Mano nuomonė apie Kudo, kaip ir apie visus mixus (pagal Smauglį)... Combat Sambo, Pankrationą ir tame tarpe mma "mūsų" narve. Beje jie visi yra MMA.
Varžybose daug ką lemia taisyklės. O miksuose su taisyklėm iš viso sudėtinga. Žiūrėk kažką apribosi, o ir jau kažkuri pusė (smūgiuotojai ar imtyninkai) nepatenkinta. Leisi viską - traumos, nereikalingas brutualumas.
Treniruotėse dar nesutikau organiško smūginės ir imtynių technikos junginio. Jei kas žinot pasikvieskit į svečius būsiu dėkingas. Dažniausiai sutinku tokį derinį (bet ne junginį) - viena techika dominuojanti, kita pagalbinė (ar dar blogiau pridėtinė).
Kovotojai, kurie renkasi miksus yra: arba labai smalsūs, arba pakankamai neidentifikavę savo asmeninių savybių atitikimo vienai ar kitai techikai (už šitą sakinį prašau MMA magistro). Imtynių technikai reikalingos labai skirtingos savybės lyginant su smūgiuotojais. Ir čia ne MMA kovotojų įžeidimas, nes aš pats save priskiriu prie tokių.
Sporto šaka sukurta tam, kad sportininkai galėtų tabulinti tam tikras savo fizines-dvasines savybes ir rungtyniauti. Vienose šakose pasirenkamos imtynių technikos, kitose smūgių. Daugumoje miksų derinami tie dalykai, bet visokie taisyklių niuansai dirbtinai iškelia vienas ar kitas kovotojui reikalingas savybes, iškreipiama kovos eiga ir baigtis. Ir sportui tai nėra trūkumas. Pvz.: man patinka Kudo, nes žmogus gali likti be mėlynės po akim. Patinka karate shotokan, nes nerealiai išvytomas smūgio greitis. Patinka kyokushin dėl tvirto kovotojo charakterio ir ištvermės. Patinka judo, nes be galo graži metimų technika, patinka grappling nes tobulai vysto fizinį kūna su minimalia traumų galimybe ir apskritai man tai mėgstamiausia sritis.
Realioje kovoje nemokėjimas kovoti su imtynininku ar smūgiuotoju jau yra minusas. Ir riebus. Atkreipkite dėmesį, visuose senoviniuose kovos menuose buvo imtynių ir smūgių technikos kartu. Nes kovos menas (ne sportas) turi duoti kovotojui galimybę kovoti bet kokioje distancijoje, su bet kokio tipo varžovu. Nes tai išgyvenimo pagrindas.
MMA – sportinis derinys (varžybos) kuris Yra arčiausiai tikros realios kovos. Be abejo.
Kudo klausė kodėl Realiose kovose nėra shotokan karatė atstovų. Atsakau: todėl kad jie nemoka imtyniauti. Be abejo galima nugalėti ir tik smūgiais, bet čia jau laimės dalykas, arba jeigu labai skirias varžovų lygis. Kitu atveju, jei varžovas geras taktikas, jis perves kovą į parteri ir viskas. Gryni muaythai kovotojai irgi neina į narvą. Klinčas geras dalykas, bet esant galimybėms griebt ir versti… Todėl muaytha kovotojai skiria dalį dėmesio imtynių technikai ir tik tada lenda į Realią kovą.
Dar išskirčiau tokį reiškinį, kaip “sportininko” psichologija. Tokie žmonės labia gilinasi į savo kovinės sporto šakos sritį ir domisi tik tuo, kas leidžia pelnyti medalį. Jiems visiškai neįdomios kitų kovos menų temos. Toks žmogus niekada neis narvą. Nes jis iš principo ne kovotojas, jis sportininkas.
Paklodę privariau
Nemėgstu rašyti, geriau gyvai kada padiskutuoti tokiom temom. Bet gal, kai grįšiu iš Japan. Jei grįšiu…
