Visa kita > Humoras

Anekdotai apie kovos menus

<< < (22/25) > >>

Saulius:
Eina vyriškis gatve. Netoliese - kompanija.
- Rūkyt turi?
- Jums degtukų ar žiebtuvėlį?
- Nesvarbu, vis tiek pi...y gausi !

Dainiux:
-Mano tėtis sako, kad visada geriau duoti, negu gauti...
-Gal jis- kunigas???
-Nea-boksininkas  :D

coffeedrinker:
kovos menu meistrai ir megejai is viso pasaulio susirinko i amziaus seminara, kuriame didysis O sensejus, pasak legendos, turi atskleisti didziaja kovos menu paslapti. pirmaja seminaro diena didysis O sensejus izengia i sale, atsistoja pries publika, nusilenkia ir ismintingu balsu paklausia:
- mano mokiniai, ar jus zinote didziaja kovos menu paslapti?
- ne sensejau, nezinome!
- nu tai ko as jus tada galiu ismokyti jeigu net tokiu dalyku nezinote?! eikit ismokit baze, kai suzinosit tada ir susitiksim...
ir sensejus isejo is sales..
antraja seminaro diena visi mokiniai susirinke vel laukia sensejaus. sensejus izengia i sale, atsistoja pries auditorija, nusilenkia ir vel klausia:
- mano mokiniai, ar zinote didziaja kovos menu paslapti?
- taip sensejau, jau zinome!!
- a, nu tai jeigu zinote, tai tada nera apie ka ir kalbet.
ir sensejus isejo is sales...
treciaja seminaro diena sensejus vel izengia i sale, atsistoja pries auditorija, nusilenkia ir klausia:
- mano mokiniai, ar zinote didziaja kovos menu paslapti?
sutrike mokiniai, nebezinodami ka atsakyti, neturi vieningo atsakymo ir vieni per kitus saukia
- nezinom sensejau, ne nezinom!
- zinom, zinom, sensejau, jau zinom!!
sensejus atsisedo ant zemes, saleje isivyravo tyla... sensejus pamaste ir ismintingu balsu tare:
- tie mokiniai, kurie zinote didziaja kovos menu paslapti... atskleiskite ja tiems kurie cia rekia, kad dar nezino!
sensejus atsistojo, nusilenke ir isejo is sales.

kensen:
 :D Priminė:

"Seniai tai buvo. Gyveno vienas jaunuolis. Sužinojo jis, kad kažkur toli gyvena didis sensėjus. Ilgai jaunikaitis keliavo, daug sandalų kalnais keliaudamas pakeitė, daug kimono brūzgynuose suplėšė. Ir staiga žiū - sensėjus sėdi. Lotoso poza, palaimingai primerktos akys,  viskas kaip reik vienžo.
Ir tarė jaunuolis: "O didysai! Meldžiu, išmokyk mane kung-fu!"
Sensėjus pramerkė vieną akį... kitą................. sufokusavo žvilgsnį, pažiūrėjo..........
Ir bylojo taip:
"Eik, jaunuoli, išmok pirma levituoti!"
Ką daryti? Grįžo jaunuolis per kalnus, penkis metus mokėsi.
Ateina vėl jis pas sensėjų, kukliai atsisėda ir pakyla per pėdą nuo žemės: "Ar dabar išmokysite mane kung-fu?"

...Sensėjus prasimerkia, ilgai žiūri, akys apvalėja....
"-....OBAĄĄĄ!!!! AAAAFIGIET PAS TAVE ŽOLĖ!!!"  :senis:

Raimis:
Perfrazuojant gruzinišką - armėnišką anekdotą:

Senai, senai gyveno žmogus, kuris visą savo gyvenimą paskyrė kovos menams, kūno bei davsios tobulinimui. Metai bėgo, tačiau jis nejautė, kad pasiekęs viršūnę. Jam trūko atsakymų į daugelį klausimų. Ir išgirdo jis, kad ant Fudzijamos kalno viršūnės gyvena vienuolis, kuris gali jam padėti, nes žino viską ir jau pasiekęs dvasinę nirvaną.
Užkopė žmogelis kalnan ir akurat, sėdi ant kelmelio vienuolis. - "o mokytojau, girdėjau, kad gali man padėti ir atsakyti į man taip rūpimus klausimus". Sušuko žmogus. - "na taip". Atsakė vienuolis. - "tik pradžiai palepink mane burna". Žmogus puolė lepinti vienuolį. Tas sėdi, glosto žmogui galva ir mintyse su šypsena burba: "senas, plikas, o pasakomis tiki.

Navigacija

[0] Žinučių sąrašas

[#] Sekantis puslapis

[*] Ankstesnis puslapis

Eiti į pilną versiją