Sveiki, prikeliu seną temą, kad nereikėtų kurti naujos.
Pasiekiau visiškos monotonijos ir motyvacijos bei progreso nebuvimo ribą. Kuo daugiau sportuoju, tuo prasčiau sekasi ir visiškai nėra progreso. Anksčiau būdavo, kad pvz. viena savaitė gera, kita ne ir taip kaitaliodavosi. Dabar jau gal pusę metų nesiseka. Kažkaip nebesugebu sparinge nieko padaryt, nors stengiuosi kaip tik įmanoma. Galvojau, kad praeis gal su laiku šita būsena, bet kol kas ji nesitraukia. Kuo daugiau einu sportuot, tuo sudėtingiau. Tas stovėjimas vietoj ir matymas, kaip naujokai 'auga ant akių' ir sparinge vos nesiruošia tau malkų įkrėst, žlugdo. Pastangų įdedu maksimumą, tikrai netinginiauju, bet ta per tiek laiko susiformavusi psichologinė būsena kerta per smegenis labai stipriai. Fiziškai jaučiuosi gerai, dirbu iš širdies, o pertraukų padarymas problemos neišsprendžia. Visiškai pasimetęs esu, nežinau, ką čia ir bedaryti. Bet visgi, gal turite kokių minčių?