Motyvacija sportuojant.

[EzysGazuotas]

Ne boicas, bet...:  "Misteriui Visatai sukako 100 metų" Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Ir pabandyk turėt tokius žmones kaip pavyzdžius, gal atsiras ir motyvacija ringe...

[Saxum]

Motyvacijai, sportuoja ir jauni, ir seni:

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti


Ir šitas tikriausiai tinka šiai temai. Aleksandras Karelinas ir jo išmintis:

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

[shar]

Sveiki,

nežinau net kaip teisingai užduoti klausimą ir koks jis turėtų būti bet gal kas perskaitys ir atvers man akis. Žodžiu užsiiminėju kovos menais daugiau nei 5 metai, teko išbandyti kyokushin, kudo (norėjosi smūgių į galvą), papildomai ėjau muathai. Norėjosi užsiiminėti realiu, kuo mažiau apribojimų turinčiu "sportu". Viskas buvo kaip ir neblogai, ir motyvacija buvo ir varžybose sudalyvauti teko ir pergalių buvo ir pralaimėjimų, taip "ariau" kol vieną kartą gavau tokią nemažą traumą, po mėnesio atsistačiau beveik, bet kažkaip pradėjau kitaip žiūrėti į visą tą reikalą.

Vis ateidavo mintys, "kam man to reikia", "kam save žaloti" nes realiai pastoviai kažkur skaudėdavo, tai ranka tai koja, neapleisdavo nuovargis, o čia dar darbas juk reikia ir gyventi, ateities planai, metai bėga, o gyvenimas tik darbas, sporto salė ir poilsis. Pats jau nepirmos jaunystės (28m.) čempionu jau nebūsi...

Pradėjau galvoti kam išvis man toks sportas reikalingas, juk jis tik "drožia" mane. Bandžiau eiti sportuot, bet treniruotės "nebekabina", taip kaip anksčiau, išvis dingo noras kovoti, sparinguotis... Ir va dabar jau kažkur metai laiko, kai sėdžiu namie, kažkiek pabėgioju, nueinu prie "turniko", na bet nereguliariai. Kadangi varžybose dalyvauti nebematau tikslo, o sportuoti dėl savęs kažkaip irgi nelabai (nėra motyvacijos/perspektyvos), tai nebematau prasmės toliau užsiimti tokiu sportu.

Pradėjau galvoti kas užkabintų vėl ir ilgam... Kartais pagalvoju kas būtų po 10 metų, fiziškai jau nebūčiau toks pajėgus kaip anksčiau, ką aš išvis veikčiau tose treniruotėse tada, kur pagrinde viskas paremta fizika ir varžybomis. Bukas bokso maišo daužymas man džiaugsmo neteikia, jau geriau eit pabėgiot...

Norėtūsi kažko ir realaus/praktiškai pritaikomo ir tuo pačiu, kad stiprintų sveikatingumą, ir būtų perspektyva užsiiminėti visą gyvenimą.

Visi varžybiniai stiliai man kaip ir neaktualūs tapo... Kam atidirbinėti tas kombinacijas, ryti papildus ištisai kad išlaikyti jėgą, kai vienas geras spyris į "kiaušinius", arba ištrauktas peilis/pistoletas gali sudėti visus taškus ant i. Ypač kai pamiršęs bandažą, ne-tyčia gauni į tarpkojį ir tada susimastai, koks žmogus yra silpnas ir kaip viską riboja tos varžybinės taisyklės.

Kas man pirmiausiai atėjo į galvą:
1. Nevaržybinis karate (GojuRyu) - dabar supratau kur yra karate privalumas, o tai kad karate gali užsiimti visą gyvenimą, šlifuoti katas, grūdinti kūną, su metais tiktai keldamas savo meistriškumo ir sveikatingumo lygį, o ne luošindamas save (nekalbu apie kaikuriuos varžybinius karate stilius, kur 30 metų gauni invalidumą ir džiaugiesi kad išėjai į pensiją). Atrodo viskas čia OK, ir būdamas 60 metų, gali išdurti pirštu kamnors akį, ar nurauti ausį. Nors katos atrodo visiškas "kostmosas", bet tuo pačiu viskas realiai paaiškinama ir pritaikoma - čia truputį kyla abejonės, nes realybėj būna visada "snukiadaužis", na nebent ichi-geki pavyksta pataikyt .

2. KravMaga - mane sužavėjo praktiškumu ir pritaikomumu, ypač tai kad praktikuojama ginyba prieš ginklus, nestandartinės situacijos, keli užpuolikai ir panašiai. Tačiau šiokia tokia abejonė dar yra, ar man to iš tikro reikia. Meno čia kaip ir nematau, viskas grynai iš realitiškos pusės atidirbinėjama. Kyla klausimas ar būdamas 50 m. aš vis dar norėsiu tos baisios realybės Ar bus man aktualu mokintis kaip reikia išmalti snukį ir pasišalinti... Ir šiaip niekas nepuola manęs kad labai reiktų akcentuotis į savigyną, na bet KravMaga mano dėmesį taippogi patraukė...

3. JuJitsu (tradicinis) - labiau kovos menas, tradicijos, kiek žinau ir kobudo praktikuojama man visai pasirodė patrauklu, gal ir būtų įdomu pabandyti, tik va, kad Lietuvoj nė vieno rimtesnio klubo kaip ir nežinau...

Apibendrinimui, gavosi taip kad vis norėjau užsiimti kažkokiu "kietu" stiliumi ir priėjau aklavietę, ir labai nesinorėtų dabar pradėti vėl kažką nuo nulio ir suprasti kad vėl tai ne man... Kaip sakoma gerai ten kur mūsų nėra, gal vertėtų susiimti ir tęsti toliau ką esu pradėjęs? Ar tiesiog ieškoti kol rasiu būtent tai ko noriu, arba išvis nieko nerasiu...

Gal kas esat irgi buvę tokioje situacijoje ir kanors patasrit, ar šiaip kokią mintį numesit kaip toliau gyventi...

Kadangi nesu didelis kovos menų žinovas, visų ekspertų prašau labai nekritikuoti jei kur nuvažiavau į lankas, tiesiog išsipasakot reikėjo...

[Smauglys]

Pabandyk BJJ. Pakankamai saugu ir tikrai technika galima labai daug kompensuoti.
Dėl motyvacijos, tai tiek medalis, tiek "apsiginti" su laiku tampa neaktualu. Tesingai treniruojantis turėtų atsirasti teigiama emocija nuo pačio kovos meno tobulumo, judesio, technikos grožio ir racionalumo. Bet čia su salyga, kad praktikuojantis nebuvo užsiciklinta vien ant medalio nematant pačio kovos meno.

[shar]

Pabandyk BJJ. Pakankamai saugu ir tikrai technika galima labai daug kompensuoti.
Dėl motyvacijos, tai tiek medalis, tiek "apsiginti" su laiku tampa neaktualu. Tesingai treniruojantis turėtų atsirasti teigiama emocija nuo pačio kovos meno tobulumo, judesio, technikos grožio ir racionalumo. Bet čia su salyga, kad praktikuojantis nebuvo užsiciklinta vien ant medalio nematant pačio kovos meno.

Visą laiką arčiau širdies būdavo smūgiavimas, na bet ir imtynės visai patiko. BJJ kažkaip neįtraukiau vien dėl to kad kova tik parteryje, o pvz. gatvėje kaip sakoma ilgai nepasivoliosi

Tačiau pastebėjimas kad tiek "medalis", tiek "apsiginti" su laiku tampa neaktualu manau labai geras, tikrai reiks pagalvoti apie jūsų pasiūlytą variantą.

Ačių už atsakymą.

[Gediminas]

O esi tikras, kad lankytų treniruočių rūšys turi ką nors bendro su abejonėm? Ta prasme, kiek supratau postus, tau labiausia neaiški treniruočių vieta tavo paties gyvenime.

Tai ir reikia išdrįsti sau pripažinti, kad tu nori turėti gyvenimą ir kovos menai bus tavo hobis, laisvalaikis, širdžiai mielas užsiėmimas. Nepriklausomai kokią šaką pasirinksi. Bet ne darbo pakaitalas, kurį pats sau buvai pasidaręs. Tiesiog priaugai iki subrendusio žmogaus pasirinkimo- visur spėti negali, tobulu irgi greičiausiai nebūsi, žmogus privalo skirti kas svarbiausia. Ir dažniausiai tai būna šeima ir ją maitinanti veikla (jei neišeina uždirbti iš kovos menų, bet kam gi išeina...). Man taip rodosi, kad jau esi ir atsakymą savo radęs, tik dar nedrįsti pats sau jo pasakyti.

O jau toliau, tai be streso- gali eiti toliau savo malonumui be ardymosi į buvusias treniruotes ir retkarčiais paįvairinimui akiračio praplėtimui kokius "fakultatyvus" su kitokiu požiūriu į kovas. Nes nėra taviškės jau toks beviltiškas reikalas kaip pasirodė. Arba ieškoti kur širdis nuves. Nes nelipant į varžybas ne tiek jau ir dažnai gatvėj teks rimtai ir adrenalino valdomoj situacijoj pasilupti. Sparingas adrenalino poveikio pilnai neatstos. Taigi bet kokios rūšies užsiėmimai bus labai jau sąlygoti. Su neaiškiu naudingumo koeficientu realioj situacijoj. Žodžiu, nesiparink dėl efektyvumo taip jau labai

[sazamas]

Pats buvau sau toki klausyma uzdaves tai nusprendziau kad sportuosiu kad pagerint visas technikas , aisku kad dar labiau apsigint ismokciau nors niekas ir nepuola , bet nzn kas gali but ateityje ir seip del to kad noriu mokintis ir pagerint savo lygi . Del sporto taip pat galvojau tai nusprendziau kad sportuosiu mma nes ten ir dziudo galima arba jujitsu sportuot ir taip pat kikboksa dar + ir sporto sale yra tai kazkaip tobulet vietos daug ten

[arimanas]

Atvaryk pas mane. Bus ir egzotikos, ir pritaikymo, varžybos- šalutinis dalykas, perspektyva- gali visą gyvenimą užsiiminėt be draskymosi. Ir savigynos, ir sveikatingumo yr, ir 

[shar]

Atvaryk pas mane. Bus ir egzotikos, ir pritaikymo, varžybos- šalutinis dalykas, perspektyva- gali visą gyvenimą užsiiminėt be draskymosi. Ir savigynos, ir sveikatingumo yr, ir 

O sveikatingumui yra kažkokia speciali metodika ar šiaip lengvai sportuojat ir tiek? Apie niat-nam kaip ir nelabai ką žinau, įdomu pvz. kaip jūs sparingus darot? Bokso pirštinės? Ar lengvas kontaktas? Ar iš vis į galvą netaikot?

[arimanas]

O sveikatingumui yra kažkokia speciali metodika ar šiaip lengvai sportuojat ir tiek? Apie niat-nam kaip ir nelabai ką žinau, įdomu pvz. kaip jūs sparingus darot? Bokso pirštinės? Ar lengvas kontaktas? Ar iš vis į galvą netaikot?

Priklausomai nuo tikslų tamstos. Vieni dirba pilnu kontaktu a la MMA, kiti lengviau. Kas varžybom ruošias, tai a la kikboxą varo. Pvz., yra roko grupės volkalistas, tai jam negalima su fingalais rodytis, jis lengvu kontaktu sparinguojas. dirbam su boxo pirštinėm, su MMA pirštinėm, be pirštinių, su šalmais, be šalmų, su letenom. sveikatingumui yra speciali programa, tradicinė, vietnamietiška. Yra merginų grupelė, kurios apskritai plastiką vysto ir nesisparinguoja. Kiekvienam pagal poreikius, taip sakant.  Kitose grupėse labiau senoviškai dirba, daro daugiau formų ir mažiau sparinguojasi, pas mane daugiau pritaikymo. Yra pas prezidentą sveikatingumo grupė atskirai, bet ten vyresniems žmonėms, anys ant vinių gulinėja, ant kardų vaikštinėjasi.

[shar]

Priklausomai nuo tikslų tamstos. Vieni dirba pilnu kontaktu a la MMA, kiti lengviau. Kas varžybom ruošias, tai a la kikboxą varo. Pvz., yra roko grupės volkalistas, tai jam negalima su fingalais rodytis, jis lengvu kontaktu sparinguojas. dirbam su boxo pirštinėm, su MMA pirštinėm, be pirštinių, su šalmais, be šalmų, su letenom. sveikatingumui yra speciali programa, tradicinė, vietnamietiška. Yra merginų grupelė, kurios apskritai plastiką vysto ir nesisparinguoja. Kiekvienam pagal poreikius, taip sakant.  Kitose grupėse labiau senoviškai dirba, daro daugiau formų ir mažiau sparinguojasi, pas mane daugiau pritaikymo. Yra pas prezidentą sveikatingumo grupė atskirai, bet ten vyresniems žmonėms, anys ant vinių gulinėja, ant kardų vaikštinėjasi.

Tai pas jus varzybines taisykles ale kikboksas? Gal placiau gali papasakot?

[EzysGazuotas]

Tai pas jus varzybines taisykles ale kikboksas? Gal placiau gali papasakot?

Nu tai jei vilnietis, nueik ir susitik su Arimanu, tikrai nesikandžioja (išbandyta). Sutarsi ir video parodys ir gyvai pakalbėsi, liks noro ir triešoje sudalyvausi. Arba tada eikit į NN temą, arba per PM.

[Saxum]

Po sočių pietų dirbti neina, reikia minutėlę atsikvėpti, tai leisiu sau irgi pasireikšt 

Vis ateidavo mintys, "kam man to reikia", "kam save žaloti" nes realiai pastoviai kažkur skaudėdavo, tai ranka tai koja, neapleisdavo nuovargis, o čia dar darbas juk reikia ir gyventi, ateities planai, metai bėga, o gyvenimas tik darbas, sporto salė ir poilsis. Pats jau nepirmos jaunystės (28m.) čempionu jau nebūsi...

28 metai tai čia pati jaunystė, kur tę, ką mą kas tiek duotų, dar ir čempionu dar galima tapti (žiūrint kokiu ) Aš kokių 23 metų buvau numetęs sportuot ilgam (gal 6 metams). Tai nieko gero iš to, judėti reikia būtinai (nebūtinai kovos menai).

Pradėjau galvoti kas užkabintų vėl ir ilgam... Kartais pagalvoju kas būtų po 10 metų, fiziškai jau nebūčiau toks pajėgus kaip anksčiau, ką aš išvis veikčiau tose treniruotėse tada, kur pagrinde viskas paremta fizika ir varžybomis.

Esu 11 metų vyresnis, bet fizinėmis jėgomis (ne apie ištvermę kalbu, čia atskira kalba) kol kas nesiskundžiu O šiaip pilna kovotojų, kurie 42-45 metų sėkmingai kovoja varžybose. Tiek bokse, tiek MMA.

Norėtūsi kažko ir realaus/praktiškai pritaikomo ir tuo pačiu, kad stiprintų sveikatingumą, ir būtų perspektyva užsiiminėti visą gyvenimą.

Su ta realybe, tai žinai, nelabai svarbu ką užsiiminėsi, svarbu galvą ant pečių nešiot. Ir bent kažkiek nesuglebus būt, fiziškai pasiruošus. O stilius veik bet koks tiks (na, gal išskyrus šitą karatė:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
)

Visi varžybiniai stiliai man kaip ir neaktualūs tapo... Kam atidirbinėti tas kombinacijas, ryti papildus ištisai kad išlaikyti jėgą, kai vienas geras spyris į "kiaušinius", arba ištrauktas peilis/pistoletas gali sudėti visus taškus ant i. Ypač kai pamiršęs bandažą, ne-tyčia gauni į tarpkojį ir tada susimastai, koks žmogus yra silpnas ir kaip viską riboja tos varžybinės taisyklės.

O man tai smagu, kažką patobulini, džiaugiesi, kad gaunasi Kaip Smauglys ir rašė, kad džiaugsmą turėtų kelt kiti dalykai, ne pasiekimai. O į tarpukojį gali ir miegodamas gauti.

Kas man pirmiausiai atėjo į galvą:
1. Nevaržybinis karate (GojuRyu) - dabar supratau kur yra karate privalumas, o tai kad karate gali užsiimti visą gyvenimą, šlifuoti katas, grūdinti kūną, su metais tiktai keldamas savo meistriškumo ir sveikatingumo lygį, o ne luošindamas save (nekalbu apie kaikuriuos varžybinius karate stilius, kur 30 metų gauni invalidumą ir džiaugiesi kad išėjai į pensiją). Atrodo viskas čia OK, ir būdamas 60 metų, gali išdurti pirštu kamnors akį, ar nurauti ausį. Nors katos atrodo visiškas "kostmosas", bet tuo pačiu viskas realiai paaiškinama ir pritaikoma - čia truputį kyla abejonės, nes realybėj būna visada "snukiadaužis", na nebent ichi-geki pavyksta pataikyt .

Nueik pas Dojo (Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti) ir pasibandyk, matysi ar limpa Man asmeniškai patiko ką jis daro. Arba gali į Shotokan nueiti, ten lengvesnis kontaktas, nei kyokushin, be to, techniniu aspektu žiūrint, įvairesnis stilius. Nors varžybų taisyklės daug ką riboja, tai ir stilius toks natūraliai kastruojasi. Tiesa, Vilniuje tik vienas klubas (Karate-Do). Čia pas Smauglį reiktų kreiptis. Arba gali eiti pas Smauglį į MMA (Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti), ten smūginė technika daugiausia shotokanu remiasi, plius metimų, parterio pramoksi. O jei nenori stipriai kovot, ten ir ramiai galima, ne visi ten tokie maniakai kaip jo senieji piktieji karatistai  Daug ateina ir šiaip, dėl savęs, kad ir aš, pavyzdžiui, nueinu retkarčiais savo jaunus kaulus pakrutint Dą gyvas 

2. KravMaga - mane sužavėjo praktiškumu ir pritaikomumu, ypač tai kad praktikuojama ginyba prieš ginklus, nestandartinės situacijos, keli užpuolikai ir panašiai. Tačiau šiokia tokia abejonė dar yra, ar man to iš tikro reikia. Meno čia kaip ir nematau, viskas grynai iš realitiškos pusės atidirbinėjama. Kyla klausimas ar būdamas 50 m. aš vis dar norėsiu tos baisios realybės Ar bus man aktualu mokintis kaip reikia išmalti snukį ir pasišalinti... Ir šiaip niekas nepuola manęs kad labai reiktų akcentuotis į savigyną, na bet KravMaga mano dėmesį taippogi patraukė...

Čia gal pagal poreikius. Tam tikrose struktūrose gal gerai ta Krav Maga. Gyvenime kažkokie niuansai irgi galbūt tinka. Bet jei domina kovos menas, tai Krav Maga nėra kovos menas, čia veiksmų sistema, skirta siaurai sričiai. Ir ten gal nelabai snukį išmoksi išmalti, ten veikiau atidirbinėja kaip pačiam pasišalinti su neišmaltu snukiu. Jei nori išmalti snukį, tai reik eit boksuotis, ten ant to viskas ir pastatyta, kad priešininkui mordą (kartais ir kepenis) sudaužyt, artimą savo nuskriaust ir karmą susigadint   

3. JuJitsu (tradicinis) - labiau kovos menas, tradicijos, kiek žinau ir kobudo praktikuojama man visai pasirodė patrauklu, gal ir būtų įdomu pabandyti, tik va, kad Lietuvoj nė vieno rimtesnio klubo kaip ir nežinau...

Tai nindzės kažką panašaus daro.

Apibendrinimui, gavosi taip kad vis norėjau užsiimti kažkokiu "kietu" stiliumi ir priėjau aklavietę, ir labai nesinorėtų dabar pradėti vėl kažką nuo nulio ir suprasti kad vėl tai ne man... Kaip sakoma gerai ten kur mūsų nėra, gal vertėtų susiimti ir tęsti toliau ką esu pradėjęs? Ar tiesiog ieškoti kol rasiu būtent tai ko noriu, arba išvis nieko nerasiu...

Gal kas esat irgi buvę tokioje situacijoje ir kanors patasrit, ar šiaip kokią mintį numesit kaip toliau gyventi...

Tai per daug nekvaršindamas galvos, nueik į Fightclub.lt klubų katalogą ir eik iš eilės per krūvą klubų po vieną ar dvi treniruotes, kol surasi, kur užkabino. Praeisi kokius 5-8 klubus, manau rasi ko tau reikia.


P.S. Dą pridursiu, kad ir man pačiam ne kartą yra kilę, nafik man to reikia, geriau tą laiką skirt gilinimuisi į kokią sritį (programavimas, siuvinėjimas kryželiu ar pan.), bet kažkaip padarius pertraukėlę pradeda trūkt tos iškrovos, tai bent jau į štanginę norisi nueit ir pakeliui sup.yzdint ką nors (kaip taisyklė bokso maišą) O po pertraukėlių visuomet sunku grįžt, tai geriausia yra nemest ir eit bent minimaliai pajudėt. Aišku, jei gyvenimo režimas tai tik leidžia.

[shar]

Pilnai sutinku, kad judėt reikia, kad ir nenori bet vistiek reikia kažką...

Kad per klubus pereit tai tikrai geras dalykas, man pačiam tokia mintis buvo kilus, ypač kai pirma treniruotė nemokama Nu reiks kažkaip prisiverst....

Saxum, gal būtų galima pakomentuot kas patiko būtent Dojo treniruotėse?

[arimanas]

Kas dėl motyvacijos... atvedė tėvukas 50 metų 12 metų bernioką. Senas karatistas pats. Po penkių minučių neištvėrė, jau pats su jaunimu kojom švaistės. Akys dega, mavašius -uramavašius tik švyst, švyst. Vat pas jį motyvacijos per akis, nori kartu su sūnum treniruotis, tik kad laiko trūksta, negali visada ateit. Tai kada vyras jėgų žydėjime, turintis laiko, pradeda kalbėt apie motyvaciją... Eini į temą ,,klubai", susirenki adresus ir pirmyn