"Per kiek nubėga 100 metrų" lengvaatečiui gali būti pats svarbiausias dalykas.
Tie visi laužymai-skaldymai yra svarbūs stiliuose, kur ypatingą reikšmę turi atskiro smūgio jėga. Be abejo tai vienas iš testavimo būdų. Tikslumas, greitis, technika, psichologinis nusistatymas. Jei kovos taktika ir strategija-viską baigti vienu smūgiu, tai to smūgio kokybė ypatingai svarbi. Todėl karate smūgio technika tobula. Bet tai nereiškia, kada karate geresnis nei tarkime wingchun. Tiesiog ten varžovas nukaunamas smūgių kruša.
Pvz.: nekalbu apie pakazuchas, kurios iškreipė pačią šito testo esmę paversdamos cirku.
Nu, o aš ką rašiau?

Aš gi nerašiau, kad 100 m. lengvaatlečiui nesvarbu. Rašiau "ne daugiau svarbu, negu". Kažkoks masinis nesusišnekėjimas visose temose

Cituoju: "Tai tiesiog darbo su treniruokliais variantas keletui smūgio aspektų tobulinti"

Ir dar pridėjau, kad jei kas nors negali sudaužyti didelės ir baisios plytos, gali pasiimti mažą vieno milimetro storio lentelę ir ją suskaldyti

Ir iš to irgi bus nauda. Dalis čia suniekina, kad žmonės skaldo kažkokias smulkmes. Užtai ir parašiau. Kad kažkas negali kažko suskaldyti dar nereiškia, kad išvis nereika skaldyti. Jėga ne vienintelė reikalinga savybė - yra dar ir psichinės savybės, kurios skaldant vystomos nepriklausomai nuo to, koks lentos storis.