nu pavaret

sunkus klausimas...ir lengvas...kas yra kovos Meistras? Tas, kuris moka kovoti. Kovoti pagal:
1.jei jis dziudo Meistras- turintis varzybines patirties, ne zemesni nei juoda dirza-kas nurodo, jog jis jau yra Meistras pagal dziudo, karate, TKD ir kitu kovos menu gradacija, kurios meistriskuma vertina butent dirzu spalvomis-dziudo jis panaudoja tiek ant tatamio, tiek kitur;
2.jei jis kitu koviniu disciplinu puikus kovotojas, turintis varzybines patirties, pergaliu- "sporto meistras" pagal bokso, sambo,kuras ir dar kokiu norite disciplinu, kuriose suteikiama "Meistro" kokybe pagal , daugiausia, pergales sportinese varzybose. "Sporto meistras" -tas pats "Koviniu menu Meistras", tik ten nera tokio skirstymo kaip dirzai, bet jie eina savo keliu-kandidatas i sporto meistrus, sporto meistras...Kelia nueina ne mazesni ir tikrai ne lengvesni, nei tie "kovos menu" meistrai, apie kuriuos kalbame.
Klausimas tur but skambetu taip-ar yra prasme siekti to, ko siekdavo senieji Meistrai, nes dabartiniais laikais to kaip ir nereikia...Mes nevaisktome su kimono ir kardais ir mus pamate zmones nesilanksto...Mums nera butina moketi gerti arbata ar groti su vienos stygos instrumentu Caikovski...Aniems Meistrams tai buvo butina norint , kad ju mokyklos klestetu ir butu kuo daugiau apmokamu mokiniu. O jie ateidavo tik tada, kada ju tevai matydavo, kad toje "bujutsu" mokykloje jie ismoks rasyti, skaityti, piesti, bus pamaldus, geri, dori, dar kovoti ismoks lazdomis, silkiu galvomis ar dar kuom. Nepamirskime, kad i tokias mokyklas - daugiausia- ateidavo tik pasiturinciu tevu vaikai, nes mokyklai reikedavo issilaikyti.
Dabar to nereikia...bet kas nori, manau, lai daro...Svarbu, kad tai teiktu malonuma. Mes bandome sukurti savyje vizijas, kokie zmones mus turetu treniruoti...kazkada net Brucee buvo Meistru meistras, nors tebuvo aktorius ir niekas nezinojo , koks jis Meistras is tikro...Sho Kosugi, ninjutsu ekrane atrodo kaip tikras ninja, bet aktorius ir tiek...Meistriskumas turi gimti viduje ir vesti link tikslo- laimeti artejancia kova, gerai jaustis...Ar "geram jautimuisi" reikia eiti taip rimtai, vedamam meistriskumo savokos- kitas klausimas...Gal uztenka viska daryti rimtai ir taip, jog tai butu paskutinis kartas. tada viskas, net perskaitytas knygos puslapis kvepes musu meistriskumu...Meistriskumu is gyvenimo pasiimti tai, kas mums duoda gero, kitiems nepadarant zalos...