Kinijos kovines tradicijos

[EzysGazuotas]

Ezi, tu jei nori pamatyti tikrai patobulinta wingchuną, geriau nuvaryk pas Vilkato chebrą, t.y. pas Marių Būtėną Vilniuje, ten tikrai pamatysi ir išgirsi ko nebuvai nei girdėjęs nei matęs 

Tikiuosi, kad pats esi bandęs ir buvęs pas Sifu...

[Brizas]

Kažkada buvo kalbėta apie kino aktorius ir kiek jie yra „kieti“ kovotojai. Buvo tokių kaip ir pašiepiančių atsiliepimų apie Jackie Chan‘ą, kad jis tik Pekino Operą yra baigęs... Giliau pasidomėjus, nelabai ten tie pyragai buvo besimokantiems toje mokykloje (veikiau mokyklose, nes jos buvo išbarstytos po visą Kiniją). Ten labiau buvo kaip ir internatai, nei mokyklos. Atiduodavo vaikus tėvai į tas mokyklas vidutiniškai 7-10 metų. Jie ten ir gyvendavo, ir mokindavosi, ir valgydavo. Mokymai nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, griežta disciplina, neretai ir fizinės bausmės. Didelis dėmesys fiziniam pasirengimui, lankstumui, kovos menų elementams. Patys vaikai neretai ir nedavalgę buvo, blogai aprengti. Patyčios iš kitų vaikų (prašalaičių).
Apie šią Operą ir mokymasį yra sukurtas filmas „Dažyti veidai“ (Painted faces). Baigusiųjų nuomone, ganėtinai švelniai perteikiantis visas realijas...

O aš tuom tenoriu pasakyti, kad Jackie Chan‘as gal ir nėra kovotojas realybėje, bet kad visiškas lepšis irgi teigti negalima. Nes tos mokyklos sąvoka kaip ir kardinaliai prieštarauja mūsų manymui, kad tai bus kaip lietuviškoje Muzikos akademijoje...

Kaip dabar yra su ta Operos mokykla nežinau, bet kas liečia kovos menus tai tokių mokyklų yra neviena, nedrįsiu sakyti jog pilna, ir nereik apie jas kalbėt būtuoju laiku.

[Brizas]

Ir dar dėl tų operų. Kai kurių šaltinių teigimu (daugiau kinų, ir legendų), senovėje keliaujantys aktoriai padėjo išsaugoti kai kuriuos kovos menus. Meistrai jiems perduodavo žinias, o jei ką, aktorius ne taip lengva surast, kai jie visą laiką kelyje...

och legendos tos ir vėl apie jas... legenda tai dar nėra tikroji istorija jei jau kalbat apie keliaujančius aktorius, tai taip ir rašykit, jog kalbat apie vinčun, arba gal jums žinoma daugiau tokiu būdu perduotų kovos menų? tada idomu 
Ir kam ką lengva ar nelengva surast? Ir išvis kam ko ieškot, meistrams aktorių? čia reiktų paaiškinimo, o tai tokia va nesamonė iš anksčiau parašyto gaunas

[Brizas]

Taip, žinau. Tik tiek, kad pasirodo, kad tai buvo ganėtinai masiškas reiškinys...

Gal pas mus skiriasi masiškumo samprata, bet kaip man atrodo kone visi ušu stiliai buvo ganėtinai uždari ir tik XIX a. pabaigoje pradėjo kiek labiau, pavadinkim, masiškėti. Galima gal būtų sakyti jog kariuomenes ruošė masiškai, bet kiek masiškai - nežinau ir koks ten jau tas kovos menas buvo, ar labai skiriasi nuo to kaip jį dabar įsivaizduojam. Yra toks Shaolin vienuolynas, bet nesakyčiau jogs jame buvo "masės" nors ir kaip bebūtų populiarus. Pradėjus kurtis įvairiom asociacijom, pvz. Ching Woo, manau pradeda, vadinkim taip - įgauti mastą.
Tas pats ir su minėtuoju vinčun, kuris yra tik vienas iš daugelio taip vadinamų pietinių stilių, kuris anksčiau šiaurėje net nežinomas buvo, o ir tik po Ip Mano išėjo į mases.

P.S. prisiminiau neblogą, senoką knygą, labai į temą (rusų kalba) - "Кэмпо - традиция воинских искусств", kurią patarčiau pasiskaityti neskaičiusiems arba bent, tingintiems rusiškai skaityti arba nemokantiems, forumiečio Lapinas kažkada anksčiau minėtą tinklapį.

[EzysGazuotas]

och legendos tos ir vėl apie jas... legenda tai dar nėra tikroji istorija jei jau kalbat apie keliaujančius aktorius, tai taip ir rašykit, jog kalbant apie vinčun, arba gal jums žinoma daugiau tokiu būdu perduotų kovos menų? tada idomu 
Ir kam ką lengva ar nelengva surast? Ir išvis kam ko ieškot, meistrams aktorių? čia reiktų paaiškinimo, o tai tokia va nesamonė iš anksčiau parašyto gaunas

Kaip ir esi pastebėjęs, esu gan išsiblaškęs.
Žiūrėjau vieną dokumentinį filmą apie kiniečių kovos menų atsiradimą kine. Tai ten ir buvo minima, kad vienas iš penkių vienuolių, išgyvenusių Šaolinio sunaikinimą, perdavė savo kovos įgūdžius vienam iš klajojančių aktorių trupės aktoriui. Perduota tam, kad tas vienuolis buvo persekiojamas imperatoriaus pajėgų, ir bijojo, kad jei anas žus, jo "kovos menas" pražus. Ir tikrai tai ne apie vinčiūną. Tame pat filme teigiama, kad tie perdavimai vyko, ir atseit tokiu būdu buvo galima išsaugoti  sunaikinimui skirtus "kovos menus". Atsižvelgiant, kad ten pasakotojai buvo kinai pagrinde, todėl ir sakau, kad legendos....

jei kažką vėl suvėliau, pasakyk. Bandysiu atvelt. O ir forumas tuo pačiu gal atsigaus kažkiek...

[EzysGazuotas]

Dėl to masiškumo, tame pačiame filme minėta, kad tai nebuvo keli atvejai, kad kažkas perduoda savo žinias aktoriams, ir kad aktoriai tarpusavyje dalindavosi savo "patirtimi".

Šiaip kiniečių filmuose įdomi tendencija... ateina mokinys pas kažką labiau patyrusio ir sako, kad išmokau naują stilių, noriu pabandyt tai realiai. O tų veiksmų arsenalas sudaro keliolika veiksmų...

[Brizas]

Kaip ir esi pastebėjęs, esu gan išsiblaškęs.
Žiūrėjau vieną dokumentinį filmą apie kiniečių kovos menų atsiradimą kine. Tai ten ir buvo minima, kad vienas iš penkių vienuolių, išgyvenusių Šaolinio sunaikinimą, perdavė savo kovos įgūdžius vienam iš klajojančių aktorių trupės aktoriui. Perduota tam, kad tas vienuolis buvo persekiojamas imperatoriaus pajėgų, ir bijojo, kad jei anas žus, jo "kovos menas" pražus. Ir tikrai tai ne apie vinčiūną. Tame pat filme teigiama, kad tie perdavimai vyko, ir atseit tokiu būdu buvo galima išsaugoti  sunaikinimui skirtus "kovos menus". Atsižvelgiant, kad ten pasakotojai buvo kinai pagrinde, todėl ir sakau, kad legendos....

jei kažką vėl suvėliau, pasakyk. Bandysiu atvelt. O ir forumas tuo pačiu gal atsigaus kažkiek...

Manau tame kine taip pat kalbėjo remdamiesi ta legenda, nes kalbėjo apie penkis senolius išsigelbėjusius iš Pietinio Shaolin, kurio egzistavimas deja abejotinas. Kas liečia tuos 5 senolius tai pietuose net toks kaipo atskiras stiliukas yra "Penkių senolių kumštis", bet jei kažkas tam tikru laikotarpiu slapstėsi keliaudami džonkomis, tai privedant prie temos apie tradicijas arba istoriją, tas nėra visai svarbu kur buvo mokoma. Tarkim žymaus stiliaus baguazhang pirmtakas Dong Haichuan sutiko mokytoją miške, pas kurį ten mokėsi jo kovos meno, bet tai kalbant apie perdavimo būdus nesakysime jog vienas iš ušu perdavimo būdų buvo pavadintas miškininkų (arba kitaip banditėlių) ušu.
Kalbant apie ušu perdavimo būdus ir pagal tai skirstant tai yra (buvo) tokie būdai: šeimyninės mokyklos, klanai, sektos, vienuolių mokyklos...na o dabar dar kaip ir visur klubai, organizacijos.

Žiūrėjau vieną dokumentinį filmą apie kiniečių kovos menų atsiradimą kine

Dar kart perskaityk tą sakinį vėl išsiblaškymas? Mažiau blaškykis ir mažiau žiūrėk tokių filmų.

[EzysGazuotas]

Dar kart perskaityk tą sakinį vėl išsiblaškymas? Mažiau blaškykis ir mažiau žiūrėk tokių filmų.

kažkaip nedažliebiu, kas blogai...

[Brizas]

Na jei tau ten viskas ok, tai vadinas keistas ten tas kinas, nes visai nesuprantu prie ko ten tas Šaolinis  ir jei kažkas iškėlė versija jog kinų opera labai nusipelnė kinų kovos menų išsaugojimui, tebūnie taip. Bet tada tokių versijų galima privardinti visą eilę, bet ar tai ką nors parodo?

[siamas]

Na jei tau ten viskas ok, tai vadinas keistas ten tas kinas, nes visai nesuprantu prie ko ten tas Šaolinis  ir jei kažkas iškėlė versija jog kinų opera labai nusipelnė kinų kovos menų išsaugojimui, tebūnie taip. Bet tada tokių versijų galima privardinti visą eilę, bet ar tai ką nors parodo?

Tai parodo kokia puiki žmonių fantazija, ko gero legendos apie kovos menus nusileidžia tik istorijoms apie tamplierių lobius.

[EzysGazuotas]

Na jei tau ten viskas ok, tai vadinas keistas ten tas kinas, nes visai nesuprantu prie ko ten tas Šaolinis  ir jei kažkas iškėlė versija jog kinų opera labai nusipelnė kinų kovos menų išsaugojimui, tebūnie taip. Bet tada tokių versijų galima privardinti visą eilę, bet ar tai ką nors parodo?

Čia tas dok filmas "The Art of Action: Martial Arts in Motion Picture": Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Siamai, ir patys kinai pripažįsta, kad su istorija pas juos prastai... Tiek legendų ir padavimų, kad nebelieka aišku, kur yra tikroji istorija... Netgi tas pats WT įkūrėjas SiJo Leung Ting neguldo galvos dėl vinčiūno atsiradimo ir geneologinio medžio iki XVIII amžiaus. XVIII amžiuje jau galima "atkasti" tas realias veikusias asmenybes...

[pitbull:)]

Čia tas dok filmas "The Art of Action: Martial Arts in Motion Picture": Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Siamai, ir patys kinai pripažįsta, kad su istorija pas juos prastai... Tiek legendų ir padavimų, kad nebelieka aišku, kur yra tikroji istorija... Netgi tas pats WT įkūrėjas SiJo Leung Ting neguldo galvos dėl vinčiūno atsiradimo ir geneologinio medžio iki XVIII amžiaus. XVIII amžiuje jau galima "atkasti" tas realias veikusias asmenybes...

Vat su istorija pas juos viskas ok.O tai,kad istorija neatitinka daugumos lukesciu,tai jau ne gerai

[EzysGazuotas]

Gal pas mus skiriasi masiškumo samprata, bet kaip man atrodo kone visi ušu stiliai buvo ganėtinai uždari ir tik XIX a. pabaigoje pradėjo kiek labiau, pavadinkim, masiškėti. Galima gal būtų sakyti jog kariuomenes ruošė masiškai, bet kiek masiškai - nežinau ir koks ten jau tas kovos menas buvo, ar labai skiriasi nuo to kaip jį dabar įsivaizduojam. Yra toks Shaolin vienuolynas, bet nesakyčiau jogs jame buvo "masės" nors ir kaip bebūtų populiarus. Pradėjus kurtis įvairiom asociacijom, pvz. Ching Woo, manau pradeda, vadinkim taip - įgauti mastą.
Tas pats ir su minėtuoju vinčun, kuris yra tik vienas iš daugelio taip vadinamų pietinių stilių, kuris anksčiau šiaurėje net nežinomas buvo, o ir tik po Ip Mano išėjo į mases.

P.S. prisiminiau neblogą, senoką knygą, labai į temą (rusų kalba) - "Кэмпо - традиция воинских искусств", kurią patarčiau pasiskaityti neskaičiusiems arba bent, tingintiems rusiškai skaityti arba nemokantiems, forumiečio Lapinas kažkada anksčiau minėtą tinklapį.

Apie teatrus iš minėtos knygos:

Самый заметный вклад воинские искусства Китая и Японии внесли в развитие классического театра. Тща-
тельно разработанные комплексы формальных упражнений с оружием и без оружия вошли в режиссуру
пекинской оперы, спектаклей ноо и кабуки. Японские актеры изучали технику фехтования на мечах и копьях, чтобы овладеть пластикой настоящего бойца. В Китае с той же целью разучивали формальные упражнения у-шу. Многие постановки театра кабуки по обилию батальных сцен напоминали рыцарские турниры, а турниры при дворе цинских императоров выливались в театральные действа.

[Brizas]

Malačius, kad radai ir ištraukei štai tokią citatą  Bet pirmas sakinys jau sako tai jog kovos menai įtakojo operą ar teatrą, o ne atvirkščiai. Opera nenešė jokios kovos menų tradicijos, nors toje terpėje galbūt ir pasitaikydavo meistrų, nors teatre bei operoje ir buvo vaidzuojami mūšiai ar kovos, kuriems atitinkamai ruošėsi, bet tai buvo vaidyba, bandymas meniškai atvaizduoti vienus ar kitokius įvykius.
Jei kalbam jog kovos menai su kultūra turėjo glaudžių sąsajų tas tiesa, juk daugelis žymių asmenybių, kovotojų užsiiminėjo poezija, kaligrafija ar kitais menais ir atvirkščiai, aktoriai, poetai (pagal legendas pvz. Li Bai) ar valdovai užsiiminėjo kovos menais. Tai tik sako, jog kovos menus arba tiksliau jų filosofinį pagrindą formavo arba įtakojo menas ir kultūra, bei atvirkščiai, kas ir kalbama tavo citatoje.
Nesu orientalistikos specialistas, bet mano nuomonė tokia

[pitbull:)]

Alio,GARAZH !!!!!!!
Nuo temos nueinat