AutoriusTema: Kinijos kovines tradicijos  (Skaityti 144212 kartai)

0 narių ir 1 Svečias žiūri šią temą.

Atsijungęs Saxum

  • Administratorius
  • Kudan (9 dan)
  • *
  • Registracijos data: Bir 2004
  • Žinutės: 9378
  • Amžius: 51
  • Vieta: Vilnius
  • Šalis: lt
  • Karma: +172/-3
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
    • fightclub.lt
  • Skype: zaksenas
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #525 įjungtas: 2010 Lap 06, 09:32:03 am »
Taigi, nuėjom. Pravaliau biškį temą  :angel:

Atsijungęs Lapinas

  • 6 kyu
  • *
  • Registracijos data: Spa 2007
  • Žinutės: 86
  • Karma: +16/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #526 įjungtas: 2010 Lap 21, 09:21:17 am »
Sveiki,

šiaip jei domitės Wing Chun istorija, reiktų pradėti nuo informacijos paieškos apie tokį mažą niekam nežinomą pietietišką Wushu stilių Jung Čun Bai He Ciuan (kin. Yong Chun Bai He Quan). Būtent taip šiandien mums žinomas WT vadinosi iki visų didžiųjų mokytojų ir aktorių ir kinoindustrijų. Išvertus pavadinimas paprasčiausiai reiškia "Baltosios gervės iš amžinojo pavasario kaimo kumštis). Jokių Šaolinų ir jokių "Penkių pradininkų" ir panašių pasakėčių jo istorijoje nėra.

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti


Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Čia tas dok filmas "The Art of Action: Martial Arts in Motion Picture": Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Siamai, ir patys kinai pripažįsta, kad su istorija pas juos prastai... Tiek legendų ir padavimų, kad nebelieka aišku, kur yra tikroji istorija... Netgi tas pats WT įkūrėjas SiJo Leung Ting neguldo galvos dėl vinčiūno atsiradimo ir geneologinio medžio iki XVIII amžiaus. XVIII amžiuje jau galima "atkasti" tas realias veikusias asmenybes...
« Paskutinis taisymas: 2010 Lap 21, 09:42:50 am nuo Lapinas »

Atsijungęs Lapinas

  • 6 kyu
  • *
  • Registracijos data: Spa 2007
  • Žinutės: 86
  • Karma: +16/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #527 įjungtas: 2010 Lap 21, 09:29:41 am »
Šiaip tikriausiai bene vienintelis objektyvus filmas apie Šaolino istoriją yra šitas:

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti





Dėje nėra ten jokių Pietų Šaolinų. Stebėtinai gaji legenda. Daugeliui pietietiškų Wushu stilių teks susirasti kitą ramstį ant kurio lipdyti savo pasendintą istoriją:)




Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Manau tame kine taip pat kalbėjo remdamiesi ta legenda, nes kalbėjo apie penkis senolius išsigelbėjusius iš Pietinio Shaolin, kurio egzistavimas deja abejotinas. Kas liečia tuos 5 senolius tai pietuose net toks kaipo atskiras stiliukas yra "Penkių senolių kumštis", bet jei kažkas tam tikru laikotarpiu slapstėsi keliaudami džonkomis, tai privedant prie temos apie tradicijas arba istoriją, tas nėra visai svarbu kur buvo mokoma. Tarkim žymaus stiliaus baguazhang pirmtakas Dong Haichuan sutiko mokytoją miške, pas kurį ten mokėsi jo kovos meno, bet tai kalbant apie perdavimo būdus nesakysime jog vienas iš ušu perdavimo būdų buvo pavadintas miškininkų (arba kitaip banditėlių) ušu.
Kalbant apie ušu perdavimo būdus ir pagal tai skirstant tai yra (buvo) tokie būdai: šeimyninės mokyklos, klanai, sektos, vienuolių mokyklos...na o dabar dar kaip ir visur klubai, organizacijos.
 
Dar kart perskaityk tą sakinį ;) vėl išsiblaškymas? :) Mažiau blaškykis ir mažiau žiūrėk tokių filmų.

Atsijungęs Brizas

  • 2 kyu
  • *
  • Registracijos data: Grd 2007
  • Žinutės: 562
  • Amžius: 47
  • Vieta: Oslo
  • Šalis: no
  • Karma: +14/-0
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
  • Skype: Lai-moon
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #528 įjungtas: 2010 Lap 21, 21:01:36 pm »
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Sveiki,

šiaip jei domitės Wing Chun istorija, reiktų pradėti nuo informacijos paieškos apie tokį mažą niekam nežinomą pietietišką Wushu stilių Jung Čun Bai He Ciuan (kin. Yong Chun Bai He Quan). Būtent taip šiandien mums žinomas WT vadinosi iki visų didžiųjų mokytojų ir aktorių ir kinoindustrijų. Išvertus pavadinimas paprasčiausiai reiškia "Baltosios gervės iš amžinojo pavasario kaimo kumštis). Jokių Šaolinų ir jokių "Penkių pradininkų" ir panašių pasakėčių jo istorijoje nėra.

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Manau ne vien dėl tos legendos HWTO organizacijos emblemoje gervė pavaizduota - kaip viena iš nuorodų į Bei He Quan. Beja į Yong Chun kaimą gervės stilius atėjo iš Fujian ir keletoje šaltinių taip pat panaši istorija sutinkama apie merginą, kuri dairėsi į gerves :) tokią istoriją matomai pasiskolino ir vinčunistai. Na o keletas karate stilių taip pat turi nemažai bendro, pvz. iš gervės stiliaus atėjusios ir tokios kata (kin. tao lu) kaip san chin (kin. San Zhan), kur goju ryu temoje yra įdėtas palyginimui video, kur skirtingi 3 meistrai (tame tarpe ir iš bai he) daro šią formą. Na o vinčun tai išvis dauk bendro turi su Bei He stiliais, tik jei lyginsim reik atsitraukti iš Yp Man gerokai supaprastintos ir apkarpytos sistemos pozicijų, kuriam jam pačiam teko mokytis kur kas daugiau nei dabar daugeliui žinomos 3 rankų formų.
Štai papildydamas Lapino video pridedu šitą, iš kurio labiau matomas panašumas į Bai He:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
beja šio video autorius smarkiai gilinasi ne tik į Bai He, tame tarpe ir Yong Chun Bai He, bet ir aplamai į pietinius stilius. Pas jį galima dauk įdomios medžiagos rasti, jei tik kam įdomu :)
« Paskutinis taisymas: 2010 Lap 22, 00:04:05 am nuo Brizas »
Goju ryu karate Osle: Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Atsijungęs Lapinas

  • 6 kyu
  • *
  • Registracijos data: Spa 2007
  • Žinutės: 86
  • Karma: +16/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #529 įjungtas: 2010 Lap 22, 10:52:20 am »
Panašu, kad viskas taip ir yra. Arba yra arčiausiai tiesos. Jei teisingai pamenu, tai viso Karate biblija yra laikoma viena XIX a. kiniskos knygiukstes kopija. Beje būtent XIX Kinijoje buvo pradėta leisti krūvos kovos meno vadovėlių Ciuan Pu (kin. Quan pu).  Vienos tokių nuorašas (būtent gervės stiliaus) ir laikomas karate biblija.

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti


Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Manau ne vien dėl tos legendos HWTO organizacijos emblemoje gervė pavaizduota - kaip viena iš nuorodų į Bei He Quan. Beja į Yong Chun kaimą gervės stilius atėjo iš Fujian ir keletoje šaltinių taip pat panaši istorija sutinkama apie merginą, kuri dairėsi į gerves :) tokią istoriją matomai pasiskolino ir vinčunistai. Na o keletas karate stilių taip pat turi nemažai bendro, pvz. iš gervės stiliaus atėjusios ir tokios kata (kin. tao lu) kaip san chin (kin. San Zhan), kur goju ryu temoje yra įdėtas palyginimui video, kur skirtingi 3 meistrai (tame tarpe ir iš bai he) daro šią formą. Na o vinčun tai išvis dauk bendro turi su Bei He stiliais, tik jei lyginsim reik atsitraukti iš Yp Man gerokai supaprastintos ir apkarpytos sistemos pozicijų, kuriam jam pačiam teko mokytis kur kas daugiau nei dabar daugeliui žinomos 3 rankų formų.
Štai papildydamas Lapino video pridedu šitą, iš kurio labiau matomas panašumas į Bai He:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
beja šio video autorius smarkiai gilinasi ne tik į Bai He, tame tarpe ir Yong Chun Bai He, bet ir aplamai į pietinius stilius. Pas jį galima dauk įdomios medžiagos rasti, jei tik kam įdomu :)

Portalo FightClub.lt diskusijų forumas

Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #529 įjungtas: 2010 Lap 22, 10:52:20 am »

Atsijungęs Lapinas

  • 6 kyu
  • *
  • Registracijos data: Spa 2007
  • Žinutės: 86
  • Karma: +16/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #530 įjungtas: 2011 Sau 10, 13:43:19 pm »

:))))Na jau, nu jau, su istorija tai pas kinus viskas gerai, kaip tik gali buti. Kruvos rasytiniu saltiniu, tiek isoriniu, tiek vidiniu, tik spek gaudyti. Problema yra ta, kad kinu kovos menais besidomintys laowajai paprasciausiai nemoka kinu kalbos. Todel tenka pasitenkinti ne rasytiniais saltiniais, o zodine liaudiska tradicija. Kuri, beje, kaip ir visur:) Dalis tiesos ir didele dalis prasimanymu.

Ir siaip tendencija vakaruose aiski. Dauguma vietoj to, kad issiaiskintu kaip yra, iesko savo "teisybes" patvirtinimo. O kai pasirodo, kad realybe skiriasi nuo "tiesos" paprasciausiai uzsimerkia ir stenedamas stengiasi pamirsti:) Jei nepavyksta, pabaigoje ima burnoti ir kumsciais mosikuoti:)



Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Čia tas dok filmas "The Art of Action: Martial Arts in Motion Picture": Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Siamai, ir patys kinai pripažįsta, kad su istorija pas juos prastai... Tiek legendų ir padavimų, kad nebelieka aišku, kur yra tikroji istorija... Netgi tas pats WT įkūrėjas SiJo Leung Ting neguldo galvos dėl vinčiūno atsiradimo ir geneologinio medžio iki XVIII amžiaus. XVIII amžiuje jau galima "atkasti" tas realias veikusias asmenybes...

Atsijungęs Lapinas

  • 6 kyu
  • *
  • Registracijos data: Spa 2007
  • Žinutės: 86
  • Karma: +16/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #531 įjungtas: 2011 Sau 10, 13:47:57 pm »

Va, bičas šiuo metu mokosi Šaolino vienuolyne. Žada prabūti ten pusę metų. Čia galite paskaityti jo laiškus:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

ir čia Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

jei norėtumėte jo kažko paklausinėti, galėsiu duoti jums jo el.pašto adresą.

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Manau ne vien dėl tos legendos HWTO organizacijos emblemoje gervė pavaizduota - kaip viena iš nuorodų į Bei He Quan. Beja į Yong Chun kaimą gervės stilius atėjo iš Fujian ir keletoje šaltinių taip pat panaši istorija sutinkama apie merginą, kuri dairėsi į gerves :) tokią istoriją matomai pasiskolino ir vinčunistai. Na o keletas karate stilių taip pat turi nemažai bendro, pvz. iš gervės stiliaus atėjusios ir tokios kata (kin. tao lu) kaip san chin (kin. San Zhan), kur goju ryu temoje yra įdėtas palyginimui video, kur skirtingi 3 meistrai (tame tarpe ir iš bai he) daro šią formą. Na o vinčun tai išvis dauk bendro turi su Bei He stiliais, tik jei lyginsim reik atsitraukti iš Yp Man gerokai supaprastintos ir apkarpytos sistemos pozicijų, kuriam jam pačiam teko mokytis kur kas daugiau nei dabar daugeliui žinomos 3 rankų formų.
Štai papildydamas Lapino video pridedu šitą, iš kurio labiau matomas panašumas į Bai He:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
beja šio video autorius smarkiai gilinasi ne tik į Bai He, tame tarpe ir Yong Chun Bai He, bet ir aplamai į pietinius stilius. Pas jį galima dauk įdomios medžiagos rasti, jei tik kam įdomu :)

Atsijungęs EzysGazuotas

  • Administratorius
  • Nanadan (7 dan)
  • *
  • Registracijos data: Spa 2008
  • Žinutės: 4249
  • Amžius: 50
  • Vieta: Vilnius
  • Šalis: 00
  • Karma: +50/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
    • Wing Tsun
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #532 įjungtas: 2011 Sau 10, 14:37:14 pm »
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Va, bičas šiuo metu mokosi Šaolino vienuolyne. Žada prabūti ten pusę metų. Čia galite paskaityti jo laiškus:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

ir čia Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

jei norėtumėte jo kažko paklausinėti, galėsiu duoti jums jo el.pašto adresą.

Kaip supratau, to dienoraščio rašytojas yra tamstos pažįstamas?
Yra tipų, kurie su panieka mini laikus, kai buvusi viena tiesa. Dabar, atseit, tiesų daug ir kiekvienas galįs savo tiesą įrodinėt. Betgi žiūrėdami į kvailį, įrodinėjantį savo tiesą, mes neįrodinėjam sau, kad jis protingas. Vadinasi tiesa yra viena ir jos nereikia įrodinėt. J.Erlickas

Atsijungęs Brizas

  • 2 kyu
  • *
  • Registracijos data: Grd 2007
  • Žinutės: 562
  • Amžius: 47
  • Vieta: Oslo
  • Šalis: no
  • Karma: +14/-0
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
  • Skype: Lai-moon
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #533 įjungtas: 2011 Sau 10, 19:12:05 pm »
vo čia tai entuziazmas, pusmečiui "dingti" ir kur kur, Kinijos glūdumon, kuomet pakankamai "vėsoka", sąlygos tikrai ne "šiltnaminės", vienam ir dar nemokant kalbos... pagarba drąsuoliui :handshake:

įdomu įdomu kaip ten, juk ne bet kur o pačiam Šaolinyje yra, skaitom, domimės, dėkui kad nepatingit viešinti tų laiškų pas save.

Ežiuk, o tavo klausimas tai labai jau  :chmm: :banging: koks skirtumas kas kieno pažįstamas, ką nors tai keičia? Beje  neįdėmiai skaitai ten laiškai, o ne dienoraštis  :ne: Klaustum geriau į temą, maždauk: kokios dabar ten gyvuoja ušu tradicijos, išvis ar yra ar tik "gimnastika" ir koks tas shaolinio "kung fu"? O dabar tik flūdini ir spamini tokiais klausimais. Kuom kuom, bet pagal legendas šis ušu "lopšys" turi ilgą ilgą ir daugialypę tradiciją. Ar galima kaipnors trumpai tai nusakyti, sakiniu arba dvejais?
Goju ryu karate Osle: Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Atsijungęs EzysGazuotas

  • Administratorius
  • Nanadan (7 dan)
  • *
  • Registracijos data: Spa 2008
  • Žinutės: 4249
  • Amžius: 50
  • Vieta: Vilnius
  • Šalis: 00
  • Karma: +50/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
    • Wing Tsun
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #534 įjungtas: 2011 Sau 10, 19:26:06 pm »
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
vo čia tai entuziazmas, pusmečiui "dingti" ir kur kur, Kinijos glūdumon, kuomet pakankamai "vėsoka", sąlygos tikrai ne "šiltnaminės", vienam ir dar nemokant kalbos... pagarba drąsuoliui :handshake:

įdomu įdomu kaip ten, juk ne bet kur o pačiam Šaolinyje yra, skaitom, domimės, dėkui kad nepatingit viešinti tų laiškų pas save.

Ežiuk, o tavo klausimas tai labai jau  :chmm: :banging: koks skirtumas kas kieno pažįstamas, ką nors tai keičia? Beje  neįdėmiai skaitai ten laiškai, o ne dienoraštis  :ne: Klaustum geriau į temą, maždauk: kokios dabar ten gyvuoja ušu tradicijos, išvis ar yra ar tik "gimnastika" ir koks tas shaolinio "kung fu"? O dabar tik flūdini ir spamini tokiais klausimais. Kuom kuom, bet pagal legendas šis ušu "lopšys" turi ilgą ilgą ir daugialypę tradiciją. Ar galima kaipnors trumpai tai nusakyti, sakiniu arba dvejais?

Tep, esu didžiausias šio forumo flūdintojas ir niekšas.

O klausimas į temą tuom, kad jei pasako, kad nežino jis to piliečio, viskas, daugiau klausimų nėra. Jei jį pažįsta, atsiranda naujų, kad ir tavo paminėtų klausimų. Ir kai žmonės vieną kitą pažįsta, galima tikėtis daugiau infos, nei kad yra ten aprašyta.
Yra tipų, kurie su panieka mini laikus, kai buvusi viena tiesa. Dabar, atseit, tiesų daug ir kiekvienas galįs savo tiesą įrodinėt. Betgi žiūrėdami į kvailį, įrodinėjantį savo tiesą, mes neįrodinėjam sau, kad jis protingas. Vadinasi tiesa yra viena ir jos nereikia įrodinėt. J.Erlickas

Portalo FightClub.lt diskusijų forumas

Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #534 įjungtas: 2011 Sau 10, 19:26:06 pm »

Atsijungęs Brizas

  • 2 kyu
  • *
  • Registracijos data: Grd 2007
  • Žinutės: 562
  • Amžius: 47
  • Vieta: Oslo
  • Šalis: no
  • Karma: +14/-0
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
  • Skype: Lai-moon
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #535 įjungtas: 2011 Sau 10, 21:58:53 pm »
Grįžtant prie temos. Pirmiausia kogero derėtų išsiaiškinti visgi kas gi yra ta tradicija kovos mene, o po to žiūrėti būtent kokiai konkrečiai rūšiai, šiuo atveju Kinijos, tai pasireiškia. Arba kitaip, peržiūrėjus visą eilę skirtingos rūšies tradicijų rasti bendrus sąlyčio taškus ir išvesti iš to bendras tendencijas visai kovos menų grupei. Iš vienos pusės atrodytų jog tradicija nėra jau toks nepajudinamai pastovus dalykas, bet iš kitos, kai kalbame apie tradicijas kovos menuose siejame tai su senove ir  tvirtom, nekintamom pozicijom.
Kartą teko aptikti štai tokį kaipo apibrėžimą tradiciniams kovos menams: "Tradicinius kinų kovos menus (ušu) sudaro efektyvūs priešininko neutralizavimo metodai bei efektyvus informacijos perdavimas sekančioms kartoms." Kur pirmai daliai, kalbant apie efektyvius priešininko neutralizavimo metodus priskirtina:

- ti (smūgiai kojomis),
- da (smūgiai rankomis),
- na (užlaužimų su užgriebimais technika),
- šuai (metimai),
- ginklai (nešaunamieji).

Būtent visi arba bent jau dauguma šių komponentų ir turėtų sudaryti "tradicinius". Kogero ne vienas esam girdėjas kalbant apie vieną ar kitą stilių jį apibūdinant kaip "pilnas" arba "pilna sistema", kur būtent šiam pilnumui ir priskiriami visi (arba dauguma) anksčiau išvardinti metodai. Tarkim žinomi cin na metodai dabar dažnai, bent jau vakaruose, dėstoma kaip atskira metodika, kuomet tradiciškai tai įeina į daugelio ušu stilių sistemą ir tai nėra atskira šaka ar stilius.
Kas liečia efektyvų informacijos perdavimą sekančioms kartoms tai šitą dalį taip pat sudaro visas kompleksas metodų, ką galime įvardinti kaip "kompleksinė sistema". Tai yra:
- žaogun (lankstumo pratimai, sąnarių gimnastika)
- czibeigun (pagrindai, bazinis darbas)
- taolu (formų kompleksai)
- darbas porose (yong fa - praktinis formų pritaikymas, poriniai taolu ir kt.)
- gun (papildomo darbo metodai): išorinio darbo metodai – vaigun, vidinio darbo metodai – neigun, sąmoningumo metodai - mogun.

Kad vėl būtų į temą, galim paklaust Lapino (kaip kad buvusio ne kartą ušu gimtinėje semtis žinių) ar tokia teorija yra kažkiek teisinga ir ar tai taip pat tinka kalbant apie Shaolin kovos menus, nors kaip spėju shaolinyje tradiciją sudaro kiek platesnė apimtis. Na o kituose stiliuose toks modelis gali kažkiek ir skirtis kur gali ir nebūti vienos iš dalių, bet taip pat neprarandant "tradicinio" statuso.
« Paskutinis taisymas: 2011 Sau 10, 22:06:34 pm nuo Brizas »
Goju ryu karate Osle: Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Atsijungęs Lapinas

  • 6 kyu
  • *
  • Registracijos data: Spa 2007
  • Žinutės: 86
  • Karma: +16/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #536 įjungtas: 2011 Sau 11, 11:11:41 am »

Taip, tai mano vaikystes draugas. As jam ir padejau patekti kur reikia. Tik nesupratau kodel klausiate?

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Kaip supratau, to dienoraščio rašytojas yra tamstos pažįstamas?

Atsijungęs Lapinas

  • 6 kyu
  • *
  • Registracijos data: Spa 2007
  • Žinutės: 86
  • Karma: +16/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #537 įjungtas: 2011 Sau 11, 11:39:47 am »
Šiaip, kaip ir nėra ką labai pridėti:)

Tik baziniai pratimai vadinami dzi ben gung (ji ben gong).
Be Cin na (Qin na) yra dar Fan Cin na - issilaisvinimai is uzlauzimu.
Ginklu valdymas - Ci Sie (Qi Xie)

Tradicija ji ir yra dėl to tradicija, kad yra perduodama iš kartos į kartą, žmogaus - žmogui, kinai tai vadina "iš širdies į širdį". Stilius susideda iš visų šitų išvardintų elementų (kurie suvokiami kaip tam tikro asmenybės tipo formavimas) ir kiekvienai mokyklai būdingų "tradicijos perdavimo metodų".

Po taolu dar praktikuojama tui lien (dui lian)  - taolu porose.
Po Jung Fa (yong fa) praktikuojama sanda arba sanšou (nereiktu painioti su moderniu alekikboksu tuo pačiu pavadinimu). Sanda arba Sanšou parasčiausiai reiškia laisvą kovą be jiokių apribojimų.

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Grįžtant prie temos. Pirmiausia kogero derėtų išsiaiškinti visgi kas gi yra ta tradicija kovos mene, o po to žiūrėti būtent kokiai konkrečiai rūšiai, šiuo atveju Kinijos, tai pasireiškia. Arba kitaip, peržiūrėjus visą eilę skirtingos rūšies tradicijų rasti bendrus sąlyčio taškus ir išvesti iš to bendras tendencijas visai kovos menų grupei. Iš vienos pusės atrodytų jog tradicija nėra jau toks nepajudinamai pastovus dalykas, bet iš kitos, kai kalbame apie tradicijas kovos menuose siejame tai su senove ir  tvirtom, nekintamom pozicijom.
Kartą teko aptikti štai tokį kaipo apibrėžimą tradiciniams kovos menams: "Tradicinius kinų kovos menus (ušu) sudaro efektyvūs priešininko neutralizavimo metodai bei efektyvus informacijos perdavimas sekančioms kartoms." Kur pirmai daliai, kalbant apie efektyvius priešininko neutralizavimo metodus priskirtina:

- ti (smūgiai kojomis),
- da (smūgiai rankomis),
- na (užlaužimų su užgriebimais technika),
- šuai (metimai),
- ginklai (nešaunamieji).

Būtent visi arba bent jau dauguma šių komponentų ir turėtų sudaryti "tradicinius". Kogero ne vienas esam girdėjas kalbant apie vieną ar kitą stilių jį apibūdinant kaip "pilnas" arba "pilna sistema", kur būtent šiam pilnumui ir priskiriami visi (arba dauguma) anksčiau išvardinti metodai. Tarkim žinomi cin na metodai dabar dažnai, bent jau vakaruose, dėstoma kaip atskira metodika, kuomet tradiciškai tai įeina į daugelio ušu stilių sistemą ir tai nėra atskira šaka ar stilius.
Kas liečia efektyvų informacijos perdavimą sekančioms kartoms tai šitą dalį taip pat sudaro visas kompleksas metodų, ką galime įvardinti kaip "kompleksinė sistema". Tai yra:
- žaogun (lankstumo pratimai, sąnarių gimnastika)
- czibeigun (pagrindai, bazinis darbas)
- taolu (formų kompleksai)
- darbas porose (yong fa - praktinis formų pritaikymas, poriniai taolu ir kt.)
- gun (papildomo darbo metodai): išorinio darbo metodai – vaigun, vidinio darbo metodai – neigun, sąmoningumo metodai - mogun.

Kad vėl būtų į temą, galim paklaust Lapino (kaip kad buvusio ne kartą ušu gimtinėje semtis žinių) ar tokia teorija yra kažkiek teisinga ir ar tai taip pat tinka kalbant apie Shaolin kovos menus, nors kaip spėju shaolinyje tradiciją sudaro kiek platesnė apimtis. Na o kituose stiliuose toks modelis gali kažkiek ir skirtis kur gali ir nebūti vienos iš dalių, bet taip pat neprarandant "tradicinio" statuso.
« Paskutinis taisymas: 2011 Sau 11, 12:46:56 pm nuo Lapinas »

Atsijungęs Brizas

  • 2 kyu
  • *
  • Registracijos data: Grd 2007
  • Žinutės: 562
  • Amžius: 47
  • Vieta: Oslo
  • Šalis: no
  • Karma: +14/-0
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
  • Skype: Lai-moon
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #538 įjungtas: 2011 Sau 11, 14:32:44 pm »
Ačiū už pataisymus su naudingais papildymais  :respect:
Na o kas liečia Shaolin wu gong praktiką, kaip ten jung fa yra praktikuojama lygegrečiai su tao lu ar tik po labai gero tao lu įvaldymo? Ar priklausomai nuo wu seng'o (vienuolio "kario") pas kurį mokaisi?

Kitas klausimas kiek didelė religijos įtaka ušu tradicijai ? Žinoma jog Wu Dang'e klestėjo daosizmas, Song Shan čan budizmas, Emei regione tiek vienas tiek kitas bei islamas ir būtent šiuose kalnų regionuose yra užgimę daugybė garsių ušu sistemų, kurie glaudžiai susiję su atitinkamom religinėm pakraipom. Aišku yra visa eilė stilių kurie nesiriša su jokia religine kryptimi, tačiau kas liečia Shaolin tradiciją - kovine praktika neatsiejama su čan ir sudaro stulbinančią sintezę. Įdomu kaip dabar Kinijoje (jei teko susidurti) yra su kovos meno ir religinių, filosofinių krypčių salyčio taškais ypač po kultūrinės revoliucijos? Ar tik shaolinyje yra vis dar praktikuojama tokia sintezė, o kaip kitur, ušu - sau, o čan, dao, Kun czi mokymas - sau?
Goju ryu karate Osle: Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Atsijungęs Lapinas

  • 6 kyu
  • *
  • Registracijos data: Spa 2007
  • Žinutės: 86
  • Karma: +16/-1
  • Lytis: Vyras

  • Aktyvumas per savaitę
    0%
Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #539 įjungtas: 2011 Sau 11, 15:34:00 pm »

Na ten viskas yra tip susukta, kad sunku būtų aiškiai ir trumpai nubrėžti ribas. Šiaip Čan budizmas yra miksas iš vienos iš machajanos atmainos ir kiniško budizmo. Be to konfucianizmo įtaka labai didelė. Apie tai byloja viena iš Šaolino stelų "Trijų mokymų ir devynių mokyklų stela" kurioje vaizduojami Lao Dzi, Konfucijus ir Buda Šakjamnis viename kūne".

Šaip, mano manymu, Šaolinas mažiausiai atitrūkęs nuo šaknų. Nes Emeišanje ir Wudange šiandien ten tokie makalai dedasi, kad sunku net suprasti. Kas konkrečiai buvo praktikuojama Emejaus vienuolynuose ir kinams neaišku. O tas kas šiandien mokoma Wudange mažai ką turi bendro su tuo kas buvo praeityje. Pvz. nei bagua nei sinji nei taidzi nera gime ten. Ir vargu ar ten juos kazkas praktikavo. Šiaip šitiems klausimams yra paskirtos atskiros didžiulės studijos. Nu pvz. mitas apie tai, kad Tai Dzi Ciuan (kin.: Tai Ji Quan 太極拳) yra daosistų kovos stilius, gimė iš legendos apie vienuolį Džang San Feng (kin.: Zhang San Feng 張三丰). Šiuo metu yra dvi stambios skirtingos šio stiliaus atsiradimo versijos. Oficiali teigia, kad Tai Dzi Ciuan – tai Čen (kin.: Chen 陳) šeimos kovos stilius iš Čen Dzia Gou (kin.: Chen Jia Gou 陳家溝) kaimo Henano provincijos, o sukūrė stilių Čen Bu (kin.: Chen Bu 陳卜, 1368 – ?), kurio dėka XIV a. ši šeima ir persikėlė į Čen Dzia Gou (iki tol Čen šeima gyveno Šan Si (kin.: Shan Xi 山西) provincijoje), arba Čen Vang Ting (kin.: Chen Wang Ting 陳王廷, 1580-1660), gyvenęs XVII a. Bet kokiu atveju Čen versijoje jokio daosizmo nė kvapo nėra, Čen šeimos nariai buvo patys įprasčiausi žmonės. Konkuruojanti versija Tai Dzi Ciuan dažniausiai kildina iš Džang San Feng gyvenusio U Dang Šan (kin.:Wu Dang Shan 武当山) kalnuose arba VI a. gyvenusio žmogaus vardu Han Gun Jue (kin.: Han Gun Yue). Šios versijos tyrinėjimus 1930 –aisiais pradėjo Tai Dzi Ciuan meistras U Tu Nan (Wu Tu Nan 吴图南, 1884 – 1989), o jo mokiniai šiuos tyrimus tebetęsia. Jie yra nustatę, kad kovos stilius kurį galėjo sukurti Han Gun Jue buvo prarastas labai senai. Sieti jį su iki mūsų dienų išgybenusiu tradiciniu Tai Dzi Ciuan klaidinga. Žmonės vardu Džang San Feng istoriniuose dokumentuose yra du, jų vardai rašomi skirtingais hieroglifais, jie gyveno skirtingu metu, o istoriniuose dokumentuose nėra jokių užuominų, apie šių daosistų atsiskyrėlių ryšį su kovos menais. Džang San Feng kuris gyveno XII – XIII a. laikomas stiliaus, kurį galima sąlyginai pavadinti „Pietų Tai Dzi Ciuan“ atstovu, šį stilių praktikavo tokie kronikose minimi žmonės kaip Vang Džen Nan ir Džang Sun Si (kin.: Zhang Song Xi 張松溪) šis stilius taip pat neišgyeno iki mūsų dienų ir apie jį nieko tiksliai nežinoma. Pati populiariausia Tai Dzi Ciuan atsiradimo versija, kurią sąlyginai galima pavadinti „Šiaurine“ ir atsekama iki Džang San Feng, kuris gyveno Juan ir Ming (kin.: Ming Chao 明朝) dinastijų sandūroje. Jis sukūrė vadinamąjį „Trylikos veiksmų Tai Dzi Ciuan“ remdamasis neokonfucianizmo mokymo ir daosistinių idėjomis. Tokiu būdu net šioje versijoje Tai Dzi Ciuan pagrindas nėra visiškai daosistiškas, taip pat ir kiti stiliaus pasekėjai nebuvo daosistai. Todėl pagrindo Tai Dzi Ciuan laikyti „daosistišku stiliumi“ nėra.

Kita populiari versija, pasakojanti tai, kad Ba Gua Džang yra daosistiškas stilius, kilo iš legendos, pasakojančios, kad pirmasis Ba Gua Džang mokytojas Dung Hai Čuan (kin.: Dong Hai Chuan 董海川, 1797 (arba 1813) – 1882) kažko mokėsi pas kažkokį daosistą, gyvenusį Dziu Hua Šan kalnuose (kin.: Jiu Hua Shan 九華山), An Hui (kin.: An Hui 安徽) provincijoje. Kitas pagrindas teigti, jog Ba Gua Džang yra daosistiškas stilius yra tai, kad žmonės įprastai mano, kad sąvoką „aštuonios trigramos“ Ba Gua įprastai siejama su „Permainų knyga“ (kin.: Yi Jing 易經), kuri klaidingai laikoma daosistų veikalu. Šioje loginėje grandinėje nei vienas narelis neatlaiko kritikos. Visų pirma I Dzing nėra daosistinė knyga. Kinų tradicija trigramų atsiradimą sieja su pirmuoju imperatoriumi Fu Si (kin.: Fu Xi 伏羲). Visavertė filosofinė trigramų koncepcija buvo suformuota Konfucijui (kin.: Kong Fu Zi 孔夫子) priskiriamoje Yi Dzin komentarų dalyje – „Trigramų išaiškinimo komentarai”. „Permainų knyga“ priskiriama pirmai klasikinių konfucinanizmo knygų eilei ir įeina į klasikinę „Penkiaknygę” ir “Tryliką kanonų”. Antra – sąvoka „aštuonios trigramos“ Ba Gua Džang stiliaus pavadinime ar UŠU kompleso pavadinime visiškai nebūtinai kilo dėl paralelių su „Permainų knyga“. Aštuonių trigramų simbolika Kinijoje buvo labai plačiai paplitusi, įprastai trigramos buvo piešiamos išdėstant jas ratu, todėl sąvoka „aštuonios trigramos“ galėjo reikšti ir „visas pasaulio puses“ arba „judėjimą ratu“. Taip, pavyzdžiui, žymiame UŠU stiliuje Hung Dzia Ciuan yra kovinių veiksmų kompleksas Ba Gua Gun (kin.: Ba Guan Gun 八卦棍) („Aštuonių trigramų lazda“), kuris taip buvo pavadintas dėl to, kad veiksmai atliekamai į visas aštuonias pasaulio puses (kinai tradiciškai skirsto į aštuonias, o ne keturias pasaulio puses). Viena iš Ba Gua Džang sukūrimo versijų tvirtina, kad Dung Hai Čiuan savo kovos stilių pavadino taip todėl, kad norėjo pabrėžti jame sukamųjų judesių prioritetą. Trečia – visiškai nėra žinoma, ko, kur ir pas ką mokėsi Dung Hai Čiaun. Žinoma, kad, pagal geriausias tos epochos tradicijas, jis kiaurai ir išilgai išvaikščiojo daugelį provincijų, aplankė  nuo pasaulio „besislepiančius“ meistrus, norėdamas perimti iš jų viską, kas geriausia. Jis perėmė daosistiškus saviugdos metodus, tačiau jis taip pat sėkmingai perėmė ir budistines metodikas, ir nepriklausančius jokiai religinei – filosofinei krypčiai saviugdos metodus iš įvairiausių žmonių, mokėsi įviariausių kovos būdų. Be to, iš jo mokėsi įvairiausi žmonės, tarp jų ir mandžiūrų ir mongolų karininkai, kurie tikrai nebuvo daosistai. Žinoma, kad (vėlgi geriausiomis tos epochos tradicijomis) kiekvieną savo mokinį Dung Hai Čiuan nemokė jokių tam tikrų kovos stilių, jis mokydavo žmones kovoti ir išgyventi mūšyje, atsižvelgdamas į kiekvieno mokinio individualias savybes. Todėl teigti, kad Ba Gua Džang yra „daosistų kovos menas“ taip pat nėra jokio pagrindo.







Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Ačiū už pataisymus su naudingais papildymais  :respect:
Na o kas liečia Shaolin wu gong praktiką, kaip ten jung fa yra praktikuojama lygegrečiai su tao lu ar tik po labai gero tao lu įvaldymo? Ar priklausomai nuo wu seng'o (vienuolio "kario") pas kurį mokaisi?

Kitas klausimas kiek didelė religijos įtaka ušu tradicijai ? Žinoma jog Wu Dang'e klestėjo daosizmas, Song Shan čan budizmas, Emei regione tiek vienas tiek kitas bei islamas ir būtent šiuose kalnų regionuose yra užgimę daugybė garsių ušu sistemų, kurie glaudžiai susiję su atitinkamom religinėm pakraipom. Aišku yra visa eilė stilių kurie nesiriša su jokia religine kryptimi, tačiau kas liečia Shaolin tradiciją - kovine praktika neatsiejama su čan ir sudaro stulbinančią sintezę. Įdomu kaip dabar Kinijoje (jei teko susidurti) yra su kovos meno ir religinių, filosofinių krypčių salyčio taškais ypač po kultūrinės revoliucijos? Ar tik shaolinyje yra vis dar praktikuojama tokia sintezė, o kaip kitur, ušu - sau, o čan, dao, Kun czi mokymas - sau?

Portalo FightClub.lt diskusijų forumas

Re: Kinijos kovines tradicijos
« Atsakyti #539 įjungtas: 2011 Sau 11, 15:34:00 pm »