Pernai man pavogė telefoną. Išlupo iš nagų po to, kai paklausė, kiek valandų, ir aš dūra bandžiau atsakyti. Tai va, kadangi trys berniukai nubėgdami garsiai iš manęs žvengė, tas mane subiesino ir ėmiau juos vytis. Bėgom kažkur keturis šimtus metrų, ir berniukai aišku bėgo miško link. Tiesa, nebežvengdami ir nervingai atsisukinėdami. Bet per tą bėgimą atšalau, smegenys pradėjo veikt, pradėjau galvot - nu gerai, aš juos paveju. Miške, tarkim. Jie ten jau du buvo, gal telefas pas trečią liko. Ir ką? Padusus, su fotiku už gabalą kišenėj, su 400 litų... Ir nebesivijau... Moralinė trauma buvo, kad nesureagavau iš karto ir neatsiėmiau telefono, vos jiem jį nustvėrus, bet iš kitos pusės - moralinis pasitenkinimas dėl teisingo sprendimo nesivyti iki galo ir teisingo sprendimo vytis šiek tiek - bent nebežvengė bjaurybės...
Aišku, dėl telefono gaut į galvą neverta, kaip ir dėl nieko kito, kas yra materialaus (mano kažkurioj temoj minėta draugė, dirbanti žmogždudysčių skyriuj, aiškiai sako - joks suknistas daiktas nevertas tavo gyvybės, tai jei kas ko prašys, duok - daiktui užsidirbsi, o sveikatos gali ir nebepataisyt. Arba išvis lavono pozoj pas ją atsidurti), bet nervų, kai prarandi SIM kortelę su kontaktais, užtenka...
Tarp kitko, yra ir linksmesnių telefoninių istorijų. Sėdėjom su drauge kabake (irgi lankiusia karate, tiesa, prieš 5 metus nuo įvykio), ji buvo neatsargiai pasidėjusi telefoną, berniukas priėjo, pasakė, galima paskambint? ir prarūko pro duris. No ne tūt to bylo. Draugė kaip sprinteris rovėsi iš paskos, tas lėkė tarp mašinų į kitą gatvės pusę, ji iš paskos... Nu, aš kaip likusi ne veiksme, paskambinau policijai... Kol policija atvyko, draugė buvo telefoną atsiėmusi. Užspeitė vaikigalį kažkokioj laiptinėj, pasikvietė į pagalbą praeivį... Policininkai buvo švelniai tariant nustebę...
Aj, o dabar reikia moralo? Nu, jei iš tavęs pavogė telefoną vienas asmuo ir bėga į apgyvendintus rajonus vidury dienos, gal ir verta vytis ir atsiimt, ypač jei kūno konstrukcija ano lengvesnė. Bet nedarykit kaip aš - nesivykit dviejų priešininkų, bėgančių miškan
Nes gali baigtis ir nelinksmai...