Aš tai asmeniškai wing tsune prisibandžiau, nors man atrodė, kad rimtai stengiausi nieko nesigavo iš to, tai užtat pas jus dar rimčiau noriu stengtis, tik ta nelemta baimė ir galvos svaigimas trukdo. 
Manyčiau čia taip treneris išbando naujokų pasiryžimą, parodo kaip atrodo normalios treniruotės ir jei naujokai išsigąsta ir nebe ateina vadinasi jie neapsisprendę ko nori. Normalu kad kojos dreba, ypač pirmomis treniruotėmis. O be to pirma treniruotė visada atrodys sunki, tai normalu (atsimenu kai buvau užsukus pas karatekus, ninjas, atsimenu savo pirmą wt treniruotę ir aišku labiausiai sunki pirma NiatNam treniruotė buvo po 2 metų visiško nesportavimo).. Bet aišku jeigu jauti, kad negali daryti tiek kiek kiti, tai darai pagal save. Juk turbūt sensėjus nevaikšto su rimbu ir nemuša tų kurie nespėja arba nepadaro visų atsispaudimų? Tiesiog viskas priklauso nuo tavo požiūrio ir pasiryžimo.
Nieko, išgydysim tave nuo baimės, ir nuo svaigimo, ir nuo vingčiūno
Šaunuolė, pirmyn taip ir toliau-prasilauši, išlaisvėsi, išdrąsėsi, gal pavasarį į varžybas paleisiu
juokauju.
Dėl to naujokų išbandymo, tai esu linkęs bandyt, bet tik tuos, kur su ,,patirtim" ateina, visokie ,,kietekai, raumeniakai"... Jeigu žmogeliukas tikrai turi problemų ir nori jas išspręst, tai treneris jį privalo jį palaipsniuj įvest į grupę, atsargiai, po biškį... O jeigu atvaro su naglu veidu, rankytės ant krūtinės sukryžiuotos, tipo gatvinė patirtis, nosisi užriesta, maždaug, viską geriau žinau- tai pirmyn į sparingą. Pilnu kontaktu. Visos nesąmonės išgaruoja tuoj pat. Tie kur pasilieka, tai perauklėjimo procesas yra gan greitas. Tie kur išeina- na, ir ačiū Dievui.
