I. kad visų "-DO" tendencija - vis labiau specializuotis. Atsieit, atmesim antraeilius dalykus, paliksim pačią esmę. gal ir gerai (mažėja traumatizmas, metodikos tampa prieinamesnės ir tt). O kas tame "blogai" - visi gali pasakyti patys.
II.
"...Jūs kardo atėmimą praktikuojate?" - "A, tachidori... NE, nepraktikuojame" 
III. Realiai visos technikos, kai reikia staigiai pakeisti distanciją, yra daug sudėtingesnės, nei kur distancija išlaikoma vienoda. Čia tik ciniški piarščikai arba egzaltuoti fanatikai gali tvirtinti - "va, prišoksiu plikom rankom ir nuginkluosiu...šitaip ir vataipvat
" Gali net ir "demonstraciją" parodyti (su sąlyga, kad asistuos koks nors nuzombiuotas tipažas).
O specai "kažkodėl" viską vertina gana rezervuotai
:
"tačidori (kardo atėmimo technikos) ir džiodori (lazdos atėmimo technikos) yra dano lygio egzamino dalis, tačiau žmonės, kurie atlikinėjo tik neginkluotas technikas, negalės jų atlikti, ar ne?
Neturėdami stipraus ginklų technikos supratimo jūs visiškai nesugebėsite tinkamai atremti oponento atakos, jei jis bus ginkluotas. Jūs manote, kad jums pasiseks, jei kendo ekspertas mes jums iššūkį atlikti aikido tačidori prieš jo kardą? Arba Muso ryu džio praktikantas suteiks jums galimybę atimti iš jo lazdą, manote, kad galėsite tai lengvai padaryti? Abejoju.
Aš manau, kad ginklų technikos yra ypatingai svarbios, tačiau taip pat manau, kad pavojinga praktikuoti jas tik paviršutiniškai; jei jau treniruojatės ginklų techniką, tai treniruokitės teisingai ir kruopščiai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nemanau, kad reikia treniruotis daugybę tačidori ir džiodori variacijų. Aš esu praktikavęs taip pat ir tantodori (peilio atėmimo technikas) prieš tikrus ašmenis, tačiau tik keletą variacijų. Iš viso jums reikia vienos ar kelių technikų ir jei jūs iš tiesų įvaldėte jas, tuomet, manau, esate pilnai pasiruošęs apsiginti. Be abejo, kai tik įsivelia ginklai visada atsiranda pavojaus elementas." (interviu su H. Isojama, vertė D. Jablonskis)
