Aikido

[laiteriz]

Augustai, jei nori tobulėti greičiau - įprask mažiau pasitikėti savo išvadomis ir dažniau abejok savo teisumu. Prie savo nuomonės juk visada galėsi grįžti, o per tą laiką geriau išgirsi, ką tau sako kiti 

Danas79, pritariu 101% 

kensen, nors jau esu girdėjęs, bet tas pavyzdys dėl ištraukimo iš konteksto mane tikrai žavi 

Nialai, irimi ir atemi yra Aikido pagrindas. Pagrindinę problemą jau sakiau: kaip treniruotis taip, kad ir išmoktum ką reikia, ir tuo pačiu tai būtų saugu? Statistinis aikidoka dažniausiai yra inteligentas - neprisirinkti mėlynių jis nemoka, o prisirinkti nelabai sau gali leisti. O išmokti nespėja - dauguma praktikantų šiais laikais nepažengia toliau pradmenų, jiems nusibosta, susiranda kitų veiklų ir pan. Trūksta pastovumo. Instruktoriai tą problemą sprendžia įvairiai. Vieni riboja nesaugias technikas (neduoda smūgių), kiti jas duoda, bet tada dirba formomis (be pasipriešinimo). Gaunasi sugedęs telefonas - jei žmogui niekas normaliai nepaaiškino pagrindų, tai jis ir kitiems nemokės paaiškinti, mokys technikomis ir t.t. Pats supranti kur tai veda... Ir aikido kaip kovos menui tai irgi, tikrai nepadeda 

aiki-kami, kiek tie sulaikymai yra efektyvūs, kai darote randori? Tai nėra techniniai veiksmai, tai veikiau praktikantui pateikiami "pavyzdžiai degustacijai", parodantys vieną galimą principo pritaikymą. Principų sutapatinimas su technikomis skatina paviršutinišką požiūrį. Ir tos technikos paskui neretai "sugriūna". Tokiame Aikido, koks dažniausiai yra dėstomas, labai didelė problema yra taktika. Jei Aikido sistema (o taip yra), tai kiekvienas veiksmas joje turi savo vietą. Išmesk iš jo koki nors laužimą ar metimą. Tavo nuomone, tai vis dar Aikido? Pridėk kokį nors veiksmą - ar jis ten tinka? Jeigu į kurį nors klausimą atsakei taip, tada kažkas negerai

[Nialas]

Nialai, irimi ir atemi yra Aikido pagrindas.

Teoriškai    O praktiškai atemi naudoja kaip pagalbinę priemonę      

Pagrindinę problemą jau sakiau: kaip treniruotis taip, kad ir išmoktum ką reikia, ir tuo pačiu tai būtų saugu? Statistinis aikidoka dažniausiai yra inteligentas - neprisirinkti mėlynių jis nemoka, o prisirinkti nelabai sau gali leisti. O išmokti nespėja - dauguma praktikantų šiais laikais nepažengia toliau pradmenų, jiems nusibosta, susiranda kitų veiklų ir pan. Trūksta pastovumo.

100% saugu nebus niekada. Kovos menai yra 'purvinas' reikalas. Kol išmoksti efektyviai gintis, kontroliuoti ir atakuoti taip ,kad pats tuo pat metu negautum per snukį, turi ,ir pakraujuoti ,ir su melynėm pavaikščioti. Kito kelio kol kas niekas neatrado   
Žinoma aš čia kalbu apie nesurežisuotą ,kontaktinį sparingą   

[laiteriz]

Teoriškai    O praktiškai atemi naudoja kaip pagalbinę priemonę      

Nemanai, kad čia nuo aikidokų priklauso? Matyt susidūrei tik su teoretikais

100% saugu nebus niekada. Kovos menai yra 'purvinas' reikalas. Kol išmoksti efektyviai gintis, kontroliuoti ir atakuoti taip ,kad pats tuo pat metu negautum per snukį, turi ,ir pakraujuoti ,ir su melynėm pavaikščioti. Kito kelio kol kas niekas neatrado   
Žinoma aš čia kalbu apie nesurežisuotą ,kontaktinį sparingą   

O niekas ir nesakė apie 100% Nesakiau nieko ir apie "efektyviai". Sakiau tiktai tai, ko reikia kad Aikido veiktų ir kas daroma, kad jis neveiktų Nors - visur atsiranda žvaigždžių, nepaklūstančių statistikai

[Nialas]

Nemanai, kad čia nuo aikidokų priklauso? Matyt susidūrei tik su teoretikais

Ne tik manau, bet ir žinau ,kad nuo aikidokų    Ne šautuvas kaltas ,kad šaulys nemoka šaudyti   

O niekas ir nesakė apie 100% Nesakiau nieko ir apie "efektyviai". Sakiau tiktai tai, ko reikia kad Aikido veiktų ir kas daroma, kad jis neveiktų Nors - visur atsiranda žvaigždžių, nepaklūstančių statistikai

Na, iš esmės ne visiems ir reikia kovos. Seniai praėjo tie laikai ,kai į kovos mokyklas eidavo su konkrečiu tikslu išmokti kautis     Dabar eina ,kad gerai praleisti laiką, pagerinti sveikatą, draugų susirasti....     

[laiteriz]

Ne tik manau, bet ir žinau ,kad nuo aikidokų    Ne šautuvas kaltas ,kad šaulys nemoka šaudyti   

Na, iš esmės ne visiems ir reikia kovos. Seniai praėjo tie laikai ,kai į kovos mokyklas eidavo su konkrečiu tikslu išmokti kautis     Dabar eina ,kad gerai praleisti laiką, pagerinti sveikatą, draugų susirasti....     

Būtent 

[kensen]

Na, kad atemi aikido yra pagalbinė technika ,jau pastebėjau    Sutinku, kad mokantis nereikia iš karto dirbti prieš rimtas uke atakas, nes nieko realiai neišmoksi  . Bet visgi ,manau ,kad pakankamai įsisavinus techniką ,reikėtų dirbti ir su praktiškesniais "užpuolikais"     

Nepamenu kas (gal M. Saotome, o gal N. Tamura, o gal abu kartu) yra minėję, kad "pradedančiuosius netikslinga mokyti atemi", atsieit, neteisingai formuojasi suvokimas apie aikido judesio kultūrą, (na ir aišku tai prasilenkia su aiki ideologija, kad tikslų reikia siekti ne priešpastatant, o bendradarbiaujant, blabla.).
Na, jei tu vieno iš tų grandų asmeninis mokinys, tai gali tikėtis, kad tau bus paaiškinti ir smūgiai ar kirčiai... Bet daug kas skundžiasi - va, vėl atvažiavo japonai ir vėl davė daryti tenkan sukinius...

Yra žmonių kurie sėkmingai naudoja aiki principus. Realiu greičiu judėdami sugeba išbalansuoti ir perimti kontrolę. Tiesiog, jie to nevadina aikido ,nors daro tą patį    Esmė principuose.

Aiki principai (kadangi šioje dėkingoje srityje netrūksta iškilių mąstytojų  ) yra tapę kažkuo per daug "išplaukusiu". Visi suteikia jiems tokią prasmę, kokią nori.
Kas liečia terminus, man labiau imponuoja techniniai pavadinimai. Pavyzdžiui, išbalansavimas - kuzushi. Pasakyk kuzushi praktikuojančiam judo ar (aiki)jujutsu - būsi suprastas. 
"Aiki" šiaip irgi nėra tik aikido monopolis. Galiu pateikt, kaip tą aiškina kendo žodynas.

[Nialas]

Nepamenu kas (gal M. Saotome, o gal N. Tamura, o gal abu kartu) yra minėję, kad "pradedančiuosius netikslinga mokyti atemi", atsieit, neteisingai formuojasi suvokimas apie aikido judesio kultūrą, (na ir aišku tai prasilenkia su aiki ideologija, kad tikslų reikia siekti ne priešpastatant, o bendradarbiaujant, blabla.).

Na, šitą problemą galima išspręsti pasikviečiant smūgiuotojus praktikus iš kokio bokso klubo     Jie galėtų sėkmingai atlikinėti atemi būdami uke vaidmenyje, o aikidokoms nenukentėtų suvokimas apie teisingą judesio kultūrą   

Na, jei tu vieno iš tų grandų asmeninis mokinys, tai gali tikėtis, kad tau bus paaiškinti ir smūgiai ar kirčiai... Bet daug kas skundžiasi - va, vėl atvažiavo japonai ir vėl davė daryti tenkan sukinius...

O ką    180 laipsnių sukiniai tenkan ,Ayumi-ashi , Tenkai , ude-furi ir visos kitos judesio technikos yra gėris       Blogiausia ,kai judama vien tiesia linija 
O jeigu be visokių baisių žodžių, tai yra aštuonių krypčių judėjimas. Teisingai jį valdant, galima stipriai sumažinti tikimybę tapti taikiniu ir stipriai padidinti tikimybę apeiti priešininko gynybą.

Kas liečia terminus, man labiau imponuoja techniniai pavadinimai. Pavyzdžiui, išbalansavimas - kuzushi. Pasakyk kuzushi praktikuojančiam judo ar (aiki)jujutsu - būsi suprastas. 

Kuzushi ir irimi tai ne tas pats?

Aiki principai (kadangi šioje dėkingoje srityje netrūksta iškilių mąstytojų  ) yra tapę kažkuo per daug "išplaukusiu". Visi suteikia jiems tokią prasmę, kokią nori.

Manau, to nebūtų jei Aiki principai būtų perleidžiami per kovinę prizmę      Kai tikrini save randori metu, norom nenorom technikos ir principai atsisijoja ir nebelieka vietos fantazijoms ir kosmosui.

"Aiki" šiaip irgi nėra tik aikido monopolis. Galiu pateikt, kaip tą aiškina kendo žodynas.

Būtų labai įdomu   

[kensen]

Ne, kuzushi ir irimi nėra tas pats. Irimi yra tiesiog "įėjimas", o kuzushi - "išbalansavimas", t.y. tiesioginis poveikis priešininkui.

Ai-ki: the state of facing each other with strong fighting spirit and with one's ki in sync with one's oponent ki and fully focused on the opponent.

Vot  ir jokių aukštųjų sferų muzikų 

 

[Nialas]

Ne, kuzushi ir irimi nėra tas pats. Irimi yra tiesiog "įėjimas", o kuzushi - "išbalansavimas", t.y. tiesioginis poveikis priešininkui.

Dėkui     Įeiti ,tai viena ,o vat padaryti tiesioginį poveikį priešininkui (pageidautina neigiamą  ) ,tai jau visai kas kita 

Ai-ki: the state of facing each other with strong fighting spirit and with one's ki in sync with one's oponent ki and fully focused on the opponent.

Vot  ir jokių aukštųjų sferų muzikų 

Kovinė dvasia ir nusiteikimas duoti į galvą     

[Danas79]

O jeigu be visokių baisių žodžių, tai yra aštuonių krypčių judėjimas.

Happogiri 
Pradziai uztektu ir sihogiri ivaldyt 

[Nialas]

Happogiri 
Pradziai uztektu ir sihogiri ivaldyt 

Nu, faktas ,kad reik nuo keturių pradinių krypčių pradėt  ( sihogiri )        Bet sparingo metu to dažniausiai neužtenka   

[laiteriz]

Happogiri ir Sihogiri yra daug platesnės sąvokos, nei pratimas, kuris įprastai rodomas Kas mane knisa, tai kai paimama technika ir pavadinama principu. Čia tas pats, kas sakyti, jog moki kalbėti, kai moki tik "ma-ma"

Visi šitie pratimai tėra pavyzdžiai, kurie turi atkreipti praktikanto dėmesį ir paskatinti išmokti principą. Meistrai dažnai nemėgsta kartoti tą patį per tą patį - pasakė vieną sykį ir susiprask, to turi užtekti Taip ir čia: vienas pratimas - būk malonus, susivok kame esmė. Ir ta esmė - tai ne pats pratimas savaime, kuris kaip persižegnojime - pirmyn, atgal, dešinėn, kairėn... Eilėraštukas kojytėmis Tai tėra "pradinuko" pasistaipymas palyginus su tuo, kas turėtų būti atidirbinėjama

O aštuonios kryptis dažniausiai lieka tik žodžiai  Žmonės dažnai papilsto apie tai, jog plokštumą nusako dvi ašys, todėl yra keturios kryptys, o sukombinavus gaunasi aštuonios... ir deja viskas tuo užsibaigia, vėliau krypčių - kaip nebūta

Na juk aišku, kad apskritai tai reikia mokėti judėti ten, kur reikia, ir laikytis keleto principų, kurie lemia teisingą judėjimą. Tada kyla klausimas - nafiga reikia tų krypčių, jei visi papostringavimai paskui vis vien susideda į "judėti ten kur reikia" ir "laikytis keleto principų"? Jei pusė tų krypčių mokyklos technikoje nenaudojama ir ten niekas nesupranta, kam jų reikia? Su taktika nesusieta, prasmė nepaaiškinta...

Kam kišti teoriją ten, kur iš jos jokios naudos ir galima be jos apsieiti, viską paaiškinti daug paprasčiau? Kad moksliškiau skambėtų? "Kažką kažkur girdėjau, bet nepamenu, nežinau ir nesuprantu?" O jei negalima apsieiti, tai tada pasigendu argumentacijos ir sistemingo dėstymo. Žmonės kalba apie kryptis, bet tos kryptys sau, technika sau...

Teko girdėti tik kelis žmones, kurie ne padrikai, tvarkingai dėsto šitą temą. Kiti...  Aiškina taip, tarsi aš be tų koordinačių ašių nesuprasčiau, ką reiškia judėti įstrižai į priekį Ir, kaip bebūtų gaila, tie keli buvo ne japoniškų kovos menų atstovai (ne Aikido). Vat ir gaunasi - daugumoje liko tik griuvėsiai to, ką reiktų žinoti ir sugebėti 

[Nialas]

Happogiri ir Sihogiri yra daug platesnės sąvokos, nei pratimas, kuris įprastai rodomas Kas mane knisa, tai kai paimama technika ir pavadinama principu. Čia tas pats, kas sakyti, jog moki kalbėti, kai moki tik "ma-ma"

Sąvokos yra viso labo žodžiai     Galiu tai vadinti Happogiri arba "pakarenije vosmi storon mira" ,bet esmės tai nepakeis    Pradėti visgi šiuo atvėju reikėtų nuo darbo ,o ne teorijos. Puikiai žinodamas kaip, kodėl ir kur judėti, vistiek nesugebėsi to padaryti praktikoje, nes nebus ,nei ritmo ,nei pajautos ,nei koordinacijos. Darbas šiuo atvėju ir yra tos technikos bei žingsneliai. O viso šito tikslai yra net labai aiškūs:
1.Nebūti taikiniu.
2.Apeiti gynybą.
3.Sėkmingai atakuoti. Čia galima pridėti ir išbalansavimą ,nes ,tai atakos dalis. Ir nepamirštam tvirto pagrindo po kojomis, be kurio nepavyks sugeneruoti jėgos smūgiui.        "Footwork is the key"  
 
Ypač judėjimas "pasijaučia" ,kai dirbi su didelių gabaritų "koviniu tanku".      Tu negali eiti "na pralom" ,nes jis tave nuneš naxrien. Tu negali stabdyti jo su savo jėga. Viskas ką gali padaryti yra "sklęsti kaip bitutė ir gelti kaip kobra".     
Tam ir prireikia judesio kultūros.       Bandai apeiti, įgelti, atsitraukti. Bet jeigu tavo sparnai silpni ,o geluonis bukas... belieka melstis ,kad begaudant tave ,tanką ištiks širdies smūgis     

[laiteriz]

Pradėti visgi šiuo atvėju reikėtų nuo darbo ,o ne teorijos

Būtent. Jei be teorijos galima apsieiti, tą ir reikia padaryti  Jei įvedama kokia nors koncepcija, ji turi būti prasminga. Priešingu atveju, tai šlamštas, balastas, kuris užkrauna smegeninę, o naudos jokios. Užtai paskui žmonės ir žiūri į teoriją, kaip į nereikalingą daiktą, ir tiesa sakant, paskiau gaunasi kad nelabai jų dėl to galima ir kaltinti... 

Puikiai žinodamas kaip, kodėl ir kur judėti, vistiek nesugebėsi to padaryti praktikoje, nes nebus ,nei ritmo ,nei pajautos ,nei koordinacijos.

Va būtent. Technikų kartojimas ir tie žingsneliai sugebėjimo padaryti praktiškai tau neduos. Pajauta truputį kitaip formuojama. Tarp idėjos ir realaus įgūdžio yra labai didelis tarpas, kurio dauguma metodikų neužpildo. Darbas į aštuonias puses tiktai vienas tokių atvejų - sakom viena, o realiai...  Kad pavaikščiojai kairėn-dešinėn nereiškia, kad moki tinkamai judėti ir į tinkamas puses. Gal geriau aš tau praktiškai kada parodysiu, ok?

[denis]

Jei rimčiau, tai Berods A. Floquet (žiūriu, parėjo mada ant prancūzų  ), klasifikuodamas technikas, išskiria "minkštą" ir "kietą" randori formas. Pirmoji šiaip, pasižaidimui, o antroji -labiau, sakykim, "taikomoji", ir rodoma aukštesniuose atestavimo lygiuose. ten ir smūgiuojama labiau.
Na bet čia jau aikibudo.

Mano poziuriu tai yra klaidingas mastymas, kad yra "minkštą" forma pasižaidimui o kieta forma - "taikomoji".  Nes "minkštą" forma yra butent kietos formos pagrindas ir negalima atidirbineti viena forma atskirai nuo kitos. "Minksta" forma sulaiku tampa "kieta".