Turiu aš čia klausimų tokių porą:
(1) Jei daugiau moki visokių terminų ir turi skanų iš visokių trakerių, išmanai istoriją, šaknis, peripetijas irgi intrigėles rūmų visokias, tai geriau atsilaikysi prieš mano lazdą kairėj (ir peilį dešinėj) rankoj? (Jei netyčia nuspręsit, kad per menkas varžovas esu, tai aš Skeptiką atsivesiu, o jis, kaip žinia, yra MEIJSTRŪ MEIJSTRAS )
Rimbui:1. Baikit jūs žmones manimi gasdinti - aš gi mažas, geras ir pūkuotas. O kad ne visos aikido technikos ant manęs veikia, tai čia gi treniruotis reikia. Nekaltas kovos menas, kad tam tikri adeptai su didesniais už save dažnai dirbti bijo

Ypač, jei tie didesni "ne pagal feng-šui" kovos metu juda...

Tuo "menas" dirbant tiktai savo smėlio dėžėje nuo nuo "ne-meno"

ir skiriasi.
Alteo:
1. "Enciklopinės" išminties svaidymas į mūsų užtinusius nuo sveiko gyvenimo būdo, amžių patirties ir pilno kontakto įvairiais linksmais daiktais, panašiais į daiktus, sparingų veidus - bergždžias užsiėmimas. Knygą ir aš matęs. Tiesa, iš toli ir trumpam

2. Ateini, rodai, gauni į akį- kitiems malkų pakrauni, nesvarbu - gerbiam. Duodi - mokomės, gauni - padedam mokintis (jei tik
noro yra).
Beje - su didesniais už mane man irgi dirbti, prisipažinsiu, baisoka. Geriau jau kokią taburetę iš už kampo į galvą sulaužyti. O tada jau sakyti "Oss", "Kya", arba "powned"

P.S.: yra Lietuvoje ir aikido meistrų, su kuriais aš tikrai nepulčiau "daiktais matuotis", bo nuplėštų

Nors šiaip realiai, kaip bendrai stilių, gerbiu tik "Real Aikido"...

O stilius "autorinis" ne "autorinis", "joks" - koks skirtumas, jei veikia?