Karšta. Žygimantą išpylė devyni prakaitai.
– Nepamenu tokios sunkios treniruotës,– atsidūsta jis balsu.
– Aš irgi,– atsiliepia jo diržas.
– Ką? Čia dabar? Pirmą kartą girdžiu, kad diržas kalbėtų.
– Aš irgi,– pritaria kimono.
Varo vyrukas gatve. Susitinka grupę karatistų.
"Na,– galvoja,– galas!"
– Ne, ne galas,– sako vidinis balsas.– Atsiraitok rankoves.
Atsiraitojo.
– Eik prie trenerio.
Priėjo.
– Spjauk jam į veidą.
Spjovė.
– O dabar tai tikrai galas,– liūdnai pasakė vidinis balsas.
Karatistas pasiėmė atostogų ir nuėjo medžioti. Grįžta nusivylęs.
– Taip nieko ir neužmušiau!– sako kolegai.
– Taaip,– atsako šis,– tam tu geriau būtum pasilikęs ir sudalyvavęs varžybose.
Miega karatistas ir regi sapną, tarsi jam per varžybas nuo smūgio į pilvą visos žarnos išlindo.
Jis jas atgal grūda, o jos vėl iškrenta, grūda, o jos iškrenta. Atsibudo – pusė antklodės užpakalyje.
Naujokas jaudindamasis pasakoja patyrusiam karatistui:
– Įsivaizduoji, treneris davė man 300 atsispaudimų!
– O už ką?
– 200 būtent už šitą klausimą.
– Matau, kad tu labai jau protingas,– sako treneris karatistui.
– Kas, ar aš?
– Nu ne aš gi!
Iš karatė trenerių folkloro:
Galvą į užpakalį!
Atakos signalas – trys žali švilpukai!
Kimono reikia lyginti iš vakaro ir ryte vilktis ant šviežios galvos.
Veidas Budo paso fotografijoje turi būti kvadratinis!
Visi nesantys stoja į vieną eilę!
Su jumis įdomu kalbėtis, kai jūs tylite.
Išsižiojęs klausosi sensėjaus treneris M. K., kad garso slėgis į ausų būgnelius ir iš išorės, ir iš vidaus būtų vienodas.
Priekinę koją statot į priekį, o užpakalinę – į užpakalį!
Ko jūs stovit į mane nugara, kai aš žiūriu tiesiai jums į veidą?
Kodėl 90% turi diržus, o pusė jų neturi?
Dvidešimt kartų pabandykit, septyniasdešimt pirmą kartą išeis.
Ko čia stovit, ką, neturit liežuvio pabelsti?
Trumpais šuoliukais nuo manęs iki kito baslio!
Nežinau, kaip turi būti, bet jūs darot neteisingai!
Pažiūrėk man į akis: kaip tavo diržas užrištas?
Jei norit kažką pasakyti – stovėkit ir tylėkit!
Tu karatistas ar kur? Tu treniruotėj ar kas?
Sulenkit pėdas per kelius, pirštus – per alkūnes!
Kaip tu atrodai? Prieš tave visas sensėjus stovi!
Lazdą statote ant kairės rankos kelio!
Treneri, kodėl jūsų treniruočių metu po stovyklą žmonės po vieną būriais vaikšto?
Po komandos Yame reikia tą koją, kuri ant žemės, pristatyti prie tos, kuri ore, ir sustingti.
Ašvedu treniruotæ, o ji ten kikenate dviese!
Karatistai! Nugara vienas į kitą šachmatais įstrižaine stot!
Uždaryk savo liežuvį ir pakelk rankas žemyn.
Kaip tu atrodai? Kimono nelygintas, kojos purvinos, snukis apžėlęs – garbės žodis, kaip penkiametis!
Kai karatistą pašaukia, jis turi nusilenkti ir išrausti.
Ką jūs ten darote? Bėkit vienas per vieną.
Jei rytoj nenusikarpysi nagų, aš tave šiandien pat nubausiu.
Čia jūs ten rasite.
Ištrauk rankas iš burnos!
Ko jūs į mane savo veidus išpūtėt?
Jei jums nepatinka šios treniruotës, mes jums surengsim daugiau kitas.
Rado kvailį! Aš už jus savo darbo nedirbsiu!
Tuoj rankas išsukiosiu, kad nekalbėtumėt!
Reikia žiūrėti ne akimis, o smakrą pasukti!
Ko tu šlubuoji? Gimdyti, ar ką, susiruošei?
Vakar aš praėjau po jūsų lovomis, neaišku, kaip jūs ten gyvenate.
Karatistui treniruotė – savanoriškas reikalas, o ne tai kad nori dalyvauji, o nori – ne!
Aš kas – šuo, čia ant jūsų bėgioti?
Po lauką, kuriame treniruojasi karatistai, važinėjasi vaikinas su motociklu. Treneris mums:
– Dar kartą pravažiuos – užmušim!