas? na gal ltai labiau moterims, kurioms pastoviai reikia, kad jas kazkas ivertintu 
vyrams gal labiau pinigu/valdzios troskimas - bet velgi atkreipk demesi - kiek is turtingu zmoniu pokazucha (ka, galbut galetumem pritempti prie garbes troskimo) uzsiimineja, o kiek yra pavydziu apie kuriuos net nezinom, kai net labai turtingi zmones salia musu vaiksto niekuom neissiskirdami.
taigi, tai yra vienas is zmoniu bruozu, taip, jis yra varantis i prieki, bet kad kovotojas=garbetroska nesutinku 
prasom dar kokiu argumentu
 

[Raimis]

Kovotojas- nera lygu garbetroska. Tai tik viena is ipatybiu. Taciau si charakterio savybe yra tam tikras varikliukas, siekiant savo tikslu

[kaliucka]

Stimulai tapti geru kovotoju gali buti labai ivairus: pinigai, garbetroska, baime, noras isgyventi ir t.t.
Kiekvienam jie gali buti skirtingi.

[stripulis]

O jei lietuvišką žodį garbėtroška (turintį neigiamą konotaciją) pakeisčiau užsienietišku žodžiu ambicijos (krūta), kaip tada reakcijos gerbiamų negarbėtroškų? Ambicija būt kietam, Lonsai, a?
Beje, aš nesu tokia darbo bitelė, kad mane darbe varytų į priekį noras atlikti darbą gerai ir pareigingai. Man tiesiog patinka nueit į knygyną ir matyt savo pavardę ant knygų  Ir laikui bėgant vis ant daugiau knygų  Ir ateity grynai iš garbėtroškos ar ambicijų, kaip kam patinka, norėčiau matyt tą pavardę ne tik vidiniuose, bet ir išoriniuose puslapiuose (autoriaus padėty). Taigi darau tą darbą grynai iš garbės troškimo, ir gerai bei pareigingai jį atlieku tik todėl, kad kitu atveju sulaukčiau ne garbės, o paniekos ir patyčių. (gal OT, o gal, pagalvojus, ir į temą)

[OSU]

OT: Ir apie ka tos knygos?

[stripulis]

Totalus OT (ką duoda verst, tą ir verčiu)