Yra žmonės kurie veda dienoraščius, yra kurie neveda. Yra kas popieriuje susiplanuoja darbo dieną, susiveda ką per dieną nuveikė, ko nenuveikė, po tam tikro laiko tarpo analizuoja, daro išvadas. Kiti sėkmingai chaotiškai gyvena. Taisyklių kaip gyventi nėra. Tas pats ir sporte. Vienas veda savo rezultatų dienoraštį, kitas neveda. Vieniems įdomu analizuoti kaip kas kito, kitam ***, bile bicas augtų. Tai ir čia, vienam reikia, kitam nereikia. Kam nereikia, tai neperka. Kam reikia, nusiperka. Kas neišnaudoja, tai ne visi statistiką studijavo. Išmaniųjų telefonų visi dabar prisipirkę, bet realiai niekas nieko neišnaudoja. Ką naudoja, visas funkcijas ir sena verslo klasės Nokia turi. *** jums tie telefonai? Taip ir čia ta pati situacija. Eiliniam piliečiui *** tie įrenginiai, bėgioja ir tiek. Kiti ir maratonus laimi. Iš esmės čia viskas priklauso nuo žmogaus žingeidumo ir smalsumo. Kitas ir mėgėjas nori žinot daugiau, nei aplinkiniai. Daugeliui juk pakanka žinoti, kad širdis plaka, o ar kiek gilinotės, kodėl ir KAIP tai vyksta? Ar daug kas gilinasi į tokius klausimas, kodėl žmogus mąsto, ir kas yra sąmonė? Nukrypau šiek tiek, bet esmė nesikeičia... O profesionalui technologijos tai būtinybė šiais laikais, jei nori iš savęs išspausti daugiau. Aišku, galima treniruotis ir tarybinėmis metodikomis, bet visas Vakarų pasaulis jau seniai nubėgęs į priekį su technologijomis. Bet ir patys rusai jau seniausiai tarybines metodikas pamiršę...
