Man visame šitame reikale labiausiai patinka
astunkojo optimizmas, kad jam vis „lb gerai viskas“

, čia be sarkazmo. Man, pamenu, per treniruotes vis būdavo pojūtis, kad kažkur kažko trūksta – tai rankos per silpnos atrodo, tai per lėtos, tai nugara per silpna, tai kojos. Toks kažkoks nepasitenkinimas savim. Realiai labai gerai pasijutau tai per 1,5 m. kartus galiu ant pirštų suskaičiuot, kai likau patenkinta savo mavašiu, maja ar tiesiu smūgiu. Užtai truputį pavydžiu šito „lb gerai viskas“, bet tik truputį, nes nepasitenkinimas savim iki tam tikro lygio didina motyvaciją gerint rezultatus. Pabrėžiu, iki tam tikro lygio.
Atsiprašau, jei čia buvo lyrinis nukrypimas.
Astunkoji, seniau ketinai gatvėj išbandyt savo jėgas.

Gal praskaičiau kažką

, bet kaip supratau, priešininką žadėjai rinktis „iš akies“, ne kokį pažįstamą? Man tik kilo klausimas, ar nebij(oj)ai peilio į pašonę? Jį ir 15-metis gali nešiot, „kūdas“ ir „levas“...
Dėl prakaitavimo – tai daroma prieš varžybas, norint greitai nukrist į žemesnę kategoriją. Daugiau niekam netinka. Net jei turi antsvorio, geriau svorį mest lėčiau, bet neapkraunant širdies. Čia gi vargas organizmui. Ir priešingai – nelabai suprantu tuos, kurie pavasarį, rudenį, žiemą pliki bėgioja (sportuoja) – atseit grūdinasi. Čia šiek tiek iškreiptas supratimas apie grūdinimąsi, saugot reikia savo gyvybinę energiją, o ne vėjais leist į aplinką

. Pataisykit, jei klystu.